Administracinė byla Nr. ATP-96-135/2011
Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00262-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių AVPK KPB) Patrulių būrio vyresnysis patrulis 2011 m. kovo 16 d. surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. kovo 16 d., apie 12.15 val., Šiaulių rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 13 km, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė 2640 kg, ir tempė priekabą (betono maišyklę) „Putzmeister“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios masė 1425 kg, t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kurio leidžiama maksimali masė 4050 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos. Šia veika S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimu S. B. už padarytą pažeidimą paskirta 1000 litų dydžio bauda.
Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimą ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde S. B. nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad B kategorija turintiems asmenims yra suteikta teisė vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turinčius ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas, apelianto nuomone, jis, turėdamas teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones, turėjo teisę vairuoti junginį, kurio leidžiamoji masė ne didesnė kaip 4250 kg. Apeliantas teigia, kad teismas dėl akivaizdžios aritmetinės klaidos nustatė, kad junginio leidžiama maksimali masė 4050 kg, o turėjo būti 4250 kg (3500 kg + 750 kg = 4250 kg). Nurodo, kad jo vairuojamo junginio masė sudarė 4065 kg (2640 kg + 1425 kg = 4065 kg), todėl mano, kad jo vairuojamas transporto priemonių junginys normos neviršijo.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“ nurodoma, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama)“.
Apelianto nuomone, į šiuos reikalavimus bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė, todėl apeliaciniame skunde S. B. cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį byloje Nr. N-62-2891/2010, kurioje konstatuojama, kad „valstybės įmonė „Regitra“ registruoja kelių transporto priemones, kurios klasifikuojamos ir koduojamos vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“. Iki 2009 m. sausio 1 d. transporto priemonių ir jų priekabų klasifikavimas ir kodavimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ 7 priede „Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas“. VĮ „Regitra“ nagrinėjamu atveju negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad pareiškėjo vilkta skiedinio padavimo mašina yra klasifikuojama ir koduojama pagal paminėto įsakymo 7 priedą kaip transporto priemonė ir registruojama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registre (b. 1. 70). Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento paaiškinime dėl statybos mobilių technologinių įrenginių registravimo ir pervežimo statybos (b. 1. 25) pažymima, kad statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra transporto priemonės, jie nėra skirti žmonėms ir (arba) kroviniams vežti bei nėra registruojami transporto priemonių registre.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant teisės norminius aktus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog daryti vienareikšmiškos išvados, ar A. G. vilktas statybinis įrenginys yra transporto priemonė, ar ne, negalima. Todėl spręstina, kad A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tai šiuo atveju reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo A. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.)“.
Apeliantas, remdamasis minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, mano, kad yra pakankamas pagrindas skundžiamą teismo nutarimą panaikinti, nes betono maišyklės įvardijimas transporto priemone akivaizdžiai prieštarautų protingumo kriterijams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK KPB prašo S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimą.
Atsiliepime nurodo, kad 2011 m. kovo 16 d. S. B. vairavo „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė 2640 kg ir tempė priekabą (registruota (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“, išduotas transporto priemones liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) „Putzmeister“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios masė 1425 kg, t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kurio masė 4065 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos. Teigia, kad S. B. vairavo sujungtas transporto priemones, kurios eisme dalyvauja kaip vienetas (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 62 d.). Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad vairuoti B kategorijos automobilio (S. B. vairavo B kategorijai priskiriamą „VW Transporter“), ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį reikalinga BE kategorija, kuri S. B. nėra suteikta. Jo turimos B ir C kategorijos nesuteikia teisės vairuoti šį junginį, nes pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą „B kategorija – tai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turintys ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio“, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą „C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg“.
Nurodo, kad S. B. skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi Nr. N-62-2891/2010, nes nagrinėjamu atveju jo tempiama priekaba yra registruota VĮ „Regitra“ kaip transporto priemonė. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui neturint teisės vairuoti transporto priemonių yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, S. B. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, iš S. B. administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis kaltinamas ATPK 128 straipsnio 1 dalies pažeidimu (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių), dokumentų nematyti, jog apie administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimą, išskyrus patį S. B., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais policijos pareigūnų T. J., T. V. ir R. M., kurių duomenys buvo administracinio teisės pažeidimo byloje ir kurie būtų galėję paliudyti apie 2011 m. kovo 16 d. transporto priemonių junginio vairavimą, S. B. neturint tam reikalingos kategorijos, aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 straipsnio 3 punktas).
Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nesurašytas teismo posėdžio protokolas. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto S. B. argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir vertinti įrodymų visumą. Taip pat akcentuotina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (ATPK 284, 286 str.), t. y. jo turinyje turi būti nurodyta bei įvertinta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tai patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu skundžiamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimas yra grindžiamas tik vieninteliu teiginiu, kad S. B. padarytas pažeidimas atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir yra įrodytas bylos dokumentais bei paties pažeidėjo visišku prisipažinimu, t. y. nutarimas nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.
Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Bronius Zalaga