Bylos Nr. e2YT-14678-905/2019
Proceso Nr. 2-68-3-09261-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, uždarosios akcinės bendrovės „LTk Capital“ ir „Kainų kubas“.
Reikalavimų ir atsikirtimų esmė
Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. skundu pašė panaikinti antstolės 2019 m. vasario 26 d. turto arešto aktą Nr. S-19-15-1820 vykdomosiose bylose Nr. 0015/19/00129 ir Nr. 0015/19/00130; taip pat panaikinti antstolės 2019 m. vasario 28 d. patvarkymo dalį, kuria nuspręsta palikti galioti 2019 m. vasario 26 d. turto arešto aktą. Anot pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo (ir kitų asmenų) kasacinį skundą ir nutarė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties (pagal kurią išduotas vykdomasis raštas) vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Ginčijamu 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolė areštavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės V. L. pinigines lėšas, esančias pareiškėjo ir jo sutuoktinės banko sąskaitose, o ginčijamu 2019 m. vasario 28 d. patvarkymu antstolė, atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, panaikino 2019 m. vasario 26 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir jų išieškojimo, tačiau paliko galioti turto arešto aktą. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį dėl vykdymo sustabdymo, turto arešto aktas negalėjo būti surašytas, o antstolė galėjo imtis veiksmų tik pareiškėjo asmeniniam turtui surasti bei areštuoti (CPK 629 straipsnio 3 dalis), t. y. antstolė negalėjo areštuoti pareiškėjo sutuoktinės turto. Be to, antstolė pažeidė CPK 667 straipsnio 1 dalį, nes po 2019 m. vasario 28 d. patvarkymo nebuvo pradėta CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta procedūra dėl pareiškėjo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjo nuomone, toks turto areštas neribotam laikui pažeidžia pareiškėjo sutuoktinės teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. skundu prašė panaikinti antstolės 2019 m. vasario 1 d. turto arešto aktą Nr. 9-15-2019-02-01-00129/19 vykdomosiose bylose Nr. 0015/19/00129 ir Nr. 0015-19-00130. Anot pareiškėjo, ginčijamame akte antstolė iš viso neįkainojo areštuoto turto ir nenurodė, kad turto vertę nustatys ekspertas, taip sudarant sąlygas areštuoti turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pat užkertant kelią pareiškėjui pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės (CPK 677 straipsnio 2 dalis, 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis).
Kitu 2019 m. kovo 20 d. skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2019 m. vasario 6 d. turto arešto aktą Nr. 9-15-2019-02-06-00129/2019 vykdomosiose bylose Nr. 0015/19/00129 ir Nr. 0015-19-00130. Anot pareiškėjo, areštuotos akcijos priklauso jo sutuoktinei, todėl negalėjo būti areštuotos. Net ir laikant, kad areštuotos akcijos priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, turto arešto aktu pažeidžiamas CPK 667 straipsnis, nes po 2019 m. vasario 28 d. patvarkymo nebuvo pradėta CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta procedūra dėl pareiškėjo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, ginčijamame turto arešto akte antstolė iš viso neįkainojo areštuoto turto ir nenurodė, kad turto vertę nustatys ekspertas, taip sudarant sąlygas areštuoti turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pat užkertant kelią pareiškėjui pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės (CPK 677 straipsnio 2 dalis, 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Meškauskienė 2019 m. kovo 27 d. patvarkymu skundų netenkino (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme nurodyta, kad įstatymo nuostatos (CPK 628 straipsnio 3 dalis), atsiradus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui ir (ar) esant sustabdytai vykdomajai bylai, ne tik neįtvirtina antstolio pareigos panaikinti jau pritaikytus turto areštus, bet ir sudaro galimybę antstoliui imtis visų priemonių kitam skolininko turtui surasti ir areštuoti, todėl antstolė galėjo surašyti turto arešto aktą po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, o pareiškėjo skunduose pateiktas siaurinamasis aiškinimas neatitinka vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko turto. Antstolės teigimu, CPK 666, 667 straipsniuose nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto dalis nenustatyta, tai gali būti areštuojamas ir bendras su kitais asmenimis turtas. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų ar turto padalijimo sutarties, todėl po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Dėl to, antstolės nuomone, teigdamas apie areštuotą asmeninę jo sutuoktinės nuosavybę, pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (CK 3.89 straipsnis). Antstolė pažymėjo, kad pirminiai procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti per darbovietę dar 2019 m. vasario 7 d., tačiau pareiškėjas neinformavo antstolės apie kasacinio skundo pateikimą teismui. Anot antstolės, pritaikytas turto areštas niekaip neriboja pareiškėjo ar jo sutuoktinės teisių teikti įrodymus apie turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise. Antstolė nurodė, kad CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata nėra imperatyvi, nes ne visada įmanoma nustatyti areštuojamo turto vertę, kuri gali būti nustatoma ne tik arešto metu, bet ir vėliau priimant atskirą patvarkymą. Kadangi vykdymo veiksmai yra sustabdyti, tai nėra ir galimybės nei turtą realizuoti, nei skirti ekspertizę jo vertei nustatyti, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo teisės teikti įrodymus dėl areštuoto turto rinkos vertės.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad nurodytoje teisės normoje kalbama apie būtent besikreipiančio į teismą asmens teisių ir interesų gynimą. Remdamasis šia teisės norma, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus tuos pareiškėjo skundų argumentus, kuriais apeliuojama ne į paties pareiškėjo, bet į jo sutuoktinės teisių ir (ar) interesų pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų-aplinkybių, juolab nepateikė atitinkamų įrodymų, patvirtinančių jo teisę (pavedimą-įgaliojimus) veikti savo sutuoktinės vardu ir (arba) teismine tvarka ginti jos teises ir (ar) interesus. Taigi pareiškėjo argumentai, kuriais apeliuojama ne į jo paties, bet į jo sutuoktinės teisių ir (ar) interesų pažeidimus, nepatvirtina paties pareiškėjo teisių ir (ar) interesų pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad nurodomi pareiškėjo sutuoktinės teisių ir (ar) interesų pažeidimai nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas (kiek tai susiję būtent su pareiškėjo teisių ir (ar) interesų gynimu), todėl teismas jų išsamiau nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama ne tik į jo sutuoktinės, bet ir paties pareiškėjo teisių ir (ar) interesų pažeidimą, kiek tai susiję su CPK 667 straipsnio 1 dalies, 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 681 straipsnio nuostatų pažeidimu(-ais), teismas iš esmės sutinka su antstolės 2019 m. kovo 27 d. patvarkyme išdėstytais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad:
- areštuoto turto kaina gali būti nustatoma-nurodoma ir vėliau, t. y. po pritaikyto arešto (tačiau šiuo metu areštuoto turto kaina negali būti nustatinėjama dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties). Taigi areštuoto turto vertės nenurodymas turto arešto akte, savaime nelemia tokio akto neteisėtumo;
- dėl tos pačios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties nulemtų teisinių padarinių (nutarties dalių vykdymo sustabdymo) šiuo metu negali būti vykdomos ir CPK 667 straipsnyje nurodytos skolininko turto dalies nustatymo procedūros, į kurias apeliuoja pareiškėjas;
- norminiai teisės aktai nesuteikia teisės, juolab neįtvirtina antstolio pareigos sustabdžius vykdymą kartu panaikinti pritaikytus areštus. Pažymėtina ir tai, kad antstolio teisė (o kartu ir pareiga) atlikti CPK 667, 681 straipsniuose nurodytus areštuoto turto įkainojimo ir skolininko turto dalies nustatymo veiksmus išlieka ir po vykdymo atnaujinimo. Vien tai, kad aptariami procesiniai veiksmai šiuo metu yra sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir todėl antstolė jų negali atlikti operatyviai-nedelsiant, neteikia pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimo (juolab kad vykdymas sustabdytas paties pareiškėjo (kaip vieno iš kasatorių) prašymu).
Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad skundžiamais patvarkymais antstolė nepažeidė pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų, reglamentuojamų CPK 667, 678, 681 straipsniuose. Dėl to skundai atmetami kaip nepagrįsti.
Teismo išvada
Skundus atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius