KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,

sekretoriaujant Monikai Kavoliūnaitei,

dalyvaujant ieškovui Ž. J., jo atstovui advokatui Arūnui Stukui,

atsakovei G. J., jos atstovui advokatui Adomui Laurynui Matuliauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Brigitai Šalčiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų bei pagal atsakovės G. J. patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. J. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas Ž. J. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo teismo:

1) Ieškovo ir atsakovės G. J. (toliau – ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2) Ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

3) Priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas sutiktų teikti 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą, įvertinus padidėjusią minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) (2025 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašas).

4) Nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką:

4.1) Ž. J. su sūnumi D. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį ieškovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Ieškovas pasiima vaiką iš mamos G. J. gyvenamosios vietos penktadienį 17.00–18.00 valandą ir grąžina vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00–19.00 valandą.

4.2) Kasmetinių, asmeninių švenčių ir šalių bei vaiko atostogų metu nustatytina tokia Ž. J. bendravimo su sūnumi D. J. tvarka:

4.2.1) kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį. Tėvas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos pasiima 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

4.2.2) kiekvienais metais per Ž. J. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

4.2.3) neporiniais metais sekančią dieną po sūnaus D. J. gimtadienio (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

4.2.4) poriniais metais sūnaus D. J. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

4.2.5) neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

4.2.6) poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

4.2.7) poriniais metais – Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 15.00 valandą ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

4.2.8) neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

4.2.9) poriniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Tėvas vaiką pasiima iš motinos šventės dienos išvakarėse 18.00 valandą ir grąžina sausio 1 d. į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

4.2.10) mamos gimtadienį ir mamos dieną vaikas praleidžia su mama.

4.3) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kasmetinių sūnaus ugdymo įstaigos atostogų metu, Ž. J., pranešęs motinai G. J. prieš tris savaites, pasiima sūnų savaitei. Sūnų savaitei Ž. J. turi teisę pasiimti tris kartus per metus, bet tik sūnaus ugdymo įstaigos atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu. Sūnus paimamas iš motinos G. J. gyvenamosios vietos ir grąžinama į motinos gyvenamąją vietą.

4.4) Ž. J. negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sūnumi, informuoja apie tai G. J. nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš keturias valandas iki nurodyto bendravimo su sūnumi laiko pradžios.

4.5) Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

5) Priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).

6) Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

7) Priteisti ieškovui iš atsakovės 48 000,00 Eur dydžio susidariusį turto verčių skirtumą.

8) Įregistruoti juridinį faktą – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į Butą iki visiško atsiskaitymo su ieškovu arba turint jo notaro patvirtintą sutikimą.

9) Alternatyviai nurodytam reikalavimui dėl gyvenamojo Buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo: Butą padalinti po 1/2 dalį abiem šalims ir nustatyti naudojimosi Butu tvarką. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebepalaikė alternatyvaus reikalavimo ir prašė Butą padalinti, jį priteisiant atsakovei ir ieškovui išmokant kompensaciją (2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas; 2025 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašas).

10) Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „J.“, „J.“.

11) Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (IV t., e. b. l. 84–92)

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, jie turi vieną nepilnametį vaiką D. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, nepavyko kartu gyventi santuokoje, per bendro gyvenimo laikotarpį išsiskyrė šalių požiūriai. Dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Bendras šalių gyvenimas nutrūko 2023 m. gegužės mėnesį. Atsakovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, jog atsakovė 2023 m. gegužės mėnesį pareikalavo ieškovą palikti šalių namus. Atsakovė elgėsi impulsyviai, agresyviai, sukarpė ieškovo drabužius, smurtavo prieš ieškovą, ieškovą vaiko akivaizdoje vadino nepagarbiais žodžiais, naudojo psichologinį smurtą. Norėdamas išvengti konfliktinių situacijų ir nuolat atsakovės naudojamo psichologinio smurto, ieškovas išsikraustė iš šalių bendro turto 2023 m. gegužės mėnesį. Ieškovas nesiekė nutraukti santuokos, atsakovė nusprendė ją nutraukti ir išvaryti ieškovą iš bendrų namų. Atsakovė nusprendė neleisti šalių vaikui įprastai bendrauti su ieškovu ir jo tėvais iš esmės laikotarpiu nuo gyvenimo skyriumi pradžios (2023 m. gegužės mėnesio iki teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių), per šį laikotarpį atsakovas vaiką matė vieną kartą, nors iki gyvenimo skyriumi pradžios, ieškovo santykiai su vaiku buvo labai artimi. Atsakovės santuokinių pareigų pažeidimas, naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, ieškovo išvarymas iš namų ir tokiu būdu santuokos pabaigimas ir buvo pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastimi. 2023 m. gegužės mėnesį nebuvo įvykio, kuris lemtų santuokos pabaigą ar atsakovės apsisprendimą, tai buvo ilgalaikis atsakovės sprendimas. Šiuo metu atsakovė ir sūnus gyvena Bute, ieškovas gyvena atskirai. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Prašo sūnaus poreikiams tenkinti iš jo priteisti po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas dirba, darbo užmokestis sudaro 900,00 – 1 100,00 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės, ji turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja ir gauna papildomas pajamas. Atsakovė ir sūnus gyvena Bute, atsakovei nereikia mokėti nuomos mokesčio, turtas nėra apsunkintas įsipareigojimais. Atsakovės turtinė padėtis ir turimos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovo. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl lygybės principo nukrypimo. Šalys turi keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog jam turėtų būti priteistas keleivinis automobilis. Reikalinga nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką. Jis dirba pamainomis, tenka dirbti savaitgaliais, nepastoviomis dienomis savaitės eigoje. Butą prašo priteisti atsakovei, jam priteisiant pusė buto rinkos vertės kompensaciją. Sutiktų, jog kompensacijos mokėjimas būtų išdėstomas iki keturių mėnesių. Kreditorių neturi. Neprieštarauja, jog atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę. Išlaikymo sau nereikalauja (IV t., e. b. l. 84–92).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Santuokos iširimą lėmė netinkamas ieškovo pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba kuriamai šeimai, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, priklausomybės bei neištikimybė, nesiekimas prisidėti prie šeimos išlaikymo materialiai. Santuoka iširo dėl ieškovo turimų priklausomybių alkoholiui ir narkotikams, neištikimybės, kuri buvo viešai demonstruojama. Ieškovui dėl jo priklausomybių buvo iškelta baudžiamoji byla. Atsakovė su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja sutinka. Ieškovo gyvenimas skyriumi ar turtinė padėtis nėra pateisinama priežastis atleisti jį nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės. Ieškovas yra sveikas, neturi kitų išlaikytinių, darbingo amžiaus. Būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti yra būtina 1 312,50 Eur suma. Prašo ieškovo iš dalies prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo sumą, lygią 400,00 Eur per mėnesį. Atsakovė dirba 1,5 etato. Atsakovės alga yra apie 2 000,00 Eur į rankas. Ji pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę (II t., e. b. l. 1–18). Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ji ieškovui yra finansiškai nepajėgi išmokėti 48 000,00 Eur piniginės kompensacijos, net jeigu kompensacijos išmokėjimas būtų išdėstytas. Atsakovė viena išlaiko būstą, moka su juo susijusius komunalinius įsipareigojimus, didžioji vaiko išlaikymo našta tenka atsakovei. Šalių santykiai ypač konfliktiški, tarp šalių tvyro socialinė įtampa. Ieškovas yra nuo narkotikų priklausomas asmuo (gydymosi nuo priklausomybės įrodymai nepateikti), tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, gyvenantis „asocialų” gyvenimo būdą, viešose vietose užsiimantis lytiniais santykiais su laisvo elgesio moterimis. Atsakovės ir vaiko interesus tenkinantis variantas būtų ieškovo teisių į būsto dalį apribojimas uzufrukto teisiniu pagrindu iki tol, kol vaikui sukaks 18 metų ir jis taps pilnamečiu. Nustatant bendravimo savaitgaliais perkėlimo galimybę, atsakovė su vaiku negali efektyviai planuoti laisvo laiko, būtų pažeistas teisėtas vaiko lūkestis turėti stabilų ir reguliarų bendravimą su tėvu. Bylos laikotarpiu vaikas buvo įgijęs teisėtą lūkestį, kad tėtis grįš į jo gyvenimą ir reguliariai su juo bendraus, bet ieškovui reguliariai nebendraujant, vaikas patiria nusivylimą. Dėl šių priežasčių ėmė keistis vaiko emocinė savijauta, ko pasėkoje atsakovė kreipėsi į psichologą, kad sušvelnintų vaiko emocinius išgyvenimus ginčo laikotarpiu. Iš psichologo konsultacijų išrašo matyti psichologo rekomendacija užtikrinti kuo mažiau vaiko asmeninės aplinkos pokyčių, išlaikyti funkcionavimo stabilumą ir esamą dienotvarkę. Ieškovo siūloma tvarka neatitinka vaiko interesų (nakvynių ir bendravimo laiko perkėlimų dalyje) (IV t., e. b. l. 127–144).

Atsakovė pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo teismo:

1) Nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės.

2) Nekilnojamąjį turtą padalinti natūra tokiu būdu: po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui ? dalį ir atsakovei ? dalis Buto.

3) Nustatyti ieškovo nuosavybės daliai į Butą uzufruktą nepilnamečio vaiko D. J. naudai iki tol, kol D. J. sukaks pilnametystės diena.

4) Priteisti ieškovui asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė vertė: 5 000,00 Eur).

5) Už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priteisimą ieškovo nuosavybėn, priteisti atsakovei iš ieškovo galutinę subendrintą kompensaciją 2 500,00 Eur.

6) Priteisti atsakovės naudai iš ieškovo regreso tvarka 1 165,45 Eur skolą už privalomųjų įmokų ir komunalinių aptarnavimų apmokėjimą, reikalingą Butui išlaikyti už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio (imtinai).

7) Priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo reikalavimo priteisti skolą pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

8) D. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove.

9) Po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:

9.1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti pirmadieniais nuo 17.30 valandos, arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą. Ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas;

9.2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą antradienį nuo 17.30 valandos arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą. Ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas;

9.3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą šeštadieniais nuo 11.00 valandos, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 17.00 valandą. Ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas;

9.4) pirmuosius dvejus mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo tvarka, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta, dalyvaujant atsakovei.

10) Priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui D. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės dienos, šią sumą indeksuojant LRV nustatyta tvarka.

11) Priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko D. J. naudai išlaikymo įsiskolinimą 710,00 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki priešieškinio pareiškimo teisme dienos.

12) Skirti atsakovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisiniu pagrindu iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės dienos.

13) Po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: G. J. – J., Ž. J. – J.

14) Priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (V t., e. b. l. 73–96).

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad neilgai trukus po santuokos sudarymo išryškėjo skirtingi šalių charakteriai, požiūris į šeimą, išsiskyrė laisvalaikio pomėgiai. Sutuoktiniai vis dažniau laiką leisdavo atskirai, tarp sutuoktinių dažnai kildavo nesutarimų, konfliktų, kas neigiamai veikė abu sutuoktinius. Ilgainiui sutuoktiniai visiškai nutolo vienas nuo kito. Atsakovė nejaučia jokių jausmų ieškovui. Atsakovės vertinimu, jų santuoka yra faktiškai iširusi ir pasibaigusi dėl ieškovo elgesio ir veiksmų santuokos metu, kurie buvo nesuderinami su santuoką siekiančio išsaugoti ir puoselėjančio šeimą vyro elgesiu. Jie nuo 2023 m. gegužės mėnesio pabaigos nebeveda bendro ūkio kartu, negyvena kaip vyras ir žmona. Santuokos iširimą lėmė netinkamas ieškovo pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba kuriamai šeimai, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, priklausomybės bei neištikimybė, nesiekimas prisidėti prie šeimos išlaikymo materialiai. Santuoka iširo dėl ieškovo turimų priklausomybių alkoholiui ir narkotikams, neištikimybės, kuri buvo viešai demonstruojama. Ieškovui dėl priklausomybių buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-243-408/2023, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Apie ieškovo neištikimybę buvo rašoma dienraščiuose. Ieškovas santuokos metu dirbo (duomenys neskelbtini), darbo vietoje buvo pagautas perkantis narkotines medžiagas, darbą prarado dėl priklausomybių. Paskutinius du metus ieškovas nedirbo, piktnaudžiavo priklausomybėmis, nesirūpino šeima, savaitgalius ir darbo dienomis laiką leisdavo su draugais, negrįždavo namo. Po to ieškovas prisiekdavo taip nesielgti, bet tai kartodavosi. Tai tęsėsi dvejus metus, kol atsakovė 2023 m. gegužės mėnesį paprašė ieškovą palikti namus. Atsakovė sulaukė grasinimų iš ieškovo, ieškovas išsikėlė. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo Butą ir transporto priemonę. Atsakovė su vaiku gyvena Bute, didžioji dalis šio turto atsakovės buvo įgyta iš asmeninių lėšų. Su Butu vaikas yra sukūręs glaudžius socialinius ryšius, ten yra saugi ir vaikui pritaikyta gyventi aplinka. Prašo Butą padalinti natūra, ieškovui priteisti transporto priemonę. Dėl naudojimosi transporto priemone kyla ginčai, transporto priemonė santuokos metu buvo pagerinta, sumontuojant joje papildomą įrangą, už šio turto ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisimą atsakovė prašo iš ieškovo priteisti kompensaciją 2 500,00 Eur. Atsakovė yra nepajėgi išmokėti ieškovui jo reikalaujamos kompensacijos sumos. Bankiniai mokėjimo nurodymai iš atsakovės tėvų banko sąskaitos asmeniškai į atsakovės banko sąskaitą patvirtina, kad atsakovė buto įgijimui panaudojo ne mažesnę kaip 17 377,20 Eur tėvų dovanotą sumą (šios lėšos yra asmeninės, todėl jomis yra mažintina ieškovui mokėtina kompensacija). Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo. Turte lieka gyventi nepilnametis vaikas, turtas didžiąja lėšų dalimi buvo įgytas atsakovės ir jos šeimos lėšomis, kol ieškovas dėl narkotikų vartojimo buvo nušalintas nuo tarnybos ir nebuvo ekonomiškai aktyvus. Prašo turtą padalinti natūra: ? turto dalį priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti ? turto dalį. Ieškovas nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, vaiką lanko epizodiškai. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Prašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, šiuo metu vaiko ir ieškovo bendravimas yra epizodinis. Jos siūloma bendravimo tvarka atspindi vaiko užimtumą, kadangi vaikas kiekvieną savaitę lanko logopedę, būrelius. Vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, todėl reikalinga nustatyti dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu visuose ieškovo ir vaiko susitikimuose dalyvautų atsakovė. Ieškovui sklandžiai vykdant nustatytą bendravimo tvarką ir praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui, atsakovė neprieštarautų bendravimo tvarkai, pagal kurią ieškovas galėtų bendrauti su vaiku, pasiimdamas jį nakvynei. Bendra vaiko poreikių suma iš viso per mėnesį yra 1 312,50 Eur. Atsakovė gauna vaiko pinigus, todėl mažina abiejų tėvų išlaikymo prievolę. Prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo sumą 400,00 Eur kas mėnesį. Vaikas turi specialiųjų poreikių. Atsakovė vaiko maitinimui namuose vidutiniškai išleidžia per mėnesį apie 250,00 Eur, maitinimui ugdymo įstaigoje skiriama 60,00 Eur, papildai bei vitaminai 60,00 Eur, aprangai vidutiniškai išleidžiama 70,00 Eur, avalynei 40,00 Eur, sveikatos priežiūrai apie 150,00 Eur (140,00 Eur logopedui, 10,00 Eur išvedant vidurkį patiriamų kitų specialistų (pvz. odontologo) vizitacijoms), vaikas dažnai serga, vaistams vidutiniškai išleidžiama 30,00 Eur. Vaikas turi naudoti pastą su chloru ir du kartus per dieną tepti GCMI dantų kremą, šiems poreikiams išleidžiama 40,00 Eur. Vaikas lanko šokių, karatė, krepšinio bei anglų kalbos būrelius, kuriems patiriama 130,00 – 150,00 Eur. Poilsiui, išvykoms patiriama vidutiniškai 50,00 Eur, kultūrinėms veikloms 50,00 Eur, kitoms pramogoms 100,00 Eur. Atsakovė kas mėnesį patiria vidutiniškai 185,00 Eur išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, taigi vaikui tenkanti išlaidų suma sudaro vidutiniškai 92,50 Eur. Vaiko ugdymo poreikiams vidutiniškai išleidžiama 50,00 Eur, maždaug 100,00 Eur išlaidos tėvų fondui, auklėtojų pasveikinimams su šventėmis, darželyje rengiamiems renginiams, išvykoms, kas sudaro maždaug 8,30 Eur per mėnesį. Vaiko transportui išleidžiama maždaug 40,00 Eur. Ieškovas nuo 2023 m. gegužės pabaigos neteikė pakankamo išlaikymo vaikui. Per šį laikotarpį ieškovas turėjo suteikti 2 000,00 Eur išlaikymą vaikui, suteikė 1 290,00 Eur išlaikymą. Todėl yra išlaikymo įsiskolinimas 710,00 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki priešieškinio pareiškimo teisme dienos. Ieškovas po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, nevykdo pareigos išlaikyti bendrą turtą, nemoka už jį komunalinių mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų. Juos visa apimtimi moka atsakovė, todėl ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovą. Atsakovė patyrė būtinąsias Buto išlaikymo išlaidas, susijusias su privalomųjų įmokų ir komunalinių aptarnavimų apmokėjimu laikotarpiu 2023 m. rugsėjis – 2024 m. rugsėjis 2 330,09 Eur. Ieškovo skolos dalis lygi ½ šios sumos – 1 165,45 Eur. Dėl ieškovo priklausomybės narkotikams ir kitų žalingų įpročių, gyvenimas po santuokos nutraukimo Bute keltų grėsmę ieškovei, vaikui. Šiuo atveju yra sąlygos atsakovės ir vaiko naudai nustatyti uzufruktą į ieškovui tenkančią Buto dalį. Ieškovas praktikuoja seksualinius santykius viešoje vietoje su asocialiomis laisvo elgesio moterimis, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad ieškovas gali būti venerinių ligų nešiotojas. Atsakovė ir vaikas turėtų naudotis tuo pačiu sanitariniu mazgu, todėl atsakovei ir vaiko sveikatai kiltų reali grėsmė užsikrėsti ieškovo turimomis infekcijomis. Atsakovė neturi finansinių galimybių įsigyti atskirą gyvenamąjį būstą, tinkamą ir pritaikytą jai ir vaikui gyventi, o su ieškovu gyventi Bute nėra įmanoma dėl jo elgesio. Todėl turtą padalijus natūrą, ieškovo dalis suvaržytina uzufruktu iki tol, kol vaikui sukaks pilnametystės diena (V t., e. b. l. 73–96).

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad prašo jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė aprašė (duomenys neskelbtini) įvykį, bet tuo metu nebuvo šalių bendro gyvenimo, todėl šis įvykis nėra susijęs su šalių bendro gyvenimo pabaiga ir negali būti santuokos nutrūkimo priežastimi ar ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo 2023 m. gegužės mėnesį pagrindžiančia aplinkybe. Atsakovė 2023 m. gegužės mėnesį pareikalavo ieškovo palikti šalių namus. Atsakovė elgėsi impulsyviai, agresyviai, sukarpė ieškovo drabužius, smurtavo prieš ieškovą, ieškovą vaiko akivaizdoje vadino įvairiais nepagarbiais žodžiais, naudojo psichologinį smurtą. Ieškovas nesiekė nutraukti santuokos. 2023 m. gegužės mėnesį nebuvo įvykio, kuris lemtų šalių santuokos pabaigą ar atsakovės apsisprendimą, tai buvo ilgalaikis atsakovės sprendimas. Ieškovas visą santuokos laikotarpį dirbo ir prisidėdavo prie šeimos išlaikymo gaunamomis pajamomis. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, ieškovas nebuvo teisiamas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas siekė įgyti nedidelį kieki psichotropinių medžiagų asmeniniam naudojimui, be tikslo jas platinti. Tai buvo pavienis, atsitiktinis ieškovo sprendimas, tai buvo 2022 m. gegužę. Nors atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė vaiko poreikių-išlaidų lentelę, nebuvo pateikta nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dalis priešieškinyje nurodomų išlaidų kelia abejonių. Vienintelis vaiko specialusis poreikis, kuris galėtų sukelti papildomų išlaidų, yra kalbos sutrikimas. Kalbos sutrikimui yra skiriamas nemokamas logopedas ugdymo įstaigoje. Priešieškinyje nurodyti vaiko sveikatos sutrikimai nesukelia pastovių papildomų išlaidų. Vaiko poreikiai ir interesai bus užtikrinti priteisiant kasmėnesinį periodinį išlaikymą, bet ne uzufruktu. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovo bendravimas su vaiku nevyksta iš dalies dėl atsakovės nebendradarbiavimo šiuo klausimu. Iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios 2023 m. gegužės mėn., ieškovas visapusiškai dalyvavo sūnaus gyvenime. Pereinamasis laikotarpis jau yra praėjęs, todėl galutiniu teismo sprendimu turėtų būti nustatyta įprasta bendravimo tvarka. Patikslintame priešieškinyje nėra detalizuojama ir nurodoma, kokiais įrodymais atsakovė byloje įrodinėja 17 377,20 Eur asmeninių lėšų panaudojimą Buto įgijimui. Šalys Butą (duomenys neskelbtini) sutartimi įgijo kartu, į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Sutartimi buvo išreikšta šalių valia įgyti turtą kartu, lygiomis dalimis, kaip bendrą jungtinę nuosavybę. Sutartyje nėra nurodoma, jog dalis Buto būtų įgyjama asmeninėmis vieno iš sutuoktinių lėšomis. Buto įgijimo kainai apmokėti šalys ėmė būsto kreditą, kurį santuokos metu iš bendrų lėšų grąžino. Ieškovas sutinka tiek gauti kompensaciją iš atsakovės, tiek sutinka išmokėti pusės Buto vertės dydžio kompensaciją atsakovei (V t., e. b. l. 174–185).

Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad atsakovė prieš jį naudojo psichologinį smurtą, 2023 m. gegužę grįžo namo, atsakovė jį prie vaiko vadino necenzūriniais žodžiais, sukarpė drabužius, pakeitė namų spyną, nuo tada jie nutraukė bendro ūkio vedimą. Jis uždirba 1 000,00 Eur – 1 100,00 Eur. Vaikui logopedo paslaugų iki pilnametystės nereikės. Dėl išlaikymo įsiskolinimo – gal teikė ne kiekvieną mėnesį. Dėl vaiko specialiųjų poreikių kas metus vyksta pas gydytoją, perka vitaminų. Kai jis nuvyksta susitikti su vaiku, atsakovė jam neatidaro durų, neleidžia jam vaiko vežtis pas save. Anksčiau su vaiku švęsdavo šventes, dabar jam vaiko per šventes neduoda. Jo santykis su vaiku yra geras. Jis dirba keturias dienas: dvi dienas dirba nuo 7.00 val. iki 19.00 val., dvi dienas dirba nuo 19.00 val. iki 7.00 val., po to keturios dienos laisvos. Butą pirko su atsakove abu, abu ėmė paskolą, abiejų tėvai padėjo, Butą naudojo abu kartu, kol gyveno kartu. Kai jis nedirbo, vaiką nuvesdavo į darželį, tvarkė namus, gamino valgyti. Vaikas su juo buvęs pora dienų vienas. Nori bendrauti su vaiku, nedalyvaujant atsakovei. Dėl inksto problemos – reikia nuvažiuoti su vaiko į polikliniką pasitikrinti nemokamai. Dėl vaiko būrelių, logopedo – neginčija. Pradinis įnašas Butui – ėmė paskolą, davė abiejų tėvai, jie buvo susitaupę, atsakovės tėtis pervedė. Santuokos laiku abu dirbo, tik paskutiniu metu jis nedirbo. Jis pervesdavo atsakovei įmokoms mokėti. Jo alga buvo 1 100,00 Eur – 1 200,00 Eur. Jie su atsakove Butu kartu nesinaudotų, jiems nepavyktų sugyventi. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų įsigijimo, buvo darbe ir namie stresas, norėjo atsipalaiduoti, po šio įvykio nevartojo narkotikų, jis prisipažino, kad pirko savo reikmėms, baudžiamoji byla baigta laidavimu, už jį laidavo jo motina. Priklausomybių neturi. Kai nedirbo, gavo pinigų iš tėvų, iš Užimtumo tarnybos. Iki gyvenimo skyriumi jis buvo bedarbis. Jis sulaukdavo iš atsakovės priekaištų, kad nedirba, kad per mažai uždirba. Jo išsilavinimas vidurinis, profesijos – kompiuterių derintojas, statybos srityje, dirbo (duomenys neskelbtini). Neįgalumo neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Jis gyvena pas tėvus, turi savo erdvę. Neįvykę susitikimai su vaiku nekompensuojami kitu laiku. Susitikimai neįvyksta ir dėl jo darbo grafiko. Vaikas noriai vyksta susitikti su juo. Nenorėtų susitikimų su psichologo pagalba, kad vaiko netraumuoti (2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė ne visada duoda jam vaiką. Jo tėvai davė Buto įsigijimui 2 000,00 Eur, jo tėvas davė darbininką remonto atlikimui. Jie su atsakove buvo sutaupę, dar davė abiejų tėvai. Jis pervesdavo pinigų į atsakovės sąskaitą, pirkdavo maistą, tvarkė namus, jis išlaikė automobilį. Kai jį nušalino nuo pareigų, apie tai atsakovė sužinojo gal po vienos ar dviejų savaičių laiko. Jo tėvas pervedė 2 000,00 litų Buto remontui. Atsakovė jam pasakydavo, kad jos tėvas pervedė pinigų, jis sakydavo „Jums, vaikai“. Jis davė atsakovei grynais pinigais sumokėti už jo studijas. Už Butą paskola buvo išmokėta gal po metų laiko (2025 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2022 m. gruodį pamatė ieškovo šaukimą į teismą dėl narkotikų, jis jau du metus nedirbo, nors „išeidavo“ į darbą. Suprato, kad ją ieškovas apgaudinėjo, tada sužinojo apie kitas merginas, vagystes. Netiesa, kad ji kėlė psichologinį smurtą, keitė spynas, ieškovas pats daiktus išsinešė. Vaikas yra su vienu inkstu, tikrina kas mėnesį inkstą, stebi, ar nekyla baltymas, moka už kai kuriuos tyrimus, atsiranda širdies permušimai, yra alergija šalčiui. Ieškovas nesilaiko laikinos bendravimo tvarkos, kiek ieškovas ateina – tiek ji duoda vaiką. Ji negali mokėti ieškovui kompensacijos už butą, jos alga 2 100,00 Eur į rankas, vaiko poreikiai yra dideli, kito buto parduoti negali, tai jos šeimos interesai – ten mama nakvoja, kitas butas yra jos tėvų, tėvai jai tik padovanojo. Vaikui per mėnesį reikia apie 1 000,00 Eur – 1 100,00 Eur: 500,00 Eur maistui, turi laikytis rekomendacijų dėl baltymo, duoti granatų, ankštinių daržovių, jautienos, 40,00 Eur krepšinis, 60,00 Eur plaukimo mokykla, 15,00 Eur anglų kalba, 50,00 – 60,00 Eur darželis, 7,00 Eur – 8,00 Eur baltymo šlapime tyrimas, 70,00 Eur papildai, 15,00 Eur geležies tyrimas, 100,00 Eur logopedė, 60,00 Eur psichologas. Ieškovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2023 m. gegužės, nedavė grynais nei jai, nei vaikui, rūbų nepirko, gal vaiką pamaitina, nupirko vaikui lego. Ji viena moka komunalinius mokesčius. Butą prašo dalinti, nustatyti uzufruktą dėl vaiko psichologinės gerovės, nes vaikui patinka jo erdvė, jo kambarys. Vaikas yra likęs nakvoti be jos, jų namuose, nuveža pas savo tėvus vaiką nakvoti. Vaikas sako, kad nori susitikti su tėčiu. Prašo bendravimo tvarkos be nakvynių, nes vaikui svarbi rutina, pas ieškovą netinkama aplinka vaikui buvo iki 2023 m. gegužės, kaip yra dabar nežino. Ieškovui nepakanka žinių apie vaiko sveikatą. Nesutinka su Buto verte, nustatyta atliekant ekspertizę, vertinta pagal seną planą, nevertintas išgriovimas, Buto vertė 60 000,00 Eur – 70 000,00 Eur. Ji nesutinka gauti už Butą kompensacijos. Vaikas laisvas nuo veiklų pirmadienio vakarais, kas antra antradienį, kai kurį šeštadienį, sekmadieniais. Penktadieniais vaikas lanko krepšinį (2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas). Konfliktai prasidėjo, pradėjo skirtis požiūriai, kai įrenginėjo Butą 2015 m. Dėl neištikimybės – sužinojo iki 2023 m. gegužės apie kitas moteris, kad jų buvo anksčiau 2, 3 metus. Dėl narkotikų – sužinojo, kai pamatė teismo šaukimą. Atsakovė nenurodė, kad iki teismo šaukimo matė ieškovą apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų. Buto pradiniam įnašui pervedė tėtis. Iki tol ieškovas pradėjo dirbti 2014 m. vasarį. Paskolą dengė ji, ieškovas nieko neprisidėjo. Vaikas po susitikimų su ieškovu jaučiasi blogai, nes jį „išmuša“ iš ritmo. Ji naudoja viešąjį transportą, taksi, Bolt, važiuoja traukiniu. Ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų du metus iki 2023 m. Ieškovo tėvai prie Buto pirkimo neprisidėjo (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio II garso įrašas). Ieškovo tėtis neprisidėjo prie Buto, banko išrašuose matoma skola, ji ieškovo tėvui paskolino pinigų, o jis vėliau jai grąžino. Ji mokėjo už ieškovo mokslus. Ji nuimdavo iš savo banko sąskaitos pinigus pragyvenimui, be to, taip taupė, vėliau sutaupytus įnešdavo į sąskaitą, dar įnešdavo tėvų duodamus pinigus. Jai mama pervedė 30 000,00 litų Butui ir vestuvėms. Ieškovas į Butą žadėjo nepretenduoti, ji ir jos tėvai visą Butą išpirko, 11 000,00 avansas naudotas iš tėvų, po 20 000,00 atliko pavedimus (40 000,00 naudoti banko pinigai, 20 000,00 jos pinigai, 30 000,00 tėvų pinigai). Vaikas kartais nenori su ieškovu susitikti, kartais nori, su nakvynėmis susitikimų nebuvo, nuo 2024 m. spalio buvo susitikę keturis kartus, iki tol – du, tris kartus. Vaiko užimtumas: antradieniais, ketvirtadieniais baseinas, trečiadienį, penktadienį krepšinis, kartais savaitgaliais krepšinio pasirodymai, logopedės užsiėmimai trečiadieniais, psichologo užsiėmimai nevyksta konkrečiu laiku (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio I garso įrašas).

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės tėvas. Dovanojo dukrai savo pinigus Buto pirkimui, pradiniam įnašui, paskolos dengimui 10 000,00 Eur ar 12 000,00 Eur, buvo 5, 6 pervedimai. Jis padengė visą jų paskolą. Dukra visada dirbo, mokėjo paskolą. Pradiniam įnašui davė lyg 5 000,00. Ieškovas nieko neprisidėjo. 2015 m. jis padengė visą paskolą. Rado internete straipsnį apie ieškovą su „prostitutėmis“, ieškovo kolegos papasakojo apie tai, kad ieškovą pagavo su narkotikais. Nežino, ar interneto straipsnyje užfiksuotame įvykyje ieškovas buvo su „prostitute“. Ieškovas išeidavo į darbą, bet jis nedirbo, gal apie metus laiko taip buvo, slėpė, kad nušalintas nuo tarnybos. Atsakovė išlaikė šeimą, jie duodavo daug. Šalių santykiai kažkiek laiko prieš teismą subiro. Atsakovei buvo nepriimtinas ieškovo elgesys. Toks atsakovės sprendimas priimtas dėl ieškovo „palaido“ gyvenimo. Jis atliko pervedimus su paskirtimi „Dovana“, „(duomenys neskelbtini)“, „Kalėdinė dovana“ – atsakovei padėjo, gerino vaikų gerbūvį. Kur „Kalėdinė dovana“ – įrengė virtuvę, viskas namams, dukrai. Ieškovas mažai bendrauja su sūnumi. Ieškovas neatsakingas, nesirūpino šeima, melavo, atsakovė dirba, kyla karjeros laiptais. Jo žmona dirba Kaune, ji naudoja atsakovės kitą butą. Jis nėra radęs ieškovo apsvaigusio, apie narkotikus žino tik dėl baudžiamosios bylos. Apie šalių konfliktus nežino, ieškovas tingėjo, nenorėjo dirbti. Šeimos iširimą lėmė baudžiamoji byla, narkotikai, neištikimybė. Atsakovė su vaiku važiuoja į keliones, į baseinus, į Nidą, Graikiją, Vilnių. Atsakovė neturi transporto priemonės, važiuoja taksi, jis paveža. Dėl vaiko inksto taiko jam maistą, reikalinga ramybė, priežiūra, logopedas, veda pas psichologą. Nežino apie ieškovo tėvo pagalbą, perkant Butą. Likusį įnašą sumokėjo iš atsakovės santaupų. Ieškovo įnašo nėra (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio I garso įrašas).

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių

Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 12). Santuokoje šalys susilaukė vieno sūnaus – D. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 13).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2023 m. gegužės mėnesio, šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad išsiskyrė šalių požiūriai, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog atsakovė 2023 m. gegužės mėnesį pareikalavo ieškovą palikti šalių namus, atsakovė elgėsi impulsyviai, agresyviai, sukarpė ieškovo drabužius, smurtavo prieš ieškovą, ieškovą vaiko akivaizdoje vadino nepagarbiais žodžiais, naudojo psichologinį smurtą, norėdamas išvengti konfliktinių situacijų ir nuolat atsakovės naudojamo psichologinio smurto, ieškovas išsikraustė iš šalių bendro turto 2023 m. gegužės mėnesį. Atsakovė teigė, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė lojalumo, tarpusavio pagalbos, savitarpio pagarbos, moralinės bei turtinės paramos pareigų pažeidimu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas melavo, kad dirba, bet buvo nušalintas nuo pareigų, buvo neištikimas, vartojo narkotikus, nerėmė šeimos materialiai.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, o santuokos iširimą sąlygojo skirtingi požiūriai į gyvenimą, ypač į pareigą materialiai prisidėti prie šeimos gerovės.

Nors ieškovas teigė, jog atsakovė jo atžvilgiu smurtavo psichologiškai, sukarpė jo rūbus, išvijo iš namų, pakeitė spynas, visgi nurodė, jog jis į policiją nesikreipė, atsakovė nurodė, jog rūbų nekarpė, spynos nekeitė. Todėl ieškovo teiginiai dėl atsakovės kaltės yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Nors atsakovė teigė, kad ieškovas buvo jai neištikimas keletą metų iki 2023 m. gegužės, tačiau to nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovė pateikė į bylą straipsnius iš interneto, siekdama pagrįsti ieškovo neištikimybę (II t., e. b. l. 105–125). Straipsniuose pateikta informacija, kad viešoje vietoje pora galimai turėjo lytinius santykius. Ieškovas neneigė, kad straipsniuose yra užfiksuotas jis. Tačiau straipsniai išspausdinti (duomenys neskelbtini). Abi šalys sutiko, kad jų santykiai galutinai nutrūko 2023 m. gegužę. Todėl sutiktina su ieškovo atstovu, kad straipsniuose aprašyti įvykiai vyko po šalių bendro gyvenimo pabaigos ir negalėjo lemti santuokos iširimo. Todėl straipsniai nelaikytini ieškovo neištikimybės, kuri galėjo lemti santuokos nutrūkimą, įrodymu.

Atsakovė teigė, kad ieškovas buvo priklausomas nuo narkotikų ir alkoholio, pateikė į bylą baudžiamosios bylos duomenis, siekdama pagrįsti ieškovo priklausomybę (II t., e. b. l. 92–96). Nustatyta, kad ieškovas buvo kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), padarymu ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (II t., e. b. l. 92–96). Ieškovas paaiškino, kad tai buvo vienkartinis atvejis, priklausomybių jis neturi, atsakovė nurodė, kad neturėjo įtarimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, iki kol rado ieškovui skirtą teismo šaukimą į baudžiamosios bylos teisiamąjį posėdį, liudytojas nurodė, kad niekada nėra matęs ieškovo apsvaigusio nuo narkotinių ar kitų medžiagų. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad jis per paskutinius penkerius metus nesikreipė konsultavimuisi, gydymuisi į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (III t., e. b. l. 55). Todėl daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog viena iš priežasčių, lėmusių santuokos iširimą, buvo ieškovo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio.

Atsakovė nurodė, kad šeimos iširimą lėmė ir ieškovo nenoras prisidėti prie šeimos gerbūvio materialiai. Nustatyta, kad ieškovas 2023 m. kovo mėnesį buvo atleistas iš pareigų, iki tol keletą metų buvo nušalintas nuo pareigų (II t., e. b. l. 97). Ieškovas paaiškino, kad kai nedirbo, gaudavo pinigų iš tėvų, iš Užimtumo tarnybos, sulaukdavo iš atsakovės priekaištų, kad nedirba arba kad per mažai uždirba. Teismo vertinimu, santuokos nutrūkimą lėmusi viena iš priežasčių yra ne tai, kad ieškovas buvo atleistas iš pareigų, bet šalių skirtingi požiūriai į pareigą materialiai prisidėti prie šeimos gerovės.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas apie du metus melavo, kad eina į darbą, bet buvo nušalintas nuo pareigų. Ieškovas nurodė, kad apie nušalinimą nuo pareigų atsakovė sužinojo po vienos – dviejų savaičių po nušalinimo. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas nušalinus nuo pareigų nebegavo keletą metų darbinių pajamų, labiau tikėtina, jog atsakovė turėjo anksčiau nei nurodo sužinoti ar suprasti, kad ieškovas nebedirba. Todėl laikytina, jog atsakovė nepagrindė, jog jai ieškovas apie du metus melavo, jog jis eina į darbą, nors buvo nušalintas nuo pareigų.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas prieš ją ir vaiką naudojo psichologinį smurtą. Visgi duomenų, jog ji kreipėsi į policiją, ar kitų duomenų byloje nėra. Todėl atsakovės teiginiai dėl ieškovo kaltės dėl psichologinio smurto yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Šalių nurodomos aplinkybės apie konfliktus šeimoje, šalių charakterių ir požiūrių skirtumus kaip tik ir patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Tai patvirtina ir atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad konfliktai prasidėjo, pradėjo skirtis požiūriai, kai įrenginėjo Butą 2015 m.

Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, šalys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė išimtinio kito sutuoktinio elgesio, kaip santuokos iširimą lėmusią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys, liudytojo parodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių, požiūrių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios bent kokias pastangas, kad šeima ir toliau gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai (šalys tokių nepateikė), pagrindžiantys ieškovo bei atsakovės argumentus dėl kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Atsižvelgus į tai, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai nėra pakankami vieno sutuoktinio kaltei nustatyti, t. y. abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui paliktina pavardė J., atsakovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – J.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Nustatyta, kad šalių vaikas D. J. nuo gimimo ir nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios gyvena su motina. Tarnybos atstovė nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas, jos vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų vaiko interesų (IV t., e. b. l. 113–116). Bylos duomenys yra pakankami spręsti, jog šalių vaikas prie motinos yra prisirišęs, juos sieja itin glaudūs ir artimi santykiai (VI t., e. b. l. 2–4, 6–9, 11–13, 15, 19). Iš darželio charakteristikų apie D. J. (I t., e. b. l. 96; VII t., e. b. l. 73) nustatyta, kad vaikas yra motinos prižiūrimas, ji rūpinasi jo ugdymu.

Atsižvelgiant į tai, jog vaikas gyvena su atsakove, su kuria vaiko tarpusavio ryšys yra stiprus, atsakovė geba užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, daroma išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, D. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.165, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos 400,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sukaks pilnametystės. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pateikė paaiškinimus raštu ir žodžiu dėl poreikių (II t., e. b. l. 61–62; V t., e. b. l. 84–85).

Šalių vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko darželį, krepšinio, baseino, anglų kalbos užsiėmimus, turi specialiųjų poreikių – jam diagnozuota atvira arba išlikusi ovalioji anga, vienpusė inksto agnezė, specifinis tarimo sutrikimas, vaikas lankosi pas logopedą, psichologą (I t., e. b. l. 13, 96; II t., e. b. l. 37, 49–58; III t., e. b. l. 75–86, 105–107; VI t., e. b. l. 14; VII t., e. b. l. 73).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsakovės su pradiniu priešieškiniu teismui pateikta vaiko poreikių patenkinimo lentelė, atsižvelgiant į infliaciją, padidėjusias maisto produktų, komunalinių paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainas, išaugusius vaiko poreikius, patvirtina, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia skirti 1 312,50 Eur per mėnesį. Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 1 000,00 Eur – 1 100,00 Eur sumos. Atsakovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje matyti detalizuotos išlaidos, reikalingos užtikrinti būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šias išlaidas atsakovė pagrindė, pateikdama į bylą kvitus, duomenis apie vaiko sveikatos problemas, lankomus užsiėmimus, lankymąsi pas specialistus.

Teismas sprendžia, kad visos ieškovės nurodomos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikui reikalingos lavinimo priemonės, pramogos, atostogos ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovės nurodytos sumos, skirtinos nepilnamečio vaiko maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui yra reikalingos, kad vaikas visaverčiai augtų, mokytųsi, būtų lavinami.

Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, dėl ko jam reikalinga pritaikyta mityba, yra būtina nuolat stebėti vaiko sveikatos rodiklius (baltymo kiekį), esant indikacijoms, būtina atlikti tyrimus, be to, nuolat yra perkami maisto papildai, vaikui susirgus – vaistai. Šie vaiko poreikiai lemia didesnes nei įprasta išlaidas. Vaikas taip pat lankosi pas logopedą ir psichologą. Tai taip pat lemia didesnes nei įprasta išlaidas. 

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 1 100,00 Eur.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Šioje byloje atsakovė prašo vaikui nuo priešieškinio pateikimo dienos priteisti 400,00 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas sutinka mokėti po 320,00 Eur per mėnesį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius yra 777,00 Eur. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (122,50 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 327,25 Eur ((777,00 Eur – 122,50 Eur) / 2).

Bylos duomenimis, ieškovo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo su dalimi statinių, adresu (duomenys neskelbtini), kurią bylos nagrinėjimo metu ieškovas perleido (I t., e. b. l. 18–19, 22–24; VI t., e. b. l. 140–143). Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 17, 21). Šalių vardu registruotas nekilnojamasis turtas – Butas (I t., e. b. l. 17, 20). Ieškovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 25–26). Atsakovės vardu kilnojamojo registruotino turto nėra registruota (I t., e. b. l. 28). Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba. Ieškovas už 2024 m. kovo mėnesį gavo 2 687,31 Eur, už 2024 m. balandžio mėnesį gavo 2 075,43 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių ir neišskaičius priverstinai išieškomos vaiko išlaikymo sumos, atsakovė už 2023 m. gruodžio mėnesį gavo 3 687,87 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (I t., e. b. l. 31; II t., e. b. l. 182–190; III t., e. b. l. 111–118, 155–156; IV t., e. b. l. 81, 82, 93, 94). Kitų išlaikomų asmenų, finansinių įsipareigojimų nei ieškovas, nei atsakovė neturi.

Šalys yra sveiki (priešingų duomenų nepateikta), jauno ir darbingo amžiaus asmenys, išsilavinę, todėl turi galimybę pagal nustatytus vaiko poreikius prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog išlaidos yra išdidintos, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų nepilnamečio vaiko saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, nes išlaikymą teikiantis kitas tėvas (ar mama) prie tų išlaidų dažnai neprisideda. Akivaizdu, jog tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių vaiku gyvenančiai atsakovei.

Visgi, sprendžiant dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, įvertinus valstybės vaikui teikiamą išmoką (122,50 Eur), įvertinus atsakovės prašomos priteisti išlaikomos sumos dydį, iš ieškovo nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos priteistinas 400,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikui sukaks pilnametystė (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LRV nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovė nurodė, kad ieškovas neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, šios pareigos ieškovas pakankamai nevykdė nuo šalių gyvenimo skyriumi (t. y. nuo 2023 m. gegužės mėnesio). Todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki priešieškinio pateikimo, skaičiuojant, kad per šį laiką ieškovas turėjo sumokėti 2 000,00 Eur išlaikymo, suteikė 1 290,00 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas yra 710,00 Eur.

Ieškovas patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu galbūt ne visada teikė išlaikymą, nurodė, kad duodavo grynais, bet šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Kadangi byloje nėra ginčo, kad nuo 2023 m. gegužės mėnesio ieškovas gyveno atskirai nuo ieškovės ir jų sūnaus, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad nuo to laiko jis teikė sūnui išlaikymą. Teismas sprendžia, kad šalių paaiškinimais įrodyta, jog ieškovas neteikė vaikui pakankamo išlaikymo nuo 2023 m. gegužės mėnesio, prašoma priteisti išlaikymo suma, įvertinus anksčiau nurodytus vaiko poreikius, laikytina protingo ir realaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 710,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki priešieškinio pateikimo (2023 m. lapkričio 13 d.) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

Kadangi šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, spręstinas klausimas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią:

1) Ž. J. su sūnumi D. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį ieškovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Ieškovas pasiima vaiką iš mamos G. J. gyvenamosios vietos penktadienį 17.00–18.00 valandą ir grąžina vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00–19.00 valandą.

2) Kasmetinių, asmeninių švenčių ir šalių bei vaiko atostogų metu nustatytina tokia Ž. J. bendravimo su sūnumi D. J. tvarka:

2.1) kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį. Tėvas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos pasiima 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.2) kiekvienais metais per Ž. J. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.3) neporiniais metais sekančią dieną po sūnaus D. J. gimtadienio (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.4) poriniais metais sūnaus D. J. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.5) neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.6) poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.7) poriniais metais – Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 15.00 valandą ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.8) neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.9) poriniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Tėvas vaiką pasiima iš motinos šventės dienos išvakarėse 18.00 valandą ir grąžina sausio 1 d. į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.10) mamos gimtadienį ir mamos dieną vaikas praleidžia su mama.

3) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kasmetinių sūnaus ugdymo įstaigos atostogų metu, Ž. J., pranešęs motinai G. J. prieš tris savaites, pasiima sūnų savaitei. Sūnų savaitei Ž. J. turi teisę pasiimti tris kartus per metus, bet tik sūnaus ugdymo įstaigos atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu. Sūnus paimamas iš motinos G. J. gyvenamosios vietos ir grąžinama į motinos gyvenamąją vietą.

4) Ž. J. negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sūnumi, informuoja apie tai G. J. nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš keturias valandas iki nurodyto bendravimo su sūnumi laiko pradžios.

5) Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią:

1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti pirmadieniais nuo 17.30 valandos, arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą. Ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas;

2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą antradienį nuo 17.30 valandos arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą. Ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas;

3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą šeštadieniais nuo 11.00 valandos, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 17.00 valandą. Ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas;

4) pirmuosius dvejus mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo tvarka, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta, dalyvaujant atsakovei.

Šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis bendravimo tvarkai nustatyti laikytina tai, jog bylos duomenimis, šalių vaiko ryšys su tėvu yra susilpnėjęs, bendravimas vyksta retai, nereguliariai. Nors teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką siekia nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tėvo ir vaiko susilpnėjusį tarpusavio ryšį, reikalingumą jį atstatyti, į Tarnybos poziciją, sprendžia, jog nustatytinas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį ieškovo bendravimas su vaiku su nakvynėmis nevyks. Pereinamuoju dviejų mėnesių laikotarpiu nustatoma tokia bendravimo tvarka:

1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti pirmadieniais nuo 17.30 valandos, arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą;

2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą antradienį nuo 17.30 valandos arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą;

3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą šeštadieniais nuo 11.00 valandos, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 17.00 valandą.

Tokia bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu bus suderinama su vaiko užimtumu, sudarys sąlygas tiek abiem šalims, tiek vaikui pasiruošti intensyvesniam ieškovo su vaiku bendravimui, bendravimui su nakvynėmis, sustiprinti tėvo ir vaiko ryšį.

Atsakovė prašė nustatyti, kad pirmuosius dvejus mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo tvarka, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta, dalyvaujant atsakovei. Ieškovas su šiuo prašymu nesutinka. Įvertinus tai, kad ilgą laiką buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendravo, kad vaikas tėvą atpažįsta, nori su juo bendrauti, nėra byloje duomenų, kad bendravimas be atsakovės dalyvavimo galėtų pakenkti vaiko interesams, tokia bendravimo sąlyga nenustatytina.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatytina ieškovo nurodoma bendravimo tvarka savaitgaliais ir švenčių bei atostogų metu, nustatant, jog vaikas su tėvu bendrauja:

1) Ž. J. su sūnumi D. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį ieškovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Ieškovas pasiima vaiką iš mamos G. J. gyvenamosios vietos penktadienį 17.00–18.00 valandą ir grąžina vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00–19.00 valandą.

2) Kasmetinių, asmeninių švenčių ir šalių bei vaiko atostogų metu nustatytina tokia Ž. J. bendravimo su sūnumi D. J. tvarka:

2.1) kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį. Tėvas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos pasiima 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.2) kiekvienais metais per Ž. J. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.3) neporiniais metais sekančią dieną po sūnaus D. J. gimtadienio (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.4) poriniais metais sūnaus D. J. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.5) neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.6) poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.7) poriniais metais – Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 15.00 valandą ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.8) neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.9) poriniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Tėvas vaiką pasiima iš motinos šventės dienos išvakarėse 18.00 valandą ir grąžina sausio 1 d. į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.10) mamos gimtadienį ir mamos dieną vaikas praleidžia su mama.

3) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kasmetinių sūnaus ugdymo įstaigos atostogų metu, Ž. J., pranešęs motinai G. J. prieš tris savaites, pasiima sūnų savaitei. Sūnų savaitei Ž. J. turi teisę pasiimti tris kartus per metus, bet tik sūnaus ugdymo įstaigos atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu. Sūnus paimamas iš motinos G. J. gyvenamosios vietos ir grąžinama į motinos gyvenamąją vietą.

4) Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra platesnė nei atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudarys galimybę ieškovui su vaiku bendrauti intensyviau, bendrauti atostogų ir švenčių metu, mažiau ribos ieškovo teises. Tai labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg ribojanti ieškovo teisę bendrauti su sūnumi nesant tam pagrindo, nesudaro sąlygų ieškovui su sūnumi bendrauti per šventes, per atostogas, o tai neatitinka vaiko interesų.

Ieškovas prašo nustatyti, kad jis negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sūnumi, informuoja apie tai atsakovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš keturias valandas iki nurodyto bendravimo su sūnumi laiko pradžios. Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, el. laišku) įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 valandas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas atsakovei planuoti savo ir vaiko laiką, įvertinus tai, kad ieškovas dirba slenkančiu grafiku, dėl ko nevisada turės galimybę susitikti su sūnumi nustaytu laiku, nustatytina atsakovės prašoma sąlyga. Teismo vertinimu ieškovo prašoma sąlyga (keturios valandos pranešama prieš) nėra pakankama atsakovei planuoti laiką. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad susitikimai neįvyksta, ieškovas nurodė, kad kartais negali susitikti su vaiku dėl darbo grafiko, kuris yra slenkantis. Dėl to nustatytina sąlyga, kad ieškovas pateikia atsakovei darbo grafiką prieš dvi savaites. Tai padės šalims planuoti susitikimų laiką, išvengti konfliktų, užtikrinti vaikui stabilią aplinką.

Dėl turto padalijimo

Bylos duomenimis, atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 17, 21). Šalių vardu registruotas nekilnojamasis turtas – Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 17, 20). Ieškovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 25–26). Atsakovės vardu kilnojamojo registruotino turto nėra registruota (I t., e. b. l. 28).

Bylos duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei yra dovanotas. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo arba turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Minėtas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Automobilis (duomenys neskelbtini) įgytas šalims gyvenant santuokoje. Tarp šalių nėra ginčo, kad automobilis yra 5 000,00 Eur vertės, kad yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad nutraukiant santuoką jis priteistinas ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovui priteistinas asmeninės nuosavybės teise automobilis (duomenys neskelbtini), atsakovei priteistina iš ieškovo 2 500,00 Eur (5 000,00 Eur / 2) kompensacija už automobilį.

Tarp šalių kilo ginčas dėl Buto, būtent dėl jo vertės ir padalijimo būdo.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Buto vertė 60 000,00 Eur–70 000,00 Eur, kad atliekant ekspertizę, vertinta pagal seną Buto planą. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad Buto vertė yra 101 000,00 Eur. Byloje buvo paskirta Buto rinkos vertei nustatyti ekspertizė, pagal ekspertės išvadą Buto rinkos vertė – 101 000,00 Eur (IV t., e. b. l. 23–61). Po ekspertizės akto pateikimo į bylą nei papildomos, nei pakartotinės teismo ekspertizės atsakovė skirti neprašė, nepasinaudojo ir teise prašyti apklausti ekspertę teismo posėdyje bei užduoti jai klausimus, susijusius su ekspertinio tyrimo eiga ir (ar) ekspertizės akto turiniu. Vadinasi, atsakovė nesiėmė procesinių veiksmų, kurių turi imtis šalis, manydama, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar neišsamiai. Įvertinus ekspertės išvadas, daroma išvada, kad Buto rinkos vertė yra 101 000,00 Eur (CK 3.119 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti Butą atsakovei natūra, jam priteisiant kompensaciją, nurodo, kad Butu jie negalės kartu naudotis dėl konfliktinių santykių. Atsakovė prašo Butą dalinti natūra, nukrypti nuo lygių dalių principo, jai priteisti 2/3 dalis Buto, įvertinus jos panaudotas asmenines lėšas Butui įsigyti, nustatyti uzufrukto teise naudoti ieškovo Buto dalį, iki vaiko pilnametystės.

Nustatyta, kad šalys Butą įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi (I t., e. b. l. 20; VI t., e. b. l. 101–108). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta Buto kaina 91 500,00 Lt (26 500,23 Eur) (VI t., e. b. l. 101–108). Pirkimo pardavimo sutartyje buvo sutarta, kad bus mokama pardavėjams 11 500,00 litų (3 330,63 Eur) avansas, 40 000,00 litų (11 584,80 Eur) pagal gaunamą iš banko kreditą ir šalys sumokės 40 000,00 litų (11 584,80 Eur) (VI t., e. b. l. 101–108). 

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko savo turtinių teisių gynimo būdą – didesnės Buto dalies gavimą, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Todėl įrodinėjimo našta dėl, atsakovės teigimu, jos asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant Butą tenka būtent atsakovei.

Atsakovės teigimu, 11 500,00 litų (3 330,63 Eur) avansas sumokėtas iš jos asmeninių ir jos tėvo jai dovanotų lėšų. Nustatyta, kad atsakovė iki Buto įsigijimo dirbo, kas mėnesį gaudavo darbo užmokestį, iki santuokos sudarymo (iki (duomenys neskelbtini)) buvo sukaupusi 50 114,85 litų (14 514,26 Eur) asmeninių lėšų (VI t., e. b. l. 89, 151–164). Atsakovės tėvas (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 10 000,00 litų (2 896,20 Eur), paskirtis – „dovana“, (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 6 000,00 litų (1 737,72 Eur), paskirtis – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 10 000,00 litų (2 896,20 Eur), paskirtis – „dovana“. Pagal atsakovės paaiškinimus ir liudytojo parodymus daroma išvada, kad atsakovės tėvo pervestos lėšos – jo dovana atsakovei. Pagal atsakovės banko sąskaitų išrašus (VI t., e. b. l. 151–164) nustatyta, kad iš atsakovės banko sąskaitų nuimta grynais pinigais (duomenys neskelbtini) mėnesį 1 470,00 litų (425,74 Eur), (duomenys neskelbtini) mėnesį – 10 950,00 litų (3 171,34 Eur), iš viso – 12 420,00 litų (3 597,08 Eur).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei pinigų pervesdavo ne tik jos tėvas, bet ir ieškovas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 700,00 litų (202,73 Eur), paskirtis – „Pervedu“, (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 1 000,00 litų (289,62 Eur), paskirtis – „Pervedu“, (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 500,00 litų (144,81 Eur), paskirtis – „Taupom“ (VI t., e. b. l. 151–164). 2025 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jie su atsakove kartu kaupė pinigus, jis jai pervesdavo pinigų, kaupimas vyko, kad sutaupyti, kažką nusipirkti. Ieškovas taip pat paaiškino, kad 2014 m. jo darbo užmokestis buvo 1 100,00 litų – 1 200,00 litų (2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas). Įvertinus ieškovo paaiškinimus dėl atliktų pervedimų priežasties, laikytina, kad ieškovo atlikti pervedimai buvo skirti taupyti, sukaupti pinigų būsimiems pirkiniams, bet ne konkrečiai Buto įsigijimui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo tėvas pervedė atsakovei (duomenys neskelbtini) 2 000,00 litų (579,24 Eur) ir (duomenys neskelbtini) 2 000,00 litų (579,24 Eur) (VI t., e. b. l. 151). Ieškovas nurodė, kad jo tėvas davė pinigų įsigyjant Butą, atsakovė nurodė, kad tai buvo skolos grąžinimas. Įvertinus tai, kad prieš šių mokėjimų atlikimą, atsakovė pervedė (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvui 4 000,00 litų (1 158,48 Eur), daroma išvada, kad atsakovė įrodė, jog jai (duomenys neskelbtini) pervesti 2 000,00 litų (579,24 Eur) ir (duomenys neskelbtini) pervesti 2 000,00 litų (579,24 Eur) ne dėl Buto įsigijimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus atsakovės iki santuokos sukauptų lėšų sumą, jos tėvo dovanotų pinigų sumą ir dovanojimo datas, kurios yra artimos Buto pirkimo datai, kad prieš Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą iš atsakovės banko sąskaitos nuimta suma, didesnė nei mokėtas avansas už Butą, daroma išvada, kad atsakovė įrodė, jog įsigyjant Butą 11 500,00 litų (3 330,63 Eur) avansas buvo sumokėtas iš atsakovės asmeninių lėšų.

