Civilinė byla Nr. e2S-1299-431/2020

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09694-2020-1

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.7.4;

 (S)

                                  3.3.2.5                                  

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Rome Law“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti MB „V. K. administratorių biuras“. Nurodė, kad bendra visų pareiškėjo skolų suma sudaro 52 644,58 Eur.  Pareiškėjas tapo nemokus, nes skolinosi lėšas sūnaus mokslams bei verslui vystyti (spausdino ir leido leidinius). Tačiau sumažėjus parduodamų leidinių paklausai ir atsiradus daugiau leidyklų, sumažėjo ir pareiškėjo gaunamos pajamos. Todėl jis nebegali tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu pareiškėjas dirba pagal verslo liudijimą, gauna apie 540 Eur pajamų per mėnesį.

2.       Suinteresuotas asmuo, kreditorė UAB „Rome Law“ nesutiko su pareiškimu, prašė jo netenkinti ir atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog 2018 m. kovo 16 d. reikalavimų perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BUAB „Ežerų krašto prekyba“ perleido suinteresuotajam asmeniui reikalavimo teisę į 4 011,98 Eur pareiškėjo skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-666-294/2017. Pareiškėjo skolos atsirado nuo 1998 m., kada iš jo teismo sprendimu buvo priteista 3 020,69 Eur skola kreditoriui Ž. A.. Tačiau pareiškėjas 2013-2016 m. pasirašė penkis vekselius, kuriais įsipareigojo sumokėti kreditoriui J. Ž. 18 006,17 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kur ir kaip buvo panaudota ši suma. Toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir iškėlė pareiškėjui D. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB „V. K. administratorių biuras“. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 360,00 Eur  lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 450,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.  

4.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas turi šiuos skolinius įsipareigojimus: 3 532,49 Eur skola K. P., 749,07 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui R. V., 18 006,17 Eur skola J. Ž., 3500,00 Eur skola J. Ž., 437,93 Eur skola VĮ Turto bankas, 258,68 Eur skola už vykdymo išlaidas antstolei D. P., 855,97 skola UAB „Intrum Lietuva“, 215,23 Eur skola už vykdymo išlaidas antstolei N. B., 289,62 Eur skola UAB „Finresta“, 289,40 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui A. N., 2 403,85 Eur skola UAB „Baldita“, 492,54 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui R. V., 438,47 Eur skola už vykdymo išlaidas antstolei D. P., 241,25 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui D. T., 38,18 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui D. T., 173,80 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui D. T., 2 403,85 Eur skola UAB „Baldita“, 438,47 Eur skola už vykdymo išlaidas antstoliui R. V. ir D. P., 437,93 Eur skola VĮ „Turto bankas“ , 258,68 Eur skola už vykdymo išlaidas antstolei D. P., 3 020,69 Eur skola Ž. A., 6 044,80 Eur nepriemokų skola valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Iš viso –  44 527,07 Eur.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad jis turi ir daugiau skolinių įsipareigojimų, tačiau teismas nusprendė, kad šioje proceso stadijoje tikslios skolų sumos nustatyti neįmanoma. Tai bus nustatyta vėliau, kai visi kreditoriai (suinteresuoti asmenys) pareikš konkrečius kreditorinius reikalavimus pareiškėjui. Pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Nuo 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pradėjo dirbti pagal naujai įgytą specialybę –(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuo metu gauna apie 540 Eur (atskaičius mokesčius) pajamas per mėnesį. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Todėl konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus.

6.       Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismas tokių duomenų nenustatė. Teismas taip pat pripažino, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo nemokumas galėjo būti sąlygotas jo žalingų įpročių, arba, kad pareiškėjas būtų baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, todėl nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo nesąžiningumo ar galimo piktnaudžiavimo, siekiant nepagrįstai bankrutuoti.

