Administracinė byla Nr. A-1328-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01799-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pekla“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pekla“ (toliau – ir UAB „Pekla“, pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. KK-04-11 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Komisija 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 21R1-138(AG1-89/10-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.
3. Pareiškėjas skunde teismui prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. KK-04-11; 2) panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R1-138(AG1-89/10-2022).
4. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
4.1. Atsakovas ir Komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, įgyvendindamas verslo planą, neįvykdė reikalavimų sukurti dvi darbo vietas ir veikti pelningai, todėl nepagrįstai už šių sąlygų pažeidimą buvo taikyta sankcija – visos išmokėtos 30 080,00 Eur paramos sugrąžinimas.
4.2. Pareiškėjas mano, jog įvykdė sąlygą dėl dviejų darbo vietų sukūrimo. Pareiškėjo vertinimu, darbuotojos pagal paslaugų sutartį darbas atitinka darbo vietos sukūrimo sąlygas, nes darbuotoja gavo reguliarias pajamas, kurios yra didesnės nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje, paslaugos buvo teiktos reguliariai, darbuotojos vykdyta veikla išimtinai susijusi su ekonomine veikla, kurios vykdymui buvo skirta parama. Ši darbo vieta buvo išlaikyta iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos. NMA darbuotojai teikė klaidinančias konsultacijas, jog darbas pagal paslaugų sutartį atitinka darbo vietos sukūrimą.
4.3. Pareiškėjas sutiko, kad įgyvendindamas verslo planą, neįvykdė pelningos ekonominės veiklos sąlygos, tačiau tai lėmė veiksniai, priklausantys ne nuo pareiškėjo valios.
4.4. Pareiškėjas verslo plane sėkmingam gaminių patekimui į rinką buvo numatęs dalyvavimą gaminių pristatymo parodose, renginiuose, susitikimuose su potencialiais klientais ar verslo partneriais. Šie veiksniai turėjo užtikrinti gaminių patekimą į rinką ir jų populiarinimą tarp tekstilės gaminių pirkėjų, tačiau šalyje prasidėjus antrajai COVID-19 bangai ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. pakartotinai įvedus karantiną, kuris lėmė griežtus ribojimus, negalėjo vykti parodos, renginiai, fiziniai susitikimai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui buvo apribotos galimybės įvykdyti verslo planą ir pasiekti užsibrėžtus rezultatus. Taip pat pandemija ribojo gaminių gamybą, dėl taikytų apribojimų ir saugumo reikalavimų sutriko žaliavų tiekimas, vėlavo gaminių gamyba ir atitinkamai galimybės juos parduoti, gauti pajamas ir uždirbti pelną. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės, tiesiogiai nepriklausiusios nuo jo valios, turėtų būti laikomos nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą netaikyti sankcijų už sąlygos veikti pelningai pažeidimą.
5. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. NMA atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
5.1. Pareiškėjas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos nepradėjo pelningai veikti ir nesukūrė dviejų darbo vietų.
5.2. Pareiškėjo nurodyta 2021 m. birželio 14 d. su L. A., veikiančia pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. V959272, sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PEK2021/06/14 nelaikytina naujos darbo vietos sukūrimu. Pareiškėjas yra juridinis asmuo (uždaroji akcinė bendrovė), todėl jam taikomos Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718 (toliau – ir Metodika), 6.1 punkto nuostatos, numatančios, jog darbas pagal darbo sutartį, t. y. nauja darbo vieta, sukuriama paramos gavėjo, įdarbinant darbuotojus pagal darbo sutartis.
5.3. Pareiškėjas nepagrindė, kad antra darbo vieta nesukurta ir veikla nepradėta vykdyti pelningai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėjas turėjo galimybę prasitęsti verslo plano įgyvendinimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2023 m. birželio 30 d.
5.4. Karantinas ir ekstremali situacija savaime negali būti laikoma išimtine aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo įsipareigojimų. Išimtine aplinkybe karantinas ir ekstremali situacija gali būti laikoma tik tais atvejais, kai pareiškėjai įrodo, jog būtent dėl karantino ir / ar ekstremalios situacijos jie negalėjo pasiekti planuotų rodiklių, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjo paaiškinimas dėl pelningos ekonominės veiklos sąlygos neįvykdymo nepatvirtina, jog prisiimti įsipareigojimai neįvykdyti ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Todėl jos nevertintinos kaip netikėtos ir išskirtinės, dėl kurių atsiradimo nebuvo galimybės vykdyti įsipareigojimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti NMA apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.
5.5. Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog NMA darbuotojai teikė klaidinančias konsultacijas, jog darbas pagal paslaugų sutartį atitinka darbo vietos sukūrimą, nepagrįsti, kadangi pareiškėjas siekia atsakomybę dėl netinkamai įgyvendinto projekto skirti NMA.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. KK-04-11 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R1-138(AG1-89/10-2022) kaip nepagrįstus ir neteisėtus.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui NMA 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. KM-2323 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ buvo paskirta 37 600,00 Eur paramos suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kurios 30 080,00 Eur dalis pareiškėjui buvo išmokėta 2020 m. gruodžio 21 d.
8. Pareiškėjo prašoma ir jam paskirta paramos suma, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 23.3 ir 23.15 papunkčius, buvo ne didesnė nei 37 600,00 Eur, todėl pareiškėjas įsipareigojo sukurti ne mažiau kaip 2 (dvi) darbo vietas (etatus), susijusias su jo vykdoma ekonomine veikla – tekstilės gaminių gamyba, ir jas išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, taip pat iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos pradėti pelningai veikti.
9. NMA, įvertinusi pareiškėjo 2022 m. sausio 15 d. mokėjimo prašymo Nr. 19VP-KK-20-1-05095-MP002 ir 2022 m. sausio 18 d. galutinės ataskaitos Nr. 19VP-KK-20-1-05095-PI001 duomenis, taip pat pareiškėjo papildomai pateiktą 2022 m. kovo 18 d. raštą „Dėl patikslintų duomenų“, kuriame buvo nurodyta patikslinta informacija atsakant į atsakovo 2022 m. kovo 15 d. paklausimą Nr. S-KK-0392583 ir pateikti atsakovui papildomi dokumentai, nustatė, kad pareiškėjas vietoje įsipareigotų sukurti dviejų darbo vietų sukūrė tik vieną darbo vietą ir iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos nepradėjo pelningos veiklos.
10. NMA 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KK-04-11 konstatavusi, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendinęs verslo planą, iki verslo plano įgyvendinimo termino pabaigos (iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nesukūrė verslo plane nurodytų dviejų darbo vietų ir nepradėjo pelningai veikti, nurodė pareiškėjui grąžinti 30 080 Eur išmokėtą pirmosios išmokos dalį.
11. Teismas, vadovaudamasis Metodikoje įtvirtintu reglamentavimu, darė išvadą, kad pareiškėjo pateikta Paslaugų teikimo sutartis Nr. PEK2021/06/14, sudaryta su L. A., veikiančia pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. V959272, nepatvirtino antros darbo vietos sukūrimo fakto, kadangi naujos darbo vietos sukūrimas galėjo būti įrodomas tik pagal pateiktą darbo sutartį (Metodikos 6.1 p. ir 7.5.1 p.), todėl konstatavo, kad NMA pagrįstai pripažino pažeidimą dėl antros darbo vietos nesukūrimo.
12. Spręsdamas dėl antro pažeidimo teismas pažymėjo, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dariusių įtaką pelningos veiklos vykdymui, pagrįstumo, taip pat neteisingai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad veikla nepradėta vykdyti pelningai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Taip pat atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui 2020 m. birželio 18 d. paraiškos pateikimo metu buvo žinomos visos aplinkybės dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos ir jis galėjo šias aplinkybes įvertinti.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nurodydamas pareiškėjui grąžinti išmokėtą paramą, t. y. taikydamas sankciją, turėjo surinkti pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Atsakovas pareiškėjo nurodytų išimtinių aplinkybių netyrė ir nevertino, formaliai nurodydamas, jog pareiškėjui 2020 m. birželio 18 d. paraiškos pateikimo metu buvo žinomos visos aplinkybės dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos ir jis galėjo jas įvertinti. Atsakovo formalus pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nepagrindė pareiškėjo padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Sankcijų taikymo metodikos 9 punkte numatytas išimtis, pareiškėjas neprivalėjo raštu informuoti atsakovo apie išskirtinių pandemijos ir karantino aplinkybių atsiradimą ar jų išnykimą.
14. Teismas vertino, kad dėl nurodytų priežasčių Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektui, ginčo atveju NMA, tenka pareiga pagrįsti administracinį sprendimą teisiniais ir faktiniais pagrindais, administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis ir nurodyti pagrįstus administracinio sprendimo motyvus.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pažeidimu padaryta žala ar pažeidimo mažareikšmiškumu.
