Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-332/2010

Teisėja: Vilma Šiukštienė                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 16 d.

Šiauliai

 

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Broniaus Zalagos, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,

gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,

 

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžio, kuriuo Z. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Iš nuteistųjų Z. L. ir A. K. solidariai nukentėjusiosios N. V. naudai priteista 60 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Z. L. nuteista už tai, kad 2009-10-04, apie 4 val., veikdama bendrininkų grupėje  su A. K., N. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais įvykdė plėšimą, panaudojant nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus bei peilį, o būtent: A. K. sudavė sėdinčiai nukentėjusiajai N. V. vieną kartą į veidą, abu pakeltu tonu reikalavo N. V. pinigų – 300 Lt, papuošalų, A. K. grasio, kad blogai baigsis, po to A. K. stovinčiai N. V. sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, Z. L. sudavė nukentėjusiajai N. V. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, sugriebė abiem rankom už plaukų, juos tampė, A. K., paėmęs peilį, jo smaigalį prirėmė prie N. V. kaklo, toliau reikalavo neapibrėžtos sumos pinigų, po to pakėlė peilį virš galvos, abu toliau reikalavo pinigų, papuošalų, A. K. pervertė ant pilvo sėdinčią N. V. ant lovos, padėjęs savo koją ant N. V. nugaros, savo ranką sulenkdamas per alkūnę apglėbė N. V. kaklą, kita ranka spausdamas nosį, reikalavo N. V. pinigų, sudavė tuščiu „Mixo" buteliu N. V. per pakaušį, sudavė stovinčiai N. V. kumščiu į dešinį šoną, Z. L. sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu N. V. į veidą, galvą, toliau reikalavo pinigų, o nukentėjusiajai N. V. norint išeiti iš namų, ją verandoje pasivijo A. K. ir Z. L., kur A. K., sugriebęs už pečių pasodino N. V. ant kėdės, prispaudė jos galvą prie stalo, po ko Z. L. sugriebė N. V. už plaukų, ir juos laikė, o A. K., atsinešęs peilį, jį pakėlė N. V. virš galvos, reikalavo pinigų, gąsdino bei sudavė kumščiu N. V. į galvą ne mažiau tris kartus, bei, sugriebęs jai už kaklo, abiem rankomis laikė, šiais bendrais su Z. L. veiksmais suduodant nukentėjusiajai N. V. viso ne mažiau kaip 12 smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai N. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė N. V. turtą – 125 Lt vertės telefoną „NOKIA“ su jame buvusia 5 Lt vertės „TELE 2 PILDYK“ SIM kortele, pinigus – 10 Lt, 50 Lt vertės kailinius, dvi stiklines lėkštes su sausainiais, vienos lėkštės vertė 3 Lt, bendros 6 Lt vertės, dubenėlį su riešutais, dubenėlio vertė 2 Lt, sausainių ir riešutų bendra vertė 10 Lt, viso 208 Lt vertės svetimą nukentėjusiajai N. V. priklausantį turtą. Ši Z. L. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. L. prašo perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką pagal kitą Lietuvos Respublikos BK straipsnį ar jo dalį, numatančią švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, ir sušvelninti jai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę į nesusijusią su laisvės atėmimu. Mano, kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad buvo išgėrusi ir dėl to 3-4 kartus sudavė delnu nukentėjusiajai N. V. į veidą, tačiau neigia vartojusi kitą smurtą, priešingai – tvirtina mėginusi sudrausti A. K., viskas vyko spontaniškai. Pažymi, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, ji su A. K. atėjo pačios N. V. pakviesti ir lydimi, ji pati (Z. L.) net nenaudojo smurto ar kokio ginklo, sukeliančio pavojų N. V. sveikatai. Nurodo, kad dėl savo netinkamo elgesio ji nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji teista buvo prieš daug metų, teistumas išnykęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, vienas iš vaikų serga cukriniu diabetu. Pažymi, kad nori savo doru elgesiu ir sąžiningumu keistis ir gyventi tinkamai.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios Z. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji bendrininkų grupėje su A. K. nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu naudojo teismo nustatytus smurtinius veiksmus, pripažįsta tik sudavusi 3-4 kartus nukentėjusiajai į veidą, o vėliau mėginusi sudrausti A. K.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d.). Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008).

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji Z. L. ir A. K. buvo kartu nukentėjusiosios N. V. namuose nuo konflikto pradžios iki momento, kuomet nukentėjusioji išbėgo iš namų prašyti pagalbos. Nuteistieji, pykdami, kad nukentėjusioji neduoda jiems jų reikalautų pinigų, abu pakaitomis naudojo nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, paskui A. K. atsinešus iš virtuvinio stalo stalčiaus peilį, jo smaigalį prirėmus prie N. V. kaklo, toliau reikalaujant pinigų ir smurtaujant prieš N. V., Z. L. nebandė sustabdyti A. K., vadinasi, pritarė bendrininko veiksmams. Toks aktyvus nuteistųjų elgesys iš esmės reiškė susitarimą vykdyti N. V. atžvilgiu plėšimą, bendrai naudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, kas, kaip nustatyta bylos duomenimis, ir buvo įvykdyta – padarę N. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, Z. L. su A. K. pagrobė nukentėjusiosios turtą – telefoną, pinigus, kailinius ir kitą svetimą, nukentėjusiajai N. V. priklausantį turtą. Taigi šioje byloje nuteistųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji vienas kito veiksmams pritaria, vienas su kito neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – siekį įvykdyti plėšimą smurtaujant. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog nuteistieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokiais savo veiksmais trikdo nukentėjusiosios sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai ir privalo atsakyti už kilusias pasekmes.

Paskirdamas nuteistajai Z. L. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmes, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajai suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamas vertybes, kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę – Z. L. bausta administracine tvarka, nuteistosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajai S. L. paskyrė žymiai mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Paskirta bausmė nėra per griežta, ją švelninti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, t.y. kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, vienas iš vaikų serga cukriniu diabetu, nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10194-642/2009, Z. L. ir jos vyro K. L. valdžia į nepilnamečius vaikus E. L. ir M. L. apribota neterminuotai, nustatant nepilnamečiams vaikams institucinę nuolatinę globą, t.y. paskiriant Klaipėdos apskrities vaikų globos namus „Smiltelė“ nepilnamečio E. L. rūpintoju ir nepilnametės M. L. globėju.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

           

N. Z. L. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Raimundas Jurgaitis

 

Teisėjai                                                                                                              Bronius Zalaga

 

   Zigmas Kavaliauskas

 

 

Kopija tikra

Teisėjas

 

 

Raimundas Jurgaitis