Civilinė byla Nr. e2A-720-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12; 2.6.11.4.5; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ciklas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1226-340/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ciklas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir sprendimo įtraukti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Statybų ciklas“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų ciklas“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. spalio 29 d. ieškiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau – ir atsakovė) vienašališką 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. liepos 2 d. sutarties nutraukimą neteisėtu; 3) pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę inicijuoti ieškovės pašalinimą iš nepatikimų tiekėjų sąrašo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, būdama perkančioji organizacija, vykdė supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbai (Rukla)”. Ieškovė šiame pirkime pateikė pasiūlymą, kuris pripažintas laimėjusiu ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. šalys sudarė rangos darbų sutartį. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. vienašališkai nutraukia sutartį, kadangi rangovė ilgiau kaip 10 dienų vėluoja pradėti darbus sutarties specialioje dalyje nurodytu terminu. Ieškovės vertinimu, kadangi darbų atlikimo pradžia yra statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data, šio akto pasirašymą (statybvietės perdavimą) privalėjo organizuoti atsakovė, tačiau statybvietės perdavimo procedūrų atsakovė neorganizavo, ieškovė negalėjo pradėti darbų pagal sutartį, nors ieškovė būtų galėjusi sutartį įvykdyti tinkamai ir laiku.

3.       Patikslintame ieškinyje ieškovė paaiškino, kad atsakovė taip pat vykdė supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą „SP MC Mokomojo korpuso Nr. 2 informacijos apsaugos patalpos (24B4p) remontas“. Ieškovė pateikė pasiūlymą šiame pirkime, kuris pripažintas laimėjusiu ir sudaryta 2020 m. liepos 2 d. sutartis. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. raštu informavo ieškovę, kad dėl vienašališko 2020 m. liepos 2 d. sutarties nutraukimo nuo 2020 spalio 9 d. ieškovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė nurodė, kad visi sutartyje numatyti rangos darbai įvykdyti dar iki 2020 m. spalio 8 d. Ieškovės vertinimu, 2020 m. liepos 2 d. sutartis visiškai įvykdyta, todėl sutartis negali būti laikoma nutraukta nuo 2020 m. spalio 9 d. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad nors darbų pradžia buvo numatyta 2020 m. liepos 7 d., tačiau statybvietė ieškovei perduota tik 2020 m. liepos 21 d. Ieškovė pradėti darbus galėjo tik po statybvietės ieškovei perdavimo. Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties darbų kalendorinį grafiką, darbų pabaiga buvo numatyta 2020 m. rugsėjo 16 d., tačiau atsakovė vėlavo perduoti statybvietę ieškovei 14 dienų. Kadangi visi sutartyje numatyti darbai buvo baigti 2020 m. spalio 8 d., ieškovės vertinimu, darbų vėlavimas pagal sutartį negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą ieškovę įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

4.       Atsakovė pateikė procesinį dokumentą, įvardytą kaip atsiliepimas į ieškovės ieškinį, atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priešieškinis. Pateiktą procesinį dokumentą atsakovė patikslino, prašydama: 1) patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą ieškovės reikalavimui pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. liepos 2 d. sutarties nutraukimą neteisėtu; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 2 102,07 Eur minimalių nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanas.

5.       Pasisakydama dėl 2020 m. liepos 2 d. sutarties nutraukimo, atsakovė pažymėjo, kad darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugsėjo 16 d., tačiau ieškovė darbų numatytu terminu neužbaigė, vėlavimo priežasčių nenurodė, todėl 2020 m. liepos 2 d. sutartis nutraukta nuo 2020 m. spalio 9 d. Ieškovė šio atsakovės sprendimo neapskundė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka, apskundimo terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 11 d. 

6.       Pasisakydama dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimo, atsakovė paaiškino, kad darbai turėjo būti atliekami pagal darbų atlikimo kalendorinį grafiką, kuriame nurodyta darbų termino pradžia – 2020 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė nurodė, kad vien faktas, jog nebuvo pasirašytas statybvietės perdavimo–priėmimo aktas, nereiškia, kad ieškovė negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka, kai esant patvirtintam kalendoriniam darbų vykdymo grafikui ieškovė įgijo pareigą pradėti darbus 2020 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė neinformavo atsakovės dėl atsisakymo vykdyti savo įsipareigojimus, nenurodė vėlavimo priežasčių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino vienašališką atsakovės 2020 m. liepos 2 d. sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės duomenis iš nepatikimų tiekėjų sąrašo; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės 1 376,38 Eur netesybas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

3.       Spręsdamas dėl šalių argumentų dėl 2020 m. liepos 2 d. sutarties vykdymo, teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovė informavo ieškovę, jog, vadovaujantis 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 11.2.2. papunkčiu, sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. spalio 9 d. Iš 2020 m. liepos 2 d. – spalio 8 d. atliktų darbų akto teismas nustatė, kad pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį atlikta darbų iš viso už 8 780,80 Eur su PVM, tai atitinka 2020 m. liepos 2 d. sutartyje nurodytą darbų kainą (8 780,80 Eur). Ieškovė išrašė 2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą nurodytai sumai, kurią pasirašė ir atsakovės atstovas. Teismas sprendė, kad sutartis buvo įvykdyta visiškai, todėl sutarties pabaigos pagrindas yra ne sutarties nutraukimas, bet sutarties įvykdymas.

4.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimams ginčyti. Ieškovė, 2020 m. spalio 8 d. sudariusi darbų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašiusi (bei priėmus) sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad, sutarčiai esant įvykdytai, išnyko ir pagrindas ginčyti atsakovės sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad 2020 m. liepos 2 d. sutartis apskritai buvo (galėjo būti) nutraukta ne dėl bet kokio, o būtent dėl esminio sutarties (ar esminės sutarties sąlygos vykdymo) pažeidimo. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d. rašte tik nurodė, kad, vadovaujantis 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 11.2.2. papunkčiu (rangovas vėluoja atlikti darbus sutarties specialioje dalyje nurodytais terminais), sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. spalio 9 d, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės praleisti tam tikrų darbų atlikimo terminai savaime reiškia esminį sutarties ar esminės sutarties sąlygos vykdymo pažeidimą, kartu sudarantį ieškovės pareigą priimtą atsakovės sprendimą ginčyti VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

5.       Atmetęs atsakovės motyvus dėl ieškinio senaties taikymo bei pripažinęs, kad sutarties pasibaigimo pagrindas buvo ne sutarties nutraukimas, bet jos įvykdymas, teismas konstatavo, jog atsakovės vienašališkas 2020 m. liepos 2 d. sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

6.       Spręsdamas dėl atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą teismas nustatė, kad atsakovė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė užpildytą nepatikimų tiekėjų įvedimo anketą dėl ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl to, kad rangovė vėluoja atlikti darbus nurodytu terminu. 

7.       Teismas sutiko su atsakove, kad darbai baigti vėliau, nei tai numatyta darbų atlikimo grafike. Paskutiniai darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 16 d., tačiau darbai baigti ir priimti 2020 m. spalio 8 d. Be to, atsižvelgiant į VPĮ 91 straipsnyje nustatytą reguliavimą, ne bet koks šalių sudarytos sutarties sąlygos pažeidimas laikomas pagrindu įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet tik toks sutarties pažeidimas, kai tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Teismas vertino, kad atsakovė nenurodė, kokios esminės sutarties sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti tiekėjai sankciją, pažeistos.

8.       Pagal kalendorinį 2020 m. liepos 2 d. sutarties vykdymo grafiką, darbai turėjo būti pradedami 2020 m. liepos 7 d., tačiau statybvietės priėmimo–perdavimo aktas sudarytas tik 2020 m. liepos 21 d. Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 3.2.2. papunktį, užsakovė įsipareigojo organizuoti statybvietės (statinio ar statinio dalies) perdavimą rangovei pagal statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, o sutarties bendrosios dalies 1.1.2. papunktyje nurodyta, kad darbų pradžia – statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data.

9.       Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, kadangi pareiga organizuoti statybvietės perdavimą pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrąsias sąlygas priklausė atsakovei, atsakovė turėjo įrodyti, kad statybvietės perdavimą organizavimo tinkamai, o statybvietė ieškovei laiku nebuvo perduota dėl ieškovės nerūpestingo elgesio ar nebendradarbiavimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pažeidusi savo pareigą statybvietę priimti.

10.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad atsakovė 14 dienų vėlavo perduoti statybvietę ir tai galbūt nulėmė vėlesnę darbų pagal grafiką atlikimo pradžią bei pabaigą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pažeidusi 2020 m. liepos 2 d. sutarties darbų atlikimo terminus tokia apimtimi, kad toks sutarties (sutarties sąlygos) pažeidimas galėtų būti laikytinas esminiu sutarties (sutarties sąlygos) pažeidimu. Todėl ieškovės reikalavimas pašalinti ieškovę iš nepatikimų tiekėjų sąrašo laikytas pagrįstu ir tenkintinu. 

11.       Teismas, vertindamas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimo pagrįstumą, nustatė, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo ieškovę, jog, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 11.2.1 papunkčiu (rangovė ilgiau kaip 10 dienų vėluoja pradėti darbus specialioje dalyje nurodytu terminu), sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. spalio 14 d. Iš kalendorinio darbų grafiko matyti, kad pirmieji darbai turėjo būti pradėti 2020 m. rugsėjo 14 d., paskutiniai darbai turėjo būti baigti 2020 m. spalio 23 d. Sutarties bendrosios dalies 3.2.2. papunkčiu užsakovė įsipareigojo organizuoti statybvietės (statinio ar statinio dalies) perdavimą rangovei pagal statybvietės perdavimo–priėmimo aktą. Tos pačios sutarties bendrosios dalies 1.2.2. papunktyje nurodyta, kad darbų pradžia – statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data. 

12.       Teismas sprendė, kad nustačius, jog atsakovei priklausė pareiga organizuoti statybvietės perdavimą rangovei pagal statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, atsakovei teko ir pareiga įrodyti, kad pastarąją pareigą atsakovė įgyvendino, t. y. dėjo pastangas, jog statybvietė būtų perduota ieškovei, tačiau būtent ieškovė, atsisakydama bendradarbiauti, statybvietę vengė priimti ir taip pažeidė savo, kaip rangovės, pareigą.

13.       Sutarties bendrosios dalies 4.2.4. papunktyje numatyta, kad iki statybvietės (statinio ar statinio dalies) priėmimo iš užsakovės pagal statybvietės perdavimo–priėmimo aktą dienos rangovė įsipareigoja pateikti užsakovei sąrašą darbuotojų, kurie dirbs ir lankysis darbų atlikimo vietoje (statybvietėje) bei sąrašą mechanizmų ir transporto priemonių, kurie bus naudojami darbų atlikimo vietoje, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su užsakovės pateikta darbuotojų, atliekančių darbus pagal sutartį, elgesio instrukcija. 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, pakartotinai informuodama, kad prieš pradedant darbus ieškovė privalo pateikti asmenų ir transporto priemonių sąrašą, kurie galės patekti į teritoriją, kurioje bus atliekami remonto darbai.

14.       Įvertinęs tai, kad ieškovei priklausė pareiga iki statybvietės perdavimo momento pateikti atitinkamų darbuotojų, transporto priemonių sąrašą bei byloje nesant duomenų, kad savo pareigą ieškovė būtų įvykdžiusi (nors atsakovė apie tokią pareigą informavo ieškovę), teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti sutarties pažeidimą ir sutartį, vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties specialiosios dalies 10 punktu bei sutarties bendrosios dalies 11.2.1 papunkčiu, nutraukti.

15.       Atmesti ir ieškovės argumentai, kad net ir pradėjusi vėliau vykdyti rangos darbus ieškovė būtų galėjusi baigti juos laiku. Šalys sutarė, kad sutarties bendrosios dalies 11.2.1 papunkčio pažeidimas laikytinas esminiu sutarties sąlygos pažeidimu, o 11.2.1 papunkčio taikymas nėra susijęs su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovė turėjo įvertinti, kad iki darbų termino pabaigos ieškovė būtų galėjusi pabaigti darbus. Sutarties bendrosios dalies 11.2.1. papunktyje numatyta, jog užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu rangovė ilgiau negu 10 dienų vėluoja pradėti darbus sutarties specialioje dalyje nurodytu terminu. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė, sužinojusi apie sutarties nutraukimą, būtų pateikusi atsakovei sutarties bendrojoje dalyje nurodytą darbuotojų bei transporto priemonių sąrašą, inicijavusi statybvietės priėmimą ir darbų atlikimą ar kitaip bendradarbiavusi su atsakove, stengiantis ginčą išspręsti ne teisminiu būdu.

16.       Nustatęs, kad ieškovė ne dėl atsakovės kaltės nepradėjo laiku vykdyti rangos darbų pagal darbų atlikimo grafiką, teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.         

17.       Priešieškinyje atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2 102,07 Eur minimalių nuostolių, kuriuos sudaro: 319,30 Eur pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 8.1 papunktį; 725,69 Eur pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 8.9 papunktį; 1 057,08 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties bendrosios dalies 8.9 papunktį.

18.       2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties bendrosios dalies 8.9 papunktyje nustatyta, kad nutraukus sutartį dėl bent vienos iš sutarties bendrosios dalies 11.2.1–11.2.11 papunkčiuose išvardytų priežasčių, rangovė įsipareigoja per 14 dienų sumokėti 10 proc. dydžio sutarties specialioje dalyje nurodytos sutarties kainos be PVM dydžio minimalius nuostolius. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties kaina be PVM – 10 570,84 Eur, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 1  057,08 Eur netesybų patenkintas visiškai.

19.       Teismas taip pat sprendime konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė 2020 m. liepos 2 d. sutartį, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovė, nors sutartį ir įvykdė, sutartį įvykdė pavėluotai, t. y. darbai buvo įvykdyti 22 dienomis vėliau, nei buvo numatyta. Sutarties bendrosios dalies 8.1. papunktyje numatyta, kad rangovė, vėluodama sutarties specialiojoje dalyje ar sutarties prieduose nustatytais terminais atlikti sutartyje numatytus darbus, darbų dalį ar darbų etapą, moka užsakovei 0,2 proc. nuo vėluojamų atlikti darbų, darbų dalies ar darbų etapo kainos dydžio šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų dublike, pati ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama paskaičiuoti minimalius nuostolius už pavėluotai atliktus darbus. Atsakovė, atsakydama atsiuntė sąskaitą faktūrą 319,30 Eur sumai. Taigi, ieškovė, prašydama paskaičiuoti netesybas, iš esmės buvo pripažinusi pastarąjį atsakovės reikalavimą, o kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų nurodytą sumą sumokėjusi, šis priešieškinio reikalavimas taip pat patenkintas.

20.       Teismas pažymėjo, kad pripažinus 2020 m. liepos 2 d. sutarties pasibaigimą jos įvykdymu, o ne nutraukimu, atsakovei nepriteistinos 725,69 Eur netesybos pagal sutarties bendrosios dalies 8.9 papunktį. Bendra atsakovei priteista netesybų iš ieškovės suma sudaro iš viso 1 376,38 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Statybų ciklas“ prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad atsakovė pagrįstai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo, ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistos 2 943,76 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 4 420,06 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.       Tiek pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nuostatas, tiek pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, statybos darbus galima pradėti tik po statybvietės perdavimo rangovei, kurią perduoda užsakovė. Šiuo atveju, atsakovė neorganizavo ir neperdavė statybvietės ieškovei, dėl to ieškovė neturėjo teisės pradėti darbų pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį.

1.2.       Neperdavus statybvietės rangovei nėra pradžios termino, nuo kurio būtų galima skaičiuoti 10 dienų vėlavimą pagal sutarties 11.2.1 papunktį. Tokia situacija, kai statybvietė neperduodama iki kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytos datos, sudaro sąlygas užsakovei piktnaudžiauti savo padėtimi, o sutarties sąlygos dėl darbų vykdymo pradžios tampa dviprasmiškomis: užsakovė, nevykdydama pareigos perduoti statybvietę rangovei, vėliau gali reikšti pretenzijas dėl vėlavimo ir reikalauti delspinigių. Sąžininga sutarties nuostata dėl darbų vykdymo grafiko turėtų būti apibrėžta ne konkrečia data, bet terminu, kuris skaičiuojamas nuo darbų pradžios (statybvietės perdavimo).

1.3.       Atsakovė nesilaikė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Sutarties bendrosios dalies 4.2.4. papunktyje numatyto rangovės įsipareigojimo (pateikti užsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių, kurie bus darbų atlikimo vietoje, sąrašą bei pasirašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su elgesio instrukcija) įvykdymo pabaiga yra statybvietės priėmimas iš užsakovės. Atsakovė neorganizavo statybvietės perdavimo ieškovei, nenustatė šio perdavimo datos ir tvarkos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad rangovė iki statybvietės priėmimo nepateikė atitinkamų sąrašų. Jeigu atsakovė būtų organizavusi statybvietės perdavimą ieškovei, būtų pranešusi, kada bus vykdomas statybvietės perdavimas, o ieškovė iki minėtos procedūros nebūtų pateikusi atitinkamo darbuotojų sąrašo, atsakovė būtų įgijusi teisę taikyti sankcijas ieškovei. Neįmanoma vėluoti pradėti darbus, kai darbų pradžia yra statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data, o šis aktas nepasirašytas, kadangi atsakovė neorganizavo statybvietės perdavimo procedūros. 

1.4.       2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai, todėl ir atsakovės reikalavimas dėl minimalių nuostolių pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį patenkintas nepagrįstai. 

1.5.       Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties kalendorinį grafiką, darbų pradžia buvo numatyta 2020 m. liepos 7 d., tačiau statybvietė ieškovei perduota tik 2020 m. liepos 21 d. Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 1.1.2. papunktį, darbų pradžia – statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo diena. Taigi, ieškovės vykdomų darbų vėlavimas negali būti laikytinas, kaip pirkimo sutarties sąlygų vykdymas su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, kai pati atsakovė tinkamai nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų (statybvietės perdavimo).

1.6.       Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties kalendorinį sutarties vykdymo grafiką darbų pabaiga buvo numatyta 2020 m. rugsėjo 16 d., atsakovė vėlavo perduoti statybvietę ieškovei 14 dienų, o visi sutartyje numatyti darbai baigti 2020 m. spalio 8 d. Tokia situacija, kai statybvietė neperduodama iki kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytos darbų pradžios datos, sudaro sąlygas užsakovei piktnaudžiauti savo padėtimi, o sutarties sąlygos dėl darbų vykdymo pradžios tampa dviprasmiškomis: užsakovė nevykdydama pareigos perduoti statybvietę rangovei, vėliau gali reikšti pretenzijas dėl vėlavimo ir reikalauti delspinigių. Darbų vėlavimą pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį lėmė pačios atsakovės neveikimas.

2.       Atsakovė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.       Ieškovė, vykdydama abi sutartis, tinkamai nebendradarbiavo. Ieškovė kelia statybvietės neperdavimo arba perdavimo pavėluotai argumentą kaip trikdį jos įsipareigojimams vykdyti tik ieškinio pateikimo metu, nors sutarčių vykdymo metu ir net atsakovei pareiškus apie sutarčių nutraukimą, tokių argumentų nenurodė. Ieškovei nebendradarbiaujant ir nepaaiškinant savo įsipareigojimų nevykdymo priežasčių, o vėliau retrospektyviai pateikiant galimas atsisakymo vykdyti sutartis priežastis, atsakovė negalėjo protingai ir sąžiningai numanyti vienos ar kitos aplinkybės, kuri atsakovei galbūt reikšminga 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarčiai įvykdyti. Ieškovė nevykdė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties dėl to, kad nuo pat pradžių, šią 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį sudariusi, neketino jos vykdyti. Vengdama 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį vykdyti ieškovė nebendradarbiavo ir neprašė atsakovės vykdyti priešpriešines pareigas, tačiau atsakovė savo priešpriešinių pareigų vykdyti neatsisakė ir nėra duomenų, kad ieškovei prašant atsakovė būtų atsisakiusi savo pareigas vykdyti. 

2.2.       Dėl ieškovės bendradarbiavimo nebuvimo tolesnis 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties vykdymas nebebuvo įmanomas. Net 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį nutraukus, ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimo termino pabaigos nebuvo pasisiūliusi 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį įvykdyti joje nustatytomis sąlygomis ir / ar nebuvo pareiškusi apie susidariusias kliūtis iš atsakovės pusės jos tinkamam įsipareigojimų vykdymui – o būtent atsakovės neveikimą perduodant statybvietę. Ieškovė nepagrįstai sureikšmina įsipareigojimo perduoti statybvietę įtaką ieškovės įsipareigojimų vykdymui, nors nenurodo, kuo būtent pasireiškia paties skundžiamo sprendimo motyvų neteisėtumas. Ieškovė nenurodo sprendime galbūt padarytų materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų vertinant šalių ginčo aplinkybes ir įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas.

2.       Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimą neteisėtu ir iš dalies patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

3.       Atsakovė vykdė mažos vertės viešąjį pirkimą „SP MC Mokomojo korpuso Nr. 2 informacijos apsaugos patalpos (24B4p) remontas“. Ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, 2020 m. liepos 2 d. šalys sudarė paprastojo remonto darbų rangos sutartį, kurios suma 8 780,80 Eur su PVM. Darbai pagal kalendorinį grafiką turėjo prasidėti 2020 m. liepos 7 d. Atsakovė statybvietę pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį ieškovei perdavė 2020 m. liepos 21 d. Darbai pagal minėtą sutartį objekte baigti 2020 m. spalio 8 d., šalys sudarė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, buvo atlikta darbų iš viso už 8 780,80 Eur su PVM. Ieškovė minėtai sumai apmokėti išrašė 2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią pasirašė ir atsakovės atstovas. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo ieškovę dėl vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2020 spalio 9 d.

4.       Atsakovė taip pat vykdė mažos vertės viešąjį pirkimą „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbai (Rukla)”. Ieškovė pirkime pateikė pasiūlymą, kuris pripažintas laimėjusiu, 2020 m. rugpjūčio 26 d. šalys sudarė paprastojo remonto darbų rangos sutartį. Pagal šios sutarties darbų grafiką, darbai turėjo prasidėti 2020 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad prieš pradedant darbus ieškovė privalo pateikti asmenų ir transporto priemonių sąrašą, kurie galės patekti į teritoriją, kurioje bus atliekami remonto darbai. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 11.2.1 papunkčiu (rangovas ilgiau kaip 10 dienų vėluoja pradėti darbus sutarties specialioje dalyje nurodytu terminu), sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. spalio 14 d.

Dėl delspinigių pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį

5.       Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė 2020 m. liepos 2 d. sutartį, tačiau atsakovei priteisė 319,30 Eur delspinigius už ieškovės 22 dienų vėlavimą pabaigti darbus pagal sutarties kalendorinį grafiką. Teigia, kad atsakovė vėlavo perduoti statybvietę ieškovei, todėl darbų vėlavimą pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį lėmė pačios atsakovės neveikimas.

6.       2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 1.1.2. papunktyje nustatyta, kad, darbų pradžia – statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo diena. Sutarties bendrosios dalies 3.2.2. papunkčiu užsakovė (atsakovė) įsipareigojo organizuoti statybvietės (statinio ar statinio dalies) perdavimą rangovei (ieškovei) pagal statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą. Sutarties bendrosios dalies 4.2.3. papunkčiu rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą priimti iš užsakovės statybvietę (statini ar statinio dalį); 4.2.4. papunkčiu įsipareigojo iki statybvietės (statinio ar statinio dalies) priėmimo iš užsakovės pagal statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą dienos pateikti užsakovei sąrašą darbuotojų, kurie dirbs ir lankysis darbų atlikimo vietoje (statybvietėje) bei sąrašą mechanizmų ir transporto priemonių, kurie bus naudojami darbų atlikimo vietoje, taip pat pasirašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su užsakovės pateikta darbuotojų, atliekančių darbus pagal sutartį, elgesio instrukcija. Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties kalendorinį grafiką, darbų pradžia buvo numatyta 2020 m. liepos 7 d.

7.       Įvertinus minėtas 2020 m. liepos 2 d. sutarties nuostatas, vertintina, kad ieškovei (rangovei) įvykdžius pareigą pateikti atsakovei (užsakovei) sąrašą darbuotojų, kurie dirbs ir lankysis darbų atlikimo vietoje (statybvietėje) bei sąrašą mechanizmų ir transporto priemonių, kurie bus naudojami darbų atlikimo vietoje, taip pat pasirašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su užsakovės pateikta darbuotojų, atliekančių darbus pagal sutartį, elgesio instrukcija, atsakovė turi pareigą organizuoti statybvietės perdavimą, kuris turi įvykti nė vėliau kaip 2020 m. liepos 7 d., o ieškovė perduodamą statybvietę privalo priimti.

8.       Iš byloje esančio 2020 m. liepos 21 d. statybvietės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad atsakovė statybvietę ieškovei pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį perdavė 2020 m. liepos 21 d., nors, kaip jau minėta, pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties kalendorinį darbų grafiką, darbai objekte turėjo būti pradedami jau 2020 m. liepos 7 d., t. y., statybvietė turėjo būti perduota ne vėliau kaip 2020 m. liepos 7 d., kad ieškovė galėtų sutartu laiku pradėti vykdyti darbus. Byloje nėra duomenų ir atsakovė nenurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas iki statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo (pavyzdžiui, nepateikė atsakovei sąrašo darbuotojų, kurie dirbs ir lankysis darbų atlikimo vietoje (statybvietėje), pasirašytinai nesupažindino savo darbuotojų su elgesio instrukcija ar kt.). Taip pat byloje nėra duomenų, pateisinančių atsakovės vėlavimą perduoti statybvietę ieškovei, nėra aišku, kodėl statybvietė perduota vėluojant. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nesiėmė priemonių statybvietę ieškovei perduoti sutartu laiku ir atsakovė dėl savo kaltės statybvietę pagal minėtą sutartį ieškovei perdavė vėluodama 14 dienų.

9.       Pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties kalendorinį darbų grafiką, paskutiniai darbai objekte turėjo būti atlikti 2020 m. rugsėjo 16 d. Kaip matyti iš byloje esančio pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį atliktų darbų akto ir šio akto pagrindu ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ieškovė darbus objekte baigė 2020 m. spalio 8 d., minėtus aktus pasirašė tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai. Taigi, ieškovė pagal kalendorinį darbų grafiką vėlavo darbus objekte užbaigti iš viso 22 dienas.

10.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

11.       Pirmosios instancijos teismas pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 8.1. papunktį priteisė atsakovei iš ieškovės delspinigius už 22 vėlavimo dienas, iš viso 319,30 Eur (7 256,86 Eur (sutarties kaina be PVM) x 0,2 proc. x 22 dienos). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės delspinigius už visas 22 dienas vėluojant užbaigti darbus pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį.

12.       2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 8.1 papunktyje šalys susitarė, kad rangovė (ieškovė), vėluodama sutarties specialiojoje dalyje ar sutarties prieduose nustatytais terminais atlikti visus sutartyje numatytus darbus, darbų dalį ar darbų etapą, moka užsakovei (atsakovei) 0,2 proc. nuo vėluojamų atlikti darbų, darbų dalies ar darbų etapo kainos dydžio šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius už kiekvieną pavėluotą dieną. Minėtame punkte šalys taip pat susitarė, kad šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai nemokami, jei ne dėl rangovės kaltės sutartyje numatytu laiku neužbaigiami darbai. Taip pat šiuo atveju aktualus ir 2020 m. liepos 2 d. sutarties specialiosios dalies 4.4.3 papunktis, kuriame nustatyta, kad darbų vykdymo grafikas gali būti koreguojamas tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovės, taip pat dėl bet kokio vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų arba priskiriamą užsakovei arba užsakovės personalui.

13.       CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. 

14.       Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimas reglamentuojamas CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. 

15.       Kadangi atsakovė dėl savo kaltės vėlavo perduoti statybvietę atsakovei 14 dienų, o ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal sutartį 22 dienų, konstatuotina, kad ieškovės vėlavimas atlikti darbus 14 dienų nulemtas atsakovės vėlavimo perduoti statybvietę ieškovei. Įvertinus minėtas CK nuostatas, 2020 m. liepos 2 d. sutarties bendrosios dalies 8.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai nemokami, jei ne dėl rangovės kaltės sutartyje numatytu laiku neužbaigiami darbai, konstatuotina, kad ieškovė turi pareigą mokėti atsakovei delspinigius tik už 8 vėlavimo dienas (22 dienos – 14 dienų), kadangi 14 dienų vėlavimą atlikti darbus nulėmė atsakovės (užsakovės) neveikimas neperduodant statybvietės. Tokiu atveju, atsakovei dėl vėlavimo atlikti darbus pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį turėjo būti priteista ne 319,30 Eur, o 116,11 Eur (7 256,86 Eur (sutarties kaina be PVM) x 0,2 proc. x 8 dienos) delspinigių. 

Dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimo

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimą neteisėtu. Teigia, kad rangovės įsipareigojimo pateikti užsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašus, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su elgesio instrukcija, įvykdymo pabaiga yra statybvietės priėmimas iš užsakovės. Nurodo, kad atsakovė neorganizavo statybvietės perdavimo, nenustatė perdavimo datos ir tvarkos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad rangovė iki statybvietės priėmimo nepateikė atitinkamų sąrašų. Teigia, kad neįmanoma vėluoti pradėti darbus, kai darbų pradžia yra statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data, o šis aktas nepasirašytas, kadangi atsakovė neorganizavo statybvietės perdavimo procedūros. Mano, kad neperdavus statybvietės rangovei nėra pradžios termino, nuo kurio būtų galima skaičiuoti 10 dienų darbų pradžios vėlavimą, kuris sudarytų pagrindą nutraukti sutartį.

17.       2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties bendrosios dalies 1.2.2. papunktyje nurodyta, kad darbų pradžia – statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo data. Sutarties bendrosios dalies 3.2.2. papunktyje nurodyta, kad užsakovė įsipareigoja organizuoti statybvietės (statinio ar statinio dalies) perdavimą rangovei pagal statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą. Sutarties bendrosios dalies 4.2.4. papunktyje numatyta, kad iki statybvietės (statinio ar statinio dalies) priėmimo iš užsakovės pagal statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą dienos rangovė įsipareigoja pateikti užsakovei sąrašą darbuotojų, kurie dirbs ir lankysis darbų atlikimo vietoje (statybvietėje) bei sąrašą mechanizmų ir transporto priemonių, kurie bus naudojami darbų atlikimo vietoje, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su užsakovės pateikta darbuotojų, atliekančių darbus pagal sutartį, elgesio instrukcija.

18.       Įvertinusi minėtas sutarties nuostatas, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės vertinimu, kad atsakovei neorganizuojant statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo, ieškovė laikytina nepažeidusia pareigos pateikti užsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašus, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su elgesio instrukcija, net ir praėjus 10 dienų terminui nuo numatytos darbų pradžios.

19.       Įvertinus minėtas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nuostatas, aišku, kokia seka turėjo būti vykdomos šalių sutartinės pareigos, kad darbai pagal sutartį galėtų būti pradedami vykdyti sutartu laiku. Pirmiausia, ieškovė (rangovė) privalėjo įvykdyti pareigą pateikti atsakovei (užsakovei) sąrašą darbuotojų, kurie dirbs ir lankysis darbų atlikimo vietoje (statybvietėje) bei sąrašą mechanizmų ir transporto priemonių, kurie bus naudojami darbų atlikimo vietoje, taip pat pasirašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su užsakovės pateikta darbuotojų, atliekančių darbus pagal sutartį, elgesio instrukcija (4.2.4. papunktis), tuomet atsakovei būtų atsiradusi pareiga organizuoti statybvietės perdavimą ieškovei (3.2.2. papunktis), kuris turėjo įvykti nė vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., kadangi pagal sutarties kalendorinį darbų grafiką būtent tuomet turėjo prasidėti statybos darbai.

20.       Aiškinant minėtas sutarties nuostatas kartu, spręstina, kad sutarčiai esant sudarytai 2020 m. rugpjūčio 26 d., o pagal darbų grafiką sutarus darbus pradėti 2020 m. rugsėjo 14 d., ieškovei statybvietė turėjo būti perduota ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., tačiau iki statybvietės priėmimo dienos, t. y. ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 13 d., ieškovė privalėjo pateikti užsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašus, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su elgesio instrukcija.

21.       Šiuo atveju, nėra pagrindo aiškinti minėtas sutarties sąlygas, kaip sudarančias pagrindą ieškovei (rangovei) nepagrįstai atidėti pareigos pateikti užsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašus, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su elgesio instrukcija, įvykdymą, jį pateisinant atsakovės (užsakovės) statybvietės perdavimo ieškovei neorganizavimu. Atsakovė neturėjo pagrindo organizuoti statybvietės perdavimą, jeigu ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašų, taip pat rašytinai nesupažindinusi savo darbuotojų su elgesio instrukcija. Sutarties 4.2.4. papunktyje šalys aiškiai susitarė, kad ieškovė minėtus sąrašus atsakovei privalo pateikti iki statybvietės priėmimo dienos, t. y. ne vėliau kaip dieną prieš statybvietės perdavimą ieškovei. Vien tai, kad atsakovė neorganizavo statybvietės perdavimo ieškovei, neinformavo ieškovės, kad planuoja perduoti ieškovei statybvietę, nereiškia, kad ieškovei nekyla pareigą pateikti atsakovei pagal sutartį numatytus sąrašus ir neatleidžia ieškovės nuo šios aiškiai nustatytos ir anksčiau atsirandančios sutartinės pareigos vykdymo. 

22.       Nors 2020 m. rugsėjo 14 d., kai turėjo būti pradedami darbai pagal minėtą sutartį, atsakovė kreipėsi į ieškovę, pakartotinai informuodama, kad prieš pradedant darbus ieškovė privalo pateikti asmenų ir transporto priemonių sąrašą, kurie galės patekti į teritoriją, kurioje bus atliekami remonto darbai, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė apskritai būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su ieškovės darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašų sudarymu ar rašytiniu ieškovės darbuotojų supažindinimu su elgesio instrukcija atsakovės teritorijoje. Ieškovei neabejotinai buvo suprantama ir žinoma minėta pareiga dėl sąrašų pateikimo ir darbuotojų supažindinimo su elgesio instrukcija, kadangi vykdant analogiškas 2020 m. liepos 2 d. sutarties nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdė minėtoje sutartyje numatytas analogiškas pareigas dėl sąrašų pateikimo ir darbuotojų supažindinimo su elgesio instrukcija. Be to, sutarties 4.2.15. papunkčiu ieškovė įsipareigojo nedelsdama raštu pranešti atsakovei apie iškilusias aplinkybes, už kurias ieškovė nėra atsakinga ir kurios daro negalimą visų arba dalies sutartyje numatytų įsipareigojimų atlikimą, nurodant šių aplinkybių atsiradimo priežastis. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie priežastis, trukdančias ieškovei laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovė galbūt neketino vykdyti 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties.

23.       Atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties bendrosios dalies 11.2.1. papunkčiu, sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. spalio 14 d. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (straipsnio 5 dalis).

24.       Sutarties specialiosios dalies 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sutarties bendrosios dalies 11.2.1. papunktyje nurodytas atvejis laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Sutarties 11.2.1. papunktyje šalys susitarė, kad užsakovė (atsakovė), ne vėliau kaip prieš 15 dienų raštu informavusi rangovę (ieškovę) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu rangovė ilgiau kaip 10 dienų vėluoja pradėti darbus sutarties specialiojoje dalyje nurodytu terminu. Sutarties specialiosios dalies 4.2. papunktyje, nustatančiame sutarties vykdymo terminus, daroma nuorodą į kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Kaip jau minėta, darbų grafike numatyta, kad darbai pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį turi būti pradėti 2020 m. rugsėjo 14 d. Ieškovei neįvykdžius pareigos pateikti užsakovei darbuotojų, mechanizmų ir transporto priemonių sąrašus, taip pat rašytinai supažindinti rangovės darbuotojus su elgesio instrukcija, tokiu būdu nesukūrus atsakovei prielaidų perduoti ieškovei statybvietę ir ieškovei nepradėjus darbų nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo.

25.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovė dėl savo, o ne dėl atsakovės kaltės nepradėjo laiku vykdyti rangos darbų pagal darbų atlikimo grafiką, spręstina, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties nutraukimą neteisėtu pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Dėl netesybų pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį

26.       Ieškovė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 057,08 Eur minimalius nuostolius pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties bendrosios dalies 8.9. papunktį. Nesutikimą su šia sprendimo dalimi grindžia nuomone, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ir atsakovės reikalavimas dėl minimalių nuostolių pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį yra nepagrįstai patenkintas.

27.       Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, atsakovė pagrįstai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutartį dėl ieškovės atlikto esminės sutarties sąlygos, kuri nurodyta sutarties bendrosios dalies 11.2.1. papunktyje, pažeidimo. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties bendrosios dalies 8.9. papunktyje nustatyta, kad, nutraukus sutartį dėl bent vienos iš sutarties bendrosios dalies 11.2.1–11.2.11 papunkčiuose išvardytų priežasčių, rangovė įsipareigoja per 14 dienų sumokėti 10 proc. dydžio sutarties specialioje dalyje nurodytos sutarties kainos be PVM dydžio minimalius nuostolius. Kadangi 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties kaina be PVM – 10 570,84 Eur, o ieškovė pažeidė esminę sutarties sąlygą, kuri sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 057,08 Eur netesybas yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą šį ieškovės reikalavimą patenkinti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistos 2 943,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 4 420,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.

29.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų apimtis, sprendė, kad iš ieškovės patirtų 4 420,06 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteistina 2 943,76 Eur. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė ne tik 4 420,06 Eur išlaidų advokato pagalbai, tačiau taip pat sumokėjo ir 526 Eur žyminio mokesčio bei 1,23 Eur komisinius mokesčius už mokėjimų atlikimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra sumažinamos pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovės priteistos netesybos, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą.

30.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

31.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 4 947,29 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 420,06 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 526 Eur žyminis mokestis ir 1,23 Eur komisiniai mokesčiai už mokėjimų atlikimą). Kadangi yra patenkinta 66,67 proc. (du iš trijų) ieškovės ieškinio reikalavimų, ir atmesta 44,19 proc. (100 proc. - 1 173,19 Eur x 100 proc. / 2 102,07 Eur) atsakovės priešieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turi teisę į 2/3 dalis pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios sudaro 3 298,19 Eur (4 947,29 Eur / 3 x 2) ir yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

32.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, tačiau atsakovei iš ieškovės pagal 2020 m. liepos 2 d. sutartį turėjo priteisti ne 319,30 Eur, o 116,11 Eur netesybas, todėl sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteista iš viso 1 376,38 Eur netesybos, keistina ir atsakovei iš ieškovės priteistina 1 173,19 Eur netesybų, taip pat keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovei priteistinos 3 298,19 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

33.       Ieškovė nurodė, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 181 Eur žyminį mokestį, nenurodė, kad patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kolegijos vertinimu, kadangi patenkinta tik nežymi apeliacinio skundo dalis dėl sprendimo dalies, kuria atsakovei iš ieškovės priteisti delspinigiai pagal vieną iš šalių sudarytų sutarčių, nėra pakankamo pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės jos už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalies. Atsakovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d.  sprendimo dalį, kuria atsakovei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ciklas“ priteistos 1 376,38 Eur netesybos, ir atsakovei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai, juridinio asmens kodas 300066843, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ciklas“, juridinio asmens kodas 304836704, priteisti 1 173,19 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir devyniolikos euro centų) netesybas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ciklas“, juridinio asmens kodas 304836704, iš atsakovės Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos, juridinio asmens kodas 300066843, 3 298,19 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir devyniolikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė

Vigintas Višinskis