Įsigyjant Butą, šalys sudarė (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį ir gavo būsto kreditą – 40 000,00 litų (11 584,80 Eur) (II t., e. b. l. 63–78). Teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, kad paskola grąžinta maždaug po metų laiko, liudytojas nurodė, kad paskola grąžinta (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties sudarymo iki (duomenys neskelbtini), t. y. kol buvo mokamos kredito įmokos, ieškovas ir atsakovė dirbo, gavo darbines pajamas. Atsakovė nurodo, kad būsto kreditą grąžino ji ir jos tėvas. Tačiau atsakovė nepateikia duomenų, patvirtinančių pinigų judėjimą, kad įmokos bankui buvo mokamos būtent jos tėvo lėšomis arba tik atsakovės asmeninėmis lėšomis, pvz. kad gavus iš tėvo pervedimą, būtent tą sumą per neilgą laiko tarpą atsakovė pervesdavo bankui kredito dengimui. Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog įmokos bankui buvo mokamos iš jos asmeninių ar jos tėvo pinigų, atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo metu ieškovas dirbo, gavo darbines pajams, kad pagal kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų 76.3 punktą abi šalys buvo solidariai atsakingos bankui (II t., e. b. l. 74), daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog kreditas bankui buvo grąžintas iš jos asmeninių ar jos tėvo lėšų. Bylos duomenys tai pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (Buto) įsigijimo, gaunant ir grąžinant kreditą, neprisidėjo.

(duomenys neskelbtini) iš atsakovės banko sąskaitos buvo atlikti du pervedimai po 20 000,00 litų (5 792,40 Eur), iš viso 40 000,00 litų (11 584,80 Eur) Buto pardavėjams (VI t., e. b. l. 151) (paaiškintina, kad dar vienas 20 000,00 litų (5 792,40 Eur) mokėjimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) įvyko pinigų grąžinimas, atsakovė paaiškino, kad buvo padaryta pervedime klaida, todėl pinigai grąžinti jai, kuriuos ji pervedė (duomenys neskelbtini)). Kaip minėta anksčiau, atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad iki santuokos sudarymo (iki (duomenys neskelbtini)) buvo sukaupusi 50 114,85 litų (14 514,26 Eur) asmeninių lėšų (VI t., e. b. l. 89, 151–164), po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų pervedimų atsakovės tėvas jai pervedė iš viso 16 000,00 litų (4 633,92 Eur) (atsakovės tėvas (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 6 000,00 litų (1 737,72 Eur), (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 litų (2 896,20 Eur) (VI t., e. b. l. 151, 153). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus atsakovės iki santuokos sukauptų lėšų sumą, jos tėvo dovanotų pinigų sumą, atsakovės sumokėto avanso už Butą dydį, daroma išvada, kad atsakovė įrodė, jog 40 000,00 litų (11 584,80 Eur) už Butą pardavėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atsakovė įrodė, jog ji Buto įsigijimui panaudojo ne mažiau kaip 51 500,00 litų (14 915,43 Eur) (11 500,00 litų avansas + 40 000,00 litų mokėjimas pardavėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o likusi Buto kaina – 40 000,00 litų, padengta šalių bendrai gautu ir grąžintu kreditu. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė įrodė, kad ji panaudojo 51 500,00 litų (14 915,43 Eur) asmeninių lėšų Buto įsigijimui, tai sudaro 56,28 procento Buto kainos (51 500,00 litų x 100 proc. / 91 500,00 litų). Likusią Buto kainą – 40 000,00 litų, dengė šalys solidariai, tai sudaro 43,72 procento Buto kainos (40 000,00 litų x 100 proc. / 91 500,00 litų), todėl laikytina, kad kiekviena iš šalių šioje dalyje dengė po 21,86 procento turto kainos (43,72 procento / 2). Atsižvelgtina į atsakovės reikalavimo ribas – atsakovė prašo priteisti jai 2/3 dalis Buto, ieškovui – 1/3 dalį Buto, įvertinus tai, kad atsakovė įrodė, jog ji Buto įsigijimui panaudojo asmeninių lėšų, kurios buvo skirtos padengti 56,28 procento Buto kainos, kad likusią Buto kainos dalį (43,72 procento) atsakovė taip pat dengė solidariai su ieškovu, nukryptina nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, CK 3.123 straipsnis), nurodant, kad atsakovės Buto dalis yra 2/3, ieškovo – 1/3.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatęs, jog sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas; ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26 punktas).

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo Bute yra viena virtuvė, sujungta su svetaine, du miegamieji kambariai, iš kurių viename įrengtas vaiko kambarys, kitame – atsakovės kambarys, yra vienas vonios / WC kambarys (IV t., e. b. l. 23–61). Tai reiškia Buto pritaikymą vienai šeimai ir objektyviai komplikuoja, o galimai daro techniškai neįmanomą jokios racionalios ir efektyvios bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymą ar šio turto padalijimo į atskirus, savarankiškus objektus ateityje. Šalims nutraukus santuoką ir nustojus vesti bendrą ūkį, padalinus Butą natūra atitinkamai bus užprogramuoti ateities ginčai tarp šalių. Šalys nurodė, kad dar iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo ieškovas išsikėlė ir faktiškai Bute nebegyvena nuo 2023 metų gegužės mėnesio. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalims kartu gyventi Bute nebūtų įmanoma. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad su ieškovu gyvenimas Bute kartu negalimas.

Įvertinus tai, kad Butas yra pritaikytas vienai šeimai, kad jo racionalus pertvarkymas ar pritaikymas dviem šeimoms nėra galimas, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad abi šalys nesutinka, kad Butu būtų naudojamasi šalims kartu, kad Bute iki šiol gyvena atsakovė ir šalių sūnus, kuris yra prisirišęs prie Buto, jam bute yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, prioritetas teiktinas ieškovo prašomam Buto padalijimo būdui. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas Buto padalijimo būdas (Butą priteisiant natūra atsakovei, o ieškovui kompensaciją), geriausiai atitinka tiek šalių, tiek jų vaiko interesus, ir yra racionaliausias. Todėl Butas natūra priteistinas atsakovei, tuo tarpu ieškovui iš jos priteistina piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę šio turto dalį – 33 666,66 Eur (101 000,00 Eur / 3 (atsižvelgtina į tai, kad nukrypta nuo lygių dalių principo, laikant, kad ieškovo turto dalis yra 1/3)). Subendrinus už Butą ir automobilį mokėtinas kompensacijas, priteistina iš atsakovės ieškovui 31 166,66 Eur (33 666,66 Eur – 2 500,00 Eur) kompensacija. Įvertinus ieškovo poziciją, nustatytinas kompensacijos išmokėjimo terminas – keturi mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įregistruotinas juridinis faktas – įrašas viešame registre, draudžiantis perleisti nuosavybės teises į Butą iki visiško atsiskaitymo su ieškovu arba turint jo notaro patvirtintą sutikimą.

Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog ji nėra pajėgi išmokėti ieškovui prašomą kompensaciją. Tačiau įvertinus atsakovės gaunamo darbo užmokesčio dydį, tai, kad ji asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise atitenka Butas, kuriuos atsakovė gali įkeisti, kad ji turi tik vieną išlaikytinį, darytina išvada, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi išmokėti ieškovui kompensaciją. Tai patvirtina ir ieškovo atstovo pateikti duomenys apie kredito suteikimo galimybes, t. y. kad atsakovės pajamos leidžia gauti kreditą, didesnį nei priteisiama kompensacija (VI t., e. b. l. 71–74). Nors atsakovė nurodo, kad jos turimą kitą butą naudoja jos motina, tačiau tai nėra kliūtis, esant būtinybei, įkeisti butą ir toliau naudoti jį savo nuožiūra.

Atsakovė prašė nustatyti uzufruktą į ieškovui po santuokos nutraukimo tenkančią Buto dalį, jeigu Butas būtų padalintas natūrinėmis dalimis, tokį prašymą motyvavo vaiko interesais. Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio šalių vaiko poreikiai ir interesai užtikrinti, vaikui priteisiant kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Priteistas periodinis kasmėnesinis išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, įskaitant vaiko poreikį į būstą. Be to, atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, jai taip pat asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiamas Butas. Tai taip pat garantuos nepilnamečio vaiko poreikį į būstą. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas nustatyti uzufrukto teisę.

