Civilinė byla Nr. e2A-733-856/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07077-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.23; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Nagų estetikos mokymo centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1024-1028/2018 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nagų imperija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Estnaila“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Nagų estetikos mokymo centras“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės mažosios bendrijos „Nagų estetikos mokymo centras“ priešieškinį ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nagų imperija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Estnaila“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nagų imperija“ ir UAB „Estnaila“ kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Nagų estetikos mokymo centras“ ieškovės UAB „Nagų imperija“ naudai 1000 Eur sumą, iš atsakovės ieškovės UAB „Estnaila“ naudai – 1500 Eur sumą, iš atsakovės ieškovės UAB „Estnaila“ naudai – 101,42 Eur skolą, iš atsakovės ieškovės UAB „Estnaila“ naudai – 1050 Eur patirtas išlaidas teisinei pagalbai ir konsultacijoms apmokėti; priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą kiekvienai ieškovei nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės visas ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos (toliau – ir e. b.) I t., 1-13 b. l., II t., 171-172 b. l.).
2. Ieškovės nurodė, kad vykdo veiklą nagų estetikos ir priežiūros rinkoje, kurią pradėjo vykdyti 2014 metais, yra sukūrusios mokymų verslą nagų estetikos srityje bei vykdo tarptautinio lygio mokymus nagų estetikos meistrams, išduoda sertifikatus, leidžiančius meistrams vykdyti veiklą nagų priežiūros srityje, parduoda su tuo susijusią kosmetiką, prekes ir priemones. UAB „Nagų imperija“ (toliau - ir Ieškovė 1) ir MB „Nagų estetikos mokymo centras“ (toliau - ir Atsakovė) 2016-05-04 sudarė Franšizės sutartį dėl prekių pardavimo ir prekės ženklo naudojimo Nr. S6-083 (toliau - ir Prekių sutartis). UAB „Estnaila“ (toliau - ir Ieškovė 2) ir MB „Nagų estetikos mokymo centras“ 2016-05-04 sudarė Franšizės sutartį dėl mokymų rengimo Nr. E51-011 (toliau – ir Mokymų sutartis). Minėtomis franšizės sutartimis atsakovei buvo suteiktos teisės pasinaudoti ieškovėms priklausančiomis išimtinėmis teisėmis nagų estetikos ir priežiūros rinkoje, vykdyti ieškovių sukurtą verslą Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje, t. y. vesti mokymus naudojant Ieškovės 2 perduotą know-how, pasinaudojant ieškovių vardu ir prekės ženklu, naudotis Ieškovės 2 sukurta mokymosi medžiaga, perparduoti Ieškovės 1 prekes ir t. t. Atsakovė netinkamai vykdė Prekių bei Mokymų sutartis, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidinėjo sutartyse numatytus draudimus, apie kuriuos Atsakovė buvo informuota 2017-04-12 raštu „Dėl franšizės sutarčių nutraukimo, nuostolių atlyginimo ir informacijos pateikimo“. Ieškovė 1 ir Ieškovė 2 eilę kartų informavo Atsakovę apie Prekių bei Mokymų sutarčių nevykdymą, informacijos nepateikimą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus ir prašymus nereagavo, nepateikė prašomos informacijos bei neištaisė trūkumų.
3. Atsiliepimu į ieškinį MB „Nagų estetikos mokymo centras“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad Ieškovės 1 tinklalapyje pristatomos prekės buvo pateiktos pardavimui vieša oferta, platinamos prekės buvo užsienio šalies gamintojo, kurias laisvoje rinkoje pirkdavo Ieškovė 1 ir, neturėdama jokių išskirtinių teisių, jas perparduodavo Lietuvoje. Tai negali būti laikoma franšizės teisiniu santykiu. Ieškovė 2 neorganizavo nė vieno mokymo, jau nekalbant apie tai, kad nė viena iš ieškovių neturėjo jokios tik jai žinomos ir teisėtai valdomos informacijos grožio procedūrų verslo sferoje. Atsakovės savininkė D. M. vedė grožio ir estetikos procedūrų atlikimo mokymus pagal pateiktą metodiką, kurią įgijo pati dalyvaudama ir mokydamasi Ukrainoje ir kitose šalyse vedamuose seminaruose. 2017-04-10 atsakovė informavo ieškovę UAB „Nagų imperija“, kad nutraukia franšizės sutartį (e. b. I t., 79–81 b. l.).
4. Priešieškiniu atsakovė MB „Nagų estetikos mokymo centras“ prašė priteisti iš ieškovės UAB „Estnaila“ 5953,25 Eur sumą, įgytą be teisinio pagrindo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2017-05-17 iki visiško sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nutraukus 2016-05-03 Franšizės sutartį, ieškovės UAB “Estnaila” žinioje nepagrįstai ir neteisėtai liko atsakovės pinigai, kurie buvo avansu pervedami ieškovei tikslu bendrai sudėti pinigus prekių įsigijimui (ieškovei trūko apyvartinių lėšų), tačiau didžioji dalis prekių atsakovės taip ir nepasiekė, ko pasekoje UAB “Estnaila” žinioje yra likę 5953,25 Eur. Per 2016-05-03 Franšizės sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė sumokėjo ieškovei UAB „Estnaila” 8563,35 Eur, o turėjo pagrindą sumokėti tik 2610,10 Eur (e. b. II t., 27–30 b. l.).
5. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovės UAB „Nagų imperija“ ir UAB „Estnaila“ prašė priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalis sąskaitų buvo įteikta atsakovės vadovei D. M. asmeniškai ir pagal jas buvo atlikti mokėjimai. Kadangi visos sąskaitos buvo apmokėtos, susidaro įspūdis, kad atsakovė arba neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, arba mėgina suklaidinti teismą ir proceso dalyvius (e. b. II t., 142–146 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu priteisė ieškovei UAB „Estnaila“ iš atsakovės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ 1 500 Eur baudą, 15,61 Eur franšizės mokestį, 700 Eur nuostolių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už 1 515,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 167,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinio netenkino, grąžino ieškovei UAB „Estnaila“ 127 Eur žyminį mokestį (e. b. III t., 25–41 b. l.).
7. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Estnaila“ ir atsakovė MB „Nagų estetikos mokymo centras“ 2016-05-03 sudarė Franšizės sutartį Nr. E51-011. Pagal šią sutartį šalys sutarė, kad atsakovei suteikiama teisė atidaryti vieną Mokymų centro padalinį ir jame rengti nagų estetikos mokymus, suteikti mokymus baigusiems ir egzaminą išlaikiusiems asmenims mokymų baigimo sertifikatus; teisė vykdant veiklą naudoti Prekės ženklą; teisė pasinaudoti Teisių turėtojo patirtimi, mokymų metodologija bei kitu Teisių turėtojo know-how. Know-how šioje Sutartyje reiškia Teisių turėtojo patirtimi įgytą konfidencialią ir reikšmingą praktinės informacijos visumą, kuri, kaip visuma, iki jos perdavimo Naudotojui nebuvo žinoma (įskaitant, bet neapsiribojant, pardavimų, distribucijos, mokymų ir kiti verslo metodai, technologija ir standartai, meistrų kontaktai, mokymų ir Prekių asortimentas, mokymų ir Prekių pateikimas klientams, klientų aptarnavimo kultūra, marketingo bei reklamos priemonės ir kt.) (Sutarties 1.1.1., 1.2.2., 1.2. punktai).
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė pasinaudojo sutarties 1.1.1. punkte nurodyta teise bei įsteigė Tarptautinio nagų estetikos mokymo centro padalinį bei jame rengė mokymus, teikė sertifikatus, atsakovė naudojosi registruotu prekės ženklu - Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei buvo perduota tam tikros apimties know-how. Pateikti duomenys apie D. M. mokymąsi Tarptautiniame nagų estetikos mokymo centre, įrodymai apie metodinės medžiagos perdavimą D. M., medžiagos perdavimą patvirtina ne tik nurodyti siuntimo el. paštu duomenys, bet ir V. B. paaiškinimai bei liudytojos D. S. parodymai apie tai, kad D. M. medžiaga buvo perduodama ir perkeliant ją į USB laikmeną.
9. Įvertinęs bylos aplinkybių visetą, teismas konstatavo, kad tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Estnaila“ buvo sudaryta ir buvo vykdoma franšizės sutartis, atsakovė iš jos gavo neabejotiną naudą bei prielaidas vykdyti verslą.
10. Teismas nurodė, kad 2016-05-03 Franšizės sutarties Nr. E51-011 10.1. punkte numatyta, jog už kiekvieną ir bet kurį šioje sutartyje išvardytų Naudotojo įsipareigojimų pažeidimą Naudotojas įsipareigoja sumokėti Teisių turėtojui 500 Eur baudą. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.2. p, 3.3.4. p., 5.4. punktus.
11. Teismas padarė išdavą, kad atsakovė netinkamai vykdė 2016-05-03 Franšizės sutarties Nr. E51-011 2.2. p. sąlygą, nors mokymų vykdė daug ir įvairių, nes ieškovei buvo nežinomas atsakovės veiklos mastas ir apimtys, ar tinkamai mokamas franšizės mokestis. Atsakovė siuntė ieškovei tam tikrus duomenis apie išduotus sertifikatus, tačiau sutartimi buvo reikalaujama teikti platesnio pobūdžio informaciją, įskaitant pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismo vertinimu, Sutarties 2.2. punktas buvo pažeistas, todėl iš atsakovės priteisė 500 Eur baudą.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovė teikė ieškovei tam tikrus duomenis apie išduotus sertifikatus, tačiau nėra duomenų, jog būtų teikusi informaciją, kuri numatyta Sutarties 3.3.4. punkte, nors mokymų vykdė daug ir įvairių. Teismo vertinimu, Sutarties 3.3.4. punktas buvo pažeistas, todėl iš atsakovės priteisė 500 Eur baudą.
13. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Sutarties 5.4. punktas, atsakovė iš tikrųjų pateikė tam tikras nuotraukas, kuriose matyti išduoti sertifikatai, nagų puošybos (egzamino darbo) rezultatai, epizodiški egzaminų dokumentų fragmentai, mokinių duomenys. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad šie duomenys buvo siunčiami ieškovei, duomenų fiksavimą taip pat galima būtų laikyti ydingu (ne itin tvarkingu, neišsamiu). Nėra aišku ir tai, ar šie rezultatai buvo užfiksuoti visais mokymų atvejais. Teismas padarė išvadą, kad nurodyta informacija nurodytais terminais ir nustatyta tvarka ieškovei nebuvo tinkamai teikiama.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartis, taigi, atliko neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovės veiksmų ieškovėms kilo rimtų abejonių dėl sutarčių tinkamo vykdymo, ko pasekoje teko kreiptis profesionalios teisinės pagalbos, todėl teismas konstatavo priežastinį ryšį. Nuostoliai pasireiškė per turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Pagrindo pripažinti, kad atsakovės kaltės nagrinėjamu atveju nėra, nenustatyta. Teismo vertinimu, yra visos sąlygos priteisti ieškovei patirtus nuostolius – išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Nagų imperija“ ir atsakovė MB „Nagų estetikos mokymo centras“ 2016-05-04 sudarė Franšizės sutartį Nr. S6-083. Pagal šią sutartį nurodytos šalys sutarė, kad Teisių turėtojas suteikia Naudotojui teisę Teritorijoje (Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose) pardavinėti Prekes (kosmetikos priemonėmis, kurių nebaigtinis sąrašas yra pateikiamas internetinėje parduotuvėje www.empirenails.lt); pasinaudoti Teisių turėtojo patirtimi bei kitu Teisių turėtojo know-how. 2016-05-04 Franšizės sutarties Nr. S6-083 11.1. punkte numatyta, kad už kiekvieną ir bet kurį šioje Sutartyje išvardytų Naudotojo įsipareigojimų pažeidimą Naudotojas įsipareigoja sumokėti Teisių turėtojui 500 Eur baudą. Ieškovės nurodė, kad atsakovė pažeidė sutarties 3.2. ir 6.4. punktus.
16. Teismo vertinimu, ieškovei neabejotinai buvo žinoma, kiek ir kokių prekių ji pardavė atsakovei, dėl kokių prekių atsakovė teikė vis naujus prašymus, todėl sutarties 6.4. punkto reikalavimą teismas laikė per daug formaliu, ieškovė jo taikymo būtinumo nepagrindė. Nors byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų teikusi konkretesnius duomenis apie prekių pardavimo veiklą, nėra, teismo vertinimu, už šio punkto reikalavimų pažeidimą taikyti sutartinę baudą nebūtų teisinga. Atsižvelgiant į tai, šio ieškovės reikalavimo teismas netenkino.
17. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad prekes Naudotojas įsipareigoja įsigyti išskirtinai iš Teisių turėtojo, o be rašytinio Teisių turėtojo sutikimo Naudotojas neturi teisės Prekių įsigyti iš bet kokių kitų trečiųjų asmenų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei buvo sudėtinga operatyviai gauti norimas užsakyti prekes, nes ieškovės neretai norimų prekių vietoje neturėdavo, jas užsakinėdavo užsienyje, kas užtrukdavo pakankamai ilgai. Savaime suprantama, vykdant verslą, tokia situacija atsakovei buvo nepalanki bei galėjo lemti sunkumus vykdant veiklą, todėl toks prekių įsigijimas iš kitų asmenų laikytinas pateisinamu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepakankamai kokybiškai vykdė sutartį (prekių tiekimą), todėl ieškovės reikalavimo priteisti baudą netenkino.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovė argumentuoja sumos (5 953,25 Eur) reikalavimą negautomis prekėmis, sumą prašo priteisti iš UAB „Estnaila“, nors sutartis dėl prekių pirkimo buvo sudaryta su UAB „Nagų imperija“. Be abejo, abi ieškovės yra susijusios, veikla, tikėtina, vyko per abi įmones. Kita vertus, tikėtina, kad be prekių įsigijimo, mokymų, buvo ir kitų motyvų, kuriais atsakovė vedė pinigus ieškovėms, kaip neretai būna juridinių asmenų veikloje.
19. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad reiškė šį reikalavimą sutarčių galiojimo metu ar nutraukus sutartis. Šis atsakovės reikalavimas atsirado net gerokai vėliau, nei ieškovės pareiškė ieškinį atsakovei, po to, kai ginčo nepavyko išspręsti taikiai. Tuo tarpu jei 2 610,10 Eur sumą (sumokėtą už prekes) išdalinti dešimčiai mėnesių (pagal sutarties 2.1. p. nuostatą dėl pirmų dviejų mėnesių), būtina vieno mėnesio pirktinų prekių kvota (363 Eur įskaičius PVM) nesusidaro, dėl ko bauda tokių atveju galėtų būti net 5000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas nebuvo įrodytas ar tikėtinai pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Atsakovė MB „Nagų estetikos mokymo centras“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB “Estnaila“ ieškinį atmesti, o atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” priešieškinį tenkinti pilnai ir atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” naudai iš ieškovės UAB “Estnaila” priteisti 5 953,25 Eur sumą, įgytą be teisinio pagrindo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-05-17 iki visiško sprendimo įvykdymo, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Estnaila” (e. b. III t., 53–74 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo šalių sutartinių teisnių santykių kvalifikavimu dėl tarp ieškovės UAB “Estnaila” ir atsakovės 2016-05-03 sudarytos sutarties, mano, kad šalis realiai siejo ne franšizės sutartiniai santykiai, o prekės ženklo licencinės sutarties santykiai. Tam, kad šalis sietų franšizės santykiai, neužtenka, kad būtų suteikta teisė naudotis tik prekės ženklu, būtina perduoti kitai šaliai teisę naudotis išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ir paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.). Ieškovės neįrodė, jog perdavė atsakovei kažką daugiau, nei teisę naudotis prekės ženklu “Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras”, nes ieškovės be prekės ženklo ir neturėjo jokių išskirtinių žinių, patirties, mokymų metodologijos, kuri būtų atsakovei nežinoma.
20.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad franšizės sutartys nebuvo įregistruotos įstatytų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre ir Prekių ženklų registre, o teisę naudoti prekės ženklą “Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras” atsakovei perdavė ne ženklo savininkas UAB “Nagų imperija”, o ieškovė UAB “Estnaila”.
20.3. Ieškovės neįrodė, kad atsakovė neįvykdė sutarties ar ją vykdė netinkamai. Jokių pretenzijų, įspėjimų atsakovė iš ieškovių nesulaukė iki pat tol, kol informavo ieškoves, kad sutartys nutraukiamos pasibaigus 1 metų sutarties galiojimo terminui. Tik gavusios iš atsakovės pranešimus, ieškovės nurodė atsakovei, kad neva franšizės sutartys buvo nevykdomos, netinkamai vykdomos.
20.4. Kintamas franšizės mokestis taikomas tik tuo atveju, jei pelnas už mokymus sudaro 5 700 eurų. Jeigu konkretūs mokymai nėra pelningi, tai kintamas franšizės mokestis nėra skaičiuojamas. Atsakovė pateikė teismui, kad nei vienų atsakovės organizuotų mokymų su kviestiniais mokytojais iš užsienio pelnas nesudarė 5 700 Eur, todėl kintamas franšizės mokestis neturėjo būti ir nebuvo skaičiuojamas. Dėl kintamo franšizės mokesčio sugeneravimo, mokėjimo, tarp ieškovės UAB “Estnaila” ir atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” niekada nebuvo kilęs joks ginčas. Nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teismui daryti išvadą, kad Sutarties 2.2. punktas buvo pažeistas ir iš atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” priteisti ieškovei UAB “Estnaila” 500 Eur baudą.
20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 3.3.4. punktą. Sutarties 3.3.4. punkte numatyta, kad kiekvienas Mokymų centro padalinio mokytojas (meistras) ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos atsiųstų Teisių turėtojui savo asmeniškai sumodeliuoto kūrybiško nagų darbo nuotrauką, panaudotas medžiagas, priemones ir trumpą darbo aprašymą. Sumodeliuotų nagų darbas gali būti atliekamas išskirtinai naudojant tik Prekes ir kitokias medžiagas, kurias platina Teisių turėtojas. Atsakovė nurodytą medžiagą teikė ieškovei ir savo asmeniškai sumodeliuotų kūrybiškų nagų darbo nuotraukas pastoviai siuntė ieškovei. Ieškovė atsakovės atstovės D. M. asmeninių darbų nuotraukas pastoviai talpino savo internetiniame puslapyje. Dėl Mokymų centro padalinio mokytojo (meistro) (šiuo atveju atsakovės atstovės D. M.) asmeniškai sumodeliuotų kūrybiško nagų darbo nuotraukų tarp ieškovės UAB „Estnaila” ir atsakovės nekildavo jokių problemų.
