Baudžiamoji byla Nr. 1-3274-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47595-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,

kaltinamajam S. V.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

nukentėjusiajai A. V.,

vertėjai Olgai Macijauskienei, 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „J.“, UAB „S.“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas du kartus: 1) 2016-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2018-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme; teistumai neišnykę ir nepanaikinti;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

S. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2018 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina A. V. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną A. V., t.y. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį jai į veidą bei dešine koja sudavė vieną smūgį jai į kairę koją, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. V., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis atėjo namo girtas, gėrė alų ir degtinę. Namuose su mama įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasčių dėl girtumo jis neatsimena. Neatmeta galimybės, jog galėjo suduoti smūgius motinai, kurie nurodyti jam pareikštame įtarime. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis su mama gyvena viename bute, kiekvienas iš jų turi savo kambarį. Kai jis išgeria ir jo niekas nenervina, tai jokių konfliktų ir nebūna. Po šio įvykio jis kalbėjo su mama, jos atsiprašė, ji jam atleido ir jis žada ateityje jos neskriausti. Ateityje kaltinamasis žada ir toliau gyventi su mama.   

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įtariamuoju S. V. pripažino savo kaltę bei paaiškino, kad A. V. yra jo mama. Jie gyvena bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtas dviejų kambarių butas priklauso motinai. Jis pilnai prisipažįsta, kad 2018 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., būdamas girtas bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina A. V. metu, savo dešinės rankos delnu trenkė jai vieną kartą į veidą, po to nestipriai spyrė jai į kairę koją. Mama iškvietė policiją. Jis ne alkoholikas, tačiau yra „alaus mėgėjas“, t. y. 2 kartus per mėn. jis vartoja alkoholinius gėrimus. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Pasižada ateityje jokio smurto prieš savo motiną nenaudoti. Taip pat parodė, kad jis yra sveiko proto, ne alkoholikas ir ne narkomanas. Jis nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, taip pat nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Jis nėra agresyvus žmogus, savo motinai nieko blogo nenorėjo padaryti. Prašė bylą nutraukti šalims susitaikius (b.l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje su savo sūnumi S. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2018 m. spalio 2 d., apie 20.00 val., sūnus sugrįžo namo neblaivus ir paklausė jos, ką ji daro. Ji jam atsakė, jog matai, kad sėdžiu. Tada sūnus priėjo prie jos ir trenkė jai ranka į veidą bei spyrė koja į jos kairės kojos blauzdą. Ji išsigando ir išėjo į koridorių, kad išvengti konflikto. Koridoriuje ji paskambino į policiją. Dėl sūnaus panaudoto jos atžvilgiu smurto, kūno sužalojimai jai nepadaryti, todėl ji į teismo medicinos ekspertą nesikreips. Prašė policijos pagalbos nusiųsti jos sūnų į psichiatrinę ligoninę, kadangi sūnus pastaruoju metu būna agresyvus ir ji bijo dėl savo saugumo. Prašė policijos įpareigoti jos smurtaujantį sūnų, kol vyks tyrimas, nesiartinti prie jos ir nesilankyti jos bute, kadangi ji bijo dėl savo saugumo.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad S. V. yra jos sūnus. Jie gyvena bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtas 2-jų kambarių butas priklauso jai. Jos sūnus niekur oficialiai nedirba, ar yra jis yra įrašytas į Darbo biržos įskaitą, jai tiksliai nėra žinoma. Ji padeda savo sūnui pinigais. Jis nemoka nei už butą, nei už maisto produktus. Jos sūnus nėra alkoholikas, tačiau yra mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus. Jis yra „alaus mėgėjas“, vartoja alkoholinius gėrimus 2-3 kartus per savaitę. Jis nėra narkomanas. Sūnus yra neblogas žmogus, bet kai išgeria, tai kažkas jam užeina ir jis tampa agresyvus. 2018 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., žodinio konflikto metu sūnus, būdamas girtas, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, po to vieną kartą dešine koją spyrė jai į kairę koją. Jai suskaudėjo, tačiau greitai praėjo, skausmą ji vertina 1-2 balais. Ji civilinio ieškinio nereiškė, nors patyrė fizinį skausmą. Po įvykio ant veido liko paraudimas, o ant kairės kojos paraudimas greitai praėjo. Dabar ji jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Į med. apžiūrą eiti atsisakė. Ji sutinka, kad byla būtu pabaigta pagreitinto proceso tvarką. Ji informuota, kad byla bus nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarką. Prašė bylą nagrinėti teisme be jos dalyvavimo, tačiau jeigu reikės, tai būtinai atvyks į teismą (b.l. 17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. spalio 2 d., 20.41 val. bendrajam pagalbos centrui V. pranešė apie tai, kad ją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ką tik sumušė sūnus (b.l. 4).

2018 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtą patyręs asmuo A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo labai susijaudinusi bei paaiškino, kad atėjo akivaizdžiai girtas sūnus S. V., kuris ranka trenkė jai per skruostą bei koja spyrė į blauzdą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, nuo GMP atsisakė. Aplinka tvarkinga, kambaryje mėtėsi tušti buteliai nuo degtinės ir alaus. A. V. paaiškino, kad anksčiau taip pat yra buvę smurto atvejai. S. V. pasakė, kad motinos nemušė, buvo akivaizdžiai neblaivus, po to tapo agresyvus, nenorėjo vykti į policijos komisariatą, stangrino rankas, kumščius, todėl buvo panaudoti antrankiai (b.l. 5-6).

2018 m. spalio 3 d. apžiūrėjus nukentėjusiąją A. V. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad ant jos veido iš kairės pusės yra apie 3 cm ilgio paraudimas bei ant kairės kojos (blauzdoje) matosi apie 2 cm paraudimas (b.l. 22-25).

Byloje pateikti pranešimų Bendrajam pagalbos centrui duomenys, kuriuose užfiksuotas nevienkartinis kreipimasis (taip pat ir A. V.) dėl netinkamo S. V. elgesio (b.l. 29-38).

Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad S. V. 2018 m. spalio 2 d., 21.25 val. nustatytas sunkus 2,86 promilės girtumas (b.l. 41).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – S. V. 2018 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina A. V. metu, elgėsi agresyviai, sudavė motinai vieną smūgį dešinės rankos delnu į veidą bei koją spyrė jai į blauzdą, taip sukeldamas savo šeimos nariui - motinai fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kitais įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. V. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios A. V. asmens apžiūros protokolu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino, jog jam būnant namuose kilo žodinis konfliktas tarp jo bei motinos ir jis neatmeta galimybės, jog galėjo suduoti jai vieną kartą ranka į veidą bei koja spirti į blauzdą, nes dėl girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių. Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sūnui grįžus namo neblaiviam tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus vieną kartą ranka jai trenkė į veidą bei vieną kartą spyrė jai į blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Išsigandusi ji išėjo į koridorių ir iškvietė pagalbą. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus policijos pareigūnas nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, o S. V. buvo akivaizdžiai neblaivus. Pasakius, kad jis bus vežamas į policijos komisariatą, S. V. tapo agresyvus, stangrino rankas ir kumščius, nenorėjo vykti į komisariatą, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Apžiūrėjus A. V. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad ant jos veido iš kairės pusės yra apie 3 cm ilgio paraudimas bei ant kairės kojos (blauzdoje) matosi apie 2 cm paraudimas. Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną S. V. buvo nustatytas sunkus 2,86 promilės girtumas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji A. V. ne kartą skambino bendraujamam pagalbos centrui dėl sūnaus netinkamo ir agresyvaus elgesio jos atžvilgiu.

Todėl įvertinus nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad S. V. kaltinime nurodytais veiksmais smurtavo prieš kartu su juo gyvenantį savo šeimos narį – motiną A. V., sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju pripažintina ir tai, jog nustatyti ne tik minėti objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą, jos galimas sukelti pasekmes ir jų siekė. Taigi konstatuotina, kad S. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų 

Vertinant S. V. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu S. V. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus (smurtą artimoje aplinkoje prieš motiną ir sugyventinę), teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 67-68), baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 62-66), dirba (b.l. 60), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybės ligų centre.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (neblaivus kaltinamasis konflikto metu smurtą panaudojo prieš savo motiną, kuriai yra 87 metai), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, skirti S. V. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą, šiuo atveju jokio pagrindo nėra, nes jam už analogiškus nusikaltimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jau buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios, kaip matyti, teigiamo poveikio S. V. nepadarė, nes po šių teismo sprendimų priėmimo jis vėl padarė aktualią nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu prieš savo garbaus amžiaus šeimos narį - motiną.

BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Atsižvelgus į tai, kad S. V. jau buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, turi du neišnykusius ir nepanaikintus teistumas, jam skiriamos arešto bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui, t.y. 45 paros.  

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi   kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu S. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 2 d., 21.35 val. iki 2018 m. spalio 4 d., 15.30 val. (dvi paros) (b.l. 39, 42). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

S. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 43).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti S. V. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. spalio 2 d., 21.35 val. iki 2018 m. spalio 4 d., 15.30 val., jas prilyginant dviem arešto paroms ir konstatuoti, jog neatlikta bausmės dalis yra 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. V. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė