Civilinė byla Nr. 2YT-7519-527/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00441-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.8; 3.2.6.1;3.2.6.5; 3.4.5.2

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: V. Š., A. P., V. S., R. Š. ir Valstybės įmonė Turto bankas).

Teismas

n u s t a t ė:

2024 m. kovo 1 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti E. Š. turtą.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos raj. mirė pareiškėjos sutuoktinis E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su kuriuo ji iki jo mirties gyveno kartu jiems jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, VĮ Registrų centre įregistruotame pareiškėjos vardu, pradėjo naudotis vyro asmeniniais daiktais (laikrodis, fotoalbumai) ir santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika. Po sutuoktinio mirties pareiškėja iš savo asmeninių lėšų mokėjo ir iki šiol moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas. Sumokėtų mokesčių kvitų už sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas nuo 2002 m. birželio mėn. pareiškėja neišsaugojo, nes pasibaigus atsiskaitymo knygelėms jas išmetė ir nuo 2013 m. pildė jau naujas atsiskaitymo knygeles. Tai patvirtina dalis sąskaitų ir kvitų apie sumokėtus mokesčius. Kadangi pareiškėja yra neįgali, tai ji kreipėsi į Bukonių seniūniją norėdama gauti kompensaciją kieto kuro pirkimui, tačiau tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad ji nėra įstatymo nustatyta tvarka priėmusi palikimo pagal įstatymą po savo sutuoktinio E. Š. mirties. Dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ji kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą, tačiau notaras paaiškino, kad šiam veiksmui atlikti ji praleido nustatytą terminą, ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja palikimą po sutuoktinio mirties priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turto dalį. Tai, kad po E. Š. mirties palikimo niekas nepriėmė, patvirtina (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas dėl E. Š. paveldėjimo bylos. Pareiškėjos ir E. Š. vaikai, t. y. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo įstatymo nustatyta tvarka po tėvo E. Š. mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškė. Daugiau paveldėtojų nėra, ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie E. Š. asmenį. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą po E. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, būtina tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir ateityje galėtų tinkamai disponuoti paveldėtu turtu.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoti asmenys V. Š., A. P. ir V. S. 2023 m. kovo 14 d. pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo R. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju, kai  suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po tėvo mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) mirusio E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), turėjo keturis pilnamečius vaikus: V. Š., V. S., A. P. ir R. Š.. Tai, kad po E. Š. mirties Jonavos rajono 3-ame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta ir palikimo niekas nėra priėmęs, patvirtina (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi santuokos metu įgytame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudojosi bei tebesinaudoja visu tame name likusiu bendru sutuoktinių kilnojamuoju turtu kaip savu. 2024 m. vasario 27 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra deklaruota būtent šiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravęs ir jos sutuoktinis, ką patvirtina 2024 m. vasario 26 d. Gyventojų registro išrašas. Tai, kad būtent pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš pateiktų mokėjimo kvitų už elektrą ir sąskaitų AB Lesto, UAB „Ignitis“, UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitų ir kvitų, iki šiol savo vardu moka mokesčius už Namą, be to, tai, kad pareiškėja savo vardu sudarė Buto elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,Ignitis“, taip pat nuo 2004 m. gruodžio 10 d. yra sudariusi konteinerių atliekoms panaudos sutartį su UAB „Jonavos paslaugos“, 2008 m. lapkričio 21 d. sudariusi sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, o taip pat tai, jog pareiškėjos pilnamečiai vaikai, taip pat turintys teisę paveldėti po tėvo mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent jų mama yra priėmusi jų mirusio tėvo palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai įtikinamą išvadą, jog po palikėjo E. Š. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti kartu su juo gyvenusi ir jį pergyvenusi jo sutuoktinė (pareiškėja), kuri po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė sutuoktiniui priklausiusius asmeninius daiktus bei jam priklausiusią santuokos metu pareiškėjos vardu įgyto Namo dalį. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja        Jolita Cirulienė