20.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 5.4. punktą. Atsakovė Sutarties 5.4. punkte prašytą informaciją ieškovei teikė, atsakovė geranoriškai vykdė sutartimis prisiimtas pareigas, teikė ieškovėms visą būtiną pateikti ir prašomą informaciją (tame tarpe informaciją apie pravestus mokymus pagal atskiras mokymo rūšis bei su jais susijusią informaciją (mokymų pavadinimas, data, mokymus išklausiusių asmenų skaičius ir jų kontaktai), išduotų sertifikatų skaičius; baigusio mokymus asmens galutinio egzamino darbo, kurio pagrindu išduotas sertifikatas, nuotrauką, finansinės atskaitomybės dokumentus. Tai matyti iš ieškovių pateikto susirašinėjimo, iš atsakovės pateiktų duomenų (susirašinėjimo el. paštu, siųstų dokumentų pavyzdžių).
20.7. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino, kad pagrindinę prievolę (sumokėti franšizės mokestį) atsakovė yra pilnai įvykdžiusi ir dėl pagrindinės prievolės ginčo tarp bylos šalių nėra, baudas atsakovei skyrė formaliais pagrindais, ir taip sudarė sąlygas ieškovei UAB “Estnaila” piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė įrodė, kad pagrindinę prievolę - mokėti franšizės mokestį pagal 2016-05-03 Franšizės sutartį - vykdė laiku ir tinkamai, t. y. pagrindinę prievolę įvykdė ir tarp bylos šalių nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės.
20.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, nevertino šalių bendradarbiavimo, abiejų sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ir kitų aplinkybių vykdant sutartį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės sutartinės atsakomybės klausimą, privalėjo atsižvelgti į abiejų sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo aplinkybes, įvertinti bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimą, nustatant, kad neigiamas pasekmes turi prisiimti ir ieškovės.
20.9. Pirmosios instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tačiau Šiaulių apylinkės teismas šio klausimo iš viso nesprendė. Ieškovė UAB “Estnaila” jokių nuostolių nepatyrė, nes visą sutarties galiojimo laikotarpį (1 metai) atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” mokėjo sutartimi nustatytą (po kelių mėnesių - vienašališkai ieškovės dvigubai padidintą) franšizės mokestį, o sutartis buvo nutraukta suėjus terminui. Ieškovė, sudarydama terminuotą sutartį, negali tikėtis, kad ją nutraukus suėjus terminui, kita sutarties šalis dar turi pareigą šį savo veiksmą kompensuoti, sumokėdama baudą.
20.10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nors Civilinio proceso kodeksas tokios teisės teismui nesuteikia. Pirmosios instancijos teismas patenkino reikalavimą, kurio nebuvo ieškinyje pareikšta - priteisė 700 Eur, sumokėtus ieškovės UAB “Estnaila” teisininkei L. R., kaip nuostolius, nors ieškovė šias išlaidas tiek ieškinyje, tiek 2018-06-07 prašyme dėl dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti kaip ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė priešieškinio, tai yra netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nevertino, neanalizavo su priešieškinio reikalavimais susijusių ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo atmesti priešieškinį nepagrindė, priešieškinis atmestas neišanalizavus jame nurodytų aplinkybių ir argumentų. Atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” įrodė, kad ieškovė UAB “Estnaila” praturtėjo atsakovės sąskaita - atsakovė pateikė teismui tiesioginius rašytinius įrodymus, kad ieškovei UAB “Estnaila” per 2016-05-03 Franšizės sutarties galiojimo laikotarpį bankiniais pavedimais pervedė 8 563,35 Eur. Tuo tarpu ieškovė UAB “Estnaila” neįrodė gautų 5 953,25 Eur gavimo teisinio pagrindo.
20.12. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nes vertino ne įrodymų visumą, o tik tam tikrus įrodymų fragmentus, kai kurių įrodymų (atsakovės pateiktų prekių užsakymo dokumentų, skolų suderinimo akto, atsakovės buhalterės siųstų ieškovei el. laiškų, mokėjimų pavedimų) iš viso nevertino, ir remdamasis tik įrodymų dalimi, jų nesiedamas su kitais bylos duomenimis, netinkamai taikė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas ir jas aiškinančią teismo praktiką. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas faktinės aplinkybės dėl ieškovės UAB “Estnaila” nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita nenustatė pažeisdamas proceso įstatymo reikalavimus.
20.13. Sutartiniai santykiai šalis siejo nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 2 d., todėl visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas paskaičiavo franšizės mokestį už dvi pirmas mėnesio dienas. Toks paskaičiavimas yra neteisingas, atsakovė savo pareigą sumokėti franšizės mokestį ieškovei UAB “Estnaila” yra pilnai įvykdžiusi, todėl 15,61 Eur franšizės mokesčio priteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja sudarytai sutarčiai.
20.14. Pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai aiškino ir taikė atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstas ir prieštaringas išvadas, kad ieškovės UAB “Estnaila” sumokėti teisininkei L. R. pinigai priskirtini prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų ir priteisė dalį šių pinigų ieškovei UAB “Estnaila” iš atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” kaip nuostolius.
20.15. Teisininkei L. R. 800 Eur buvo sumokėti pagal 2017 m. vasario 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017-03 (už franšizės sutarčių analizę, rašto rengimą), tuo tarpu ginčas tarp bylos šalių kilo tik 2017 metų balandžio mėnesį, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovės UAB “Estnaila” sumokėtus teisininkei L. R. pinigus priskirti prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų ir priteisti dalį šių pinigų ieškovei UAB “Estnaila” iš atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” kaip nuostolius.
20.16. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai paskirstė tarp bylos šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei UAB “Estnaila“ sumažinus pareikštą finansinį reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad pirminio didesnio reikalavimo pareiškimą būtų nulėmęs atsakovės elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Įvertinus tai, kad pradinė ieškovės UAB “Estnaila” reikalavimo suma nurodyta 4500 Eur, vėliau ji sumažinta iki 1500 Eur, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pirminį 4500 Eur reikalavimą. Dėl to laikytina, jog ieškovės UAB “Estnaila” reikalavimas patenkintas 33,33 procentais ir ieškovei UAB “Estnaila” pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti daugiau nei 266,64 Eur dėl ieškinio patenkinimo.
