Civilinė byla Nr. e2-889-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00836-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2;

3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „LDK meistrai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Faktas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą UAB „LDK meistrai“.

2.       Pareiškime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-232-413/2025 T. N. ir G. N. iš UAB „LDK meistrai“ priteistos 5 255,37 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos. T. N. ir G. N. 2025 m. vasario 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. FAK- 2025/02-21 perleido pareiškėjai reikalavimo teises į UAB „LDK meistrai“ 5 255,37 Eur skolą. Pareiškėja 2025 m. vasario 21 d. pranešimu informavo skolininkę apie reikalavimo teisių perleidimą ir paragino grąžinti skolą. Pranešime pažymėjo, kad, jeigu per nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta arba nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja 2025 m. birželio 10 d. pranešimu prašė skolininkės padengti skolą arba iki 2025 m. liepos 10 d. raštiškai suderinti skolos padengimo grafiką, priešingu atveju, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.       Pareiškėja nurodė, kad internetinio tinklapio „rekvizitai.lt“ 2025 m. liepos 6 d. duomenimis, be įsiskolinimo pareiškėjai, UAB „LDK meistrai“ taip pat turi 2 288,61 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) bei 350,71 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Remiantis minėto tinklapio 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovės ilgalaikio turto vertė 0 Eur, trumpalaikio turto – 36 935 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 31 383 Eur; bendrovė patyrė 7 000 Eur nuostolį. Nors bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įsipareigojimai (31 383 Eur) neviršija į balansą įrašyto trumpalaikio turto (36 935 Eur) vertės, tačiau bendrovė yra nepajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, neturi materialaus ilgalaikio turto. Pareiškėja, susipažinusi su UAB „LDK meistrai“ pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nurodė, kad nors juose deklaruojama, jog kreditorių reikalavimai 2025 m. liepos 30 d. sudarė 11 475,85 Eur, tačiau tuo pačiu UAB „LDK meistrai“ pateiktame balanse nurodyta bendra 11 467 Eur suma. Pareiškėjos nuomone, toks neatitikimas leidžia pagrįstai manyti, kad balansas sudarytas klaidingai, be to, jis nėra pasirašytas bendrovės apskaitą vykdančio asmens (buhalterės), jį pasirašė tik bendrovės vadovas. Nei 2025 m. liepos 30 d. kreditorių sąraše, nei balanse nėra atvaizduojamas pradelstas įsiskolinimas pareiškėjai, todėl skolos kreditoriams sudaro mažiausiai 16 731,22 Eur. Bendrovė neturi materialaus ir (ar) likvidaus turto – tik du debitorinius įsiskolinimus, kurių išieškojimas nepadengtų turimų skolų. Bendrovės 2025 m. liepos 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2025 metus nurodytas 1 117 Eur pelnas prieš apmokestinimą. Ši suma, anot pareiškėjos, galėjo būti skirta 2024 m. gruodžio 31 d. nurodytiems finansiniams reikalavimams padengti (kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 31 383 Eur). Tačiau UAB „LDK meistrai“ pateikė 2025 m. liepos 31 d. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodytas likutis – 7 009,07 Eur. Tai reiškia, kad dalis per 2025 metus susidariusių finansinių reikalavimų nėra padengta – likusi neapmokėta suma sudaro 4 601,07 Eur. Ši suma apskaičiuota taip: iš 7 009,07 Eur (esamo likučio) atėmus 1 291 Eur (2024 m. gruodžio 31 d. buvusį lėšų likutį) ir 1 117 Eur (pelną prieš apmokestinimą). Taigi, pagal 2025 m. liepos 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, bendrovė 2025 metais neapmokėjo 4 601,07 Eur likusio įsiskolinimo bendrovės neįvardintiems kreditoriams. Atlikus 2024 m. gruodžio 31 d. balanso ir 2025 m. liepos 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų perskaičiavimą, akivaizdu, kad finansiniai reikalavimai kreditoriams tik padidėjo. Finansiniai reikalavimai 2025 m. liepos 30 d. turėtų sudaryti mažiausiai 41 239,44 Eur. Ši suma apskaičiuota sudedant: 31 383 Eur (mokėtinas sumas pagal 2024 m. gruodžio 31 d. balansą), 4 601,07 Eur (papildomą įsiskolinimą, susidariusį per 2025 metus) ir 5 255,37 Eur (pareiškėjos finansinį reikalavimą, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą pagal Nutartį). Minimalūs bendrovės įsiskolinimai (41 239,44 Eur) viršija jos turto balansinę vertę 5,9 karto, kadangi reali turto vertė (lėšos banko sąskaitoje) sudaro tik 7 009,07 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „LDK meistrai“.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „LDK meistrai“ įregistruota 2020 m. vasario 12 d. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2020 m. liepos 13 d. eina A. K. Teismas nustatė, kad paskutiniai bendrovės finansinės atsakomybės dokumentai yra už 2024 metų ataskaitinį laikotarpį ir pagal šiuos duomenis, bendrovė neturėjo ilgalaikio turto, trumpalaikis turtas sudarė 36 935 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 30 230 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 153 Eur, bendrovė patyrė 7 000 Eur nuostolį. Pagal bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 30 d., bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 18 139 Eur; per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 11 467 Eur, o po vienerių metų bendrovė mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų neturėjo, bendrovės pelnas – 1 117 Eur. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad bendrovės atžvilgiu priverstiniai išieškojimo procesai nėra vykdomi. Bendrovė turi 2 darbuotojus ir neturi skolos VSDFV, taip pat mokestinės nepriemokos VMI.