7.       Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Be to, kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Šioje proceso stadijoje, sprendžiant fizinio asmens bylos iškėlimo ar neiškėlimo klausimą, teismas neprivalo nagrinėti klausimų dėl vekselių teisėtumo. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad jokio nekilnojamojo turto ir akcijų pareiškėjas neturi. Informacijos apie kitas iškeltas civilines ir baudžiamas bylas pagal LITEKO duomenis teismas nenustatė. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai.

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

8.       Suinteresuotasis asmuo UAB „Rome Law“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.        Teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, bankroto siekiančio asmens elgesio nevertino, atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto proceso tikslą. Teismo išvados neatitinka teismų praktikos dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui. Pareiškėjo skolos atsirado nuo 1998 m., kada iš jo teismo sprendimu buvo priteista negrąžinta paskola. Tačiau iki šiol, per beveik 22 metus, pareiškėjas teismo priteistos 3 020,69 Eur skolos Ž. A. nesumokėjo be jokių pateisinamų priežasčių.

8.2.        Pareiškėjas iš J. Ž. pagal penkis vekselius pasiskolino 18 006,17 Eur, kurie buvo panaudoti sūnaus mokslams 2010-2013 m. Tačiau pirmasis vekselis buvo išduotas 2013 m. liepos 26 d. (pasibaigus mokslams). Todėl pareiškėjo teiginiai, jog skolintos sumos buvo panaudotos sūnaus mokslams, nėra įrodyti. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Pareiškėjas nurodė, jog kreditorius sumokėjo 3 500,00 Eur už jo sūnaus mokslus ir pragyvenimą. Todėl pareiškėjas turėjo pateikti duomenis, pagrindžiančius pasiskolintos sumos panaudojimą sūnaus mokslams ir jo pragyvenimui. To nepadarius, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

8.3.        Pareiškėjas kreditorių atžvilgiu turi elgtis sąžiningai ir nurodyti tikrąsias vekselių sudarymo aplinkybes ir jų sudarymu siekto tikslo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir nepagrindė, kaip ir kokios sumos, gautos pagal vekselius, buvo panaudotos. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Vekselių sudarymo metu (2013-2016 m.) pareiškėjas jau turėjo teismo sprendimais priteistų ir nesumokėtų sumų kreditoriams. Tačiau pagal vekselius gautų pinigų neskyrė kreditorinių įsipareigojimų mažinimui. Tai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

8.4.        Vykdomieji įrašai notaro buvo išduoti 2020 m. vasario 12 d., prieš pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šie vykdomieji įrašai nebuvo pateikti antstoliui, kreditorius pagal šiuos vekselius neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Neįvykdyti įsipareigojimai pagal vekselius sudaro didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų. Byloje nėra pateiktų jokių minėto kreditoriaus ir skolininko susirašinėjimų dėl skolos negrąžinimo, nėra jokių duomenų apie realų skolos suteikimą, neatskleistas kreditoriaus ir skolininko tarpusavio ryšys, sudarant vekselius be jokių prievolių užtikrinimo priemonių, nėra duomenų, jog vekseliai kaip vertybiniai popieriai tiek skolininko, tiek kreditoriaus buvo deklaruoti VMI. Nurodytų duomenų neatskleidimas leidžia abejoti skolininko sąžiningumu. Teismas šių abejonių nepašalino.

8.5.        Vekselių sumų skolininkas neketino grąžinti, kadangi tik suėjus jų apmokėjimo terminui ir kreditoriui gavus vykdomuosius raštus, pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas, turėdamas skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, papildomai skolinasi, nepagrindžia paskolintų pinigų panaudojimo ir papildomai paskolintų sumų negrąžina, tačiau prašo teismo iškelti jam bankroto bylą. Tokie pareiškėjo veiksmai nėra sąžiningi ir prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymų normoms, tiek kreditorių interesams. Teismas nepagrįstai nurodė, jog vekselius turės įvertinti bankroto administratorius, ir dėl to nevertino pareiškėjo elgesio sąžiningumo aspektu.