20.17. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2018-06-28 priimtu sprendimu, sprendime išdėstytais motyvais yra akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės UAB „Nagų imperija“ ir UAB „Estnaila“ prašo apeliantės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ ieškovių UAB „Nagų imperija“ ir UAB „Estnaila“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei buvo suteikta ne tik galimybė naudotis prekės ženklu „Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras“, kuris, nors ir priklauso ieškovei UAB „Nagų imperija“, tačiau 2016-03-20 Susitarimu dėl prekės ženklo naudojimo buvo perduotas naudotis UAB „Estnaila“, kuri pagal aptariamo susitarimo 2.1.4 p. turi teisę minėtą prekės ženklą perleisti naudotis tretiesiems asmenims, vykdantiems veiklą nagų estetikos srityje. Tai, kad minėtos franšizės sutartys nebuvo įregistruotos registruose, automatiškai nedaro šių franšizės sutarčių negaliojančiomis. 2016-05-03 Franšizės sutartis Nr. EST-011 atitinka CK 6. 766 straipsnyje nustatytus franšizės sutartims keliamus kriterijus. Atsakovės į bylą pateiktas kursų sąrašas patvirtina, kad didelė dalis kursų atsakovės buvo rengiami iš 2016-05-03 Franšizės sutarties Nr. EST-011 3.1 p. įvardintų mokymų sąrašo. Iš įrodymų viseto akivaizdžiai matyti, kad franšizės sutartys buvo ne tik sudarytos tinkamai bei atitiko visus franšizės sutartims keliamus kriterijus, bet taip pat ir buvo vykdomos, o atsakovei pagal 2016-05-03 Franšizės sutartį Nr. EST-011 buvo suteikta viskas, kas buvo sutarta, t. y. teisė Šiaulių regione atidaryti mokymų centrą ir jame rengti nagų estetikos mokymus, suteikti mokymus baigusiems ir egzaminą išlaikiusiems asmenims mokymų baigimo sertifikatus, teisė vykdant veiklą naudoti prekės ženklą „Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras“, teisė pasinaudoti ieškovių patirtimi, mokymų metodologija bei kitu know-how. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų konstatuotina, kad atsakovė pasinaudojo sutarties 1.1.1. punkte nurodyta teise bei įsteigė Tarptautinio nagų estetikos mokymo centro padalinį bei jame rengė mokymus, teikė sertifikatus. Ginčo dėl šio fakto byloje nėra, tai matyti ir iš fotonuotraukų. Atsakovės teiginys, kad jokių pretenzijų dėl to, kaip buvo vykdoma sutartinė atskaitomybė, nebuvo, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Tiek ieškovės UAB „Estnaila“ atstovės V. B., tiek ir liudytoja apklaustos D. S. parodymais nustatyta, kad atsakovė sulaukė nemažai žodinių pretenzijų, taip pat V. B. kartą buvo nuvykusi į Šiaulius asmeniškai pasikalbėti dėl tolimesnio bendradarbiavo perspektyvų, nes atsakovė nuolat pažeidinėjo franšizės sutarčių nuostatas. Viso proceso metu ieškovės teigė, kad išlaidos, susijusios su teisininkės L. R. paslaugų apmokėjimu, nebuvo bylinėjimosi išlaidos, ir jos buvo skaičiuojamos kaip nuostoliai. Tai matyti iš to, kaip šios išlaidos buvo pateiktos procese, kaip buvo aiškinamos teismo posėdžio metu, taip pat kaip buvo formuojamas reikalavimas dėl jų. Atsakovei priešieškinio turtinį reikalavimą grindžiant nepagrįsto praturtėjimo institutu, privalu įrodyti visų 7 actio de in rem verso prielaidų egzistavimą, t. y. bent vienos prielaidos nebuvimas, aptariamu atveju, atima galimybę vadovautis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Atsakovei sąskaitos buvo įteiktos (vienos skaitmeniniais kanalais, kitos asmeniškai) ir tai, kad atsakovė, nors kai kurių iš jų galimai neįtraukė į buhalterinę apskaitą, bet už visas atsiskaitė panašiu metu, kai jos buvo išstatytos, ir to klausimo nekėlė beveik 2 metus iki to momento, kai priešieškiniu pareikalavo priteisti 5 953,25 Eur. Teismas sprendime įvertino ginčo šalių procesinį elgesį bei susidariusias aplinkybes, tinkamai tai įvertino ir atitinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ apeliacinis skundas netenkinamas.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo ieškovės UAB “Estnaila“ ieškinį atmesti, o atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” priešieškinį tenkinti. Atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimu dėl tarp ieškovės UAB “Estnaila” ir atsakovės 2016-05-03 sudarytos sutarties, mano, kad šalis realiai siejo ne franšizės sutartiniai santykiai, o prekės ženklo licencinės sutarties santykiai.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.766 straipsnio 1 dalis numato, kad franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t. t.) (CK 6.766 straipsnio 2 dalis).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Estnaila“ ir atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” pasirašė Franšizės sutartį Nr. EST-011 bei 2016 m. gegužės 4 d. UAB „Nagų imperija“ ir atsakovė pasirašė Franšizės sutartį Nr. 36-083, kuriose numatyta, jog šiose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka teisių turėtojas (ieškovės) suteikia Naudotojui (atsakovei) neišimtinę, ribotą, atšaukiamą, atlygintinę teisę teritorijoje vykdant veiklą pasinaudoti šiomis teisių turėtojui priklausančiomis išimtinėmis teisėmis: teisė teritorijoje pardavinėti prekes, teisė teritorijoje atidaryti vieną Mokymų centro padalinį ir jame rengti nagų estetikos mokymus, suteikti mokymus ir egzaminą išlaikiusiems asmenims mokymų baigimo sertifikatus, teisė vykdant veiklą naudoti prekės ženklą, teisė pasinaudoti teisių turėtojo patirtimi, mokymų metodologija bei kitu teisių turėtojo know-how. Know-how šioje Sutartyje reiškia Teisių turėtojo patirtimi įgytą konfidencialią ir reikšmingą praktinės informacijos visumą, kuri, kaip visuma, iki jos perdavimo Naudotojui nebuvo žinoma (įskaitant, bet neapsiribojant, pardavimų, distribucijos, mokymų ir kiti verslo metodai, technologija ir standartai, meistrų kontaktai, mokymų ir Prekių asortimentas, mokymų ir Prekių pateikimas klientams, klientų aptarnavimo kultūra, marketingo bei reklamos priemonės ir kt.) (Sutarties 1.1.1., 1.1.2., 1.2. punktai). Sutarties 2.1. punktu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu už naudojimąsi išimtinėmis teisėmis įsipareigojo mokėti Teisių turėtojui 100 Eur, pridedant prie šios sumos taikytiną PVM. Šalys susitarė, kad ši sutartis galioja vienerius kalendorinius metus (9.1. p.) (e. b. I t., 14–28 b. l.).
