Pranešėja D. Šiugždinytė                                                 Baudž. byla Nr.1A-7-238/11;

Teisėjas B. Liatukas                                                           Proceso Nr. 20-1-00786-07;

   Procesinio sprendimo kategorija:     

 (S)

   2.4.6.1.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. vasario 25 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, išteisintajam V. Š., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajai R. G., jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės, nukentėjusiojo L. C. nukentėjusiosios R. G. apeliacinius skundus  dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo  požymių.

Nukentėjusiųjų L. C. ir R. G. civiliniai ieškiniai palikti  nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

                                                                 n u s t a t ė:

V. Š. byloje buvo kaltinamas pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis  2007 m. liepos 19 d., apie 18.00 val.,  Kaune, Vytauto pr. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz C 180, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini)  link (duomenys neskelbtini) , reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini)  pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 199 punktų reikalavimus tuo, kad  būdamas eismo dalyvis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) , sukdamas į kairę, nedavė kelio tuo pačiu metu lygiareikšmiu keliu priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam L. C., ir su juo susidūrė. Nuo smūgio automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su tuo pačiu metu  (duomenys neskelbtini)  nuo (duomenys neskelbtini)  prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini)  stovėjusiu automobiliu Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu K. A. Š.. Eismo įvykio metu automobilio Audi 90 vairuotojui L. C. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio Audi  keleivei R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio Mercedes - Benz C 180 keleivei D. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu  V. Š. dėl kaltinimo pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

           Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir V. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Iš V. Š. nukentėjusiajai R. G. priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam L. C. priteisti 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Prokurorė teigia, jog savo kaltę iš dalies pripažino ir pats V. Š., teigdamas, jog bandė „prašokti“, nes, pasak jo, jei jis būtų sustojęs, į jo automobilį būtų atsitrenkę kelios mašinos. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, logiški ir juose yra V. Š. kaltės įrodymų, kad jis pažeidė  KET. V. Š. kaltės įrodymų yra ir liudytojų D. S.-D., A. P. P. parodymuose. Prokurorė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi VGTU Automobilių transporto katedros profesorės O. Lukoševičienės 2008-05-13 išvada bei 2010-02-26 papildoma išvada, nes šios išvados neatitinka LR BPK numatytų specialistų išvadoms keliamų reikalavimų, 2008-05-12 išvada be numerio, nenurodyti metodai. Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog specialistė O. Lukoševičienė neturėjo eksperto trasologo kvalifikacijos, kas būtina atliekant eismo įvykio aplinkybių tyrimą, nes vertinama palikti pėdsakai, jų išsidėstymas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009-01-05 O. Lukoševičienė išbraukta iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo, todėl teismas kaip neginčijamą įrodymą vertino O. Lukoševičienės duotą 2010-02-23 papildomą išvadą, kuri atlikta neteisėtai. Prokurorė skunde taip pat nurodo, jog teismas Lietuvos teismo ekspertizių centro pateiktą išvadą turėjo vertinti kaip patikimą, nes mažiau abejonių kelia nešališkumas, patikimi tyrimo metodai, be to, išvada neprieštarauja byloje surinktiems objektyviems, nešališkiems ir neginčijamiems įrodymams. Ši išvada davė vienareikšmišką atsakymą, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo V. Š. veiksmai. Prokurorė skunde teigia, jog teismas neteisingai įvertinęs surinktų įrodymų visumą nepagrįstai konstatavo, jog V. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorės manymu, teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog V. Š. turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas.

           Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. C. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti. Nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas, teismas pažeidė įrodymų vertinimą, padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Mano, jog surinkta pakankamai duomenų, kad V. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ir 199 punktų reikalavimus. Kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo V. Š. pažeidimai patvirtina ir 2009-11-04 Lietuvos teismo Ekspertizės centro išvada Nr. 11-1943 (09). Taip pat nurodo, jog Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros specialisto išvada 2008-05-12 nelaikytina įrodymu, nes ji atlikta ne raštišku prokuroro pavedimu, paprašius vienai suinteresuotai šaliai, be teismo žinios. Nukentėjusysis skunde taip pat nurodo, jog teismas netinkamai vertino liudytojų, kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusysis skunde nurodo, jog ekspertė netinkamai įvertino eismo įvykio situaciją, teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą.

           Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują sprendimą, V. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę sankcijos ribose, nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas dėl netinkamo įrodymo vertinimo. Teigia, jog nuosprendyje išdėstyti tik V. Š. teisinantys parodymai, ne visi svarbūs bylai duomenys išanalizuoti, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, neįvertintas 2009-11-04 Lietuvos teismo ekspertizės aktas Nr. 11-1943 (09). Taip pat apeliantė nurodo, jog šuo nusikaltimu jai padaryta nepataisoma žala sveikatai, todėl  civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu nepagrįstai.

           Išteisintasis V. Š. atsikirtimuose į nukentėjusiųjų bei prokurorės skundus prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą, nukentėjusiųjų L. C., R. G. ir Kauno miesto apylinkės prokurorės paduotus apeliacinius skundus atmesti, nes apeliantų skundai neargumentuoti, pagrįsti tik tendencingu bylos duomenų vertinimu, nukentėjusiųjų skunduose net nenurodytas apskundimo pagrindas. Nurodo, jog teismas pagrįstai įrodymu laikė specialistės O. Lukoševičienės pateiktas išvadas, jos neišeina už specialistės kompetencijos ribų, ji išsamiai paaiškino metodiką, kuria rėmėsi pateikdama išvadą, bei teigia, jog kitus įrodymus teismas vertino taip pat tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, išteisintasis, jo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą  dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių.

           Prokurorės nuomone, pagal atliktą  2011-01-07 ekspertizę, darytina išvada, jog  dėl įvykio yra abipusė kaltė, tiek išteisintojo V. Š., tiek ir nukentėjusiojo L. C..

           Nukentėjusioji R. G. ir jos atstovė advokatė prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui paliko spręsti teismui.

           Prašymai dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo prokurorui tenkinami.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

           Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas  ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006 yra pasisakiusi, jog byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

           Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, jog V. Š. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymu, t. y. buvo kaltinamas tuo, jog jis pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio trims asmenims nesunkiai sutrikdyta sveikata.

           LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudaro šie būtinieji požymiai - subjektas, t. y.. asmuo atitinkantis LR BK 13 straipsnyje numatytus reikalavimus, neatsargi kaltė, pagrindinis objektas  – transporto eismo saugumas ir papildomas - asmens sveikata, veika - kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas, pasekmės - nesunkus sveikatos sutrikdymas bent vieno asmens ir priežastinis ryšys, t. y. būtina nustatyti, jog subjekto veiksmai - būtent jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtina sąlyga kilti šioms pasekmėms. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

           Kaltinamasis aktas surašytas ir perduotas teismui V. Š. kaltę grindžiant vien nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie iš esmės kaip įvykio kaltininką nurodė V. Š., ir teigė, jog jis, sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu jam iš priešais atvažiuojančio L. C. vairuojamo automobilio, dėl ko L. C. automobilis atsitrenkė į V. Š. automobilį, o pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į trečią automobilį. Tyrimas nesiaiškino ar eismo įvykį įtakojo L. C. veiksmai.

           Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prie bylos prijungta specialisto išvada, kurią pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. Ona Lukoševičienė. Šioje išvadoje nurodoma, jog pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu yra automobilio Audi 90 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. C. veiksmai.

           Kauno miesto apylinkės teismas 2009-06-15 nutartimi skyrė teismo autotechninę (eismo įvykio ekspertizę). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte  2009-11-04 Nr. 11-1943 (09) duodamos išvados, jog V. Š. vairuojamo automobilio veiksmai- sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir sudarė kliūtį Vytauto prospekto važiuojamosios dalies  dešine puse važiuojančiam ir link jo priešpriešais artėjančiam automobiliui „Audi 90- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, jog L. C. veiksmai, - važiuodamas Vytauto prospektu apie 68 km/h greičiu, viršijo maksimalų gyvenvientėje leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę išvengti susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz C180 ir „Audi 80“ – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

           Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2010-07-02 nutartimi byloje skyrė komisijinę eismo įvykio ekspertizę. Ekspertams pavedė atsakyti į klausimus:

Kokia buvo eismo įvykio eiga ir mechanizmas, atsižvelgiant į eismo įvykyje dalyvavusių
transporto priemonių sugadinimo mastą bei pobūdį, deformuojančių jėgų pridėjimo kryptis,
pėdsakus  ant  eismo   įvykyje  dalyvavusių transporto  priemonių  bei  kelio  dangos, jų
išsidėstymą eismo įvykio vietoje, gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, konfigūraciją?

Kurioje kelio vietoje kelio ilgio bei pločio atžvilgiu įvyko susidūrimas?

Kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu
požiūriu?

Ar turėjo automobiliai techninę galimybę išvengti susidūrimo?

Ar automobilis AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jei būtų judėjęs leistinu 50 km/h
greičiu  ir  nestabdytų,  turėjo  techninę  galimybę  išvengti  susidūrimo   su  automobiliu
Mercedes-Benz C 180, v/n (duomenys neskelbtini), atlikinėjusiu manevrą?

Per kiek laiko automobilio Mercedes - Benz C 180", v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas galėjo atlikti
manevrą  jo nurodytu būdu bei aplinkybėmis ?

Koks buvo automobilio AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis betarpiškai prieš
susidūrimą  ir prieš stabdymą?

Koks buvo automobilio AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo metu?

Kiek energijos neteko automobilis Mercedes - Benz C 180", v/n (duomenys neskelbtini), deformuodamas
ir pastumdamas automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) ? Ar konkrečiai šis energijos netekimo
kiekis įtakoja automobilio AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio apskaičiavimą? Jei
taip, tai kaip ?

Kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo automobilis AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini),   kai
automobilis  Mercedes-Benz  C 180",  v/n  SKG  641,  pradėjo judėti  posūkio  į kairę
trajektorija, kirsdamas ašinės linijos tęsinį sankryžoje?

Ar automobilis AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio Mercedes-Benz C-180, v/n SKG
641, vairuotojui tokiu atstumu galėjo būti nematomas (neapžvelgiamas) ?

Ar 2009 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr.11-
1943(09) nurodyti automobilio Audi 90, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio
paskaičiavimai yra atlikti atsižvelgiant į tai, kad automobilis „MB C 180",valstybiniu
numeriu (duomenys neskelbtini), po susidūrimo su automobiliu „Audi 90", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini),
atsitrenkė dar ir į trečią automobilį - Audi 80, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)? Jeigu ne -
kokią įtaką automobilio Audi 90", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio
paskaičiavimui turi nurodyta aplinkybė, jog po susidūrimo su šiuo automobiliu automobilis
„MB C 180", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė dar ir į trečią automobilį - Audi 80, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)?

Ar tuo atveju, jei automobilis Audi 90, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), eismo įvykio,
įvykusio 2007 m. liepos 19 d. apie 18⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini)
sankryžoje, metu būtų važiavęs toje vietoje leistinu greičiu, kitas automobilis - „MB C 180"
valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būtų spėjęs iki galo atlikti manevrą - pilnai įvažiuoti iš
Vytauto prospekto  į Laisvės alėją ir išvengti  susidūrimo  su automobiliu Audi  90"
valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)?

Ar iki eismo įvykio, įvykusio 2007 m. liepos 19 d. apie 18⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini)  sankryžoje, buvo padaryti automobilio Audi 90 ,valstybiniu numeriu
(duomenys neskelbtini), atskirų detalių, agregatų pakeitimai, lyginant su standartiniu (gamykliniu) šio
automobilio modeliu? Ar tokie automobilio Audi 90, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini),
atskirų detalių, agregatų pakeitimai, lyginant su standartiniu (gamykliniu) šio automobilio
modeliu yra leistini ir tinkamai įforminti, ar automobilis po tokių pakeitimų buvo praėjęs
techninę patikrą?

           Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-01-07 ekspertizės akte Nr. 11-1897 (10) duodama išvada, kad :

1. Šio eismo įvykio eiga buvo, tikėtina, tokia. Automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
vairuotojas L. C., važiuodamas (duomenys neskelbtini) , apie 74 km/h greičiu  ir būdamas apie 33,7 m atstumu nuo sankirtos su (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies artimuoju kraštu, sureagavo efektyviam automobilio stabdymui. Automobilio „Audi 90", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. C. reaguodamas stabdymui, kai automobilis nuo susidūrimo vietos buvo apie 39 m atstumu, efektyviai užstabdytas automobilis praslydęs 12 m atstumą priekine dalimi apie 51 km/h greičiu trenkė į priešpriešiais važiavusio ir į kairę apie 33 km/h greičiu sukusio automobilio Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š., dešinį šoną priekinio sparno ir durelių srityje. Susidūrimo metu tarp automobilio „Audi 90" priekinės plokštumos ir automobilio
Mercedes-Benz C180 dešiniojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilio Mercedes-Benz C180 galinės dalies. Susidūrimo metu automobilis Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, slydo į priekį ir į dešinę, jo pirminės judėjimo krypties atžvilgiu ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