8.6.        Pareiškėjas, nurodydamas, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti verslui, pareiškime detalizuoja, kokias sumas jis sumokėjo skirtingiems asmenims. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, kuriuos būtų galima patikrinti, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiam verslui pareiškėjas panaudojo skolintas sumas, kodėl šios sumos nėra nurodytos, kaip paskolos ar įnašai asmenims. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog kreditorei UAB „Rome Law“ skolos susidarymo pagrindas yra priteistos bankroto administratoriaus administravimo išlaidos BUAB „Ežerų krašto prekyba bankroto byloje. Teismo sprendimas patvirtina, jog teismo priteista suma yra pareiškėjo nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimas – įmonės turto (pinigų) neperdavimas ir negrąžinimas, bet ne bankroto administratoriaus administravimo išlaidos. Pareiškėjas tyčia nuslėpė šią aplinkybę, todėl tokie jo veiksmai vertintini, kaip nesąžiningi.

8.7.        Prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas savo nuožiūra pasirinktinai iš dalies atsiskaitė su pirmesnės eilės kreditoriais: VMI ir VSDFV. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų iš Juridinių asmenų registro apie juridinius asmenis (turėtas ir turimas akcijas už paskutinius 3 metus iki kreipimosi į teismą), nors bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo įsigijęs juridinių asmenų akcijų. Pareiškėjas nepateikė išrašų iš Hipotekos registro, iš Turto areštų aktų registro, iš vieningojo antstolių vykdomųjų bylų sąvado, iš kitų registrų, nepateikė duomenų apie jam, kaip fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose jam pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose jam pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose jam pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie išieškojimus ne ginčo tvarka.

8.8.        Dalis pareiškėjo pateiktų pažymų ir išrašų yra gauti 2019 m. pabaigoje. Todėl teismas turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti aktualius duomenis. Teismas priėmė nutartį iškelti pareiškėjui bankroto bylą vadovaudamasis pasenusiais registrų duomenimis ir vadovaudamasis tik pareiškėjo atstovo paaiškinimais. Pareiškėjo atstovo paaiškinimai negali pakeisti oficialiųjų rašytinių dokumentų. Todėl teismas turėjo būti aktyvus ir trūkstamus duomenis gauti. Teismas, turėdamas vertinti tęstinį pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu, prisiimant prievoles ir jų nuo 1998 metų nevykdant, tačiau turint galimybę tokias prievoles vykdyti, turėjo pagrindą spręsti, jog nurodyti pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui. Tokiomis išvadomis teismas turėjo pagrindą faktiškai konstatuoti priežastinį ryšį tarp šių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir to, kad jis negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nemokumo būklės.  

9.       Pareiškėjas D. L. atsiliepimu nesutinka su suinteresuotojo asmens UAB „Rome Law“ atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.        Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde remiasi faktais, kurie vyko 1998 m., 2013-2016 m. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto byla priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi pagal teismų praktiką bankroto bylą inicijuojančio fizinio asmens elgesys sąžiningumo aspektu gali būti vertinamas tik už paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Ankstesnis laikotarpis neturi teisinės reikšmės, todėl negali būti vertinamas. Apelianto nurodyti faktai jau nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte apibrėžtą laikotarpį.

9.2.        Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą, galioja civilinėje teisėje įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija, tai yra pripažįstama, kad skolininkas yra sąžiningas, kol neįrodoma esant priešingai. Atskirojo skundo argumentai nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo. Pareiškėjo nemokumą lėmė jo vystyto verslo žlugimas, kadangi sumažėjo parduodamų leidinių paklausa, taip pat atsirado daugiau leidyklų. Todėl sumažėjo ir pareiškėjo gaunamos pajamos, jis nebegalėjo tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjas augino sūnų, kuriuo turėjo rūpintis, išlaikyti materialiai, mokėti už jo mokslus. Tiek verslo vystymui, tiek ir sūnaus išlaikymui gaunamų pajamų pritrūkdavo, todėl vienintelė išeitis iš šios situacijos buvo skolintis. Tačiau žlugus verslui pareiškėjas prarado pajamas, todėl ir nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas siekė tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Per trejų metų iki pareiškimo pateikimo laikotarpį pareiškėjas įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją bei pradėjo dirbti darbą, betarpiškai susijusį su įgyta profesija. Tačiau gaunamų pajamų visiškai atsiskaityti su kreditoriais neužteko. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo elgesys neatitinka nesąžiningo elgesio apibūdinimo.