Dėl skolos priteisimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo regreso tvarka 1 165,45 Eur skolą už privalomųjų įmokų ir komunalinių aptarnavimų apmokėjimą, reikalingą Butui išlaikyti už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio (imtinai), taip pat priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo reikalavimo priteisti skolą pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodo, kad po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, ieškovas nemoka už Butą komunalinių mokesčių ir kitų privalomų įmokų. Jas visa apimtimi mokėjo atsakovė, kuri sumokėjo 2 330,09 Eur, todėl prašo pusę šios sumos priteisti iš ieškovo.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio atsakovė sumokėjo 2 330,09 Eur už vandenį, šildymą, televiziją ir internetą, daugiabučio namo administratoriaus paslaugas, elektrą ir dujas, į šią sumą taip pat įeina mokestis už vaiko darželį (V t., e. b. l. 12–59, 121–168). Mokestis už vaiko darželį sudarė 758,50 Eur, ši suma nelaikytina susijusi su bendro turto – Buto, išlaikymu.

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, priteistina iš ieškovo atsakovei 785,80 Eur ((2 330,09 Eur – 758,50 Eur) / 2). 

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi atsakovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir atsakovei iš ieškovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo patikslinto priešieškinio, kuriame buvo pareikštas šis reikalavimas, priėmimo dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki šio reikalavimo visiško įvykdymo

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo šalių sūnui laikiną išlaikymą 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimas, panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atliesta nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Byloje buvo sprendžiami savarankiški penki turtiniai (dėl išlaikymo vaikui priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl Buto padalijimo, dėl automobilio padalijimo, dėl privalomųjų įmokų priteisimo) ir penki neturtiniai reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo, dėl pavardžių nustatymo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl juridinio fakto įregistravimo). Todėl laikytina, kad kiekvienas iš reikalavimų sudaro 10 proc. bylos dalį (100 proc. / 10 reikalavimų):

1) reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas tokia apimtimi, kokia prašė atsakovė ir su kuriuo iš dalies nesutiko ieškovas, todėl šioje dalyje laikytina, kad atsakovė laimėjo bylą 10 proc., o ieškovas pralaimėjo 10 proc.;

2) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo patenkintas tokia apimtimi, kokia prašė atsakovė, todėl šioje dalyje laikytina, kad atsakovė laimėjo bylą 10 proc., o ieškovas pralaimėjo 10 proc.;

3) nustatytas Buto padalijimo būdas (Butas priteistas natūra atsakovei, ieškovui išmokant kompensaciją) atitinka ieškovo siektą rezultatą, šalims priklausančios Buto dalys nustatytos pagal atsakovės reikštą reikalavimą (nustatyta, kad atsakovės Buto dalis yra 2/3, ieškovo – 1/3). Todėl laikytina, kad dėl šio reikalavimo kiekviena iš šalių laimėjo bylą po 5 proc.;

4) šalių reikalavimai dėl automobilio padalijimo sutapo, abiejų šalių reikalavimai tenkinti visiškai, todėl laikytina, kad dėl šio reikalavimo kiekviena iš šalių laimėjo bylą po 5 proc.;

5) atsakovės reikalavimas dėl privalomųjų įmokų priteisimo iš ieškovo tenkintas iš dalies. Tenkinta 67 procentai reikalavimo (785,80 Eur x 100 proc. / 1 165,45 Eur). Todėl šioje dalyje laikytina, kad atsakovė laimėjo bylą 6,7 proc., o ieškovas laimėjo 3,3 proc.;

6) santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl laikytina, kad tai atitinka ieškovo siektą rezultatą. Todėl šioje dalyje laikytina, kad ieškovas laimėjo bylą 10 proc., o atsakovė pralaimėjo 10 proc.;

7) šalių reikalavimai dėl pavardžių nustatymo sutapo, abiejų šalių reikalavimai tenkinti visiškai, todėl laikytina, kad dėl šio reikalavimo kiekviena iš šalių laimėjo bylą po 5 proc.;

8) šalių reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutapo, abiejų šalių reikalavimai tenkinti visiškai, todėl laikytina, kad dėl šio reikalavimo kiekviena iš šalių laimėjo bylą po 5 proc.;

9) šalių reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nesutapo, nustatoma bendravimo tvarka iš esmės yra artimesnė ieškovo prašytai nustatyti bendravimo tvarkai. Todėl šioje dalyje laikytina, kad ieškovas laimėjo bylą 10 proc., o atsakovė pralaimėjo 10 proc.;

10) ieškovo reikalavimas dėl juridinio fakto įregistravimo tenkintas visiškai, todėl šioje dalyje laikytina, kad ieškovas laimėjo bylą 10 proc., o atsakovė pralaimėjo 10 proc.

Įvertinus teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, laikytina, kad ieškovas bylą laimėjo 53,30 proc. ir pralaimėjo 46,70 proc., atsakovė bylą laimėjo 46,70 proc. ir pralaimėjo 53,30 proc.

Nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:

1) sumokėjo 400,00 Eur žyminį mokestį (I t., e. b. l. 34; IV t., e. b. l. 95),

2) 2 850,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (IV t., e. b. l. 83, 98; VI t., e. b. l. 56–70, 188–191);

3) 350,00 Eur už ekspertizės atlikimą (IV t., e. b. l. 18, 22, 71).

Nustatyta, kad atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:

1) sumokėjo 933,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (V t., e. b. l. 169),

2) 3 299,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (IV t., e. b. l. 145; VI t., e. b. l. 165–179; VII t., e. b. l. 1–5).

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas atitinka Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis.

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Anksčiau buvo nurodyta, kad byloje buvo sprendžiama dešimt reikalavimų, todėl laikytina, kad kiekvienas iš jų sudaro 10 proc. bylos dalį bei kuri šalis laikoma ir kiek procentų laimėjusi ar pralaimėjusi dėl kiekvieno reikalavimo atskirai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui priteistina iš atsakovės 1 918,80 Eur (3 600,00 Eur x 53,3 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovei priteistina iš ieškovo 1 976,34 Eur (4 232,00 Eur x 46,7 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 57,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 976,34 Eur – 1 918,80 Eur).

Valstybė nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro mokėtina 1 514,00 Eur žyminio mokesčio dalys, kurių sumokėjimas buvo atidėtas (I t., e. b. l. 55–56; II t., e. b. l. 128–129; IV t., e. b. l. 109–110). 707,04 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovo (1 514 x 46,7 proc.), 806,96 Eur – iš atsakovės (1 514 x 53,3 proc.) (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – „J.“, o ieškovui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prigimtinę pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio šalių vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – atsakove G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki D. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 710,00 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką dviejų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu:

1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti pirmadieniais nuo 17.30 valandos, arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą;

2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą antradienį nuo 17.30 valandos arba po vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu ugdymo užsiėmimai vyksta ilgiau, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 valandą;

3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. J. turi teisę bendrauti kas antrą šeštadieniais nuo 11.00 valandos, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 17.00 valandą.

Pasibaigus dviejų mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatyti ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) Ž. J. su sūnumi D. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį ieškovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Ieškovas pasiima vaiką iš mamos G. J. gyvenamosios vietos penktadienį 17.00–18.00 valandą ir grąžina vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00–19.00 valandą.

2) Kasmetinių, asmeninių švenčių ir šalių bei vaiko atostogų metu Ž. J. bendrauja su sūnumi D. J. tokia tvarka:

2.1) kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį. Tėvas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos pasiima 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.2) kiekvienais metais per Ž. J. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.3) neporiniais metais sekančią dieną po sūnaus D. J. gimtadienio (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.4) poriniais metais sūnaus D. J. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba, jeigu tai yra ne darbo diena, iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.5) neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.6) poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.7) poriniais metais – Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 15.00 valandą ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.8) neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos;

2.9) poriniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Tėvas vaiką pasiima iš motinos šventės dienos išvakarėse 18.00 valandą ir grąžina sausio 1 d. į motinos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

2.10) mamos gimtadienį ir mamos dieną vaikas praleidžia su mama.

3) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kasmetinių sūnaus ugdymo įstaigos atostogų metu, Ž. J., pranešęs motinai G. J. prieš tris savaites, pasiima sūnų savaitei. Sūnų savaitei Ž. J. turi teisę pasiimti tris kartus per metus, bet tik sūnaus ugdymo įstaigos atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu. Sūnus paimamas iš motinos G. J. gyvenamosios vietos ir grąžinama į motinos gyvenamąją vietą.

4) Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Nustatyti, kad ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku pereinamuoju laikotarpiu ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui:

1) ieškovas Ž. J. apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su vaiku privalo iš anksto raštu (SMS žinute, elektroniniu laišku) įspėti atsakovę G. J. ne vėliau nei prieš 24 valandas;

2) ieškovas Ž. J. turi pateikti atsakovei G. J. darbo grafiką prieš dvi savaites.

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise patalpą/butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 31 166,66 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 66 ct) kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį, nustatyti kompensacijos sumokėjimo terminą – 4 (keturi) mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įregistruoti juridinį faktą – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į patalpą/butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su ieškovu Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai yra iki 31 166,66 Eur kompensacijos išmokėjimo, arba turint ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), notaro patvirtintą sutikimą.

Priteisti iš ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 785,80 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 80 ct) kompensaciją ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (785,80 Eur) nuo patikslinto priešieškinio pareiškimo dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki šio reikalavimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 57,54 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 707,04 Eur (septynis šimtus septynis eurus 04 ct) išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 806,96 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus 96 ct) išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui, Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                        Raminta Liubinienė