Civilinė byla Nr. 3K-3-411/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09278-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės N. R. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovės N. R. priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, kompensacijos už neteiktą išlaikymą vaikams priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Žaidas“, UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, J. A. S. , V. R. , A. R. , J. R. .
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir jo padarinių, įskaitant klausimus dėl atskirų sutuoktiniams priklausančių turto objektų tinkamo padalijimo.
Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad su atsakove susituokė 1985 m. balandžio 12 d.. Gyvenant santuokoje gimė du sūnūs ir duktė, kurie jau pilnamečiai. Nesutapus charakteriams, pasaulėžiūrai, nelikus bendrų interesų, nuo 1999 m. rugsėjo ieškovas ir atsakovė kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko. Dėl to, ieškovo nuomone, kalti yra abu sutuoktiniai, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas yra mokėjęs atsakovei pinigus dukters išlaikymui, sutinka išmokėti atsakovei likusią dalį (10 300 Lt), skirtą dukters J. R. išlaikymui; sau išlaikymo nereikalauja. Ieškovas nurodė, kad jo vardu yra įregistruotas dviejų kambarių butas adresu: (duomenys neskelbtini) kurio vertė 295 000 Lt, o atsakovės vardu įregistruotas vieno kambario butas adresu: (duomenys neskelbtini) kurio vertė 158 000 Lt. Atsakovės vardu yra 0,12 ha ploto žemės sklypas su sodo nameliu Jonavos rajone. Sodo pastatai įvertinti kaip statybinės medžiagos – vertė 54 000 Lt, nes neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Už žemę mokėta asmeninėmis investicinėmis išmokomis. Ieškovas sutiko, kad pajus būtų perrašytas atsakovės vardu. Jo įmokėtos įmokos liko, tačiau žemės pardavimo sandoris neįformintas. Ieškovas sutinka palikti atsakovei abu butus, prašo teismo žemės sklypą sodų bendrijoje „Giraitė“ su sodo pastatais priteisti jam su teise naudotis skirtu sodo žemės sklypu, nes jokio gyvenamojo ploto jis neturi. Ieškovas nurodo, kad jo vardu yra įregistruota UAB „Munera“. Šiuo metu bendrovės turtas sudaro 385 090 Lt, skolinių įsipareigojimų – 200 127 Lt, nuosavas kapitalas šiuo metu yra 184 963 Lt. Kito dalytino turto nėra, viso santuokinio turto vertė – 691 963 Lt. UAB „Munera“ yra ieškovo įkurta bendrovė, iš jos gaunamo pelno ieškovas gyvena, padeda vaikams. Jei, padalijus bendrovės turtą, atsakovė dalyvautų bendrovės valdyme, neišvengiamai kiltų nesutarimų, būtų neįmanoma dirbti kartu ir bendrovei neišvengiamai grėstų bankrotas, todėl UAB „Munera“ nuosavą kapitalą, kurio likutis patikslinto ieškinio pateikimo dieną buvo 184 693 Lt, įskaitant 100 vardinių paprastųjų vieno šimto nominaliosios vertės akcijų (įstatinis bendrovės kapitalas 10 000 Lt) ieškovas prašo teismo priteisti jam. Ieškovui priteistina turto už 238 693 Lt, atsakovei – už 453 000 Lt, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį kompensacijos nereikalaujama. Ieškovas nurodo, kad šalys buvo skolingos AB „Kauno energija" ir AB „Kauno švara“. Skolą ieškovas apmokėjo, todėl prašo pusę sumokėtos sumos, t.y. 4932,70 Lt, priteisti iš atsakovės. Sutuoktiniai skolingi UAB „Žaidas“. Kadangi ieškovas nuo 1999 m. rudens nesinaudoja šeimos turtu – butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) (abu butai rekonstruoti ir sujungti į vieną butą), juose gyvena atsakovė, įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus tretiesiems asmenims turėtų dengti atsakovė. Ieškovas už komunalinius patarnavimus, nors ir butuose negyveno, mokėjo iki 2005 metų. Ieškovas nesutinka su trečiojo asmens J. A. S. , kuris yra atsakovės tėvas, reikalavimais grąžinti skolą; neneigia, kad iš jo skolinosi pinigus su atsakove būnant santuokoje, tačiau visa skola grąžinta; taikytis su atsakove nepageidauja.
Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant esamas pavardes; 2) priteisti iš ieškovo 10300 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukteriai, pervedant lėšas į pilnametės dukters banko sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo apmokėtą 4486,84 Lt ieškovės įsiskolinimą kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“; 4) padalyti santuokos metu įgytą turtą – ieškovui priteisti naudotis 0,12 ha žemės sklypu su 54 000 Lt vertės sodo statiniais, laikomais statybinėmis medžiagomis sodų bendrijoje, taip pat UAB „Munera“ nuosavą kapitalą – 184 963 Lt (įskaitant 100 vardinių paprastųjų vieno šimto nominaliosios vertės akcijų) – viso ieškovui priteistino turto vertė 238 693 Lt; atsakovei priteisti dviejų kambarių butą adresu: (duomenys neskelbtini) – 295 000 vertės, vieno kambario butą adresu: (duomenys neskelbtini) – 158 000 vertės – viso atsakovei priteistino turto vertė 453 000 Lt; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su priešieškiniu taip pat kreipėsi į teismą ir nurodė, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, konfliktavo su atsakove, žemindavo ją vaikų akivaizdoje, buvo neištikimas, todėl bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. 1999 m. rugpjūtį ieškovas išėjo gyventi kitur ir kartu su šeima nebegyvena, todėl preziumuojama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Kadangi šalys turi bendrų vaikų, tai atsakovė pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nevykdė pareigos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nesirūpino kasdieniais buitiniais poreikiais, auklėjimu, mokymusi, šeima gyveno iš ieškovės gaunamų pajamų, bylai užsitęsus, klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nebėra sprendžiamas, tačiau kyla ieškovo privalėtos teikti savo dalies nepilnamečių vaikų išlaikymui kompensacijos klausimas, neturėdama pakankamai lėšų vaikų išlaikymui, atsakovė įsiskolino už buto mokesčius. Atsakovės nuomone, jai turi būti priteista kompensacija, nes ji viena teikė išlaikymą už save ir ieškovą, taip pat kompensacija už trejus metus. Taip pat atsakovė nurodė, kad lėšų savo išlaikymui iš ieškovo nereikalauja, tačiau prašo teismo priteisti jai iš ieškovo 18 000 Lt kvalifikacijai kelti. Paslaugas, kurios teikiamos pagal skaitiklius, ji apmokėjo už save ir gyvenusius vaikus, tačiau už paslaugas, kurios teikiamos butams, nepriklausomai nuo to, ar naudojamasi butu, privalo apmokėti abu jungtinės nuosavybės savininkai, todėl už įsiskolinimus kreditoriams – AB „Kauno energija“, UAB „Žaidas“, UAB „Kauno švara“ atsako abu su ieškovu. Prievolę pagal UAB „Kauno švara“ sąskaitas už paslaugas butui adresu: (duomenys neskelbtini), sutinka prisiimti sau, likusią skolą butui: (duomenys neskelbtini), atsakovės nuomone, neteisinga būtų padalyti ieškovui ir atsakovei lygiai pusiau, todėl prašo priteisti ieškovui vienam apmokėti UAB „Kauno švara“ skolą ir visą tolesnį mokestį už butą (duomenys neskelbtini), iki santuokos pabaigos. Atsakovė nurodo, jog skola kreditoriui AB „Kauno energija“ dalytina abiem šalims, tačiau atsakovės skolos dalis turėtų būti sumažinta, o ieškovui padidinta ta suma, kuria mokestis už pateiktą šilumą buvo sumažintas atsakovės asmeninėmis pastangomis. Be to, atsakovė nurodė, kad skolos prievolė UAB „Žaidas“ santuokos pabaigos dieną dalytina abiem šalims. Įvertinus tai, kad dėl UAB „Žaidas“ kaltės butams buvo padaryta materialinė žala dėl netinkamai vykdomų stogo remonto darbų, butas per liūtį buvo aplietas, sugadintos lubos, sienos, grindys, persikreipė balkono durys, nuostolio suma (3232,40 Lt), ji priteistina atsakovei iš ieškovo, nes ieškovas nesirūpino bendru turtu, o ieškovui liks teisė reikalauti tos pačios sumos iš UAB „Žaidas". Konkreti trečiaisiais asmenimis įtrauktų kreditorių reikalavimo suma yra kintanti kiekvieną dieną, todėl netikslinga sumą įvardyti skaičiais, nes nėra aišku, iki kurios datos tęsis bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos tėvas J. A. S. ieškovui yra ne kartą skolinęs įvairias pinigų sumas, kurios naudotos vykdant veiklą verslo įmonėje „Munera“, ir ieškovas iki šiol yra negrąžinęs J. A. S. dalies skolos. Kadangi šiomis lėšomis ieškovas disponavo be atsakovės žinios, tai skola priteistina iš ieškovo. Atsakovė palaikė ieškovo prašymą priteisti natūra abu butus jai, bet nesutiko su nurodyta jų verte. Taip pat atsakovė nesutiko dėl UAB „Munera“ priteisimo ieškovui. Jos manymu, teisingiau verslą dalyti natūra, priteisiant atsakovei pusę viso verslo, taip pat 67 proc. akcijų. Atsakovė nurodė, kad nėra duomenų, jog sodo sklypas ir sodo namelis nuosavybės teise priklausytų ieškovui ar atsakovei, todėl ieškovo ieškinio dalies dėl sodo sklypo tenkinti nėra pagrindo. Atsakovė nurodė, kad turtą, užgyventą santuokoje, reikia dalyti nelygiomis dalimis, jai turėtų tekti didesnė dalis, nes, 1999 m. rugpjūtį ieškovui palikus šeimą, atsakovė neturėjo galimybių tinkamai rūpintis sveikata, poilsiu, kultūriniais poreikiais, todėl, kompensuojant atsakovės indėlį į šeimos interesų tenkinimą, būtų teisinga priteisti atsakovei didesnę turto dalį. Be to, pagrindas turtą dalyti nelygiomis dalimis yra dėl to, kad atsakovė yra netekusi savo dalies pajamų, naudos iš UAB „Munera“, taip pat dėl to, kad yra sumokėjusi už iki atsirandant skoloms ne tik savo, bet ir ieškovo prievole buvusius mokesčius, dariusi kitas investicijas į bendraturčių turtą, pagal šeimos realias pajamas netekusi teisės į kompensaciją už buto mokesčius, patyrusi daugiau nei ieškovas išlaidų bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti, atlikusi daugiau darbo bei sugaišusi daugiau laiko aiškindamasi, ką ir kur galima būtų padaryti, kad būsto išlaikymas kainuotų pigiau.
Atsižvelgdama į tai atsakovė priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl A. R. kaltės; 2) priteisti iš ieškovo 1306,18 Lt skolos ir palūkanas; 3) priteisti 100 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl fizinio skausmo ir išgyvenimų, kuriuos sukėlė ieškovo elgesys per incidentą 2009 m. kovo 17 d. bei jo padariniai; 4) priteisti 18 136,18 Lt kompensaciją iš ieškovo už jo neteiktą išlaikymą dukteriai ir 370 Lt kompensaciją už jo neteiktą išlaikymą sūnui Algirdui – iš viso 17043,82 Lt, ir palūkanas; 5) priteisti atsakovei 35150 Lt kompensaciją iš ieškovo už neteikto išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą jai už trejus metus ir palūkanas 6) priteisti iš ieškovo apmokėti skolą UAB „Kauno švara“ už butą (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš ieškovo apmokėti pusę skolos UAB „Kauno švara“ jungtinės nuosavybės pabaigos dieną; 8) priteisti iš ieškovo apmokėti 3/4 dalis skolos AB „Kauno energija“ jungtinės nuosavybės pabaigos dieną; 9) priteisti iš ieškovo apmokėti UAB „Žaidas“ 3/4 dalis skolos jungtinės nuosavybės pabaigos dieną ir 3232,40 Lt iš likusios 1/4 skolos dalies; 10) pripažinti ieškovą atsakingu solidariai ir po jungtinės nuosavybės pabaigos už tas paslaugas būstui, dėl kurių priimant sprendimą jis turėjo pareigą dalyvauti; 11) priteisti iš ieškovo apmokėti visą skolą kreditoriui J. A. S. ; 12) priteisti jai didesnę dalį turto – visą butą (duomenys neskelbtini); 13) palikti atsakovės asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini) (30 000 Lt vertės); 14) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe notariškai jai A. R. perleistas investicines įmokas (12,10 Lt); 15) priteisti atsakovei 50 procentų verslo įmonės „Munera“ turto (taip pat 67 vnt. 6700 Lt vertės akcijų); 16) priteisti iš ieškovo apmokėti atsakovei 18 000 Lt už naujos kvalifikacijos įgijimą tikslu kompensuoti (atkurti) dėl pareigų šeimai prarastą galimybę turėti geriau apmokamą darbą; 17) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko sutuoktiniams santuokines pavardes; priteisė iš ieškovo 10 300 Lt dukteriai, pervedant lėšas į pilnametės dukters banko sąskaitą; padalijo santuokos metu įgytą turtą – ieškovui priteisė UAB „Munera“ 100 vardinių paprastųjų akcijų; atsakovei N. R. po santuokos nutraukimo pripažino asmeninės nuosavybės teises į abu butus; skyrė naudotis 0,12 ha žemės sklypą, paliekant jos nuosavybėje 54 000 Lt vertės statybines medžiagas, panaudotas pastato statybai, pripažino atsakovės nuosavybe investicines įmokas (12,10 Lt), panaudotas žemės pirkimui; pripažino prievoles AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Žaidas“, atsiradusias iki santuokos nutraukimo, solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; pripažino prievolę J. A. S. asmenine ieškovo prievole; priteisė ieškovui iš atsakovės 4096,14 Lt skolos, sumokėtos AB „Kauno energija“; bylą dėl reikalavimo pripažinti ieškovą atsakingu solidariai ir po jungtinės nuosavybės pabaigos už tas paslaugas būstui, dėl kurių priimant sprendimą jis turėjo pareigą dalyvauti, nutraukė; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 3149 Lt žyminio mokesčio ir 165,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės – 2800 Lt žyminio mokesčio ir 165,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad sutuoktiniai abu buvo nepakankamai tolerantiški, lojalūs vienas kitam, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šeima yra faktiškai iširusi. Šalims neprašant skirti termino susitaikyti, konstatuojant, kad santuoka iširusi, toks terminas neskirtinas. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokoje turėtas pavardes. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau. Dėl kompensacijos už išlaikymą priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog tik ji viena išlaikė vaikus ir būtent tokią sumą išleido jų išlaikymui. Ieškovės reikalavimai priteisti jai kompensaciją už vaikams teiktą išlaikymą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pilnamečiai vaikai dėl išlaikymo priteisimo jokių reikalavimų nėra pareiškę. Tačiau pats ieškovas sutinka, kad ne atsakovei, bet dukteriai iš jo būtų priteista 10 300 Lt. Nors, minėta, duktė tokio reikalavimo nereiškia, tačiau, esant tokiam ieškovo prašymui, jis tenkintinas. Dėl turto padalijimo teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo butai natūra neišliko (atlikus rekonstrukciją bute liko viena virtuvė, bendras koridorius ir kiti patogumai), bei į tai, kad ginčo dėl butų padalijimo nėra, atsakovei po ištuokos skirtini abu butai, esantys (duomenys neskelbtini) bendros 177 400 Lt vertės. Teismas konstatavo, kad ieškovas A. R. yra vienintelis bendrovės UAB „Munera“ akcininkas, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bendrovėje sėkmingai dirba direktoriumi ilgą laiką, ieškovas suinteresuotas gyventi ir dirbti nekonfliktinėje aplinkoje, o patenkinus atsakovės reikalavimą, tokio teisėto intereso patenkinimas sunkiai pasiekiamas, todėl po ištuokos visas įmonės turtas ir akcijos paliktinos ieškovo nuosavybėn. Nors ieškovas aiškino, jog sodo sklypas su statiniais reikalingas jam, nes jis neturi kur gyventi, tačiau, kaip nustatyta byloje, jis išėjo iš namų 1999 m. rudenį ir gyvena kitoje vietoje, be to, daugelį metų sodu naudojasi tik atsakovė, todėl, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sodo žemės sklypą su statiniais, įvertintais 54 000 Lt vertės statybinėmis medžiagomis, skyrė naudotis atsakovei. Teismas atkreipė dėmesį į prašant didesnės turto dalies ir nemažų sumų kompensacijų atsakovės teismo posėdžio metu pasakytus žodžius, jog „laisvę reikia nusipirkti“. Dėl prievolių padalijimo teismas nurodė, kad šalių prievolės AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Žaidas“ pripažintinos solidariomis. Reikalavimo pripažinti ieškovą atsakingu solidariai ir po jungtinės nuosavybės pabaigos už tas paslaugas būstui, dėl kurių priimant sprendimą jis turėjo pareigą dalyvauti, atsakovė atsisakė. Kadangi prievolę AB „Kauno energija“ įvykdė ieškovas, įvertinant ir tai, kad bute ieškovas negyvena, visu butu naudojasi tik atsakovė, dėl šios prievolės įvykdymo dalies yra pagrindas taikyti CK 6.9 straipsnyje numatytą regreso teisės mechanizmą ir ieškovui iš atsakovės priteisti 4096,14 Lt. Ieškovas prašo priteisti ir pusę sumos, kurią sumokėjo UAB „Kauno švara“. Tačiau, kaip nustatyta byloje, ieškovas ne tik pats bute negyveno, bet pas jį išėjo gyventi ir abu sūnūs, tačiau jis nepasirūpino, kad mokesčiai šiam butui už UAB „Kauno švara“ suteiktas paslaugas nebūtų skaičiuojami. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis pats kaltas dėl tokios skolos susidarymo ir būtų neteisinga priteisti šios skolos dalį iš atsakovės. Teismas nustatė, kad pinigus iš atsakovės tėvo J. A. S. ieškovas iš tikrųjų skolinosi, nors jis aiškina, jog pinigus grąžino. Pinigus skolinosi jau nebegyvendamas kartu su atsakove, taigi jų nenaudojo bendriems šeimos interesams. Todėl ši prievolė pripažintina asmenine ieškovo prievole. J. A. S. savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, todėl, teismo teigimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo priteisti jos tėvui pinigus, kurių ir nurodytos likusios skolos sumos skiriasi. Dėl neturtinės žalos ir kompensacijos teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš A. R. atlyginti 100 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl fizinio skausmo ir išgyvenimų, kuriuos sukėlė ieškovo elgesys per incidentą 2009 m. kovo 17 d. bei jo padariniai, taip pat neįrodytas. Atsakovei Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimu buvo paskirta 100 Lt bauda už 2009 m. kovo 17 d. administracinį teisės pažeidimą, kai ji UAB „Munera“ patalpose tyčia numesdama ant grindų magnetolą padarė 110 Lt turtinę žalą. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovo apmokėti jai 18 000 Lt už naujos kvalifikacijos įgijimą tikslu kompensuoti dėl pareigų šeimai prarastą galimybę turėti geriau apmokamą darbą. Tačiau atsakovė turi įgijusi biologės specialybę ir pagal įgytą kvalifikaciją dirba, gauna atlyginimą. Ji teigė norinti studijuoti teisę, tačiau visiškai neaišku, ar ji mokysis, ar patirs išlaidas, kurias prašė priteisti iš ieškovo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nurodęs tai, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita, atsakovės reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. R. , atsakovės N. R. ir trečiojo asmens J. A. S. apeliacinius skundus 2011 m. kovo 2 d. nutartimi J. A. S. apeliacinį skundą atmetė, ieškovo A. R. ir atsakovės N. R. apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokinio turto padalijimo pakeitė ir santuokos metu įgytą turtą tarp šalių padalijo taip: pripažino ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) sodo namelio ir po 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų UAB „Munera“ akcijų kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su daugeliu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių santuokinio turto padalijimo tarp šalių principo, nes įstatyme nustatytas imperatyvas sprendžiant ginčą tarp sutuoktinių turto padalijimo atveju įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuoti galimybę šiuos poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Būtent dėl šių priežasčių teismas nelaikė pagrįstu ir teisingu skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria nukrypta nuo lygių dalių principo bei vertinant praktiškai jau iširusios šeimos interesus vienai iš šalių, t. y. atsakovei N. R. , faktiškai nemotyvuotai priteista akivaizdžiai didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis. Tokia teisėjų kolegijos išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog dėl abiejų apeliantų negeranoriško bendradarbiavimo nebuvimo, siekiant teisingai ir sąžiningai pasidalyti santuokoje bendrai užgyventą turtą, kad ginčo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, be pagrindo teismas sprendė, jog atsakovei N. R. natūra priteistino nuosavybės turto dalis yra neadekvati ieškovui priteistinų UAB „Munera“ akcijų bei šios bendrovės valdomo turtui verte bei prieštarauja CK 3.123 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatoms. Nenustačius bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalybų natūra negalimumo teisėjų kolegija sprendė, kad vadovaujantis CK 3.117 ir 3.119 straipsnių nuostatomis skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bendrosios jungtinės šalių nuosavybės padalijimo tiek pagal ieškinio, tiek pagal priešieškinio reikalavimus pripažintina neobjektyvia bei nepagrįsta, todėl keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija turtą padalijo tarp šalių remdamasi lygių dalių principu (CK 3.127 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovei priteistas žemės sklypas sodų bendrijoje su statybinėmis medžiagomis sodo nameliui už 54 000 Lt ir priteisti šį turtą ieškovui A. R. . Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Priimant teismo sprendimą dėl santuokinio turto padalijimo turi būti pasisakoma dėl viso santuokinio turto padalijimo, o ne dėl santuokinio turto dalies padalijimo. Atliktas turto padalijimas neatitinka sąžiningumo teisingumo, protingumo kriterijų. Kauno apygardos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, nukrypta nuo materialiosios teisės normų. Dalijant santuokinį turtą liko nepadalyta dalis santuokinio turto – įregistruotas atsakovės vardu 158 000 Lt vertės vieno kambario butas (duomenys neskelbtini). Pakeisdama Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo, apie šį butą nutartyje kolegija iš viso nepasisakė, todėl neaišku, kam po santuokos nutraukimo jis atitenka. Butas buvo įtrauktas į dalytino turto balansą, dėl šio turto buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, tačiau po apeliacinės instancijos teismo nutarties butas liko nepadalytas. Be to, nutartyje minima apie sodo namelį, kuris negali būti laikomas sodo nameliu, nes yra neinventorizuotas ir neatlikta teisinė registracija. Per visą bylos eigą ieškinio reikalavimuose šis turtas buvo įvardijamas kaip nebaigtas statyti sodo namelis (statybinės medžiagos).
2. Dėl nuolatinių konfliktų su atsakove ieškovas buvo priverstas išeiti iš namų, nes bendras gyvenimas su ja buvo neįmanomas ir nepakeliamas, pavyzdžiui, dėl nepaprasto atsakovės netvarkingumo, apsileidimo, antisanitarinių gyvenimo sąlygų. Padalijus butą pusiau, bendrame bute gyvenimas išsituokusiems buvusiems sutuoktiniams neįmanomas. Dirbti bendrovėje „Munera“, kai jie turės po vienodą skaičių (po 50 vienetų) akcijų (balsų), taip pat neįmanoma. Tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, atvykusi į ieškovo darbo vietą – bendrovę „Munera“, kėlė triukšmą, buvo kviečiama policija, už tai yra bausta administracine tvarka. Tai nurodo ir pati atsakovė savo priešieškinyje ir apeliaciniame skunde, reikalaudama už tokį administracinį teisės pažeidimą skirtą jai 100 Lt baudą priteisti iš ieškovo. Esant tokiam akcijų padalijimui, turint vienodą balsų skaičių abiem šalims, bus neįmanoma priimti jokių sprendimų akcininkų susirinkime, iš anksto užprogramuotos konfliktinės situacijos, o bendrovė „Munera“ bus pasmerkta bankrotui. Santuokos nutraukimo procesas vyksta jau daugiau kaip 8 metai, labai ilgai atsakovė nesutiko nutraukti santuoką bendru prašymu, nesutiko pasirašyti taikos sutarties, ne kartą tikslindavo priešieškinius, keldama juose nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus (kad ir vienas jų – apmokėti kompensaciją už tariamai įgytą būsimą naują kvalifikaciją, kurios būdama jau garbaus amžiaus neįgijusi ir net neplanuoja įsigyti). Nesunku įsivaizduoti, kokie atsakovės reikalavimai būtų turint vienodą balsų skaičių UAB „Munera“.
3. Nutartimi padalytas ir sodo sklypas su nameliu. Nors sodo namelis nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, Kauno apygardos teismo kolegija savo nutartyje padalijo ir sodo namelį, kurio realiai nėra, nes sodo namelis byloje įvardijamas kaip statybinės medžiagos. Padalijus sodo namelio statybines medžiagas lygiomis dalimis, po santuokos nutraukimo kartu su atsakove užbaigti sodo namelio statybas niekaip neįmanoma. Taigi šis nekilnojamasis turtas liks nenaudojamas ir bus pasmerktas visiškam sunaikinimui.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė teigia, kad šis nepagrįstas ir prašo netenkinti. Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad ji nėra bausta už ieškovo nurodomą administracinį teisės pažeidimą, nes Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. nutarimu bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria atsakovei ir ieškovui priteista po pusę buto (duomenys neskelbtini), ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti atitinkamas teismų sprendimų dalis ir dėl jų priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei statybines medžiagas, panaudotas namelio statybai; priteisti atsakovei 67 vienetus UAB „Munera“ akcijų, ieškovui priteisti 33 vienetus UAB „Munera“ akcijų; nustatyti tokį solidarių prievolių AB „Kauno energija“, UAB „Kauno Švara“ ir UAB „Žaidas“ iki jungtinės nuosavybės pabaigos tarpusavio paskirstymo būdą: 2/3 prievolių sumos AB „Kauno energija“ tenka ieškovui ir 1/3 prievolių sumos – atsakovei; prievolės suma pagal UAB „Kauno švara“ sąskaitą butui (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. balandžio l d. tenka ieškovui (58,72 Lt), o nuo 2010 m. balandžio l d. ‑ lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei; prievolės dalis UAB „Žaidas“ ieškovui yra 2/3 prievolės ir 3232,40 Lt, atsakovei yra 1/3 prievolės be 3232,40 Lt; priteisti atsakovei iš ieškovo 42 075 Lt kompensaciją dėl nesuteikto išlaikymo vaikams; 3) panaikinti teismų sprendimų dalis, kuriomis iš atsakovės ieškovui priteista 4096,14 Lt skolos, sumokėtos AB „Kauno energija“; 4) likusią Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties dalį palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai ieškovui ir atsakovei priteista po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį sodo namelio ir po 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Munera“ akcijų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra reikalingesni atsakovei. Ji visą laiką rūpinosi butais, juose gyveno ir gyvena iki šios dienos, čia yra ir dukters, kuri studijuoja dieniniame kurse, neturi turto bei pajamų, gyvenamoji vieta, taip pat deklaruota vyriausiojo sūnaus gyvenamoji vieta. Ieškovas nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio išėjo iš namų ir iš viso nesilankė čia daug metų. Be to, atsakovė visą laiką rūpinosi ir naudojosi sodu, sodino daugiamečius augalus, tarp jų medžius, kurių nebeįmanoma perkelti dėl jų amžiaus, buvo sodų bendrijos narė, mokėjo mokesčius, rinkliavas, dalyvavo talkose. Dėl šių priežasčių statybinės medžiagos, panaudotos pastato statybai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos atsakovei. Taip pat teisingumo, protingumo principas pažeistas nutartimi padalijus verslo akcijas lygiai pusiau, o ne atsakovės prašoma proporcija. Nors ieškovas turi tokį patį skaičių UAB „Munera“ akcijų, jis yra atsidūręs stipresniojo pozicijoje, jam toliau lieka realios galimybės ir toliau varžyti kito akcininko teises. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei tekęs 50 proc. akcijų paketas yra bevertis, nes nesuteikia balsų daugumos teisės ir užkerta kelią ne tik daryti įtaką įmonės valdymui bei priimamiems sprendimams, bet ir gauti visą informaciją apie savo turtą. O ieškovas, būdamas direktorius, turi visus įgaliojimus organizuoti įmonės veiklą ir priima sprendimus.
2. Ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Buto, sodo namelio ir po 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Munera“ akcijų padalijimas ieškovui ir atsakovei neišsprendė šalių ginčo bei neužkirto kelio naujų ginčų atsiradimui ateityje. Priešingai, dėl šalių konfliktiškų santykių naudojimasis bei disponavimus turtu, priklausančiu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, pasunkės ar net taps neįmanomas. Civilinėse bylose laikomasi savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui prioriteto principo, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sodo namelis turi būti priteistas atsakovei, o UAB „Munera“ akcijos šalims padalytos taip, kad sudarytų galimybę tinkamai valdyti šį turtą.
3. Skundžiama nutartimi buvo peržengtos ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų ribos, viršyti ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų reikalavimai ir nepagrįstai šalims priteista po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei buvo priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismui neskundė nei ieškovas, nei atsakovė, tačiau skundžiama nutartimi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeista ir butas padalytas abiem šalims po lygiai. Skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kuo reiškiasi viešasis interesas, dėl kurio galėtų būti išeita už ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų reikalavimų ribų, kaip pažeidžiami šalių, kaip buvusių sutuoktinių, interesai ir kokiu būdu tai veikia visuomenės interesus. Be to, teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, ketindamas peržengti apeliacinio skundo ribas, privalėjo šalims apie tai pranešti.
4. Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, lemiančių teisminę galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Remiantis šia išvada skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atsakovės indėlis rūpinantis šeima daug metų neabejotinai buvo didesnis nei ieškovo, ir tai turėjo ilgalaikių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, nukrypdamas nuo turto padalijimo lygių dalių principo, o teismo nutartimi tai nepagrįstai nepripažinta. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas pats sutiko, jog būtų nukrypta nuo bendro turto lygių dalių principo. Skundžiama nutartimi iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padalijus dalį santuokinio turto abiem šalims po lygiai, atsakovei vis tiek teko didesnė santuokinio turto dalis, o nuo bendro turto lygių dalių principo buvo dar labiau nukrypta, negu tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iš sudaryto santuokinio turto balanso matyti, kad priėmus skundžiamą nutartį ieškovui atiteko santuokinio turto už 180 577,64 Lt, o atsakovei – 235 785,36 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui buvo priteista turto už 189 059,14 Lt, o atsakovei – už 227303,86 Lt. Taigi skundžiama nutartimi ieškovui turto priteista net mažiau, nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu, taigi teismo nutartis prieštarauja jos motyvams.
5. Skundžiamomis sprendimo ir nutarties dalimis nepagrįstai remtasi ieškovo pateikta vertinimo pažyma kaip tinkamu įrodymu, patvirtinančiu sodo namelio vidutinę rinkos vertę. Vertinimo pažymoje nurodyta sodo vertė apima ir žemės sklypo, ir sodo namelio bendrą vidutinę rinkos vertę, taip pat yra nustatyta darant prielaidą, jog žemės sklypas bei sodo namelis yra tinkamai įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Tačiau dalijamas sodo namelis nėra tinkamai įregistruotas ir turi būti vertinamas atskirai nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nes tai nėra santuokinis turtas ir dalybų objektas šioje civilinėje byloje. Ieškovo pateikta vertinimo pažyma sudaryta 2007 metų gruodžio mėnesį, dėl šios priežasties pažymoje nurodyta sodo namelio vidutinės rinkos vertė neatitinka galiojančių rinkos kainų, nes 2007 metais nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo daug didesnės nei skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Teismas sprendimu vertino tik vieną įrodymą dėl verslo vertės – nuosavą kapitalą, kurio dydis buvo pateiktas paties ieškovo. Teismas nebuvo aktyvus, matydamas, kad kita šalis neturi galimybės pateikti alternatyvaus vertinimo, nesiėmė pats rinkti įrodymų, neįpareigojo tyrimui trukdančią šalį atlikti auditą, tai pažeidžia šalių lygiateisiško dalyvavimo byloje principą.
6. Tarp šalių ir AB „Kauno energija“ kilo teisminis ginčas dėl skolos priteisimo. Atsakovė su AB „Kauno energija“ prašomos priteisti skolos dydžiu nesutiko ir nesutinka iki šiol, tačiau ieškovas, kaip pats nurodė, norėdamas paskubinti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, geruoju sumokėjo AB „Kauno energija“ prašomą priteisti skolą, taip pripažino AB „Kauno energija“ ieškinį. Dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės į pusę AB „Kauno energija" sumokėtos sumos priteisimą iš ieškovės, nes atsakovė neteko galimybės teismine tvarka ginčyti skolos dydį, o ieškovo sumokėta suma AB „Kauno energija“ yra per didelė ir neatitinka tikrojo skolos dydžio.
7. Pirmosios instancijos teismo sprendimu prievolės AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Žaidas“ buvo pripažintos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis. Teismas turi ginti ne tik kreditoriaus, bet ir šalių interesus. Esant nesutarimų su paslaugų teikėjais dėl prievolės dydžio, žinant, kaip ieškovas elgėsi byloje su Kauno energija, teisingiau yra iš karto nustatyti ir solidarios prievolės dalis šalims. Tai nepaneigtų šios prievolės solidarumo išlikimo kreditoriams, tačiau leistų šalims išvengti tarpusavio ginčų ateityje. Dėl to teismo sprendimu nustatyta ir nutartimi palikta galioti solidari prievolė kreditoriams paskirstytina šalims, nepaneigiant jos solidarumo.
8. Atsakovė nesutiko su skundžiamomis sprendimo ir nutarties dalimis, kuriomis buvo atmestas atsakovės reikalavimas prisiteisti 42074,97 Lt išlaikymo vaikams. Žemesniųjų instancijų teismai pakankamai neįsigilino į aplinkybes, neištyrė įrodymų ir priėmė sprendimą bei nutartį nepaneigę atsakovės argumentų ir nepagrindę, kodėl yra įsitikinę, kad ieškovas tikrai teikė vaikams pakankamo dydžio ir visą iš jo priklausantį išlaikymą.
9. Nutartimi paliktos galioti sprendimo dalys, kuriomis netenkinti likę atsakovės reikalavimai, žemesniųjų instancijų teismuose nebuvo tinkamai ir atidžiai išnagrinėti. Tai, kad reikalavimų daug, kai kurie iš jų smulkūs, palyginus su kitais, arba painūs, arba persipynę tarpusavyje, arba dėl kurių nepasisakyta, neturėjo teismams būti pretekstas nagrinėti juos ne taip atidžiai kaip stambius ar net visai neminėti sprendime bei nutartyje, todėl jie netenkinti nepakankamai gerai ištyrus įrodymus, taip pažeidžiant teisės normas, ir turi būti peržiūrėti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl tinkamo sutuoktinių turto padalijimo taisyklių taikymo
Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). CK 3.118 straipsnyje vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nurodyti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje.
Kartu su kitu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu sutuoktiniai nurodė vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo, šio buto neįtraukė į dalytino turto sudėtį ir jo nepadalijo, taip pažeisdamas CK 3.118 straipsnio reikalavimus bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį dėl santuokinio turto padalijimo panaikinti. Įtraukus butą, esantį (duomenys neskelbtini), į dalytino turto sudėtį, pagal byloje šalių pateiktus įrodymus turi būti nustatoma jo vertė, šis turto vienetas taip pat turi reikšmės pasirenkant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdą. Dėl šių priežasčių panaikinus skundžiamą nutarties dalį byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, bet patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Nustačiusi pagrindą panaikinti skundžiamą nutarties dalį dėl santuokinio turto padalijimo, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinių skundų argumentų, susijusių su turto padalijimu, nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011). Tačiau padalytas natūra turtas gali būti ne visada. Vienais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B. , bylos Nr. 3K-3-139/2008) ir kt. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Jei turtas, pavyzdžiui, bendrovės akcijos, padalijamas taip, kad įmonė pradedama kontroliuoti dviejų konfliktuojančių asmenų, arba jei vienas iš jų gerai suvokia verslo pobūdį, o kitas – ne, teismas į tai turi atsižvelgti ir pasirinkti racionaliausią padalijimo būdą.
Dėl teismo vaidmens sutuoktinių turto padalijimo ginče
CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis tai reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, bet ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjamoje byloje kasatorė N. R. teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatydamas UAB „Munera“ akcijų vertę nebuvo aktyvus ir taip pažeidė jos teises. Su tokia kasatorės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Minėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Bylą nagrinėję teismai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių kasatorės naudai būtų daroma procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 6, 12, 13 straipsniai) išimtis.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
Greta teisinių argumentų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, kasatorė N. R. kasaciniame skunde taip pat kelia klausimus dėl apeliacinės instancijos teismo teisėtumo dėl 4096,14 Lt skolos, ieškovo sumokėtos AB „Kauno energija“ priteisimo, taip pat prievolių AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Žaidas“ pripažinimo solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, atsakovės reikalavimų dėl 42 074,97 Lt išlaikymo vaikams priteisimo, 100 Lt neturtinės žalos, skolos UAB „Kauno švara“, 18 000 Lt kompensacijos už naujos kvalifikacijos įgijimą bei kitų priešieškinyje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 347 straipsnio 1 dalį, be kitų kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, jame turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasatorės N. R. kasacinis skundas dėl nurodytos dalies šių reikalavimų neatitinka, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios dalies paliekama nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Egidijus Baranauskas
Janina Stripeikienė