Civilinė byla Nr. 3K-3-294-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-110-3-00165-2011-2                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.7; 2.6.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Ginvita“, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko išlaikymo formą ir sutuoktinių prievolių pobūdį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina (ieškove), išlaikymą nepilnametei dukteriai priteisti turtu – 1/3 dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpa); santuokoje įgytą turtą padalyti ieškovei priteisiant 2/3 dalis Patalpos; pripažinti 103 428,20 Lt (29 954,88 Eur) įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2003 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį ir 2007 m. gegužės 8 d. susitarimą bendra sutuoktinių prievole; po santuokos nutraukimo santuokinių pavardžių nekeisti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2010 m. sausio mėnesį išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, nesirūpino šeima, vaikų ir šeimos turto išlaikymu, turėjo kitą moterį ir pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovės nuomone, atsakovas dėl turtinės padėties negalės teikti dukteriai išlaikymo pinigais, nes to nedaro jau kurį laiką, todėl išlaikymas priteistinas turto dalimi. Ieškovė nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis Patalpos, atsakovui kompensacijos nepriteisiant, nes šeima iširo dėl jo kaltės, be to, jis nuo 2010 m. nesirūpino bendro turto išlaikymu, neprisidėjo prie turto priežiūros ir einamojo remonto darbų, mokesčių ir nevykdė paskolos už turtą mokėjimo prievolės, šias prievoles vykdė tik ieškovė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina ir priteisė išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį; Patalpas padalijo šalims po 1/2 dalį; nustatė, kad šalių įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį ir susitarimą yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad objektyvūs duomenys apie vieno iš sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo nepateikti, ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas vertino, kad nepilnametės dukters poreikius labiausiai atitiktų periodinis išlaikymas konkrečia pinigų suma, o ne turtu. Šalių santuoką nutraukęs dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatęs svarbių priežasčių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas konstatavo, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – Patalpų – sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl šis turtas dalytinas natūra lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Teismas nurodė, kad ieškovei pagal 2010 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą jokių padarinių neatsirado, todėl šiame sprendime nustatytą 200 000 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditorei UAB „Ginvita“ prievolę laikė asmenine atsakovo prievole.
6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą: išlaikymą nepilnametei dukteriai priteisė nuo ieškinio padavimo dienos; prievolę kreditorei UAB „Ginvita“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą ir perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendras šalių gyvenimas tapo negalimas tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; taip pat pritarė išvadai, kad dalijant santuokoje įgytą turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
8. Pasisakydamas dėl prievolių, kilusių iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo (200 000 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditorei UAB „Ginvita“), teismas nurodė, kad šie nuostoliai kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, susijusioje ne su atsakovo asmeniniais interesais, bet su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu, šeimos gyvenimo sąlygomis, šeimos turto verte, todėl sprendė, kad prievolė kreditorei UAB „Ginvita“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių yra solidari.
9. Teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išlaikymą vaikui priteisti nekilnojamuoju turtu (1/3 dalį Patalpų), nurodydamas, kad išlaikymo vaikui priteisimas tam tikru turtu ir turto perdavimas vaikui reiškia, jog vaikas tampa savininku ir jam tenka prisiimti turto savininko prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl, sprendžiant dėl tam tikro turto, kaip išlaikymo, perdavimo vertintina, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kadangi nagrinėjamu atveju Patalpoms išlaikyti reikalingos lėšos, jos yra hipoteka įkeistos bankui kaip šalių paimto kredito grąžinimo užtikrinimas, todėl tokio turto realizavimas, gaunant pajamas vaiko kasdieniam išlaikymui, yra teisiškai apsunkintas. Be to, toks išlaikymo priteisimas pažeistų ir trečiojo asmens – įkaito turėtojo interesus (CK 3.189 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, periodiškai gauna pajamas (darbo užmokestį), todėl turi galimybes kiekvieną mėnesį teikti reguliarų išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų galimybes, išlaikymo sumą paliko nepakeistą, tačiau teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikė ieškinio pateikimo dieną.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo ir dėl šios dalies  priimti naują sprendimą – priteisti išlaikymą turtu (dalį Patalpos); panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d nutarties dalį dėl prievolės kreditorei UAB „Ginvita“ ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad nepilnametės šalių dukters poreikius labiausiai atitiktų periodinis išlaikymas konkrečia pinigų suma, nepaisė aplinkybės, kad atsakovas yra faktiškai nemokus, jis turi didelių skolų kitiems kreditoriams (neginčijamos ir akivaizdžios asmeninės atsakovo prievolės kreditoriaus siekia 76 001,62 Eur). Po santuokos nutraukimo atsakovui tektų 57 500 Eur (1/2 dalis nekilnojamojo turto, kurio vertė – 115 000 Eur) vertės turto, o duomenų, kad jis turi kito turto, nėra, taip pat nematyti, kad jis siektų gauti daugiau pajamų. Taigi, jis neturi realių galimybių įvykdyti prievoles kreditoriams, sumokėti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą bei vykdyti periodines išlaikymo įmokas. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį fizinis asmuo laikomas nemokiu, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA), t. y. 8125 Eur. Nagrinėjamu atveju vien kreditorei UAB „Ginvita“ atsakovas jau yra skolingas 28 962 Eur, taigi, kyla pavojus, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į atsakovui priteistą 1/2 dalį Patalpos, kurioje šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamete dukterimi. Taigi, gali susidaryti situacija, kad nepilnametė duktė, kuri iki šiol negavo išlaikymo, jo ir toliau negaus, ir taip pat neteks galimybės gauti išlaikymą turtu. 
2. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsirasiančių turto išlaikymo pareigų, neatsižvelgė į tai, kad Patalpas nuo 2010 m. išlaiko, mokesčius už teikiamas paslaugas, komunalinius mokesčius bei kredito įmokas moka tik ieškovė, todėl, priteisus išlaikymą turtu, nepilnametės dukters finansinė padėtis išliktų tokia pati, be to, nebeliktų grėsmės dėl dalies turto išvaržymo. Atsakovas nevykdo išlaikymo pareigos ir skola siekia 8700 Eur, todėl išlaikymas periodinėmis išmokomis netenkina nepilnamečio vaiko poreikių.
3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovo prievolę kreditorei UAB „Ginvita“ solidariąja prievole, neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė įsiteisėjusį ir vykdomą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priimtą byloje, kurioje ieškovė nedalyvavo, t. y. nebuvo nei šalis, nei trečiasis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškino, kad vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Vykdymo stadijoje jau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolė kreditorei UAB „Ginvita“ yra atsiradusi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių. Šioje byloje UAB „Ginvita“ reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškė tik atsakovui V. Ž. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu kreditorei yra išduotas vykdomasis raštas, šį kreditorė yra pateikusi antstoliui. Pažymėtina, kad UAB „Ginvita“ nebuvo pareiškusi ieškinio ieškovei ar abiem sutuoktiniams dėl nuostolių, atsiradusių taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, kuriame įrodinėtų CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog prievolė kreditorei UAB „Ginvita“ yra solidari, iš esmės pakeitė galiojantį teismo sprendimą ir nustatė pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Kasacinio teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad solidarus sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, o šalis, siekianti, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši prievolė atsirado dėl šeimos interesų tenkinimo.
5. Atsakovas šeimą paliko 2010 metų pradžioje ir nuo to laiko šalys bendro ūkio nebetvarkė. Ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo kreditorė pareiškė 2010 m. rugsėjo mėn., t. y. tuo metu, kai šalys faktiškai kartu jau nebegyveno ir bendro ūkio nebetvarkė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie šios civilinės bylos iškėlimą. Aplinkybė, kad ieškovė už atsakovą, kuris tuo metu gyveno ne Lietuvoje, paėmė jam adresuotą siuntą, jokiu būdu nereiškia ir neįrodo to, kad kasatorė žinojo apie civilinės bylos iškėlimą teisme; be to, jai nei ieškiniu, nei teismo pranešimu nebuvo keliami jokie reikalavimai ar nustatyti kokie nors įpareigojimai.