9.3.        UAB „Rome Law“ 2018 m. kovo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš BUAB „Ežerų krašto prekyba“ įsigijo turtinę reikalavimo teisę į pareiškėją pagal 2017 m. lapkričio 21 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-666-294/2017. Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta perleidžiamos reikalavimo teisės kaina. Ši aplinkybė verčia abejoti sandorio šalių sąžiningumu. Duomenų, kiek lėšų gauta perleidus reikalavimo teisę ir kaip tos lėšos panaudotos BUAB „Ežerų krašto prekyba“ bankroto procese, pareiškėjas neturi. Todėl sunku įvertinti, ar UAB „Rome Law“ objektyviai patyrė žalą dėl pareiškėjo veiksmų. UAB „Rome Law“, prieš sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, buvo informuota apie tai, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki.

9.4.        Pagal FABĮ 1 straipsnį šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Suinteresuotojo asmens UAB „Rome Law“ turimas reikalavimas sudaro tik apie 9 proc. visų pareiškėjo įsipareigojimų, tuo tarpu nei vienas iš likusių pareiškėjo kreditorių nėra pareiškęs prieštaravimų dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo mokumo atstatymo būdas, iškeliant pastarajam fizinio asmens bankroto bylą, atitinka absoliučios daugumos pareiškėjo kreditorių interesus.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11.       Pareiškėjo kreditorė atskiruoju skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos duomenų ir kreditorės argumentų dėl galimo pareiškėjo nesąžiningumo. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. 

12.       Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. 

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, kai šių pareiškėjų nemokumo būseną lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Kasacinio teismo suformuota praktika dėl fizinių asmenų, siekiančių bankrutuoti, veiksmų sąžiningumo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, kol kasacinis teismas neišaiškino kitaip, taikoma ir juridinio asmens kompetentingiems asmenims, privedusiems įmonę prie bankroto tyčia. Tai reiškia, kad jiems, kaip ir kitiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

14.       Nagrinėjamoje byloje kreditorė pareiškėjo nesąžiningumą grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-666-294/2017, pagal kurį iš pareiškėjo ieškovei BUAB „Ežerų krašto prekyba” buvo priteistas 4 011,98 Eur žalos atlyginimas. Šio teismo sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2012 m. buvo UAB „Ežerų krašto prekyba” vienintelis akcininkas ir vadovas. Įmonei teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nors ji faktiškai buvo nemoki jau 2010 m., o pareiškėjas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo, neperdavė visų dokumentų ir turto bankroto administratoriui. Teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas veiksmus, nulėmusius žalos bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams atsiradimą, atliko 2012-2015 m. ir sprendimu priteista žala yra šių jo neteisėtų veiksmų padarinys. Nuo šių veiksmų padarymo jau yra praėję daugiau nei treji metai, o vien ši priteista suma nenulėmė pareiškėjo nemokumo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šį teismo sprendimą. 

15.       Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). 