6.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad UAB „LDK meistrai“ neatitinka nemokios bendrovės kriterijų, nes pradelsti įsipareigojimai neviršija į balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat negalima daryti išvados, kad bendrovė negali vykdyti prievolių kreditoriams.

7.       Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „LDK meistrai“ laikosi pozicijos, kad neprivalo mokėti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-232-413/2025 iš jos priteistų sumų tol, kol civilinė byla nėra baigta (dalyje reikalavimų byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir iki šiol neišnagrinėta) ir nėra išduotas vykdomasis raštas priverstiniam skolos išieškojimui, nors šalys dėl vykdomųjų raštų išdavimo prašymus yra pateikusios. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, jog bendrovė turėtų tokių finansinių sunkumų, kurie trukdytų jai įvykdyti 5 255,37 Eur prievolę pareiškėjai – be prievolės pareiškėjai, UAB „LDK meistrai“ neturi kitų galiojančių neįvykdytų finansinių prievolių, vykdo veiklą ir banko sąskaitoje turi pakankamai lėšų, kad galėtų atsiskaityti su pareiškėja. Vien tai, kad bendrovė nevykdo prievolių pareiškėjai, negali būti pagrindas nemokumo bylai iškelti, nes bendrovės kreditorė (pareiškėja) nagrinėjamu atveju gali rinktis kitus teisėtus teisių gynybos būdus, pavyzdžiui, kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Juo labiau kad bendrovė nurodo, jog ji ketina vykdyti prievolę vykdomojo rašto išdavimo atveju ir pateikė duomenis, jog tokiam vykdymui ji turi pakankamai lėšų.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

8.       Pareiškėja UAB „Faktas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pagal UAB „LDK meistrai“ teismui pateikto 2025 m. liepos 30 d. balanso duomenimis, bendrovės turtą sudarė 18 139 Eur, iš kurio 11 100 Eur – per vienerius metus gautinos sumos ir 7 039 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Remiantis 2025 m. liepos 30 d. balanso duomenimis, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 467 Eur, tačiau į sąrašą neįtrauktas pradelstas 5 255,37 Eur įsiskolinimas pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino UAB „LDK meistrai“ 2025 m. liepos 30 d. balanso duomenis ir konstatavo, kad ji yra moki.

8.2.                      Bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti bendrovei aspektais. Taigi, realus bendrovės turtas, kurį bendrovė gali panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais yra tik 7 039 Eur. Pagal bendrovės pateiktą kreditorių sąrašą, bendrovės mokėtinos sumos – 11 475,81 Eur (į sąrašą neįtrauktas įsiskolinimas pareiškėjai). Taigi, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro mažiausiai 16 731,22 Eur, o ne UAB „LDK meistrai“ klaidingai teismui nurodytus 11 467 Eur. Realus bendrovės turtas – 7 039 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 731,22 Eur. Taigi, juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo realaus turto vertę daugiau kaip 2,376 karto.