16. Teismo vertinimu, atsakovas, taikydamas pareiškėjui, nevykdžiusiam prisiimtų įsipareigojimų, poveikio priemonę – visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimą, visų pirma, privalėjo pagrįsti administracinį sprendimą teisiniais ir faktiniais pagrindais, antra, įvertinti pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, trečia, taikyti tokią poveikio priemonę, kuri turėjo būti proporcinga padarytam pažeidimui ir pagrįstiems administravimo tikslams, ir neturėjo varžyti pareiškėjo teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
17. Teismas konstatavo, kad įvertinus, jog Sprendimu pagrįstai ir teisingai nustatytas tik vienas iš dviejų pažeidimų, t. y. pagrįstai nustatytas pažeidimas dėl antros darbo vietos nesukūrimo, o sankcija paskirta už abu atsakovo nustatytus pažeidimus, tarp kurių vienas iš jų dėl pelningos veiklos nepradėjimo nustatytas nepagrįstai, Sprendimu paskirta sankcija negali būti laikoma proporcinga ir teisinga, atitinkančia pareiškėjo padarytą pažeidimą, o skundžiamas Sprendimas, kuriuo pagal Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktį paskirta sankcija – visos išmokėtos paramos sumos sugrąžinimas, pagrįstas ir teisėtas, todėl jis naikintinas visa apimtimi.
18. Teismas nurodė, kad, atsakovas, vykdydamas paramos įgyvendinimo kontrolės funkciją, nagrinėjamo ginčo atveju panaikinus skundžiamą Sprendimą, turėtų teisę iš naujo įvertinti pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, mastą ir priimti atitinkamą sprendimą skirti pareiškėjui pažeidimą atitinkančią proporcingą ir teisingą sankciją arba jos neskirti (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 11.8, 11.13, 244 p., Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika)12 p.).
19. Dėl tų pačių argumentų teismas panaikino ir ginčijamą Komisijos sprendimą.
III.
20. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
21. Atsakovas nurodo, jog pagal Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų metodika)10 punktą išimtinėmis aplinkybėmis laikomos 10 punkte išvardintos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir arba teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiga įrodyti tenka pareiškėjui. Pandemija, ekstremali situacija savaime nėra laikytina nenugalimos jėgos aplinkybėmis, pateisinančiomis bet kokių įsipareigojimų nevykdymą. Priešingu atveju, įsipareigojimus prisėmusiems pareiškėjams būtų sudaromos galimybės pandemijos pretekstu išvengti bet kokių prisiimtų pareigų vykdymo. Todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai ir tai kokiu mastu pandemija, ekstremali situacija konkrečiu atveju lėmė (užkirto kelią) vykdyti įsipareigojimus. Nors pareiškėjas neprivalėjo informuoti apie išimtinių aplinkybių pandemijos ir karantino atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų, tačiau turėjo pareigą pagrįsti/įrodyti, jog būtent šios aplinkybės lėmė pelningos veiklos nevykdymą.
22. Atsakovas pažymi, kad susirašinėjimą su tiekėju pareiškėjas pateikė tik su skundu teismui, todėl NMA neturėjo galimybės dėl šių aplinkybių pasisakyti anksčiau.
23. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad neįvyks verslo plane nurodytos parodos, 2021 m. gruodžio 1 d., (t. y. likus mėnesiui iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) kreipėsi į NMA dėl investicijos keitimo. Šiuo atveju pareiškėjas neinformavo, nenurodė aplinkybių, jog neįvykus parodoms pareiškėjui bus sunku įvesti produktus į rinką, ar apie esamus sunkumus vykdant projektą, o tik prašė pakeisti investiciją į kitą. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, NMA neprieštaravo, jog vietoje numatytų įsigyti „Pardavimo ir komunikacijos valdymas. Dalyvavimas parodose, verslo kontaktų susitikimuose. Susitikimai su tiekėjais atrenkant tinkamiausius audinius bei audimo metodus, atskiras apdailos detales. Susitikimai galimi parodose arba Show room‘uose.“ pareiškėjas įsigytų „konsolinį lyginimo volą su pragarinimo funkcija – 1 vnt.“. Šiuo atveju, jei buvo apsunkinta klientų paieška, pareiškėjas galėjo kreiptis į NMA dėl investicijų keitimo prašant pakeisti investicijas į investicijas reklamos sklaidai ir tai galėjo daryti anksčiau, jeigu matė, jog dėl šios priežasties nebus pasiektas veiklos pelningumas. Pareiškėjas praėjus mėnesiui nuo prašymo dėl investicijos keitimo (2021 m. gruodžio 1 d.), 2022 m. sausio 15 d. pateikė mokėjimo prašymą, o 2022 m. sausio 18 d. galutinę ataskaitą, kurioje nurodė, jog pelningumo nepasiekė.
24. Pareiškėjas galėjo numatyti, jog nepavyks įgyvendinti verslo plano, ir atitinkamai galėjo kreiptis prašydamas pratęsti terminus. Pareiškėjas turėjo galimybę prasitęsti verslo plano įgyvendinimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2023 m. birželio 30 d. Apie minėtas aplinkybes pareiškėjas žinojo, nes ši informacija buvo pateikta sprendime dėl paramos skyrimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų įgyvendinti projektą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, NMA sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo išimtinės aplinkybės, lėmusios įsipareigojimų neįvykdymą, ir pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad tinkamai įvykdytų įsipareigojimus.
25. Atsakovas nurodo, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Iš pareiškėjo susirašinėjimo su tiekėju matyti, jog tiekėjas nei viename laiške nenurodė, jog dalies prekių vėlavimą lemia būtent taikyti ribojimai, ar dėl saugumo reikalavimų sutriko žaliavų tiekimo grandinės. Taigi, galima teigti, kad ne dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos ar paskelbto karantino pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimų, o dėl pasirinkto netinkamo verslo planavimo modelio. Pareiškėjas turėjo ir galėjo kreiptis į kitus tiekėjus, tačiau pagal turimus laiškus matyti, jog minėtas sprendimas pareiškėjui būtų finansiškai nenaudingas.
26. Pareiškėjas tik teismui pateikė įrodymus, jo vertinimu, patvirtinančius pandemijos ir karantino įtaką, t. y. susirašinėjimą su tiekėju.
27. Atsakovo vertinimu, įrodymų bei faktinių aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad pareiškėjas neturėjo galimybių įgyvendinti projekto, užsiimti bei plėtoti numatytą veiklą ar kt. Pareiškėjas, susidūręs su sunkumais ar negalėjimu pasiekti pelno rodiklių, turėjo laiku įvertinti faktinę situaciją, prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei vykdymo sąlygas ir kaip atidus bei rūpestingas verslo subjektas, turėjo pareigą kontaktuoti su NMA bei teikti prašymus dėl verslo plano įgyvendinimo termino pratęsimo.
28. NMA teigia neturėjusi galimybės pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su pažeidimo mažareikšmiškumu, kadangi šia aplinkybe nesirėmė nei pareiškėjas savo skunde, nei Komisija.
29. NMA akcentuoja, kad sankcija pareiškėjui skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 52.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai (nesukurta (-os) verslo plane nurodyta (-os) darbo vieta (-os), nevykdoma pelninga ekonominė veikla), išmokėta parama susigrąžinama, o likusi išmokos dalis nemokama. Nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Administravimo taisyklėse nėra nustatyta, kad yra taikoma išimtis ir toks pažeidimas būtų laikomas mažareikšmiu. Toks traktavimas, jog iš pareiškėjo turi būti nesugrąžinama parama, nors jis neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, pagal paraišką ir paramos sutartį būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas.
30. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, konstatavęs, kad pareiškėjo paaiškinime nurodytų aplinkybių nepakanka įrodyti, kad pareiškėjas negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, turėjo pareigą nurodyti pareiškėjui, kad jo pateikti duomenys yra nepakankami ir suteikti galimybę pateikti papildomus įrodymus. Atsakovas, kaip kontroliuojantis subjektas, kuris sprendžia dėl įrodymų pakankamumo, turi organizuoti tinkamą įrodinėjimo procesą.
32. Pareiškėjo teigimu, viso proceso metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos informuoti atsakovą apie išimtinių aplinkybių buvimą, todėl atsakovas iš viso tų aplinkybių įtakos pareiškėjo neįvykdytiems įsipareigojimams nevertino.
Teisėjų kolegija
k o n s ta t u o j a:
IV.
33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. KK-04-11, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 30 080,00 Eur paramos sugrąžinimas, už tai, kad pareiškėjas, įgyvendindamas verslo planą, neįvykdė reikalavimų sukurti dvi darbo vietas ir veikti pelningai.
34. Komisija pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. KK-04-11 panaikinimo atmetė.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Komisijos bei Agentūros sprendimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino ir nepagrindė pareiškėjo nurodytų išimtinių pandemijos ir karantino aplinkybių, kurios pareiškėjo teigimu, lėmė verslo plane numatyto įsipareigojimo pelningai veikti neįvykdymą. Teismas vertino, kad Sprendimas dėl nurodytų priežasčių neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektui tenka pareiga pagrįsti administracinį sprendimą teisiniais ir faktiniais pagrindais, administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis ir nurodyti pagrįstus administracinio sprendimo motyvus. Teismas, konstatavęs, kad Sprendimu pagrįstai ir teisingai nustatytas tik vienas iš dviejų pareiškėjo padarytų pažeidimų, t. y. pagrįstai nustatytas pažeidimas dėl antros darbo vietos nesukūrimo, o sankcija paskirta už abu atsakovo nustatytus pažeidimus, tarp kurių tik vienas iš jų dėl pelningos veiklos nepradėjimo nustatytas nepagrįstai, vertino, kad skundžiamu sprendimu paskirta sankcija negali būti laikoma proporcinga ir teisinga, atitinkančia pareiškėjo padarytą pažeidimą, o Sprendimas, kuriuo paskirta sankcija – visos išmokėtos paramos sumos sugrąžinimas, pagrįstu ir teisėtu.
36. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, jog dėl paskelbto karantino jis negalėjo pelningai vykdyti veiklos, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę prasitęsti verslo plano įgyvendinimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.
37. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
38. Viešojo administravimo įstatymo 10
straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
40. Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčijamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūros 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. KK-04-11 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų.
42. Agentūra Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Įgyvendinimo taisyklių 23.15 punkte nustatyto reikalavimo „iki verslo įgyvendinimo pabaigos sukurti naują (-as) darbo vietą (-as) ir pradėti pelningai veikti, o iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – išlaikyti naują (-as) darbo vietą (-as)“. Pasisakydama dėl pareiškėjo kartu su galutine ataskaita pateikto paaiškinimo, kuriame buvo nurodyta, kad „2021 m pradžia t. y. pirmasis pusmetis smarkiai pakoregavo verslo planus. Besitęsianti pandemija ir karantinas apribojo galimybes susirasti partnerius. Visos pagrindinės tekstilės parodos vyksta metų pradžioje, į kelias iš jų buvo suplanuota išvykti pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais. Deja, parodos buvo atšauktos (taip pat, kaip ir šių metų HeimTextile paroda Vokietijoje, turėjusi vykti sausio mėn.). Kadangi tik vasaros antroje pusėje pavyko rasti tinkamus partnerius audiniams, viskas smarkiai nusikėlė. Prekinio ženklo kūrimo, pavyzdžių siuvimo ir fotografavimo darbai bei parduotuvės programavimas buvo baigti spalio-lapkričio mėn. Taigi, pardavimai startavo tik lapkričio pabaigoje. Bet kokiam verslui veikiančiam internetinėje erdvėje reikia laiko, kol google paieškos sistema pradeda įtraukti prekes į paieškos variklius, kol pradeda formuotis klientų patirtis ir pasitikėjimas. Todėl 2021 m buvo investicijų ir kūrybos metai. Pagrindines pardavimų apimtis įmonė planuoja 2022 metais“ Agentūra nurodė, kad visos aplinkybės dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos pareiškėjui buvo žinomos ir jis galėjo jas įvertinti, taip pat pareiškėjas galėjo pratęsti verslo plano įgyvendinimo terminą. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų pagrįsta, kad iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos veikla nepradėta pelningai vykdyti dėl nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių.
43. Sankcijų metodikos 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo. Sankcijų metodikos 10.12 punkte numatyta, kad paskelbtas karantinas yra laikomas išimtine aplinkybe, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
44. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad karantinas yra išimtinė aplinkybė, apie kurios atsiradimą išnykimą pareiškėjas neprivalo informuoti Agentūros.
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir aplinkybes, susijusias su karantino paskelbimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. paraiškos pateikimo metu negalėjo numatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvoje Respublikos teritorijoje bus pakartotinai paskelbtas karantinas, kuris pasibaigs tik 2021 m. liepos 1 d., todėl Sprendimo argumentas, kad visos aplinkybės dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos pareiškėjui buvo žinomos ir jis galėjo jas įvertinti laikytinas nepagrįstu.
46. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas Agentūrai galutinę ataskaitą, nurodė, kad pandemija ir paskelbtas karantinas apribojo galimybes susirasti partnerius, kadangi neįvyko parodos, kuriose ketino dalyvauti pareiškėjas, siekdamas susirasti verslo partnerius, galinčius patiekti pareiškėjui audinius tekstilės gaminiams. Taigi, pareiškėjas nurodė Agentūrai aplinkybes, kurios, jo manymu, sudarė pagrindą netaikyti sankcijų, todėl priimdama Sprendimą, Agentūra turėjo vertinti šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakyti, tačiau tokio vertinimo Agentūra neatliko, formaliai nurodydama, kad pareiškėjas neįrodė, kad iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos veikla nepradėta pelningai vykdyti dėl nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros vertinimas bei argumentai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažinimo išimtinėmis buvo pateikti tik atsakovo procesiniuose dokumentuose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo proceso metu – nevertintini ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė