Civilinė byla Nr. e2A-1713-260/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04058-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8201-920/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ ieškinį atsakovui D. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė 2016 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta iš UAB „Milsta“ D. B. naudai išieškoti 170,53 Eur darbo užmokestį, atmesti D. B. prašymą, pateiktą darbo ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus dėl 170,53 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš UAB „Milsta“ ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas D. B. buvo ieškovės darbuotojas. 2015 m. balandžio 13 d. su atsakovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 255, kuria jis priimtas montuotojo pareigoms. UAB „Milsta“ darbo sutarties 3 punktu įsipareigojo darbuotojui mokėti 300 Eur darbo užmokestį ir priedus už gerus rezultatus, mokant iki sekančio mėnesio 10 dienos. D. B. pačiam prašant 2015 m. lapkričio 27 d. į jo asmeninę banko sąskaitą buvo pervestas 100 Eur avansas. Likusi suma - 170,53 Eur jam buvo išmokėta 2015 m. gruodžio 11 d. tokia tvarka: 2015 m. gruodžio 11 d. D. B. į jo asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta 590,49 Eur; šią sumą sudarė 170,53 Eur darbo užmokestis už lapkričio mėnesį, 126,75 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėnesį ir 293,21 Eur buvo permokėti, kadangi darbuotojas telefonu informavo, jog išeina iš darbo, todėl kartu buvo paskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovui nepateikus prašymo atleisti jį iš darbo, kompensacija buvo anuliuota, o 2016 m. sausio 20 d. atleidus darbuotoją už pravaikštas, permoka 293,21 Eur buvo užskaityta su nepanaudotų atostogų kompensacija. Tai, kad atsakovui D. B. buvo pervesta 590,49 Eur suma, kurios dalyje buvo ir ginčytina 170,53 Eur suma, patvirtina banko išrašas. D. B. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su patikslintu prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš UAB „Milsta“, kuriame nurodė, kad ieškovė su juo nepilnai atsiskaitė už 2015 m. lapkričio mėnesį, neišmokėjo 170,53 Eur, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d. su juo neatsikaitė. Atsakovas darbo ginčų komisijos prašė iš ieškovės išieškoti 170,53 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus išnagrinėjusi minėtą prašymą 2016-02-01 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė D. B. prašymą tenkinti, išieškoti iš UAB „Milsta“ jo naudai 170,53 Eur darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Milsta“ ieškinį atmetė, paliko galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).   

Teismas sprendime nurodė, kad jis atliko formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir įsitikino, jog pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį atmesti (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė atsakovui 2015 m. gruodžio 11 d. pervedė 590,49 Eur sumą. Nors ginčytiname sprendime ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalaujamą sumą (170,53 Eur) ji sumokėjo atsakovui atlikdama galutinį atsiskaitymą bei minėtu mokėjimo pavedimu sumokėjusi 590,49 Eur sumą, Darbo ginčų komisija ginčijame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė nėra galutinai atsiskaičiusi su atsakovu, todėl priteisė iš ieškovės atsakovui 170,49 Eur neišmokėtą darbo užmokestį. Atsakovas paneigiančių ar patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes įrodymų byloje nepateikė. Teismas, nustatęs, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2016 m. sausio 20 d., o 170,53 Eur suma ieškovės atsakovui išmokėta 2015 m. gruodžio 11 d., ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad ji atsakovui pilnai išmokėjo darbo užmokestį ir visiškai atsiskaitė su atsakovu tarp šalių nutrūkus darbo santykiams, sutiko su Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 1 d. sprendime padaryta išvada ir paliko skundžiamą Darbo ginčų komisijos sprendimą galioti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Milsta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesines normas, kurių pažeidimas turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui, netinkamai aiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių ir atmesdamas ieškinį, negalėjo tik formaliai įvertinti byloje pateiktus įrodymus, turėjo atlikti tinkamą įrodymų tyrimą ir pasisakyti dėl naujai pateikto, Darbo ginčų komisijos netirto įrodymo, patvirtinančio 590,49 Eur sumokėjimą atsakovui. 

Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, ir neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio užkirto kelią ieškovei pagrįsti ieškinį, o esant būtinumui pateikti ir papildomus rašytinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo duomenų ir įrodymų, kurie buvo pateikti darbo ginčų komisijai, kurių sprendimas buvo ginčijamas, nesvarstė ieškovės prašymo dėl medžiagos iš darbo ginčų komisijos išreikalavimo ir konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą už akių nesivadovavo įrodymais, o rėmėsi tik prielaidomis ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas turėjo įvertinti visus faktinius duomenis, o to nepadaręs pažeidė principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą – būdamas šališkas priėmė neteisingą sprendimą.

Akivaizdu, jog teismas ėmėsi tik skubotų ir formalių veiksmų, kad tik surašyti sprendimą už akių. Tai patvirtina padarytos elementarios klaidos – teismo sprendimas datuotas 2015 m. balandžio 25 d., vienoje sprendimo vietoje nurodyta, kad nesumokėta suma yra 170,53 Eur, kitoje – 170,49 Eur. 

Atsakovo D. B. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų, pareikšto prašymo priimti naujus įrodymus.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškovės UAB „Milsta“ ieškinys dėl darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2016 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas ir skundžiamas sprendimas paliktas galioti. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina šio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Milsta“ buvęs darbuotojas D. B. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su patikslintu prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovės. Darbuotojas nurodė, kad ieškovė nepilnai atsiskaitė už 2015 m. lapkričio mėn. ir neišmokėjo jam 170,53 Eur, nors turėjo atsiskaityti iki 2015 m. gruodžio 10 d., todėl neišmokėtą darbo užmokestį prašė išieškoti iš ieškovės. Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus išnagrinėjusi minėtą prašymą 2016 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė D. B. prašymą tenkinti, išieškoti iš UAB „Milsta“ jo naudai 170,53 Eur darbo užmokestį. Darbo ginčų komisija remdamasi surinktais įrodymais nustatė, kad tarp šalių 2015 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas priimtas montuotojo pareigoms. UAB „Milsta“ darbo sutarties 3 punktu įsipareigojo darbuotojui mokėti 300 Eur darbo užmokestį ir priedus už gerus rezultatus, išmokant juos iki sekančio mėnesio 10 dienos. Remdamasi darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo sąskaitos išrašais, darbo ginčų komisija nustatė, kad UAB „Milsta“ D. B. už 2015 m. lapkričio mėnesį priskaičiavo 325 Eur darbo užmokesčio, atskaičius privalomuosius mokesčius išmokėjimui 270,53 Eur. Ieškovė atsakovui 2015 m. lapkričio 27 d. į atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 100 Eur (avansas už 2015 m. lapkričio mėn.). Todėl, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad likusi darbo užmokesčio už 2015 m. lapkričio mėnesį dalis 170,53 Eur išmokėta 2015 m. gruodžio 11 d. su galutiniu atsiskaitymu 590,49 Eur, neturėjo pagrindo spręsti, jog nurodytą sumą sudaro ir darbo užmokesčio už 2015 m. lapkričio mėnesį dalis. Ieškovė, nesutikdama su minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu, 2016 m. kovo 2 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš UAB „Milsta“ D. B. naudai 170,53 Eur, kadangi UAB „Milsta“ šią pinigų sumą 2015 m. gruodžio 11 d. pervedė į D. B. asmeninę banko sąskaitą 590,49 Eur pavedimu, šią sumą sudarė 170,53 Eur darbo užmokestis už lapkričio mėnesį, 126,75 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėnesį ir 293,21 Eur, kurie buvo permokėti, kadangi darbuotojas telefonu informavo, jog išeina iš darbo, todėl kartu buvo paskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbuotojui nepateikus prašymo atleisti iš darbo, kompensacija buvo anuliuota, o 2016 m. sausio 20 d. atleidus darbuotoją už pravaikštas, permoka 293,21 Eur buvo užskaityta su nepanaudotų atostogų kompensacija. Pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – banko sąskaitos išrašus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė, paliko galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, sutikdamas su darbo ginčų komisijos skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog UAB „Milsta“ neįrodė, jog yra galutinai atsiskaičiusi su D. B., nurodė, jog UAB „Milsta“ ieškinys atmestinas neįrodžius, jog ji yra galutinai atsiskaičiusi su atsakovu galutinai nutrūkus darbo santykiams.

Šioje byloje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių skundžia ieškovė UAB „Milsta“. Esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami aplinkybėms, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesiekė nustatyti ir išsiaiškinti materialiosios tiesos, netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė savo reikalavimus, o tik formaliai atlikęs įrodymų vertinimą, įsitikino, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovei pagrįsti savo ieškinio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. D. B. į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė 590,49 Eur sumą, kurią sudarė: 170,53 Eur darbo užmokestis už lapkričio mėnesį, 126,75 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėnesį ir 293,21 Eur permoka. Pirmosios instancijos teismas, šių ieškovės argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų nevertino. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė prašė išreikalauti iš Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi joje yra bylai išspręsti reikalingi dokumentai. Šio prašymo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, ieškovės prašomų dokumentų iš Darbo ginčų komisijos neišreikalavo. Matydamas, kad byloje nėra pateikti visi dokumentai (įrodymai), pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas, siekdamas bylą išnagrinėti visapusiškai ir priimti pagrįstą sprendimą, galėjo siūlyti ieškovei juos pateikti (CPK 179 str.), o ne priimti sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Teismui neišreikalavus ieškovės prašomų įrodymų ir nepasiūlius pateikti įrodymų, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, negalima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą už akių.

Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – išsamius duomenis apie jos atsiskaitymą su atsakovu, prašo juos priimti. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priima naujus ieškovės pateiktus įrodymus, nes pripažįsta, kad jie yra būtini tam, kad būtų tinkamai išspręstas ginčas tarp ieškovės ir atsakovo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kartu su apeliaciniu skundu pateiktus ieškovės mokėjimo nurodymus bei atsižvelgęs į sprendimo už akių instituto specifiką, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikydamas procesinės teisės normas, sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai nurodė į pirmosios instancijos teismo sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar klaidas, nevienodai nurodant  sumas, dėl kurių kilęs ginčas ir kad teismo sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 25 d. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo pripažinti, kad priimant sprendimą buvo padaryti rašymo apsirikimai, tačiau jų pirmosios instancijos teismui neištaisius, konstatuoja, kad naikinamas Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8201-920/2016 dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagal UAB „Milsta“ ieškinį atsakovui D. B. 2016 m. balandžio 25 d. priimtas sprendimas už akių (elektroninėje byloje nurodyta sprendimo priėmimo data – 2015 m. balandžio 25 d.), o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje  padarytas rašymo apsirikimas, nevienodai nurodant ginčijamas sumas, panaikinus visą apskųstąjį teismo sprendimą,  nelaikytinas reikšmingu.  

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą Kauno apylinkės teismo  sprendimą už akių panaikina ir bylą pagal ieškovės UAB „Milsta“ ieškinį atsakovui D. B. perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8201-920/2016 dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagal UAB „Milsta“ ieškinį atsakovui D. B. 2016 m. balandžio 25 d. (elektroninėje byloje nurodyta sprendimo priėmimo data – 2015 m. balandžio 25 d.) priimtą sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Raimondas Buzelis