Civilinė byla Nr. e2S-602-896/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08652-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 2.3.4.4.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Teisėjas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. V. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui M. V. (toliau – ir atsakovas) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

2.       Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki civilinės bylos Nr. e2-244-848/2021 išsprendimo, t. y. nustatyti, kad M. V. bendrauja su savo nepilnamete dukra P. V. kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant dukrą ketvirtadienį iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar kitos jos buvimo vietos ir grąžina dukrą į jos ugdymo įstaigą ar kitą jos buvimo vietą pirmadienį iš ryto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo M. V. ir nepilnametės dukros P. V. bendravimo tvarką: atsakovas M. V. su nepilnamete dukra P. V. bendrauja kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos, po užsiėmimų, ar kitos jos buvimo vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį iki 20 valandos vakaro.

4.       Teismas sutiko su ieškovės ir institucijos teikiančios išvadą išdėstyta pozicija, kad šalių nepilnametei dukrai būtina užtikrinti saugumo jausmą ir stabilų dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, vykimo į ugdymo įstaigą, lankymasis dėl sveikatos būklės kineziterapinėse procedūrose ir pan.), todėl atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas M. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, nustatyti, kad M. V. bendrauja su savo nepilnamete dukra P. V. kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant dukrą ketvirtadienį iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar kitos jos buvimo vietos ir grąžinant dukrą į jos ugdymo įstaigą ar kitą jos buvimo vietą pirmadienį iš ryto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismo išvada, kad tenkinus atsakovo prašymą pilnai būtų pažeistas stabilus dukros dienos rėžimas, nepagrįsta. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas eilę metų su dukra praleisdavo po 15–17 parų per mėnesį. Dukra yra prisirišusi prie atsakovo ir jo mamos, todėl bendravimas 4 paras per mėnesį yra akivaizdžiai per mažas ir neužtikrinantis tėvų lygių teisių bendrauti su nepilnamete dukra. Teismas išvados, jog atsakovo prašoma bendravimo tvarka pažeis nepilnametės dukros dienos režimą, nemotyvavo ir nepagrindė. Atsakovas visada užtikrindavo dukros pristatymą į ugdymo įstaigą, jos dalyvavimą sveikatos priežiūros paslaugų teikime ir t. t. Byloje nėra jokių duomenų, jog nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, tai nebūtų tinkamai įgyvendinta. Dukros režimas visiškai nepasikeistų.

5.2. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 20 d. yra pažeidęs bendravimo su dukra tvarką. 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo 3.3 punkte buvo numatyta, kad tėvas bendrauja su dukra iš anksto susitaręs su vaiko motina, atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų principą ir šalių darbo grafikus.

5.3. Teismo nutartis neatitinka susiformavusios teismų praktikos, teisės aktų normų ir riboja atsakovo galimybes bendrauti su dukra. Atsakovui nėra sudarytos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, dėl ko toks apribojimas pažeidžia teisės aktus.     

6.  Atsiliepime į atsakovo M. V. atskirąjį skundą ieškovė J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

6.1. Nuo pirmadienio iki penktadienio P. V. vyksta ikimokyklinės grupės užsiėmimai, reabilitacijos procedūros bet kitos įprastos veiklos. Nepilnametės laisvalaikis prasideda kiekvienos savaitės penktadienį apie 16 valandą vakaro ir tęsiasi iki šios pačios savaitės sekmadienio apie 20 valandos vakaro. Mergaitės stabilaus dienos režimo pažeidimas, keičiant jos buvimo vietą nepasibaigus darbo dienų savaitei, sudarytų sąlygas nepilnametės psichinės sveikatos traumavimui, todėl atsakovo prašymas nustatyti laikiną bendravimą kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, neabejotinai pažeistų nepilnametės interesus.

6.2. Atsakovas M. V. iki 2021 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo, galimai pažeisdamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-21532-188/2018 mergaitės motinai J. V. priskirtas teises rūpintis nepilnametės dukros sveikata ir ugdymu, nesitardamas su oficialiai P. V. interesus atstovaujančia J. V., savavališkai užregistruodavo nepilnametę pas įvairius gydytojus, tokiu būdu pažeisdamas nepilnametės interesus į nuoseklų ir nepertraukiamą gydymo ir reabilitacijos procesą.

6.3. Atsakovas, reikalaudamas nustatyti maksimalią jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, siekia sudaryti galimybes nepilnametės senelei būti su anūke, tačiau pats atsakovas iki ieškinio dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo buvo iš esmės visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigos bendrauti su savo nepilnamete dukra ir ją auklėti.

6.4. Išvadą teikiančiai institucijai apklausus nepilnametę, kokios jos emocijos leidžiant su tėvu atsakovu, nepilnametė nurodė, kad pas senelę jai patinka būti, su senele visur eina ir jai būna linksma (duomenys iš 2020 m. sausio 15 d. išvados), tačiau apie bendravimą su atsakovu mergaitė neišsakė savo pozicijos, o iš to galima suprasti, kad atsakovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne užsitikrinti savo bendravimo su nepilnamete galimybes, o užtikrinti nepilnametės dukros ir senelės bendravimą.

Teisėjas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

10.       CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

11.       Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, o atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką: atsakovas M. V. su nepilnamete dukra P. V. bendrauja kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos, po užsiėmimų, ar kitos jos buvimo vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį iki 20 valandos vakaro. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo, kuriame atsakovas prašė dukrą pasiimti ketvirtadienį iš jos ugdymo įstaigos, po užsiėmimų, ar kitos jos buvimo vietos, bei grąžinti dukrą į jos ugdymo įstaigą ar kitą jos buvimo vietą pirmadienį iš ryto.

13.       Atskirasis skundas grindžiama iš esmės šiais argumentais: 1) bendravimas 4 paras per mėnesį yra akivaizdžiai per mažas ir neužtikrinantis tėvų lygių teisių bendrauti su nepilnamete dukra; 2) teismo išvada, jog atsakovo prašoma bendravimo tvarka pažeis nepilnametės dukros dienos režimą, nemotyvuota ir nepagrįsta.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant atsakovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią dukra būtų paimama savaitgaliui nuo ketvirtadienio ir grąžinama į ugdymo įstaigą pirmadienį rytą, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi, tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka.

16.       Šiuo atveju negalima teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaiko interesus bendrauti su tėvu. Įvertinus tai, kad mergaitei yra šiek tiek daugiau nei 6 metai, jai nustatytas neįgalumas, todėl yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas (miego, poilsio, valgymo, vykimo į ugdymo įstaigą, lankymosi kineziterapinėse procedūrose ir pan.). Be to, įvertinus, kad savaitgalio pradžia laikytina penktadienio diena po ugdymo ar kitų užsiėmimo pabaigos, o savaitgalio pabaiga – sekmadienio vakaras, spręstina, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką savaitgaliais atsakovas su dukra bendrautų maksimaliai, bei tokiu būdu nebūtų nepažeistas mergaitės stabilus gyvenimo ritmas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka nustatyta atsižvelgus ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą.  

17.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Tomas Romeika