Dėl automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo automobilis Mercedes- Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir judėdamas apie 27 km/h greičiu priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į stovėjusio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešinę pusę, kuris smūgio metu buvo atmuštas atgal į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Š. sustabdė automobilį Mercedes-Benz C 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

2.  Automobilių „Audi 90", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko(duomenys neskelbtini)  važiuojamųjų dalių sankirtoje, automobiliui  Audi 90 priekiniais ratais esant užfiksuotų stabdymo pėdsakų pabaigoje.

Automobilio Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo metu, automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo, tikėtina ant pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini)  važiuojamosios dalies viduriu.

3. Pagal baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis vienareikšmiai nustatyti, kurio iš vairuotojų,- V. Š., ar L. C. veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima.

Automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. C. veiksmai,-važiavo viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko susidariusioje kelio situacijoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kai vairuotojui važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu šis susidūrimas nebūtų įvykęs,-techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Automobilio Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Š. turėdamas galimybę matyti didesniu kaip 50 km/h greičiu artėjantį ir už 39 m esantį automobilį, nesaugiai suko į kairę, užtverdamas automobiliui Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelią ir sudarydamas vairuotojui L. C. neišvengiamą kliūtį,- techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

4. Automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. C., važiuodamas 50 km/h greičiu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdydamas automobilį iki susidūrimo vietos, o važiuodamas nustatytu apie 74 km/h greičiu vairuotojas L. C. neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

Automobilio Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. Š. sustojus ir davus kelią tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui Audi 90, kurį vairavo L. C., šis eismo įvykis nebūtų įvykęs.

5.      Jei automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. C. reakcijos stabdymui pradžios momentu, būtų važiavęs leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, tai L. C. ir nestabdant šis susidūrimas būtų neįvykęs, kadangi automobiliui Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priartėjus prie susidūrimo vietos automobilis Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairio posūkio kreive prieš susidūrimą judėdamas nustatytu apie 33 km/h pastoviu greičiu, papildomai pravažiuotų apie 7 m atstumą kurio būtų pakakę išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini)  važiuojamųjų dalių sankirtos ir tokiu būdu atlaisvinti automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo juostą.

6.       Šioje konkrečioje (duomenys neskelbtini)  sankryžoje automobilio „Mercedes- Benz C180, vairuotojas V. Š. pajudėjęs iš vietos nuo važiuojamų dalių sankirtos galėjo atlikti posūkio manevrą į (duomenys neskelbtini)  per 4,83 s.

7.   Automobilis Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), betarpiškai prieš stabdymą judėjo apie 74 km/h greičiu, o į automobilį Mercedes-Benz C180", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė judėdamas apie 51 km/h greičiu.

8.      Į šį klausimą atsakyta šios išvados septintame punkte.

9.      Atitrenkimo į automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, automobilis Mercedes-Benz C 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prarado apie 30845 J energijos.

Automobilis Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio eismo įvykio metu neturėjo kontakto su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis neeikvojo kinetinės energijos automobilio „Audi 80" deformacijoms bei jo poslinkiui, todėl automobilio Audi 90 greičio nustatymui automobilio Audi 80 sugadinimų apimtis įtakos neturėjo.

 

10.       Tuo momentu, kada automobilis Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamųjų dalių sankirtoje pradėtų įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą automobilis Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judantis nustatytu apie 74 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos būtų, tikėtina, 39 m atstumu.

11.       Automobiliui Mercedes-Benz C 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą 39 m atstumu artėjantis automobilis Audi 90 turėjo būti vairuotojo V. Š. objektyvaus matomumo zonoje.

12.  2009 m. lapkričio mėn. 4 d. ekspertizės akte Nr. 11-1943 (09) automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo apskaičiuotas įvertinus šio automobilio stabdymo pėdsakus prieš susidūrimą atstumą, kurį persislinko šio automobilio svorio centras automobiliui po susidūrimo slystant šonu iki padėties, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio ir priėmus greitį, ekvivalentinį kinetinės energijos sąnaudoms automobilių deformacijoms padaryti. Apskaičiuojant automobilio Audi 90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitį nebuvo įvertintas automobilio Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis po susidūrimo. Iš modeliavimo parametrų matyti, kad po  automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo, automobilio Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis dėl kėbulų tampriųjų deformacijų padidėjo tik 1,73 km/h. Automobilis Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio eismo įvykio metu neturėjo tiesioginio kontakto su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis neeikvojo kinetinės energijos automobilio Audi 80 deformacijoms bei jo poslinkiui, todėl automobilio Audi 90 greičio nustatymui automobilio Audi 80 sugadinimų apimtis įtakos neturėjo.

Taigi,  Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-01-07 ekspertizės aktu Nr. 11-1897 (10) konstatuota, jog pagal baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis vienareikšmiškai nustatyti, kurio iš vairuotojų - V. Š., ar L. C. veiksmai techniniu požiūriu sudarė  pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Nustatyta, jog automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. C. veiksmai,- važiavo viršydamas leistiną  maksimalų greitį 50 km/h, dėl ko susidariusioje situacijoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kai vairuotojui važiuojant ne didesniu nei 50 km/h  greičiu šis susidūrimas  nebūtų įvykęs,- techniniu požiūrius sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio Mercedes Benz C 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Š., turėdamas galimybę matyti didesniu kaip 50 km/h greičiu artėjantį ir už 39 m esantį automobilį, nesaugiai suko į kairę, užtverdamas automobiliui Audi 90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelią ir sudarydamas vairuotojui L. C. neišvengiamą kliūtį, techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

           Iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, jog nukentėjusiuoju pripažintas L. C. galimai pažeidė kelių eismo taisykles ir šie pažeidimai galėjo būti taip pat priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, jog  automobilio Audi 90 vairuotojo L. C. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti, nebuvo aiškintasi ta aplinkybė, ar L. C. nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebuvo aiškintasi kokiu greičiu jis važiavo, nors ikiteisminio tyrimo metu V. Š. yra parodęs, jog automobilio Audi 90 važiavimo greitis buvo labai didelis. Tai reikšminga aplinkybė, nes tik nustačius dėl kurio eismo dalyvio kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, galima spręsti dėl kalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog kaltinamasis aktas byloje surašytas pažeidžiant LR BPK 219 straipsnio reikalavimus, tai yra neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai neištyrus visų eismo dalyvių veiksmų, neišsiaiškinus kaip turėjo elgtis visi eismo įvykio dalyviai, nesiaiškinus tų aplinkybių, ar kiti eismo įvykio dalyviai taip pat nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių galėjo kilti šis eismo įvykis. Šiuo atveju konstatuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu išsamiai netirtos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant būtinąjį  LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį - priežastinį ryšį, o kartu įvykio dalyvių kaltę, todėl laikytina, jog kaltinamasis aktas byloje surašytas iš esmės pažeidžiant LR BPK 219 straipsnio reikalavimus ir šie trūkumai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Šiuo atveju bylos perdavimas prokurorui grindžiamas tikslu surašyti konkretesnį, tikslesnį bei labiau pagrįstą kaltinamąjį aktą, kuris yra pagrindas manyti teismui padėtų nustatyti byloje tiesą. Būtina įvertinti ir patikrinti aplinkybę, kurią kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, ar nėra abipusės tiek V. Š., tiek L. C. kaltės dėl kilusio autoįvykio. Tokiu atveju gali keistis L. C. procesinė padėtis byloje. Taip pat būtina patikrinti ir tą aplinkybę, ar pagal situaciją buvo galimybė V. Š. įvertinti ir ar jis suvokė kokiu greičiu važiuoja L. C.. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad L. C. važiavo 74 km/h  greičiu, kai leidžiamas greitis- 50 km/h.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas, nes neištirtos būtinos ir reikšmingos priežastiniam ryšiui nustatyti aplinkybės, tuo pažeistas LR BPK 219 straipsnio 1 dalies  3, 4 punkto reikalavimus, tai trukdo nagrinėti bylą ir nustatyti tiesą, todėl byla perduodama prokurorui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinių skundų argumentai neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

                                                                  n u t a r ė :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti, bylą perduoti prokurorui.

            

 

 

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                           Danguolė Šiugždinytė

 

Teisėjai                                                                                            Valdas Vitunskas

 

                                                                                                                 Gytis Večerskas