11. Atsakovas atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prievolės solidarumo

12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai prievolę kreditorei UAB „Ginvita“ pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, taip pakeisdamas įsiteisėjusį ir vykdomą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priimtą byloje, kurioje ieškovė nedalyvavo. Teisėjų kolegija šį teiginį laiko pagrįstu.
13. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo V. Ž. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teisme 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių buvo tenkintas UAB „Ginvita“ ieškinys ir jai iš V. Ž. priteistas 57 924 Eur nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos civilinėje byloje, iškeltoje pagal V. Ž. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir kt. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimo, leidimo vykdyti statybos darbus panaikinimo, nuosavybės teisės į nekilnojamojo daikto priklausinius pripažinimo bei pirkėjo teisių perkėlimo.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nei byloje, kurioje UAB „Ginvita“ reikalavo nuostolių už taikytas laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo, ieškovė nedalyvavo, taigi, teismų procesiniais sprendimais nėra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-333/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini nei teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), nei procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, neturėjo pagrindo perkvalifikuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės bendrovei „Ginvita“ pobūdžio.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla, kurioje tenkinęs V. Ž. prašymą teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, pasibaigė paties V. Ž. iniciatyva, jam atsiėmus ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime už akių konstatavęs, kad prašydamas laikinos teisių apsaugos iki ginčo išsprendimo kreditorius veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti skolininkui nuostolius, priteisė iš atsakovo V. Ž. nuostolių atlyginimą būtent už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. 
16. Laikinosios apsaugos priemonės – procesinė priemonė, skirta būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, jų taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų nustatymu atsakovui ar jo turtui bei turtinėms ir neturtinėms teisėms (CPK 145 straipsnis). CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013). Pareigos tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis bei asmeninis atsakomybės už šių pareigų nevykdymą pobūdis akcentuojamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal D. R. atstovės asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininko H. K. pareiškimą, bylos Nr. e3K-3-256-915/2016, kurioje nurodyta, kad, turėdamas procesines teises ir galėdamas jomis naudotis, asmuo negali neturėti procesinių pareigų, nes tai reikštų nepateisinamų privilegijų jam suteikimą.
17. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – ieškovo pasirinkta procesinė priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kurio rizika tenka šių priemonių taikymo reikalavusiam asmeniui, t. y. pačiam ieškovui. Šis išaiškinimas koreliuoja su Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiga atlyginti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla tik pačiam V. Ž.  
18. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Ž. prievolė kreditorei UAB „Ginvita“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių laikytina asmenine atsakovo prievole ir santuokos nutraukimo byloje nedalytina. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria ši prievolė pripažinta solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, naikintina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos

19. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus savo poreikiams patenkinti nustatytą sumą.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nepilnametės dukters išlaikymą priteisti turtu, t. y. priteisti 1/3 dalį Patalpos, nurodė, kad atsakovas yra faktiškai nemokus ir turi skolų kitiems kreditoriams. Bylą nagrinėję teismai šio prašymo netenkino ir išlaikymą priteisė periodinėmis išmokomis, motyvuodami, kad prašomam priteisti nekilnojamajam turtui išlaikyti reikalingos lėšos, o nepilnamečio vaiko galimybės išlaikyti tokį turtą yra ribotos.
22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada ir argumentais, kad šioje byloje geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu, nes nustatyta, jog Patalpa yra suvaržyta hipoteka, o duomenų, kad nepilnamečiam vaikui priskirta Patalpų dalis galėtų būti atskirai naudojama ir duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, byloje nėra.
23. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad atsakovas išlaikymo dukteriai neteikia ir yra susidariusi skola, tačiau šios aplinkybės bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose nebuvo nustatomos ir teismai dėl jų nepasisakė, todėl tai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kadangi byloje teismai nekonstatavo, kad atsakovas išlaikymo dukteriai neteikia, taip pat nenustatė, jog galimybių teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis atsakovas neturi, priešingai – apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, periodiškai gauna pajamas – darbo užmokestį, taigi nėra pagrindo kvestionuoti išvadą, kad atsakovas turi galimybes kiekvieną mėnesį teikti reguliarų išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti.
24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti Patalpos 1/3 dalies vertė pagal byloje pateiktus ir šalių neginčytus įrodymus yra kur kas didesnė nei visa vaikui iki pilnametystės atsakovo periodinėmis išmokomis (po 150 Eur per mėnesį, kaip priteisė bylą nagrinėję teismai) mokėtina suma, todėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas taip, kaip to prašo atsakovė, be kita ko, būtų neproporcingas bei pažeistų principą, pagal kurį tėvams tenka prievolė teikti išlaikymą lygiomis dalimis.
25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos neturi res judicata galios. Dėl šios priežasties, jeigu pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą nevykdoma ir dėl to susidaro skola, tai toks įsiskolinimas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Taigi, išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį.
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, susijusi su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Panaikinus dalį apeliacinės instancijos teismo nutarties, perskirstomos šioje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turėjo patenkinti tik ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo priteisimo momento, todėl laikytina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 20 proc. jos šioje instancijoje turėtų išlaidų atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 102,53 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistina 20,51 Eur.
28. Kasaciniame skunde ieškovė reiškė du reikalavimus: dėl solidariosios prievolės UAB „Ginvita“  ir dėl išlaikymo formos. Patenkinus ieškovės reikalavimą pirmiau nurodytą prievolę laikyti asmenine atsakovo prievole bei atmetus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo formos, laikytina, kad kasaciniame teisme patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 proc. jos šioje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė paduodama kasacinį skundą sumokėjo 868,86 Eur žyminio mokesčio, jai iš atsakovo priteistina 434,43 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 454,94 Eur.
29. Kasacinis teismas patyrė 8,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 4,14 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria prievolė kreditorei UAB „Ginvita“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių pripažinta solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, panaikinti.

              Dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Prievolę kreditorei UAB „Ginvita“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių laikyti asmenine atsakovo V. Ž. prievole.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteistas 52,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš V. Ž. (duomenys neskelbtini) 454,94 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo A. Ž. (duomenys neskelbtini) ir 4,14 (keturis Eur 14 ct) Eur valstybės naudai.

Priteisti iš A. Ž. (duomenys neskelbtini) 4,14 (keturis Eur 14 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Gražina Davidonienė 

                            Antanas Simniškis

                            Dalia Vasarienė