16.       Kreditorė atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjas vykdytinų skolų turėjo jau nuo 1998 m., tačiau net 22 metus jų nemokėjo. Pareiškėjo skolos per šį laikotarpį tik didėjo, o 2013-2016 m. pareiškėjo pasirašyti šeši vekseliai, pagal kuriuos jis įsipareigojo sumokėti kreditoriui J. Ž. iš viso 18 006,17 Eur, nulėmė jo nemokumą. Kreditorė teigia, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti jo prievolių J. Ž. pagrindą ir kaip buvo iš tikrųjų panaudoti šie pinigai, kodėl iš jų nebuvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai jau buvo vykdytini. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, kadangi jie nagrinėjamos bylos stadijoje nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

17.       Pareiškėjas pateikė teismui duomenis patvirtinančius, jog nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. jis pasirašė šešis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti kreditoriui J. Ž. iš viso 18 006,17 Eur iki 2019 m. Notaras pagal šiuos vekselius vykdomuosius įrašus atliko 2020 m. vasario 12 d. Pareiškėjas paaiškino, jog 3 500 Eur suma, gauta pagal vekselius, buvo kreditoriaus suteikta suma pareiškėjo sūnaus mokslams aukštojoje mokykloje ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. Kitos pasiskolintos lėšos buvo skiriamos  advokato paslaugoms, žyminiams mokesčiams ir baudai mokėti, taip pat mokesčiams valstybinio socialinio draudimo biudžetui už pareiškėjo vadovaujamą UAB „Ex Jure ir Co” mokėti, dalį šių pinigų pareiškėjas naudojo savo pragyvenimui.

18.       Pareiškėjas pateikė teismui mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog 2013 m. jis sumokėjo 672,20 Eur žyminio mokesčio ir už paslaugas advokatui, 2014 m. – 9 282,21 Eur VSDFV, advokatui ir VMI, 2015 m. – 86,89 Eur VMI, 2016 m. – 2 036,74 Eur UAB “Ex Jure ir Co”, iš viso – 13 726,84 Eur. Taigi pripažintina, jog pareiškėjas pagrindė, kaip buvo panaudota didžioji dalis sumos, kurią jis įsipareigojo grąžinti pagal pasirašytus vekselius. Duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog 3 500 Eur iš šios sumos buvo skirta jo sūnaus mokslams ir dalis jo paties pragyvenimui, kreditorė nepateikė. Patys vekseliai nėra nuginčyti. Kreditorė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintus pagrindus preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumą. Aplinkybė, jog pareiškėjo sūnaus mokslai truko 2010-2013 m., o pirmas vekselis buvo pasirašytas tik 2013 m. liepos 26 d., nepaneigia pareiškėjo teiginių, kadangi vekselio sudarymo data nebūtinai turi sutapti su faktine šalių sudaryto sandorio data.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pagal turimus duomenis taip pat negali dayti išvados, jog pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dienos buvo pernelyg pasyvus ar sąmoningai blogino savo padėtį. Sutiktina su kreditorė, jog pareiškėjo skolos susidarė nuo 1998 m. Tačiau FABĮ įsigaliojo tik 2013 m. kovo 1 d., ir praėjo tam tikras laiko tarpas nuo faktinio šio įstatymo taikymo pradžios bei teismų praktikos susiformavimo. Taigi net 15 metų pareiškėjas, negalėdamas padidinti gaunamų pajamų, neturėjo jokių teisinių galimybių kitaip išspręsti savo finansinių problemų, kaip tik prisiimdamas naujus įsipareigojimus. Pažymėtina, jog didžiąją skolos J. Ž. dalį – 9 318,69 Eur –  pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pagal 2013 m. pasirašytus vekselius, tuo tarpu 2015-2016 m. pareiškėjas įsipareigojo sumokėti kreditoriui tik 5 483,48 Eur. Šiuo metu pareiškėjas yra įgijęs kitą specialybę, pagal kurią tikisi gauti didesnes pajamas, yra pradėjęs mokėti dalį skolų pirmos eilės kreditoriams: VMI ir VSDFV. 

20.       Pareiškėjas byloje taip pat pateikė duomenis apie jo turimą turtą, antstolių dokumentus apie vykdomus išieškojimus. Tuo tarpu kreditorės atskirajame skunde minimi duomenys apie teismuose nagrinėjamas bylas, kuriuose pareiškėjui gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai, duomenys iš Turto arešto aktų registro yra prieinami teismui iš teismų informacinės sistemos LITEKO. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

22.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė