Civilinė byla Nr. e2A-52-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06848-2023-4

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.3; 1.2.10.3.; 1.2.2.4.5.1.4.; 1.2.2.4.5.1.7.; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Klaipėdos autocentras“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) prašė pakeisti Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. P. prašymas tenkintas iš dalies, pripažinti, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. pagrįstai atleido atsakovą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pripažinti, kad ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakovu darbo sutartis nutraukta 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymu dėl to, kad R. P. 2023 m. birželio 15 d. duotas nurodymas pateikti pasiaiškinimą, kodėl pagal įmonės sutartį su Peugeot ir audito išvadas nepraėjo mokymų pagal užimamą vadybininko poziciją, 2023 m. birželio 19 d. įsakymu nustatytu terminu nepraėjo Peugeot serviso vadybininko mokymų darbo laiku Peugeot internetinėje platformoje iki 2023 m. birželio 26 d., pakartotinai 2023 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu nurodžius praeiti Peugeot serviso vadybininko mokymus darbo laiku Peugeot internetinėje platformoje iki 2023 m. rugsėjo 1 d., R. P. vadovo nurodymų tyčia neįvykdė, Peugeot serviso vadybininko mokymų nebaigė, pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl pažeidė vadybininko pareiginės instrukcijos reikalavimus ir darbuotojo pareigas – šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.

3.       Be to, R. P. 2023 m. rugsėjo 4 d. duotas nurodymas pasiaiškinti, kodėl 2023 m. rugsėjo 4 d. 14.30 val. prekybos salėje girdint kitiems darbuotojams ir atvykusiems klientams pakeltu tonu įžeidinėjo įmonės vadovą D. Ž., siūlė R. P. adresuotus nurodymus pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo siųsti neįvardintai profesinei sąjungai. R. P. neneigia fakto, kad vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia įžeidinėjo įmonės vadovą, tai darė kitų darbuotojų ir klientų akivaizdoje, todėl įžeidė D. Ž. garbę ir orumą, kas laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Faktinis ir teisinis darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindas yra nebaigti mokymai per darbdavio nustatytą terminą ir įmonės vadovo įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais. Su darbuotoju atsiskaityta darbo sutarties nutraukimo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovo R. P. 2023 m. rugsėjo 5 d. atleidimą iš darbo UAB „Klaipėdos autocentras“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; sprendė, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1092,50 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki komisijos sprendimo dienos (2023 m. spalio 10 d.), o nuo 2023 m. spalio 11 d. – po 43, 70 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d.; trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 2 739,99 Eur bei 1573 Eur atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad darbdavys sprendimą atleisti atsakovą iš darbo priėmė vienasmeniškai įvertinęs R. P. veiksmus kai jis, ieškovo nuomone, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, t. y. tyčia neįvykdė vadovo nurodymų ir be pateisinamų priežasčių nebaigė Peugeot serviso vadybininko mokymų, tuo kenkė įmonės veiklai, nesudarė sąlygų tinkamam vartotojų poreikių patenkinimui, pelno augimui, konkurencingumui, paslaugų kokybei, verslo planų įgyvendinimui, be to, jis be pateisinamos priežasties, nieko neinformavęs neatvyko į darbą (2023 m.) rugpjūčio 12, 19, 26 d., rugsėjo 2 d., tuo kliudė tinkamai organizuoti darbą, be to, jis, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia įžeidinėjo įmonės vadovą matant kitiems darbuotojams ir klientams ir tuo įžeidė D. Ž. garbę ir orumą.

6.       Teismo vertinimu, tokia spontaniška įvykių eiga, kai darbdavys po R. P. septynerių metų darbo bendrovėje vadybininku – tiekėju laiko (atsakovas per tuos metus nei karto nebuvo baustas už darbo drausmės pažeidimus), staiga, 2023 m. birželio mėn., pradeda reikalauti, kad atsakovas baigtų Peugeot serviso vadybininko (ne vadybininko – tiekėjo, kaip buvo sutarta darbo sutartimi) mokymus, o jau 2023 m. rugpjūčio mėn. – ir PEUGEOT ir KIA vadybininko mokymus, po to, paprašo sau pavaldų darbuotoją A. D. surašyti tarnybinį pranešimą dėl to, kad R. P. įžeidinėjo direktorių, akivaizdžiai parodo, jog situacija/pagrindai įsakyme dėl atleidimo minimų priežasčių buvo sukurta dirbtinai, tendencingai, nesant tam nei atsakovo kaltės, nei įrodymų, nei pagrindo. Darbdavys ėmėsi visų galimų priemonių atleisti neįtikusį darbdaviui R. P..

7.       Pažymėjo, kad tiek pats R. P., tiek jį atstovavusi Vakarų regiono profesinė sąjunga ne kartą raštu ieškovei nurodė priežastis ir aplinkybes – kodėl atsakovas neketina baigti PEUGEOT (o nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. - ir KIA) vadybininko mokymų, atsakovas pabrėžė, kad tokius mokymus privalo baigti serviso vadybininkai, o ne vadybininkas – tiekėjas, neturintis techninio išsilavinimo, dirbantis nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą, tačiau nurodyta aplinkybė darbdavio ketinimų nesumažino, jis reikalavo pasiaiškinimų iš atsakovo R. P., pats ignoruodamas pareigą suteikti atsakovo prašomą informaciją apie pareigybes bei funkcijas.

8.        Teismas vertino, kad atsakovui buvo daromas spaudimas – tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 4 d. 13:33 val. ir 15:20 val. el. paštu atsakovui buvo išsiųsti trys nurodymai pasiaiškinti, terminas pasiaiškinti suteiktas iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 15 val. ir 17 val., t. y. atsakovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su įtarimais dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, apribota atsakovo galimybė pasitarti su profesinės sąjungos atstovu/advokatu ir pateikti pasiaiškinimus.

9.       Teismas sprendė, kad, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų, nes darbdavys skirdamas atsakovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nesuteikęs galimybės atsakovui pateikti pasiaiškinimus, suvaržė atsakovo teises, neišsiaiškino tinkamai visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, tuo darbdavys pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

10.       Teismo vertinimu, ieškovė nesuteikdama galimybės/laiko ir apribodama atsakovo teisę pateikti pasiaiškinimus dėl galimai padarytų pažeidimų, visų pirma, padarė procedūrinį pažeidimą, dėl ko paviršutiniškai ištyrė drausminius pažeidimus, kas turėjo tiesioginės įtakos tyrimui ir darbdavio sprendimui. Kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų padaręs drausmės pažeidimus, kurie būtų pripažinti šiurkščiais, darė išvadą, jog atsakovui drausminė nuobauda vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirta nepagrįstai.

11.       Teismas pažymėjo, kad darbdavio reikalavimas atsakovui praeiti Peugeot serviso vadybininko mokymus darbo laiku Peugeot internetinėje platformoje (o nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. - ir KIA) iki 2023 m rugsėjo 1 d. yra nepagrįstas visų pirma dėl to, kad mokymus privalo baigti serviso vadybininkai, o ne vadybininkas – tiekėjas, neturintis techninio išsilavinimo, dirbantis nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą. Antra – ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui Peugeot atstovai suteikė D kodą, kuris yra būtinas norint mokytis platformoje, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas D. G.. Trečia – toks reikalavimas buvo niekuo nepagrįstas, nes ieškovė nuo 2023 m. liepos 1 d. nebėra Peugeot dilerė ir apie tai atsakovas buvo informuotas nuo 2021 m. birželio mėn., ką patvirtino ir liudytoju apklaustas V. E.. Ketvirta – ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas dirbo serviso vadybininku, o ne tiekėju – vadybininku, nes tiek darbo sutartis, tiek liudytojas D. G., tiek pats atsakovas R. P. patvirtino aplinkybes, kad jis labiau rūpinosi bendrovės ūkio reikalais, detalių tiekimu, aplinkos priežiūra. Vien faktas, kad atsakovas yra pasirašęs Vadybininko pareigines instrukcijas, nepatvirtina fakto, kad jis dirbo serviso vadybininku. Penkta – ieškovė nepaaiškino/neįrodė – kodėl per septynių metų darbo bendrovėje vadybininku – tiekėju terminą, tik 2023 m. birželio mėn. buvo pradėta reikalauti baigti Peugeot serviso vadybininko (o ne vadybininko – tiekėjo) mokymus. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas R. P. kenkia įmonės veiklai, nesudaro sąlygų tinkamam vartotojų poreikių patenkinimui, pelno augimui, konkurencingumui, paslaugų kokybei, verslo planų įgyvendinimui yra tik niekuo nepagrįsti teiginiai.

12.       Teismas pažymėjo, kad darbdavio reikalavimas teikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2023 m. rugpjūčio 12, 19, 26 d., rugsėjo 2 d., yra niekuo nepagrįstas, nes į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, kad jis šeštadieniais privalo dirbti po vieną valandą. Šalių susitarimas dėl darbo laiko darbo sutartyje apibūdintas lakoniškai kaip 40 valandų darbo savaitė, jokių kitų duomenų apie egzistavusį šalių susitarimą, kad darbo grafikas bus konkretaus pobūdžio ar pan., byloje nepateikta. Todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad buvo šalių susitarimas sudaryti atsakovui darbo grafiką 40 val. per savaitę, dirbant 6 dienas nuo pirmadienio iki šeštadienio. Teismų praktikoje papildomos darbo sutarties sąlygos DK 33 straipsnio 3 dalies prasme pripažįstamos tokiais atvejais, kai yra pateikiamas rašytine forma sudarytas šalių susitarimas, apsikeitimas laiškais ir pan. Jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas (DK 113 str. 3 d.). Labiau tikėtina laikė atsakovo versiją, kad ieškovei nepatiko atsakovo nesutikimas dirbti šeštadieniais, todėl buvo sumanyta bet kokiu būdu atsakovą atleisti.

13.       Pažymėjo, kad darbdavys net nevertino to, kad atsakovas R. P. yra darbingas iš dalies ir jam yra reikalingas poilsis darbingumui (iš dalies) atstatyti. Todėl laikė, jog yra neprotinga sudaryti tokį darbo režimą, kad darbuotojas turi atvažiuoti į darbą šeštadieniais tik vienai valandai – ir tai neaišku nuo kada iki kada ta valanda skaičiuojama, nes tokių grafikų nebuvo sudaryta ir į bylą nepateikta ir su tokius grafiku atsakovas nebuvo supažindintas, todėl nėra jokių įrodymų dėl atsakovo tyčinių veiksmų neiti į darbą šeštadieniais. Taip pat ieškovė nenurodė – kodėl atsakovas turėjo pasiaiškinti, jog neatvyko į darbą 2023 m. rugpjūčio 12, 19, 26 d., rugsėjo 2 d., t. y. visą dieną, nors pats teigia, kad tik vieną valandą turėjo dirbti šeštadieniais. Teismas sprendė, kad nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų padaręs drausmės pažeidimą, kurį būtų galima pripažinti šiurkščiu.