8.3.                      Teismas neįvertino UAB „LDK meistrai“ balanse įrašytų gautinų sumų atgavimo galimybių ir realumo, o tik formaliai konstatavo, kad atsižvelgiant į gautinas sumas, bendrovė yra moki, nors faktiškai jos įsipareigojimai viršija realaus turto vertę.

8.4.                      Aplinkybė, kad bendrovės banko sąskaitoje yra lėšų atsiskaityti su pareiškėja, nepaneigia aplinkybės, jog bendrovė yra nemoki ir vengia atsiskaitymo – iš banko sąskaitoje esančių lėšų akivaizdu, kad lėšų nepakanka atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais (16 731,22 Eur) ir dengti einamus VMI, VSDFV įsipareigojimus bei mokėti darbo užmokestį. Bendrovė negali vykdyti prievolių ir neatsiskaito su pareiškėja bent iš dalies, vengia sudaryti atsiskaitymo mokėjimo grafiką netgi pagal teismo nutartimi priteistą skolą.

8.5.                      Akcentuoja, kad UAB „LDK meistrai“ pateikta 2025 m. liepos 30 d. pelno nuostolių ataskaita už 2025 metus nurodo, kad iš pardavimo pajamų (26 380 Eur) atėmus pardavimo prekių savikainą (19 268 Eur) ir bendras administracines sąnaudas (darbo užmokestį) (5 995 Eur) per 2025 metus bendrovė gavo 1 117 Eur pelną prieš apmokestinimą. Ši suma galėjo būti skirta 2024 m. gruodžio 31 d. nurodytiems finansiniams reikalavimams padengti, kurie sudarė 31 383 Eur, tačiau bendrovė pateikė 2025 m. liepos 31 d. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad sąskaitoje yra 7 009,07 Eur, tai reiškia, jog dalis finansinių reikalavimų susidariusių per 2025 metus nėra padengta. Iš viso nepadengta 4  601,07 Eur suma: 7 009,07 Eur (esamas likutis) minus 1 291 Eur (2024 m. gruodžio 31 d. buvęs lėšų likutis) minus 1 117 Eur (pelnas prieš apmokestinimą) lygu 4 601,07 Eur. Atlikus perskaičiavimą, akivaizdu, kad finansiniai reikalavimai kreditoriams tik padidėjo ir 2025 m. liepos 30 d. turėtų sudaryti mažiausiai 41 239,44 Eur, t. y. 31 383 Eur (mokėtinos sumos pagal 2024 m. gruodžio 31 d. balansą) plius 4 601,07 Eur (papildomas įsiskolinimas, susidaręs per 2025 metus) plius 5 255,37 Eur (neįtrauktas pareiškėjos finansinis reikalavimas).

8.6.                      UAB „LDK meistrai“, teikdama teismui buhalterės nepasirašytą kreditorių sąrašą bei preliminarų balansą, veikia tyčia ir teismui teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, o bendrovės nesugebėjimas padengti bent dalies skolos įrodo bendrovės nesąžiningumą ir nemokumą.

8.7.                      Teismas formaliai įvertino pateiktus finansinius dokumentus, nevertino bendrovės realaus turto ir esamų įsipareigojimų bei galimybių atsiskaityti su kreditoriais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „LDK meistrai“ yra moki, nors nemokumo būsena atitinka visus nustatytus elementus.

9.       UAB „LDK meistrai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos UAB „Faktas“ atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o nustačius, kad pagrindo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu nėra – atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjos teiginiai, susiję su UAB „LDK meistrai“ finansine būkle, turto sudėtimi, įsipareigojimais kreditoriams, yra nepagrįstos prielaidos, neturinčios nieko bendra su realia bendrovės finansine būkle. Be to, pareiškėja neturi specialių ekspertinių žinių ir nėra kompetentinga nustatinėti bendrovės finansinę būklę. Pareiškėjos teiginiai, kad bendrovės finansiniai duomenys neva neatitinka tikrovės, jog bendrovė yra nesąžininga ir tyčia teismui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją yra ne tik deklaratyvūs bei išgalvoti, bet gali būti vertinami kaip tyčia vykdomas ir toliau tęsiamas šmeižtas prieš bendrovę ir jos direktorių.