27. Iš 2016-05-03 Franšizės sutarties Nr. EST-011 sąlygų nustatyta, kad ji atitinka CK 6.766 straipsnyje nustatytus franšizės sutartims keliamus reikalavimus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Estnaila“ buvo sudaryta ir vykdoma franšizės sutartis, atsakovė iš jos gavo neabejotiną naudą bei prielaidas vykdyti verslą (e. b. I t., 21–28 b. l.). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė naudojosi registruotu prekės ženklu – Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras (e. b. III t., 19-20 b. l.), įsteigė Tarptautinio nagų estetikos mokymo centro padalinį, rengė jame mokymus, teikė sertifikatus (e. b. III t., 51–108 b. l.). Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovei buvo perduota tam tikros apimties know-how. UAB „Estnaila“ teismui pateiktame 2017-12-07 rašte nurodyta, kad D. M., MB “Nagų estetikos mokymo centras” vadovė, mokėsi tarptautinio nagų estetikos mokymo centro rengiamuose mokymuose 2017-02-10, 2017-01-16- 2017-01-18, 2016-09-09-10, 2016-10-10, 2016-11-11-12, 2016-11-08-10, 2016-05-30-31,2016-05-27-29, 2016-05-13-14 ir kt. (e. b. I t., 91–104 b. l.). Byloje pateikti įrodymai apie metodinės medžiagos perdavimą D. M. (e. b. I t., 105–111, 133–171 b. l.).
28. Kaip jau minėta, atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimu, nurodydama, kad šalis realiai siejo ne franšizės sutartiniai santykiai, o prekės ženklo licencinės sutarties santykiai.
29. Pažymėtina, kad atsakovė nuo pat priešieškinio pateikimo buvo atstovaujama advokatės, tačiau nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kad ieškovės, pateikdamos ieškinį, o taip pat nagrinėjant bylą iš esmės, neteisingai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, nes apeliantės vertinimu, tai yra prekės ženklo licencinė sutartis. Kad šalis siejo ne franšizės santykiai, o prekės ženklo licenciniai sutartiniai santykiai, atsakovė nenurodė ir priešieškinyje.
30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Šiuo atveju ieškovės turėjo įrodyti, kad jas ir atsakovę siejo sutartiniai franšizės santykiai, kurių pagrindu atsakovė yra atsakinga prieš ieškoves ir turi sumokėti baudą. Tuo tarpu atsakovės pareiga buvo įrodyti, jog ji nėra atsakinga ieškovėms ir kad šalis sieja Prekių ženklo licencinė sutartis. Pažymėtina, kad argumentą, jog šalių sutartiniams santykiams turi būti taikomos prekės ženklo licencinės sutarties nuostatos, atsakovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nors ir nurodė, kad nesutinka su teisinių santykių kvalifikavimu, tačiau reikalavimo šalių santykiams taikyti Prekių ženklo licencinę sutartį nereiškė (CPK 312 straipsnis). Apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl Prekių ženklo licencinės sutarties taikymo šalių sutartiniams santykiams nenurodė ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo argumentas dėl neteisingai kvalifikuotų šalių sutartinių santykių yra naujas, nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
32. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad franšizės sutartys nebuvo įregistruotos įstatytų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre ir Prekių ženklų registre, o teisę naudoti prekės ženklą “Tarptautinis nagų estetikos mokymo centras” atsakovei perdavė ne ženklo savininkė UAB “Nagų imperija”, o ieškovė UAB “Estnaila”.
33. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2016-03-20 tarp ženklo savininkės UAB „Nagų imperija“ ir ženklo naudotojos UAB „Estnaila“ buvo pasirašytas susitarimas dėl prekės ženklo naudojimo, kuriuo šalys susitarė, jog ženklo savininkas suteikia neišimtinę, neatlygintiną, neterminuotą teisę Naudotojui naudoti, valdyti prekės ženklą su teise šio prekės ženklo naudojimą perleisti tretiesiems asmenims (1.1, 2.1.4 p.) (e. b. II t., 19-20 b. l.). Ieškovė UAB „Estnaila“, vadovaudamasi minėtos sutarties nuostatomis, turėjo teisę prekės ženklo naudojimąsi perduoti tretiesiems asmenims, ką ji ir padarė, perduodama jį naudotis atsakovei MB “Nagų estetikos mokymo centras”. CK 6.767 straipsnio 1 dalis numato, kad franšizės sutartis turi būti rašytinė, rašytinės formos nesilaikymas franšizės sutartį daro negaliojančia. Taigi, minėta teisės norma franšizės sutartį laiko negaliojančia tik tuo atveju, jeigu franšizės sutartis buvo sudaryta ne rašytine forma. Aplinkybė, jog franšizės sutartys nebuvo įregistruotos juridinių asmenų registre, automatiškai nedaro šių sutarčių negaliojančiomis (CK 6.767 straipsnis).
34. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė Sutarties 3.3.4. punktą, nes atsakovė nurodytą medžiagą teikė ieškovei ir savo asmeniškai sumodeliuotų kūrybiškų nagų darbo nuotraukas pastoviai siuntė ieškovei.
35. Sutarties Nr. EST-011 3.3.4. punkte numatyta, kad Naudotojas įsipareigoja užtikrinti, kad kiekvienas Mokymų centro padalinio mokytojas (meistras) ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 25 dienos atsiųstų Teisių turėtojui savo asmeniškai sumodeliuoto kūrybiško nagų darbo nuotrauką, panaudotas medžiagas, priemones ir trumpą darbo aprašymą. Sumodeliuotų nagų darbas gali būti atliekamas išskirtinai naudojant tik Prekes ir kitokias medžiagas, kurias platina Teisių turėtojas.
36. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroninėmis ryšių priemonėmis patvirtina, kad šių duomenų atsakovė ieškovėms neteikė. Byloje yra pateiktos sumodeliuoto kūrybiško nagų darbo nuotraukos, tačiau nėra jokių duomenų, kad jos buvo išsiųstos ieškovėms (e. b. III t., 109–120 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Sutarties 3.3.4. punkto pažeidimą, todėl iš atsakovės priteisė 500 Eur dydžio baudą.
37. Apeliantės teigimu, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teismui daryti išvadą, kad Sutarties 2.2. punktas buvo pažeistas, ir iš atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” priteisti ieškovei UAB “Estnaila” 500 Eur baudą, nes kintamas franšizės mokestis neturėjo būti ir nebuvo skaičiuojamas.
38. Sutarties Nr. EST-011 2.2 punktas numato, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nuo Mokymų centro padalinio vykdomos veiklos Naudotojas (atsakovė) įsipareigoja mokėti Teisių turėtojui (ieškovei UAB “Estnaila“) kintamą franšizės mokestį. Kintamas franšizės mokestis yra lygus 40 procentų (keturiasdešimčiai procentų) nuo organizuojamų mokymų, kviestinių mokytojų iš užsienio, uždirbto pelno, kuris apskaičiuojamas iš kiekvienų organizuojamų mokymų sugeneruotų pajamų atimant protingas ir pagrįstas Naudotojo išlaidas, patirtas tiems konkretiems mokymams suorganizuoti ir pravesti. Šis kintamas franšizės mokestis taikomas tik tuo atveju, jei pelnas už mokymus sudaro 5 700 eurų. Jeigu konkretūs mokymai nėra pelningi, tai kintamas franšizės mokestis nėra skaičiuojamas. Per 15 kalendorinių dienų nuo kiekvienų mokymų pabaigos Naudotojas įsipareigoja pateikti Teisių turėtojui kintamo franšizės mokesčio dydį ir jį pagrindžiančius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
39. Apeliantė nesutinka su paskirta bauda, pastarajai nevykdant Sutarties 2.2. punkto, nurodydama, jog kintamas franšizės mokestis neturi būti skaičiuojamas, nes pelnas už mokymus neviršija 5700 eurų. Atsakovės teismui pateiktas kursų sąrašas laikotarpiu nuo 2016-05-03 iki 2017-05-13 rodo, kad organizuotų mokymų su kviestiniais mokytojais iš užsienio pelnas nesiekė 5 700 Eur sumos (e. b. II t., 68–70 b. l.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 2.2 punktas numato ne tik sąlygas, kuomet turi būti mokamas kintamas franšizės mokestis, bet ir Naudotojo pareigą pateikti Teisių turėtojui pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurių pagrindu būtų apskaičiuojamas kintamas franšizės mokestis. Byloje pateiktas mokymų sąrašas bei susirašinėjimas elektroninėmis ryšių priemonėmis patvirtina, kad atsakovė vykdė daug, dažnai ir įvairaus pobūdžio mokymų, tačiau duomenų apie rengiamus mokymus ir gautas pajamas ieškovėms neteikė. Minėti duomenys pateikti tik pirmosios instancijos teismui (e. b. II t., 68–70 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, bauda atsakovei nevykdant Sutarties 2.2. punkto, paskirta pagrįstai.
40. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė Sutarties 5.4. punktą.
41. Sutarties Nr. EST-011 5.4. punktas numato, kad ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 10 (dešimtos) dienos Naudotojas įsipareigoja pateikti Teisių turėtojui detalią Veiklos ataskaitą už praėjusį mėnesį. Ataskaitoje privalo būti nurodyta: mėnesio vykdytos veiklos apibūdinimas (5.4.1p.); išvardyti visi Mokymų centro padalinio vesti mokymai pagal atskiras mokymų rūšis bei su jais susijusi informacija (mokymų pavadinimas, data, kiekvienus mokymus išklausiusių asmenų skaičius ir jų kontaktai: vardas, pavardė, gimimo data, telefono numeris, el. pašto adresas, kiekvienų mokymų metu išduotų Sertifikatų skaičius, kita Teisių turėtojo reikalaujama informacija) (5.4.2 p.); kiekvieno Mokymų centro padalinio vestus mokymus baigusio asmens galutinio egzamino darbo, kurio pagrindu išduotas Sertifikatas, nuotrauka (5.4.3 p.); kita Teisių turėtojo raštu pareikalauti informacija (5.4.4 p.).
42. Iš ieškovių paaiškinimų bei susirašinėjimo elektroninėmis ryšių priemonėmis matyti, kad atsakovė, nors ir teikė tam tikrus įrodymus (siuntė nuotraukas iš mokymosi ir egzaminų fragmentų, sertifikatus), tačiau ne pilna apimtimi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog šie rezultatai buvo užfiksuoti visais mokymų atvejais.
43. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad sutartiniai santykiai šalis siejo nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskaičiavo franšizės mokestį už dvi pirmas mėnesio dienas, 15,61 Eur franšizės mokesčio priteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja sudarytai sutarčiai.
44. Iš Sutarties Nr. EST-011 9.1. punkto matyti, kad šalys susitarė, jog ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 1 (vienerius) kalendorinius metus.
45. Atsakovė 2017-04-10 Pranešimais apie sutarties nutraukimą informavo ieškoves, kad 2016-05-03 ir 2016-05-04 Franšizės sutartys bus nutrauktos vadovaujantis sutarčių 9.1 ir 10.1 punktais, pasibaigus 1 metų sutarčių galiojimo terminui (e. b. I t., 176–177 b. l.). 2016-05-03 Franšizės sutarties Nr. EST-011 galiojimo terminas yra 1 metai, kuris baigėsi 2017 m. gegužės 3 d., 2016-05-04 Franšizės sutarties galiojimo 1 metų terminas baigėsi 2017 m. gegužės 4 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 15,61 Eur franšizės mokesčio priteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl sprendimas šioje dalyje tikslintinas.
46. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė priešieškinio, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nevertino, neanalizavo su priešieškinio reikalavimais susijusių ir byloje esančių rašytinių įrodymų.
47. Atsakovė, priešieškiniu reikšdama reikalavimą priteisti iš ieškovės UAB „Estnaila“ 5 953,25 Eur sumą, įgytą be teisinio pagrindo, nurodė, kad per 2016-05-03 Franšizės sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė sumokėjo ieškovei UAB „Estnaila“ 8 563,35 Eur, o turėjo pagrindą sumokėti tik 2 610,10 Eur, todėl ieškovė UAB „Estnaila“ turi pareigą grąžinti atsakovei 5 953,25 Eur (e. b. II t., 27–30 b. l.). Atsakovė pateikė sąrašą, kuriame nurodytos iš ieškovės gautos sąskaitos faktūros bei atsakovės įvykdyti mokėjimai (e. b. II t., 31–32 b. l.).
48. Ieškovė UAB „Estnaila“, atsikirsdama į priešieškinį, pateikė teismui atsiliepimą bei 2018-01-01 pažymą, iš kurios matyti, kad ji atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras 8 264,77 Eur sumai už laikotarpį nuo 2016-06-06 iki 2017-05-02 , o atsakovė 8 163,35 Eur sumai šias sąskaitas apmokėjo (e. b. II t., 15–16 b. l.). Šioje pažymoje nurodyta, kad likutis 2017-05-31 dienai yra 101,42 Eur UAB „Estnaila“ naudai, PVM sąskaitą faktūra ESN1700387 liko neapmokėta. Palyginus ieškovės UAB „Estnaila“ ir atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras” pateiktų gautų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų duomenis matyti, kad šie duomenys kardinaliai skiriasi. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovių atsiliepime į priešieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kad be atsakovės įvardintų sąskaitų, kurias ji nurodė gavusi, jai dar neabejotinai buvo įteiktos 14 vnt. PVM sąskaitų faktūrų (e. b. II t., 142–146 b. l.). Ieškovės teigimu, dalis sąskaitų buvo įteikta atsakovės vadovei D. M. asmeniškai ir pagal jas buvo atlikti mokėjimai. Kad sąskaitos faktūros, kurių atsakovė teigia negavusi, jai buvo įteiktos elektroninėmis ryšių priemonėmis, patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei PVM sąskaitų faktūrų siuntimo ataskaita (e. b. II t., 90–118 b. l.). PVM sąskaitų faktūrų ataskaita patvirtina, kad dalis sąskaitų faktūrų D. M. buvo įteiktos asmeniškai (e. b. II t., 118 b. l.). Kad atsakovės nurodytos sąskaitos faktūros atsakovei buvo įteiktos, patvirtina ir tas faktas, jog jas atsakovė MB “Nagų estetikos mokymo centras” apmokėjo, šias aplinkybes patvirtino ieškovė UAB „Estnaila“. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ieškovei nereiškė, reikalavimo grąžinti permokėtas pinigų sumas neteikė iki pat priešieškinio pateikimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė klaidina ne tik proceso dalyvius, bet ir teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia tai, jog ieškovė UAB „Estnaila“ yra be teisinio pagrindo įgijusi atsakovės pinigines lėšas. Konstatavus, kad ieškovė UAB „Estnaila“ nėra nepagrįstai praturtėjusi atsakovės sąskaita, pareigos sumokėti 5 953,25 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, ji neturi. Teisėjų kolegija dėl priešieškinio nepagrįstumo pritaria ir pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja.
49. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų - priteisė 700 Eur, sumokėtus ieškovės UAB “Estnaila” teisininkei L. R., kaip nuostolius, nors ieškovė šias išlaidas tiek ieškinyje, tiek 2018-06-07 prašyme dėl dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti kaip ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
50. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir sprendime nurodė aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, priteisimo iš atsakovės MB “Nagų estetikos mokymo centras”. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdyje ieškovių atstovas 1050 Eur bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti kaip nuostolius, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas įvardijo kaip nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės sutarčių nevykdymo. Kadangi ieškovės reiškė reikalavimą teisininkei L. R. sumokėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti kaip nuostolius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų.
51. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai paskirstė tarp bylos šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovei UAB “Estnaila“ sumažinus pareikštą finansinį reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pirminį 4500 Eur reikalavimą. Dėl to laikytina, jog ieškovo UAB “Estnaila” reikalavimas patenkintas 33,33 procentais ir ieškovei UAB “Estnaila” pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti daugiau nei 266,64 Eur dėl ieškinio patenkinimo.
52. Pagal CPK nuostatas, ieškovui atsisakius savo reikalavimų ir teismui tokį atsisakymą priėmus, civilinė byla dėl šių reikalavimų turi būti nutraukta, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsisakytų reikalavimų dalyje šiuo atveju turi būti sprendžiama vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), dalies reikalavimų atsisakymas prilygsta tos bylos dalies išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ieškovas atsisakė.
53. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteikė ieškovėms Franšizės sutartyse nurodytų dokumentų, todėl ieškovės neturi pakankamai informacijos, negali tiksliai nurodyti ieškinio reikalavimų sumos, o atsakovei pateikus reikalaujamus dokumentus, patikslins ieškinio reikalavimus. Pareiškime dėl reikalavimų sumažinimo ieškovės nurodė, kad ieškinio reikalavimus sumažina ir iš atsakovės ieškovės UAB „Nagų imperija“ naudai prašo priteisti 1000 Eur sumą, o ieškovei UAB „Estnaila“ – 1500 Eur sumą, 101,42 Eur skolą bei 1050 Eur išlaidas teisinei pagalbai ir konsultacijoms apmokėti (e. b. IV t., 175–176 b. l.). Taigi, ieškinio reikalavimų sumažinimą lėmė aplinkybė, kad atsakovė laiku neteikė ieškovėms reikalaujamų dokumentų, juos pateikė tik teismui įpareigojus, ir už nesavalaikį įrodymų pateikimą yra atsakinga tik atsakovė. Ieškinio reikalavimai buvo sumažinti dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti nuo pradinės ieškinio sumos, t. y. 4500 Eur.
54. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovėms atsisakius dalies savo reikalavimų atsakovės atžvilgiu, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovių ir apeliantės turėjo būti sprendžiama vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. priteisiant bylinėjimosi išlaidas abiem šalims proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 61 procentu, priešieškinio reikalavimai atmesti, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra teisinio pagrindo.
55. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susijęs su atsakovei nepalankiu teismo sprendimo priėmimu, t. y. ne tokiu, kokio tikėjosi atsakovė.
57. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nes vertino ne įrodymų visumą, o tik tam tikrus įrodymų fragmentus, kai kurių įrodymų (atsakovės pateiktų prekių užsakymo dokumentų, skolų suderinimo akto, atsakovės buhalterės siųstų ieškovei el. laiškų, mokėjimų pavedimų) iš viso nevertino, ir remdamasis tik įrodymų dalimi, jų nesiedamas su kitais bylos duomenimis, netinkamai taikė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas ir jas aiškinančią teismo praktiką.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl Franšizės sutarties pažeidimo padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, bet ir atsakovės ir jos atstovės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus. Tai, kad atskiri byloje pateikti ir teismo žinioje buvę įrodymai nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškovės įrodė sutarčių pažeidimo faktą, o apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
60. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylinėjimosi išlaidos – 968 Eur – advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos, neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.
62. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai taikė teismų praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Estnaila“, juridinio asmens kodas 304215302, iš atsakovės mažosios bendrijos „Nagų estetikos mokymo centras“, juridinio asmens kodas 304030403, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą, 700 Eur (septynis šimtus eurų) nuostolių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 167,77 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Nagų estetikos mokymo centras“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Estnaila“ 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Vilija Valantienė