Civilinė byla Nr. e2A-1396-390/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07577-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo U. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti, jog portale 15min.lt 2020 m. kovo 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“ paskleistos žinios, t. y. „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia U. K. garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę UAB „15min” per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą portale 15min.lt: „PANEIGIMAS. 2020 m. kovo 21 d. 15min.lt publikuotame aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje pavadinimu „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“ paskleistos žinios „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ neatitinka tikrovės, U. K. nesipiktina saviizoliacijos priemonėmis, mirtis Italijoje jis nenurašo patologinėms ligoms, 15min.lt jokie atstovai jo neklausė, kaip reikėtų su problema tvarkytis ir U. K. nerekomendavo COVID-19 protrūkį išgyventi ne lyg sezoninio gripo epidemiją, paviešinta informacija pažemino, paniekino bei įžeidė U. K., jo garbę ir orumą. Atsiprašome U. K.“; 3) priteisti iš atsakovės UAB „15min” ieškovui U. K. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šioje publikacijoje yra tikrovės neatitinkančių, iškraipytų teiginių, priešiškai ir asmeniškai nuteiktų prieš ieškovą, kaip asmenį. Tikrovės neatitinka bei ieškovo garbę ir orumą pažeidžia, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį apie ieškovą publikacijoje paskelbti šie teiginiai: „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“; „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“; „Tačiau verslininkas tyčia ar ne, bet nesidalina dvejais „Bloomberg“ publikacijoje minėtais faktais: ligų pobūdžiu ir tirtų asmenų skaičiumi“; „Todėl sunku suprasti, kodėl U. K. stebisi, kad lėtinėmis ligomis sirgę, tačiau vis dėlto gyvi buvę žmonės, mirę nuo COVID-19, patenka į būtent nuo SARS-CoV-2 viruso sukeltos ligos aukų statistiką“; „Tai, kad ataskaitoje įvardijama, kad mirusieji sirgo itin dažnai ir Lietuvoje sutinkamomis ligomis, U. K. nutylėjo“. Publikacijoje ginčo teiginys išdėstomas be jokių nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė. Publikacijoje vartojami konstatuojamieji pasisakymai. Minimas komentaras paimtas iš konteksto, o jame nėra jokių 15min.lt minimų rekomendacijų. Siekdamas išsiaiškinti skelbiamos informacijos tikslumą, žiniasklaidos atstovas privalėjo pasidomėti visa ieškovo Facebook paskyroje buvusia diskusija, komentarais. Ieškovas įraše pateikė savo nuomonę, kuri buvo paremta „Bloomberg“ publikacijoje pateiktais duomenimis. Publikacijoje esanti informacija neatitinka tikrovės, pažemino bei paniekino U. K., jo garbę ir orumą, pakirto pasitikėjimą juo visuomenės akivaizdoje, tiesiogiai padarė įtaką U. K., kaip sąžiningo verslininko, asmenybei, visuomenei suformavo klaidingą nuomonę apie U. K. ir jo požiūrį į COVID-19. Atsakovė, skelbdama informaciją, iškraipė teisingą, nešališką informaciją bei pateiktą ieškovo nuomonę ir tai naudojo savanaudiškiems tikslams (pritraukti skaitytojus).