9.2.                      Bendrovė nėra nemoki, jos įsipareigojimų vertė neviršija turimo turto vertės, ji gali įvykdyti prievolę pareiškėjai iš sąskaitoje turimų lėšų ir šią prievolę neabejotinai įvykdys kai tik prievolė įsigalios – kai teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta prievolė, įsiteisės ir bus išduotas vykdomasis raštas teismo sprendimo priverstiniam vykdymui.

9.3.                      Atsiliepimo pateikimo dieną UAB „LDK Meistrai“ banko sąskaitoje turi pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų įvykdyti ne tik prievolę pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai dar nėra suėję. Kaip matyti iš teikiamo ir prašomo prijungti prie bylos UAB „LDK Meistrai“ banko sąskaitos išrašo, per bylos nagrinėjimo laikotarpį banko sąskaitoje esančių lėšų dydis patrigubėjo. Ši aplinkybė patvirtina aplinkybę, kad UAB „LDK Meistrai“ 2025 metais planuoja gauti net didesnes pajamas, nei, kad gavo 2024 metais. Sąskaitoje esančių piniginių lėšų stabilus didėjimas, rodo ne tik realų ir sėkmingą veiklos vykdymą, bet ir pagrindų pripažinti bendrovę nemokia nebuvimą. Antra vertus, piniginių lėšų banko sąskaitoje buvimas paneigia deklaratyvius ir išgalvotus atskirojo skundo argumentus, jog bendrovės įsipareigojimai neva viršija realaus turto vertę daugiau kaip 2,376 karto.

9.4.                      Vertinant bendrovės prievolių dydį ir realų egzistavimą (pareigą sumokėti ieškovei 5 255,37 Eur), pareiškėja negali būti laikoma UAB „LDK Meistrai“ kreditore, kuriai yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Prievolė, kurios įvykdymo pareiškėja reikalauja bankroto bylos pradėjimu, yra atsiradusi neįsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Kita vertus, net jeigu pareiškėja ir gali būti laikoma kreditore, turinčia galiojančią reikalavimo teisę, tai prievolė gali būti bet kada įvykdyta.

9.5.                      Tam, kad konstatuoti, jog juridinis asmuo yra nemokus, nepakanka nustatyti, kad juridinis asmuo nevykdo kažkokios prievolės – turi būti nustatyta, kad prievolių nevykdymas yra sisteminis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais, t. y. tokiais iš kurių akivaizdu, jog bendrovė veiklos vykdyti nebegalės.

9.6.                      UAB „LDK Meistrai“ neturi nemokumo požymių. Bendrovė stabiliai ir nuosekliai vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą ir iš veiklos gauna dideles pajamas. Bendrovė neturi pradelstų (neįvykdytų) finansinių įsipareigojimų ir turi daugiau nei pakankamai piniginių lėšų ne tik įsipareigojimo pareiškėjai įvykdymui, bet ir kitų kreditorių įsipareigojimų įvykdymui, kuomet terminas šiems įsipareigojimams įvykdyti sueis.

9.7.                      UAB „Faktas“ atskirąjį skundą galimai pasirašė teisės atstovauti bendrovę neturintis asmuo. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, UAB „Faktas“ nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. neturi nei vieno darbuotojo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

9.8.                      Direktorius, pasirašydamas procesinius dokumentus bendrovės vardu, neabejotinai atlieka darbines funkcijas. Tačiau kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų apie UAB „Faktas“ darbuotojų skaičių, ši bendrovė darbuotojų neturi. Tai reiškia, kad direktoriaus pareigas neva einanti ir atskirąjį skundą pasirašiusi G. N. nėra oficialiai įdarbinta bendrovėje, todėl ji neturi teisės vykdyti darbinių funkcijų, t. y. veikti bendrovės vardu ir interesais.

9.9.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Faktas“ neturi darbuotojų, kurie galėtų veikti bendrovės vardu, galima teigti, jog atskirąjį skundą pasirašė ir UAB „Faktas“ vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl atskirasis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).  

11.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Faktas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LDK Meistrai“. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl naujų įrodymų

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naują įrodymą – išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Faktas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo, nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, be to, remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, esant poreikiui, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio įrodymo į bylą nepriima.

14.       UAB „LDK meistrai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: 2025 m. rugsėjo 19 d. išrašą iš UAB „LDK meistrai“ banko sąskaitos, išrašą iš portalo „rekvizitai.lt“. UAB „LDK meistrai“ prašo prijungti teikiamus įrodymus, teigdama, kad dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po atskirojo skundo pateikimo ir jais įrodinėjamas atskirojo skundo nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „LDK meistrai“ teikiamas banko sąskaitos išrašo pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo, be to, šis įrodymas yra reikšmingas vertinant UAB „LDK meistrai“ finansinę būklę, todėl priimamas ir vertinamas kartu su byloje esančiais įrodymais. Dėl išrašo iš portalo iš „rekvizitai.lt“, pažymėtina, kad esant poreikiui teismas gali susipažinti su viešai prieinama informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šį įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl atskirąjį skundą pasirašiusio asmens

15.       Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „LDK Meistrai“ teigia, kad apeliantės UAB „Faktas“ atskirąjį skundą pasirašė teisės atstovauti bendrovę neturintis asmuo, kadangi skundą pasirašė G. N., tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Faktas“ atskirojo skundo pateikimo dieną neturėjo darbuotojų, tuo tarpu bendrovės vadovas atlieka darbines funkcijas, su juo turi būti sudaryta darbo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais nesutinka.

16.       CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

17.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), 6 punktą juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi. Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas).

18.       CPK 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ar steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

19.       Nagrinėjamu atveju UAB „Faktas“ atskirąjį skundą pasirašė G. N. Juridinių asmenų registro duomenimis, šis asmuo nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. eina UAB „Faktas“ vadovės pareigas. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad atskirąjį skundą pasirašė tokią teisę turintis asmuo, todėl nėra pagrindo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu.

Dėl UAB „LDK Meistrai“ (ne)mokumo vertinimo

20.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB „LDK Meistrai“ bankroto bylą, nes bendrovė neatitinka nemokios įmonės kriterijų, kadangi pradelsti įsipareigojimai neviršija į balansą įrašyto turto vertės, be to, bendrovė neturi tokių finansinių sunkumų, kurie trukdytų jai įvykdyti 5 255,37 Eur prievolę pareiškėjai.

21.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė UAB „Faktas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė šiuos esminius argumentus: 1) bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, realus bendrovės turtas yra tik 7 039 Eur, o pagal bendrovės pateiktą kreditorių sąrašą, mokėtinos sumos – 11 475,81 Eur, tačiau į šį sąrašą neįtrauktas įsiskolinimas pareiškėjai; 2) tai, kad bendrovės banko sąskaitoje yra lėšų atsiskaityti su pareiškėja, nepaneigia aplinkybės, jog bendrovė yra nemoki ir vengia atsiskaitymo; 3) bendrovė pateikė buhalterės nepasirašytą kreditorių sąrašą bei preliminarų balansą, taip pat tikrovės neatitinkančius duomenis, tai iš esmės įrodo bendrovės nesąžiningumą ir nemokumą.

22.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24.       Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

25.       Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). 

27.       Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „LDK meistrai“ įregistruota 2020 m. vasario 12 d., jos vadovas nuo 2020 m. liepos 13 d. yra A. K. Iš bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų už 2024 metus teismas nustatė, kad bendrovė neturėjo ilgalaikio turto, trumpalaikis turtas sudarė 36 935 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 30 230 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 153 Eur, bendrovė patyrė 7 000 Eur nuostolį. Pagal UAB „LDK meistrai“ į bylą pateiktus tarpinius finansinės atskaitomybės duomenis teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 30 d., bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 18 139 Eur; per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 11 467 Eur, o po vienerių metų bendrovė mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų neturėjo, bendrovės pelnas – 1 117 Eur. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, o priverstiniai išieškojimo procesai UAB „LDK meistrai“ atžvilgiu nėra vykdomi.

28.       Nors apeliantė nurodo, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis, realus UAB „LDK meistrai“ turtas sudaro 7 039 Eur, tačiau pagal 2025 m. rugsėjo 19 d. išrašą iš UAB „LDK meistrai“ banko sąskaitos matyti, jog bendrovė turi 20 417,94 Eur piniginių lėšų, todėl vien iš šių lėšų galėtų padengti tiek apeliantės nurodomus 11 475,81 Eur įsipareigojimus, nurodytus finansinės atskaitomybės dokumentuose, tiek 5 255,37 Eur įsipareigojimą apeliantei. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „LDK meistrai“ balanso testas yra neigiamas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliante, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl negali būti laikoma gyvybinga ir yra nemoki. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

30.       Viešais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 9 d. duomenimis, UAB „LDK meistrai“ turi du darbuotojus ir neturi įsiskolinimų VSDFV biudžetui (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys); įsiskolinimas VMI 2025 m. spalio 9 d. sudarė 0,10 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kitus naujus UAB „LDK meistrai“ kreditorius ar apie įsiskolinimą jos darbuotojams.

31.       Nors apeliantė teigia, kad UAB „LDK meistrai“ nevykdo 5 255,37 Eur įsiskolinimo pagal Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-232-413/2025 ir 2025 m. vasario 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. FAK- 2025/02-21, tačiau pažymėtina, kad susipažinęs su LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalis, t. y. ieškovei UAB „LDK meistrai“ solidariai iš atsakovų T. N. ir G. N. priteista 8 843,00 Eur skola, 409,44 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą; taip pat atsakovams T. N. ir G. N. iš ieškovės UAB „LDK meistrai“ priteistas 5 255,37 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas; tuo tarpu civilinės bylos dalis dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų dėl 2 468,27 Eur nuostolių atlyginimo, dėl 56 Eur nuostolių dėl sugadintų atsakovo pirktų medžiagų atlyginimo, dėl 140,12 Eur žalos atlyginimo dėl sugadinto turto, perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo metu nurodyta civilinės bylos dalis nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-4107-541/2025). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi pakeitė atsakovus T. N. ir G. N. naująja išieškotoja UAB „Faktas“ dalyje, kurioje atsakovams iš ieškovės UAB „LDK meistrai“ priteistas 5 255,37 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad klausimą dėl UAB „Faktas“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą (ne)pagrįstumo spręsti po šios nutarties įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-4107-541/2025 nėra duomenų, kad teismas būtų išdavęs vykdomąjį raštą dėl apeliantės UAB „Faktas“ 5 255,37 Eur reikalavimo UAB „LDK meistrai“. Iš antstolių informacinės sistemos taip pat nenustatyta, kad UAB „Faktas“ būtų pradėjusi priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėja negali būti laikoma kreditore, kuriai yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Be to, kaip jau minėta, UAB „LDK meistrai“ turi pakankamai turto (piniginių lėšų) atsiskaitymui su apeliante.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrįstai leidžia nuspręsti, kad bendrovė kilusius finansinius sunkumus sprendžia racionaliai, o jos veikla negeneruoja naujų neįvykdytų piniginių prievolių kitiems kreditoriams, bendrovės sprendimai esmingai neblogina bendrovės finansinės padėties, leidžia ją išlaikyti stabilią, bendrovė generuoja pajamas.

33.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, jog bendrovė yra gyvybinga ir iš jos vykdomos veiklos generuos pakankamas pajamas, kuriomis įvykdys įsiskolinimus kreditoriams.

34.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai teismui nelieka abejonių dėl juridinio asmens nemokumo, prioritetą suteikiant reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-450/2025).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog UAB „LDK meistrai“ JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų UAB „LDK meistrai“ už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisimo (CPK 93 straipsnis).

37.       UAB „LDK Meistrai“ teismui pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 700 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kreditorės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įvertintinas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo  20 d.; toliau – Rekomendacijos) nustatytais dydžiais.

38.       Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 metų I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 935,08 Eur (2 337,7 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuojama, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra pagrįsta, todėl priteisiama iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „LDK Meistrai“ (juridinio asmens kodas 305464712) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ (juridinio asmens kodas 304448915) 700 Eur (septynis šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                Vilija Mikuckienė