14.       Teismas dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. įvykio, kai buvo įžeidinėjamas įmonės vadovas D. Ž. sprendė, kad labiau tikėtina atsakovo R. P. versija, jog jis buvo išprovokuotas ieškovės vadovo ir pakėlė balsą. Tai, kad ieškovės vadovas paprašė parašyti savo darbuotoją tarnybinį pranešimą, vertino atitinkamai kaip situacijos kūrimą specialiai tam, kad būtų galima atsakovui daryti spaudimą išeiti iš bendrovės savo noru, tikslu nemokėti išeitinės išmokos.

15.       Pažymėjo, kad atsakovas yra silpnesnioji pusė, o ieškovė, kaip darbdavys galėjo daryti įtaką asmeniui, dirbančiam jo įmonėje, todėl prašė parašyti tarnybinį pranešimą naudodamasi savo tarnybine padėtimi. Tarnybiniame pranešime teigiama, kad konfliktas įvyko salėje, esant lankytojams, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad konfliktas vyko direktoriaus kabinete. Minėtas konfliktas nei pačiam ieškovės direktoriui, nei bendrovei nesukėlė jokių pasekmių, todėl teismas konstatavo, kad nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų padaręs drausmės pažeidimą, kuris būtų pripažinti šiurkščiu, todėl sprendė, jog atsakovui drausminė nuobauda vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirta nepagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimą, tenkinti ieškinį visiškai, pakeisti Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. P. prašymas tenkintas iš dalies, pripažinti, kad ieškovė 2023-09-05 pagrįstai atleido atsakovą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pripažinti, kad ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17.       Nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, nes nebuvo jokio pagrindo konstatuoti procedūrinių pažeidimų, jog darbdavys nesuteikė galimybės darbuotojui pasiaiškinti, t. y. atsakovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su įtarimais dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, apribota atsakovo galimybė pasitarti su profesinės sąjungos atstovu/advokatu ir pateikti pasiaiškinimus, neišsiaiškino tinkamai visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių. Teismo sprendimo dalis šioje dalyje yra siurprizinė, nes nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, jų analize. Teismo posėdžio metu net nebuvo bandoma aiškintis ar buvo pakankamas laiko tarpas pasiaiškinti, ar atsakovui reikėjo pasitarti, ar atsakovui suteikus daugiau laiko jis būtų pateikęs papildomus argumentus. Dėl per trumpo termino pasiaiškinti nebuvo keliamas klausimas teismo posėdžio metu ir šalims net nesudaryta galimybė pasisakyti dėl to ar buvo pakankamas laikas pasiaiškinti. Šalys vertinimu laikas buvo pakankamas, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 straipsniu 182 straipsnio 5 punktu šalių pripažintų faktų nereikia įrodinėti.

18.       Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad R. P. buvo išprovokuotas, konfliktas vyko direktoriaus kabinete ir nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų padaręs drausmės pažeidimą, neatitinka ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas nesirėmė byloje esančiais įrodymais (2023-09-04 A. D. tarnybiniu pranešimu, jo apklausa teismo posėdžio metu, darbo ginčo komisijos garso įrašu, kitų liudytojų parodymais dėl vadovo įžeidinėjimo) ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl tikėtinų išvadų padarymo. Teismas aprašomojoje dalyje prie A. D. liudijimo nenurodė aplinkybės, kad įvykis buvo darbo kabinete, todėl teismo išvados prieštaringos, neatitinka net ir teismo sprendime nustatytų faktų. Aplinkybė, jog atsakovas dėl įvykio nesigailėjo ir vietoje atsiprašymo po savaitės atvykęs įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais A. D. dėl ko pastarasis nesutiktų dirbti su atsakovu, yra svarbi, nes pagrindžia darbdavio priimto sprendimo pagrįstumą ir atsakovo nenorą koreguoti savo elgesį. Konstatavus DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą pažeidimą ir darbuotojo abejingumą pažeidimui, tai yra pakankamas pagrindas su darbuotoju nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ir nemokėti išeitinės išmokos.

19.       Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė į bylą Vidaus darbo tvarkos taisyklių, vadybininko – tiekėjo pareiginės instrukcijos ir atsakovas nebuvo su jomis supažindintas. Priešingai, ieškovė į bylą pateikė 2010 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu patvirtintą vadybininko pareiginę instrukciją Nr. 4, ant kurios R. P. 2017-01-31 pasirašė tuo nedviprasmiškai išreikšdamas aiškią valią, jog su pareiginiais nuostatais susipažino ir sutiko. Ši pareiginė instrukcija yra universali, nes joje įtvirtintos bendro pobūdžio darbuotojų pareigos ir misija, kurią turi atlikti vadybininkai siekdami įmonei naudingo rezultato, ši instrukcija taikoma visiems vadybininkams neišskiriant nei vadybininkų – tiekėjų, nei serviso vadybininkų. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su jo darbo pareigomis, todėl privalėjo laikytis instrukcijos reikalavimų.

20.       Atsakovas piktybiškai atsisakė vykdyti darbdavio nurodymą išklausyti mokymus/kursus per darbdavio ne vieną kartą nustatytą terminą, todėl pažeidė vadybininko pareiginės instrukcijos 4.13, 4.15, 4.19, 6, II.1, II.2, II.3, II.4, II.7, II.8 punktų reikalavimus ir darbuotojo pareigas, kas kenkia įmonės veiklai, nesudaro sąlygų tinkamam vartotojų poreikių patenkinimui, pelno augimui, konkurencingumui, paslaugų kokybei, verslo planų įgyvendinimui, todėl R. P. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Pažymi, kad įmonėje visi darbuotojai, dirbantys su klientais, prekėmis, remontu, priežiūra ir aptarnavimu, išskyrus atsakovą, buvo baigę gamintojų organizuojamus mokymus. Atsakovas nenurodė dėl kokių priežasčių neišklausė mokymų.

21.       DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Atsakovas įmonės vadovą – D. Ž. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo darbo vietoje. Kadangi atsakovas nevykdė darbdavio nurodymų dėl mokymų baigimo, kas kliudė atlikti vadybininko pareigas, nepaaiškino priežasčių, įžeidinėjo įmonės vadovą, žemino jo garbę ir orumą, ieškovė negalėjo toleruoti nevaldomo atsakovo elgesio, todėl buvo priimtas proporcingas, teisėtas ir pagrįstas sprendimas – su darbuotoju nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad atsakovas dėl savo nederamo elgesio nesigailėjo, neatsiprašė. Po darbo sutarties nutraukimo, vietoje atsiprašymo atsakovas atvyko į atsakovės patalpas ir necenzūriniais žodžiais toliau įžeidinėjo įmonės darbuotoją.

22.       Teismo priteista išmoka atitinka 15 mėnesių išeitinės kompensacijos dydį ir tai yra neproporcinga, nesąžininga, neteisinga priemonė darbdavio atžvilgiu, nes atsakovas neveikė darbdavio interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl apeliacinės instancijos teismas, jeigu nuspręstų ieškinį tenkinti iš dalies, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais turėtų sumažinti atsakovui priteistos kompensacijos dydį tik už tą terminą kiek pagal įstatymą turėjo užtrukti darbo bylos nagrinėjimas.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Nurodo, kad byloje pateiktų įrodymų visuma aiškiai patvirtino ir įrodė aplinkybes, kad atsakovas R. P., dirbdamas už minimalų atlyginimą ir turėdamas 55 % neįgalumą, pagal vykdomas pareigybes neturėjo pareigos pereiti ieškovės reikalaujamus mokymus, jam niekada nebuvo suteikta prieiga prie Peugeot internetinės platformos, todėl darbdavio reikalavimas praeiti mokymus buvo neįvykdomas.

25.       Darbdavys nuo 2021 m. 06 mėn. buvo informuotas ir aiškiai suprato, kad nuo 2023 m. liepos mėn. neteks oficialaus Peugeot atstovo statuso, taigi nebegalios ir ieškovės sutartis su Peugeot, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui 2023 m. birželio mėn. pateikti darbdaviui paaiškinimus dėl nepraeitų mokymų pagal sutartį su Peugeot buvo dirbtinai sukurtas siekiant rasti pretekstą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo. Nei iš įstatymo, nei iš šalių sudarytos darbo sutarties nuostatų, nei iš įmonės vidaus dokumentų neseka, kad R. P. teko pareiga baigti Peugeot serviso vadybininko kursus, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti šios pareigos pažeidimo.

26.       Ieškovės vadovas darė spaudimą atsakovui, kad atsakovas išeitų iš darbo, naudojo įvairias spaudimo priemones, taip pat ir spaudimą pokalbių metu. Kaip teisingai konstatavo teismas sprendime jokia žala ieškovei dėl to padaryta nebuvo, bendravimas tarp atsakovo ir ieškovės vadovo vyko ne tomis aplinkybėmis, kurias kaip šiurkštų pažeidimą teismui nurodė ieškovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

28.       Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydama, kad siekiant teisingai nustatyti faktus, reikia atnaujinti įrodymų tyrimą, išklausyti R. P. paaiškinimus, teiktus Darbo ginčų komisijos posėdžio metu, liudytojų parodymų garso įrašus, kad šalys galėtų paaiškinti aplinkybes, kurių nepaminėjo pirmosios instancijos teismas sprendime, bet kurios minimos apeliaciniame skunde ir į jas atsikirsti.

29.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28-29 punktai).

31.       Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje M. I. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė ir atsakovas, jų atstovai buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus. Apeliantė iš esmės nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. O dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau.

34.       Nurodytais motyvais ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apeliantės bei byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių sudaryta 2017 m. sausio 31 d. darbo sutartis (neterminuota), pagal kurią, darbdavio (ieškovės) atstovas direktorius D. Ž. priėmė į darbą atsakovą R. P. vadybininku – tiekėju mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinis atlyginimą, nustatytas 40 val. darbo savaitė. 2023 m. birželio 14 d. atsakovas elektroniniu paštu 17:44 val. ieškovui pateikė 2023 m. birželio 13 d. prašymą leisti jį 10 darbo dienų atostogų nuo 2023 m. birželio 19 d.

36.       2023 m. birželio 15 d. ieškovo direktorius nurodė R. P. pateikti pasiaiškinimą iki 2023 m birželio 16 d. 15 val., kodėl jis nuo 2017 m. sausio 31 d. nepraėjo vadybininko mokymų pagal įmonės vykdomą Peugeot kontraktą; pažymėjo, kad nuo 2017 metų yra vykdomi Peugeot audito patikrinimai, kur konstatuota, kad įmonė neatitinka kontrakto sąlygų, kad darbuotojas buvo supažindintas su visomis Peugeot audito išvadomis.

37.       Atsakovas R. P. elektroniniu paštu 2023 m birželio 16 d. 14:43 val. ieškovo bendrovei pateikė raštą, kuriame nurodė, kad yra įdarbintas vadybininku – tiekėju, apie mokymus nežinojo, su kontraktu supažindintas nebuvo, dirba dideliu krūviu už minimalų atlyginimą ir papildomų darbo funkcijų – serviso vadybininko neprisiims. Taip pat nurodė, kad konflikto priežastį mato tame, kad jam nebesutikus dirbti šeštadieniais, prasidėjo psichologinis spaudimas, ignoravimas, pasikeitė darbo tvarka – jam nebuvo skambinama, be to, buvo išreikštas prašymas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, o ne darbuotojo noru, kaip reikalavo darbdavys.

38.       2023 m. birželio 19 d.16:03 val. el. paštu atsakovui išsiųstas ieškovės direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta R. P. privalomai iki 2023 m birželio 26 d. praeiti PEUGEOT serviso vadybininko mokymus darbo laiku, priešingu atveju (nepraėjus mokymų) – bus sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalį.

39.       2023 m. rugpjūčio 21 d. 11:30 val. el. paštu atsakovui išsiųstas ieškovo direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į R. P. nedarbingumą, nurodo jam iki 2023 m. rugsėjo 1 d. praeiti PEUGEOT ir KIA serviso vadybininko mokymus darbo laiku, kurie privalomi užimant šias pareigybes, o neįvykdžius privalomų serviso vadybininko mokymų, bus sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo

40.        2023 m. rugpjūčio 21 d. R. P. raštu „Dėl darbo funkcijų“ nurodė, kad jo pasirašytos vadybininko pareiginės instrukcijos neatitinka iki šiol vykdytų darbo funkcijų, todėl prašė nurodyti jo, kaip vadybininko – tiekėjo darbo funkcijų turinį ir apimtį, taip pat informaciją apie kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokesčio dydį ir jo sudedamas dalis, dirbtu viršvalandžius ir kt.

41.        2023 m. rugsėjo 4 d. A. D. teikė ieškovės direktoriui Tarnybinį pranešimą dėl to, kad jam buvo nemalonu klausyti kaip darbo metu prekybinėje salėje, esant klientams, R. P. įmonės vadovo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo, prašė imtis priemonių, kad tokia situacija nesikartotų.

42.       2023 m. rugsėjo 4 d. 13:33 val. el. paštu atsakovui buvo išsiųsti du nurodymai pasiaiškinti: 1) nurodymas pasiaiškinti Nr. 1, kuriame įsakyta iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 15 val. pateikti raštu pasiaiškinimą dėl 2023-08-21 įsakymo praeiti Peugeot serviso vadybininko mokymus darbo laiku Peugeot internetinėje platformoje iki 2023 m. rugsėjo 1 d. neįvykdymo, pažymėta, kad nevykdydamas vadovo nurodymų ir nepraeidamas įmonės veiklai ir pajamų uždirbimui reikalingų mokymų atsakovas neatitinka gamintojų, su kuriais bendradarbiauja ieškovas, pareigoms keliamų kvalifikacijos ir profesinių žinių minimalaus lygio reikalavimų, pažeidžia darbo drausmę, nevykdo vadovo įsakymų, tuo pažeidžia vadybininko pareiginės instrukcijos 4.13, 4.15, 4.19, 6, II.1, II.2, II.3, II.4, II.7, Il.8 punktų reikalavimus ir darbuotojo pareigas, kenkia įmonės veiklai, nesudaro sąlygų tinkamam vartotojų poreikių patenkinimui, pelno augimui, konkurencingumui, paslaugų kokybei, verslo planų įgyvendinimui; 2) nurodymas pasiaiškinti Nr. 2, kuriame įsakyta iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 17 val. pateikti raštu pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2023 m. rugpjūčio 12, 19, 26 d., rugsėjo 2 d., pažymėta, kad pagal 2017 m. sausio 31 d. sudarytą darbo sutartį yra numatyta 40 valandų darbo savaitė, o, kadangi įmonėje yra nusistovėjęs darbo rėžimas pagal kurį nuo pirmadienio iki ketvirtadienio darbo laikas yra nuo 9 iki 18 val. su pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val., penktadienį darbo laikas nuo 9 iki 17 val. su pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val., t. y. dirbama 39 val., todėl šeštadienį dirbama po 1 val., neviršijant darbo sutartyje numatytos 40 val. darbo trukmės. Pažymėta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

43.       Tą pačią dieną 2023 m. rugsėjo 4 d. 15:20 val. el. paštu atsakovui buvo išsiųstas dar vienas nurodymas pasiaiškinti Nr. 3, kuriame įsakyta iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 17 val. pateikti raštu pasiaiškinimą dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. įvykio, kai 14.30 val. prekybos salėje girdint kitiems darbuotojams ir atvykusiems klientams pakeltu tonu neprovokuojamas įžeidinėjo įmonės vadovą D. Ž.. Pažymėta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

44.       2023 m. rugsėjo 4 d. el. 14:55 val. el. paštu atsakovas ieškovo direktoriui nurodė, kad nėra informuotas – nuo kada pasikeitė jo einamos pareigos iš tiekėjo – vadybininko į serviso vadybininko pareigas, taip pat nurodė, kad jis nebuvo informuotas iš anksto – kada ir kokiu laiku jis turėjo dirbti šeštadieniais.

45.       2023 m. rugsėjo 5 d. Įsakymu dėl darbo sutarties su R. P. nutraukimo pagal darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį, išsiųstu el. paštu 2023 m. rugsėjo 5 d. 16:12 val., darbo sutartis nutraukta ir R. P. atleistas iš darbo nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį be išeidinės išmokos dėl to, kad R. P. tyčia neįvykdė vadovo nurodymų, t. y be pateisinamų priežasčių nebaigė Peugeot serviso vadybininko mokymų, pažeidė vadybininko pareiginės instrukcijos 4.13, 4.15, 4.19, 6, II. 1, II.2, II.3, II.4, II.7, II.8 punktų reikalavimus ir darbuotojo pareigas, tuo kenkė įmonės veiklai, nesudarė sąlygų tinkamam vartotojų poreikių patenkinimui, pelno augimui, konkurencingumui, paslaugų kokybei, verslo planų įgyvendinimui, ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, be to, jis be pateisinamos priežasties, nieko neinformavęs neatvyko į darbą (2023 m. ) rugpjūčio 12, 19, 26 d., rugsėjo 2 d., tuo kliudė tinkamai organizuoti darbą, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, be to, jis, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia įžeidinėjo įmonės vadovą matant kitiems darbuotojams ir klientams ir tuo įžeidė D. Ž. garbę ir orumą, kas laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

46.       Pateikti Darbingumo lygio pažyma Nr.DL-1 Nr.2802 ir Neįgalumo pažymėjimas NP Nr.1498188 patvirtina faktą, kad R. P. yra dalinai darbingas – darbingumą sudaro 45 procentai.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

47.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visetas įvertintas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl procedūrinių pažeidimų

48.       Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų.

49.       DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

50.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo, pagal DK 58 straipsnį, teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020, 36 punktas).

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatą, jos taikymo tikslą, ieškovės nurodomus argumentus bei atsakovo poziciją dėl rašytinių paaiškinimų (ne)pateikimo, byloje esančių darbuotojo R. P. rašytinių paaiškinimų turinį, jį vertinant ir 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo dėl darbuotojo atleidimo kontekste, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl to, jog šiuo atveju darbdavė (ieškovė) netinkamai įgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, nes atsakovui nebuvo suteikta galimybė tinkamai susipažinti su įtarimais dėl drausminės nuobaudos padarymo, apribota atsakovo galimybė pasitarti su profesinės sąjungos atstovu/advokatu ir pateikti paaiškinimus (paaiškinimams buvo skirtas labai trumpas laikas).

52.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nurodytos aplinkybės dėl rašytinių paaiškinimų pareikalavimo nesuabsoliutino ir ja negrindė darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, todėl DK 58 straipsnio 4 dalies netinkamas įgyvendinimas nagrinėjamu atveju realių teisinių pasekmių bylos šalims nesukėlė. Ieškovės ieškinys buvo atmestas ir atleidimo iš darbo neteisėtumas konstatuotas ne remiantis šia aplinkybe, o byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, pripažinus, kad darbuotojas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

53.       Taip pat pažymėtina ir tai, jog aptartos aplinkybės buvo nagrinėjamos byloje, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismo padaryta išvada dėl paaiškinimui skirto laiko yra siurprizinė.

Dėl atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą

54.       Apeliantė nurodo, jog teismas nesirėmė byloje esančiais įrodymais (2023-09-04 A. D. tarnybiniu pranešimu, jo apklausa teismo posėdžio metu, darbo ginčų komisijos garso įrašu, kitų liudytojų parodymais dėl vadovo įžeidinėjimo) ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl tikėtinų išvadų padarymo. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovui drausminė nuobauda vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirta nepagrįstai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

55.       Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, visapusiškai išnagrinėjo pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir skundo teiginiai iš esmės grindžiami kitokia ieškovės nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, tačiau nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

57.       DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.

58.       Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs ne visą reikšmingą medžiagą ir neatsižvelgęs ar netinkamai, selektyviai vertinęs byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad, priešingai nei vertino teismas, atsakovo necenzūrinius žodžius ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą patvirtina 2023-09-04 A. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad nemalonu klausytis kaip darbo metu prekybinėje salėje, esant klientams, įmonės darbuotojas R. P. įmonės vadovo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius (šūdo gabale, asile, rašyk savo laiškus profsąjungai) ir jį įžeidinėjo. Ieškovės teigimu, atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius.

59.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės minimu ir byloje pateiktu 2023-09-04 A. D. tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. D. parodymais, R. P. paaiškinimais, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs jų turinį. Kaip matyti, 2023-09-04 A. D. tarnybiniame pranešime nurodė, jog darbo metu prekybinėje salėje, esant klientams, įmonės darbuotojas R. P. įmonės vadovo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Liudytoju apklaustas A. D. aiškiai ir tiksliai nesugebėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis vyko ieškovės vadovo ir darbuotojo atsakovo žodinis ginčas, parodė, kad paaiškinimą surašė paprašytas darbdavio. Taip pat nurodė, kad girdėjo kaip atsakovas keikėsi, o kaip kalbėjo direktorius – negirdėjo, konfliktas įvyko direktoriaus kabinete. Atsakovas nurodė, kad dar kartą ryžosi pakalbėti su direktoriumi, žodis po žodžio direktorius neišlaikęs pasiūlė (eik tu g**** su savo profsąjunga toliau, kur rusų laivas), atsakovas taip pat nesusilaikė ir atsakė direktoriui tuo pačiu. Apeliantė šių aplinkybių neneigė.

60.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp šalių įvyko konfliktas, tiek apeliantė, tiek atsakovas vartojo vienas prieš kitą necenzūrinius žodžius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui drausminė nuobauda vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu skirta nepagrįstai. 

61.       Tai, kad ieškovės vadovas paprašė parašyti savo darbuotoją tarnybinį pranešimą, vertinama kaip situacijos kūrimas specialiai tam, kad būtų galima atsakovui daryti spaudimą išeiti iš bendrovės savo noru ir iniciatyva, tikslu nemokėti išeitinės išmokos atsakovui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra silpnesnioji šalis, o ieškovė, kaip darbdavys galėjo daryti įtaką asmeniui, dirbančiam jo įmonėje, todėl prašė parašyti tarnybinį pranešimą naudodamasi savo tarnybine padėtimi.

62.       Be to, tarnybiniame pranešime teigiama, kad konfliktas įvyko salėje, esant lankytojams, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad konfliktas vyko direktoriaus kabinete. Atsakovas taip pat nurodė, kad konfliktas vyko direktoriaus kabinete, buvo kalbama pakeltu tonu.

63.       Be to, apeliaciniame skunde pati ieškovė nurodė, kad atsakovo pasakyti žodžiai buvo vadovo darbo kabinete ar tarpduryje. Taigi, kaip matyti, konfliktas įvyko direktoriaus kabinete, kurio metu buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai. Atsižvelgiant į įvykio situaciją, akivaizdu, kad konflikto metu atsakovas buvo supykęs, konfliktas buvo dvipusis, nes ir pats ieškovės vadovas pavartojo necenzūrinius žodžius atsakovo atžvilgiu pirmiau nei atsakovas.

64.       Vadovaujantis DK 24 straipsnio nuostatomis, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pati apeliantė nesiėmė visų būtinų priemonių tinkamam DK 24 straipsnyje nustatytos pareigos įgyvendinimui.

65.       Byloje nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina darbdavio veiksmų formalumą, kadangi, siekdamas susitarimu su darbuotoju išspręsti kilusį konfliktą, darbdavys, vietoj to, kad ir taip konfliktiškoje situacijoje, klausimą bandytų spręsti ir siekti darbo santykių darnaus vystymosi, vengė bendradarbiauti (DK 24 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo reakcija į kilusį konfliktą bei atsakas į ieškovės vadovo elgesį bei žodžius, negali būti vertintini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, sudarantis pagrindą skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Dėl atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą

66.       Byloje nustatyta, jog atsakovas R. P. ieškovės buvo iš darbo atleistas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėl psichologinio smurto prieš ieškovės vadovą, jų žodinio konflikto darbovietėje metu ir pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą dėl atsisakymo dalyvauti ir baigti ieškovės nurodytus mokymus.

67.       Kaip jau pasisakyta aukščiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo numatyto DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte atsakovas iš darbo atleistas nepagrįstai. Teismas dėl žemiau išdėstytų motyvų randa pagrindą sutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo pagrindo atsakovo iš darbo atleisti ir už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte. 

68.       Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad darbdavio reikalavimas atsakovui praeiti Peugeot serviso vadybininko mokymus darbo laiku Peugeot internetinėje platformoje (o nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. – ir KIA) iki 2023 m rugsėjo 1 d. yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

69.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pasirašė Vadybininko pareiginę instrukciją Nr. 4, todėl įsipareigojo jos laikytis. Vadybininko pareiginėje instrukcijoje nustatyta, kad vadybininkas: 1) vadovauja įmonės verslo (komercinei) veiklai, kurios tikslas yra patenkinti vartotojų poreikius ir gauti pelną. Tai turi būti daroma išlaikant stabilų funkcionavimą, verslo reputaciją ir gautų įgaliojimų bei resursų ribose; 2) kontroliuoja verslo planų, komercinių sąlygų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertina galimą riziką; 3) analizuoja ir sprendžia organizacines, technines, ekonomines, personalo, socialines ir psichologines problemas, siekia stimuliuoti gamybą, didinti produkcijos realizavimą, prekių ir paslaugų kokybę bei konkurencingumą, skatina ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialius, finansinius ir darbo resursus; 4) parenka ir skirsto personalą, motyvuoja jo profesinį augimą, vertina ir stimuliuoja darbo kokybę; 5) užmezga kontaktus su verslo partneriais, renka reikalingą informaciją ryšiams plėsti ir keistis patirtimi; 6) analizuoja gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų paklausą, prognozuoja ir skatina realizavimą tyrinėdamas ir vertindamas pirkėjų poreikius; 7) dalyvauja vystant inovacinę ir investicinę veiklą, rengiant reklaminę strategiją, susijusią su tolimesne verslo bei komercinės veiklos plėtra; 8) užtikrina, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didina darbo efektyvumą; 9) koordinuoja tam tikros krypties (baro) veiklą, analizuoja jos efektyvumą, sprendžia, kaip racionaliau naudoti gautus resursus; 10) kviečia teisinių, techninių, finansinių ir kitų sričių konsultantus bei ekspertus; 11) vadovauja jam pavaldiems darbuotojams.

70.       Sutiktina su apeliantės argumentais, jog siekiant tinkamai atlikti pareiginėje instrukcijoje nustatytas darbuotojų pareigas ir įmonės misiją darbuotojas turi įgyti žinias, kelti kvalifikaciją, susipažinti su naujovėmis, o šie įgūdžiai ir žinios yra įgyjami mokymų metu. Būtent dėl šios priežasties ieškovės vadovas ir davė nurodymus darbuotojui ne atlikti naujas užduotis arba pareigas, bet išklausyti kursus.

71.       Ieškovės pagrindinė veiklos sritis – prekyba Peugeot ir KIA automobiliais. Šie gamintojai prižiūri ir kontroliuoja ieškovės vykdomos prekybos ir aptarnavimo veiklą, teikia pastabas, nustato reikalavimus. Vienas iš gamintojų reikalavimų, jog darbuotojai būtų išklausę gamintojų organizuojamus mokymus / kursus nuotoliniu būdu prisijungę per specialią platformą.

72.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas ne kartą buvo informuotas dėl kursų išklausymo, t. y. 2023 m. birželio 19 d. 16:03 val. el. paštu atsakovui išsiųstas ieškovės direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta R. P. privalomai iki 2023 m birželio 26 d. praeiti PEUGEOT serviso vadybininko mokymus darbo laiku, priešingu atveju (nepraėjus mokymų) – bus sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalį.

73.       2023 m. rugpjūčio 21 d. 11:30 val. el. paštu atsakovui išsiųstas ieškovo direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į R. P. nedarbingumą, nurodo jam iki 2023 m rugsėjo 1 d. praeiti PEUGEOT ir KIA ( ir PEUGEOT ir KIA, jau ne tik PEUGEOT) serviso vadybininko mokymus darbo laiku, kurie privalomi užimant šias pareigybes, o neįvykdžius privalomų serviso vadybininko mokymų, bus sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Kaip matyti, atsakovas nevykdė ieškovės nurodymų ir neišklausė reikalaujamų kursų, nurodydamas, jog jis yra nekvalifikuotas darbuotojas ir jam nepriklauso mokymo kursai. Su tokiais atsakovo argumentais sutikti negalima, nes būtent įmonės vadovas, atsižvelgdamas į įmonės ir darbuotojo veiklos pobūdį ir atliekamas funkcijas, sprendžia kokius mokymus reikia išklausyti darbuotojams einantiems atitinkamas pareigas darbovietėje.

74.       Nors atsakovas buvo priimtas į darbą vadybininku – tiekėju, tačiau jis buvo supažindintas ir pasirašė vadybininko pareigybės aprašymą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo vykdyti ieškovės nurodymus. Vertinant ieškovės veiklos sritį, byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, jog ieškovė objektyviais įrodymais pagrindė poreikį, jog automobilius priimtų, detalėmis pasirūpintų ir juos aptarnautų kvalifikuoti darbuotojai, todėl egzistavo objektyvus darbdavio poreikis reikalauti iš darbuotojų kelti kvalifikaciją, susipažinti su naujovėmis siekiant užtikrinti ir gerinti įmonės teikiamų paslaugų kokybę.

75.       Sutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti darbdavio nurodymą išklausyti mokymus / kursus per darbdavio ne vieną kartą nustatytą terminą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti laikoma šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

76.       Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Todėl kiekviena įmonė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką ir darbuotojams keliamus elgesio darbe reikalavimus, gali papildomai nurodyti, kokį darbuotojo elgesį traktuos kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

77.       Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei darbo sutartyje, nei vadybininko pareigybės aprašyme nėra numatyta kokie darbo pareigų pažeidimai laikomi šiurkščiais. Apeliantė nepateikė į bylą jokių lokalių aktų, kuriuose būtų numatyta, kad darbuotojo atsisakymas/nevykimas į mokymus yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atsisakymas baigti ieškovės reikalaujamus mokymus yra laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

78.       Apibendrinant nurodytą, nenustatyta pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė savo, kaip darbuotojo, darbo pareigas, pagrįstumu. Ši teismo išvada pagrįsta bylos medžiagos visumos įvertinimu, atliktu nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

Dėl teismo priteistų darbuotojui išmokų

79.       Apeliantė nesutinka su teismo priteistu išeitinės kompensacijos dydžiu, nes byla buvo vilkinama, nesilaikyta CPK 413 straipsnio 3 dalies, teismo priteista išmoką atitinka 15 mėnesių išeitinės kompensacijos dydį ir tai yra neproporcinga, nesąžininga, neteisinga priemonė darbdavio atžvilgiu, nes atsakovas neveikė darbdavio interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl apeliacinės instancijos teismas, jeigu nuspręstų ieškinį tenkinti iš dalies, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais turėtų sumažinti atsakovui priteistos kompensacijos dydį tik už tą terminą kiek pagal įstatymą turėjo užtrukti darbo bylos nagrinėjimas.

80.       DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

81.       Konstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumą pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovo į darbą negrąžino, darbo santykius pripažino pasibaigusiais teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją pagal turtimą darbo stažą ir išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, kuri nėra didesnė nei vieneri metai. Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių nėra pateikta, kas leidžia spręsti, jog su jomis yra nesutinkama iš esmės tuo pagrindu, kad pats darbo santykių nutraukimas ieškovo vertinimu turėjo būti pripažintas teisėtu. Šį apeliacinio skundo motyvą atmetus, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir skundžiamo sprendimo dalies dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

82.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu, atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

84.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM Sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą.

85.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydį, daro išvadą, kad atsakovės prašoma atlyginti 1 452 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl jam priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovės UAB „Klaipėdos autocentras“.

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

          Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“, juridinio asmens kodas 141628814, atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.