3.       Atsakovė nesutiko su ieškovo ieškiniu bei prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad ieškovas yra aktyvus ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir visuomeniniame gyvenime, šviečia visuomenę ir formuoja nuomonę tam tikrais klausimais (pvz. skiepų, ligų, maisto, vaistų ir kitomis temomis). Jo „Facebook“ įrašai yra labai populiarūs, juos skaito, bendrina nemaža visuomenės dalis. Įrašą, dėl kurio kilo ginčas, pažymėjo daugiau nei
1 300 skaitytojų, komentavo 979 nariai, juo pasidalino 431 narys. UAB „15min” projektas „Patikrinta 15min“ yra pirmasis Lietuvoje faktų tikrinimo projektas, kuris atitinka International Fact Checking Network (toliau – IFCN) kokybės, skaidrumo, nepriklausomumo ir nuoseklumo kriterijus. Projekto „Patikrinta 15min“ tikslas yra skelbti objektyvią, nešališką ir tikslią informaciją. Ieškovo įraše paskelbta informacija buvo patikrinta ir pažymėta „Partly false“ žyme, kuri šiuo atveju reiškia, jog įraše pateikiama informacija yra teisingų ir melagingų teiginių derinys arba ji gali būti tiesiog neišsami. Kai kuriais atvejais informacija yra klaidinanti. Analizuojant visą be išimties ieškovo „Facebook“ paskelbtą įrašą, taip pat „Bloomberg“ publikaciją, kuria ieškovas rėmėsi, matyti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai ir tendencingai, t. y. tikrai reikšmingos informacijos, kuri nepatvirtina jo skelbiamos informacijos, neskelbė, tokiu būdu siekdamas suklaidinti sekėjus (skaitytojus). Atsakovė paskelbė faktais pagrįstą nuomonę, paremtą paties ieškovo įrašo „Facebook“ paskelbtais duomenis. Ginčo teiginys „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą nuomonės sąvoką, nes šiame ginčo teiginyje pateikiamas vertinimas – informacija, apibūdinanti, kaip yra suprantama ieškovo „Facebook“ įraše paskelbta informacija. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 437,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę – atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2, 4 dalys). Visuomenės informavimo priemonė atsisakė paskelbti paneigimą per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodė, jog pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) duomenų paskleidimą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą.

8.       Kadangi nėra ginčo dėl straipsnio paskelbimo ir fakto, kad straipsnis yra apie ieškovą, todėl teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos dvi pirmosios asmens garbės ir orumo gynimo instituto taikymo sąlygos: straipsnis buvo paskelbtas ir straipsnis buvo apie ieškovą.

9.       Byloje ginčas kilo dėl kitų dviejų sąlygų egzistavimo: atsakovė ginčijo tiek faktą, jog paskleisti duomenys neatitiko tikrovės (atsakovė įrodinėjo, kad buvo paskelbta kritiška nuomonė, o ne žinia), tiek faktą, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą.

10.       Teismas konstatavo, kad publikuotame straipsnyje atsakovės žurnalistas pateikė ne kokius nors naujus faktus (duomenis) apie ieškovą, o subjektyviai (kritiškai) įvertino ieškovo 2020 m. kovo 19 d. įrašą „Facebook“ paskyroje apie COVID-19 viruso sukeltas pasekmes. Nesutiko su ieškovo pozicija, kad publikacijoje pateiktu tekstu „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ (pirmasis ieškinio reikalavimas) buvo paskleista būtent žinia. Tiek lingvistinė, tiek sisteminė šių teiginių analizė (įvertinus visos publikacijos turinį) akivaizdžiai parodo, kad išsakyti teiginiai visiškai atitinka nuomonės, bet ne žinios požymius. Todėl teismas nesvarstė teiginių atitikties tikrovei klausimo, nes nuomonės, priešingai nei žinios, negalima patikrinti dėl atitikties tikrovei.

11.       Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020), sprendė, kad publikacijoje pateikta nuomonė buvo išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų apie ieškovą: pirma, iš straipsnio buvo pakankamai aišku, kad yra vertinami paties ieškovo teiginiai, išdėstyti jo Facebook paskyroje, kurioje įrašas buvo paskelbtas viešai; antra, tiek iš straipsnio pavadinimo, tiek iš viso straipsnio turinio matyti, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo pavartoti neetiški, žeminantys ar moralės normų neatitinkantys teiginiai; trečia, skaitytojai turėjo galimybę susipažinti ir su šaltiniais, kuriuos savo įraše minėjo ieškovas, nes publikacijos autorius buvo pateikęs aktyvias nuorodas „į „Bloomberg“ publikaciją“ ir į „Italijos medikų ataskaitą“, t. y. į tuos šaltinius, kuriuos vertino ieškovas savo paskyroje; ketvirta, nesutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovė išimtinai ieškovo atžvilgiu yra itin neigiamai nusiteikusi; penkta, straipsnyje nėra teiginių, kurie žemintų ieškovo garbę ir orumą.

12.       Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė ieškovas, iš bylos duomenų nustatyta, jog jis yra laikytinas viešu asmeniu, kuris pagal kasacinio teismo jurisprudenciją nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „15 min“ apie ieškovą U. K. 2020 m. kovo 21 d. publikacija nepaskleidė duomenų, žeminančių ieškovo garbę, orumą ir / ar neatitinkančių tikrovės. Atsakovė, pateikdama kritišką nuomonę (vertinimą) apie ieškovo 2020 m. kovo 19 d. „Facebook“ įraše pateiktus duomenis, veikė sąžiningai, laikydamasi etiškumo reikalavimų, sąmoningai nenuslėpusi ir neiškraipiusi kokių nors faktų ir duomenų apie ieškovą. Teismas ieškinį atmetė kaip yra nepagrįstą. Atitinkamai atmetė ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl paneigimo teksto visuomenės informavimo priemonėje paskelbimo.

14.        Teismas nurodė, kad nuomonės paskleidimu pažeistos teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu, todėl ieškovas, manydamas, kad kitų asmenų veiksmais – nuomonės paskleidimu jam buvo padaryta neturtinė žala, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti šios žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovas nusprendė nereikalauti iš atsakovės neturtinės žalo atlyginimo.

15.       Ieškinį atmetus, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė U. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio pagrindu. Ieškovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) nuostatomis (VIĮ 44 straipsnio 6 dalis). Tokį gynybos būdą ieškovas rinkosi ir todėl, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo terminai yra ženkliai trumpesni, t. y. pareikštas ieškinys turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitant ir ne darbo dienos (VIĮ 44 straipsnio 6 dalis). Teismas nepagrįstai nustatė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, kadangi taip yra pažeidžiami šiam ginčui taikomi nagrinėjimo terminai. Teismas netinkamai taikydamas teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16.2.                      Teismas nepagrįstai atsakovės teiginius laikė nuomone. Publikacija akcentuota tiesiogiai į ieškovą, joje teiginiai išdėstyti be abejonių, be jokių nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, teiginiai neformuojami klausiamąja forma, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teiginiai visiškai atitinka nuomonės požymius. Publikacijoje nurodoma informacija/žinia neatitinka tikrovės, lyginant su U. K. paskelbtos informacijos turiniu. Siekiant išsiaiškinti skelbiamos informacijos tikslumą, žiniasklaidos atstovas privalėjo pasidomėti visa ieškovo Facebook paskyroje buvusia diskusija, komentarais. Be to, ieškovas informaciją paviešino nurodytų šaltinių pagrindais, ji nėra sugalvota ar išmanyta, paviešinta tokioje apimtyje, kurioje U. K. manė reikalinga, neiškraipant viešai skelbiamų duomenų ar juos nutylint, ar kitaip iškraipant.

16.3.                      Teismas tinkamai neįvertino ir su dubliku pateiktos atsakovės 2020 m. gegužės 27 d. publikacijos, kuri savo esme, teiginiais ir informacijos pobūdžiu yra artima/tapati ieškovo Facebook paskyroje 2020 m. kovo 19 d. paviešintai informacijai.

16.4.                      Teismo išvada, kad „straipsnyje nėra teiginių, kurie žemintų ieškovo garbę ir orumą“, yra nepagrįsta. Spaudoje skaitytojai perskaitę pateiktą informaciją apie ieškovą, atitinkamai susidarė neigiamą nuomonę apie jį. Be to, ieškovo Facebook paskyroje esančio įrašo apačioje, atsakovei nepagrįstai taikius žymėjimą „Iš dalies klaidinga informacija“ (angl. „Partly false“), tokiu būdu yra mažinamas kitų ieškovo Facebook paskyroje paviešintos informacijos, įrašų pasiekiamumas (mažinamas populiarumas), be to, išsiunčiamas pranešimas kiekvienam asmeniui, kuris įrašo apačioje paspaudė nuorodą – „patinka“ (like), su prierašu, jog įrašas yra pažymėtas „Partly false“ žymėjimu, t. y. neva ieškovas Facebook paskyroje skleidė klaidingą informaciją. Taigi atsakovė elgėsi sąmoningai siekdama ne tik pakenkti ieškovo reputacijai socialiniame tinkle Facebook, bet ir taikius minimą įrašą, sumenkinti ieškovą visuomenės akivaizdoje. Teismas sutikdamas su įrašo žymėjimu „Partly false“, to niekaip nemotyvavo.

16.5.                      Teismas taip pat nepagrįstai ieškovą laikė viešuoju asmeniu. VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asociacijos vadovas gali būti pripažintas viešu asmeniu, jei dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kad ieškovas kaip asociacijos „F. M.“ narys dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvautų valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, nes tokių duomenų ir nėra.

17.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „15 min“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas teisingai kvalifikavo teisinį ginčą ir taikė CK 2.24 straipsnį, nes ieškovas pasirinko sau tinkamą teisių gynimo būdą – reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis.

17.2.                      Teismo vertinimas, kad atsakovės paskleisti duomenys yra kvalifikuotini kaip nuomonė, o ne žinios, yra teisingas, pagrįstas aiškiai suformuota Lietuvos bei Europos Teisingumo Teismo praktika.

17.3.                      Ieškovas, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, neprašė įpareigoti atsakovę pašalinti „Partly false“ žymą nuo jo įrašo. Pažymėtina, jog publikacijoje buvo konkrečiai įvardinti viso ieškovo įrašo neatitikimai tikrovei, tačiau ieškovas dėl visų tokių teiginių reikalavimų teismui neteikė, jų visų neginčijo. Ieškovas iš publikacijos išskyrė ir ieškinyje nurodė ginčo teiginius, tačiau pažymėtina, jog ne tik šiais teiginiais atsakovė vertino ieškovo įraše paskelbtos informacijos neatitikimą tikrovei. Vadinasi, ieškovo klausimai, susiję su jo paties paskelbto įrašo atitikimu tikrovei, nėra susiję su šia byla ir neturėtų būti vertinami.

17.4.                      Ieškovas „Partly false“ žymos uždėjimo teisme neginčijo, nereiškė reikalavimo žymą panaikinti. Ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kuo pasireiškė jo neturtinių vertybių pažeidimas, kokius konkrečiai neigiamus padarinius jis išgyveno ar turėjo. Viso proceso metu (ir apeliaciniame skunde) ieškovas savo neturtinius praradimus argumentavo tik teisės normomis ir deklaratyviai, t. y. neįrodė, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas.

17.5.                      Atsakovės nuomone, ieškovas yra ex officio viešasis asmuo ne tik dėl einamų asociacijos vadovo pareigų, bet ir dėl savo vykdomos veiklos bei ypač didelio žinomumo (apie jo įrašus publikacijas skelbia didžiausios žiniasklaidos priemonės, jį seka dešimtys tūkstančių sekėjų).

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.                      Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

19.                      Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas (ieškovas) 2020 m. kovo 19 d. savo Facebook paskyroje paskelbė viešą straipsnį (įrašą, žinutę) „Kol žiniasklaida konspektuoja kiekvieną mirtį, šiek tiek sveiko proto iš statistikos Italijoje...“ Atsakovė savo valdomame internetiniame portale 15min.lt 2020 m. kovo 21 d. paskelbė aktualijų žurnalisto V. P. straipsnį, pavadintą „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos”, kuriame aptarė ieškovo 2020 m. kovo 19 d. Facebook paskyroje paskelbto viešo įrašo turinį.

20.                      Ieškovo vertinimu, kai kurie atsakovės publikacijoje paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu tuos teiginius paneigti. Atsakovei atsisakius tai padaryti, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, jog portale 15min.lt 2020 m. kovo 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, kurio pavadinimas „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“ paskleistos žinios: „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą ir  įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šias žinias.

21.                      Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovo prašomi paneigti publikacijos teiginiai yra atsakovės autoriaus kritiška nuomonė (vertinimas) apie ieškovo paskelbtą viešą įrašą, t. y. „nuomonė“, bet ne „žinia“, todėl ieškovas manydamas, kad ši nuomonė pažeidžia jo garbę ir orumą, savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais kaip tai išaiškinta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

22.                      Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovės publikacijoje yra išsakyta jos autoriaus nuomonė, o ne paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, kas ieškovas yra viešas asmuo.  

23.                      Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės autoriaus publikacija ir ieškovo prašomi paneigti joje išspausdinti teiginiai yra autoriaus „nuomonė“, o ne „žinia“. Nurodo, kad nuomone gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurie išdėstyti su abejonėmis, nuorodomis, išreikšti klausiamąja forma, kur aiškiai nurodyta, jog tai yra autoriaus nuomonė ar manymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

24.                      Pagal VIĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 36 ir 89 dalis, „žinia“ laikoma visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys, o „nuomone“ – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis).

25.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

17.                      Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teiginių „U. K. piktinasi karantinu <...>“, „U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis<...>“, “Tačiau verslininkas tyčia ar ne, bet nesidalina <..>“ nėra įmanoma įrodyti įrodinėjimo priemonėmis, tokie teiginiai yra ligvistiškai ir pagal jų tikrąją prasmę suprantami kaip subjektyvus reiškinių, įvykių vertinimas. Apeliantas nurodo, kad publikacijos teiginiuose yra „konstatavimo“ požymių, tačiau šių teiginių negalima vertinti atsietai nuo visos publikacijos turinio ir konteksto. Įvertinus visos ginčo publikacijos turinį, akivaizdu, kad publikacijos teiginiais yra perteikiama ieškovo įraše Facebook paskyroje nurodyta pozicija vertinamuoju tikslu, panaudotos lingvistinės formos, kurios reiškia vertinimą, išvados teikimą. Taigi, ieškovo prašomus paneigti autoriaus teiginius negalima laikyti žinia VIĮ 2 straipsnio 89 dalyje pateiktos sąvokos prasme, nes akivaizdu, kad tai publikacijos autoriaus vertinimas, mintys apie ieškovo įraše paskleistus duomenis, kas atitinka VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje pateiktos „nuomonės“ sąvoką ir teismų išaiškinimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ginčo publikacijos teiginiai yra vertinamojo pobūdžio ir jiems negali būti taikomas „žinios“ kriterijus. 

26.                      Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti CK 2.24 straipsnio taikymo pagrindai.

27.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskelbta informacija pažeidė ieškovo garbę ir orumą, nes žurnalistas tendencingai formavo neigiamą skaitytojų nuomonę apie ieškovą ir, kad nepagrįstai ieškovo įrašą Facebook paskyroje pažymėjo „Partly false“ žyma. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad publikuotas žurnalisto vertinamojo pobūdžio straipsnis yra nuomonė (sprendimo 15 punktas)  nurodė, kad teismui nustačius, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu (sprendimo 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinęs publikacijos teiginius, sprendė, kad atsakovė, pateikdama kritišką nuomonę apie ieškovo įraše pateiktus duomenis, veikė sąžiningai, nebuvo neetiška, nenuslėpė ir neiškraipė kokių nors faktų apie ieškovą. Ieškovas apeliaciniame skunde šių išvadų nekvestionuoja, tačiau pakartotinai nurodo savo poziciją dėl atsakovės publikacijos teiginių vertinimo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, apelianto argumentai dėl garbės ir orumo pažeidimo iš esmės grindžiami keliais teiginiais, t. y. kad žurnalistas tendencingai formavo neigiamą skaitytojų nuomonę apie asmenį – ieškovą, ir kad nepagrįstai ieškovo įrašą pažymėjo „Partly false“ (iš dalies klaidinga informacija) žyma. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

28.                      Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai ieškovą laikė viešuoju asmeniu, kuris nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

29.                      Viešojo asmens sąvoka pateikiama VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje, pagal kurią viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismas nustatė, kad ieškovas yra asociacijos „F. M.“ vadovas. Kaip nurodo atsakovė, savo veiklą asociacijoje ieškovas viešina plačiu mastu – naudodamasis Facebook platforma, turinčia daugiau kaip 80 000 sekėjų, ieškovas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje jau daugelį metų, ankščiau jis buvo žinomas dėl kitų veiklų (dainininkas, prodiuseris). Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ja dominantys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo visuomeninę padėtį ir jo veiklą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas ieškovą laikyti viešuoju asmeniu. Pažymėtina, kad analogišką išvadą nagrinėjamu klausimu yra padariusi ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1109-413/2021.

30.                      Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – ne VIĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalis, bet CK 2.24 straipsnį.

31.                      VIĮ

32.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakė vertinti ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – 2020 m. gegužės 27 d. atsakovės publikaciją, kaip nesusijusį su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

33.                      Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumo mastas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šio įrodymo sąsajumą su ginčijamomis aplinkybėmis ir bylos dalyką, teismo išvadą laiko pagrįsta ir atmeta šį ieškovo argumentą.

34.                      Apibendrinus išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentais sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.                      Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš jo atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsakovės prašomos priteisti 718,74 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ (kodas 126366874) iš ieškovo U. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 718,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gintautas Koriaginas 

                                        Algimantas Kukalis

                                        Rūta Palubinskaitė