Administracinė byla Nr. I1-2242-505/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03504-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjui J. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 352,17 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde, atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 1–2, 34) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Teigė, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. dirbo Kybartų sektoriuje 0,5 etato (duomenys neskelbtini), tačiau nuo pastarosios dienos buvo atleistas iš darbo ir pervežtas atlikti tolesnės bausmės į Marijampolės pataisos namus. Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas tikėjosi būti įdarbintas, dėl to teikė prašymą, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Nurodė, kad Kybartų sektoriaus pareigūnai žadėjo pareiškėjui, jog jis galės tęsti darbą Marijampolės pataisos namuose, tačiau pareiškėjas buvo apgautas ir tapo bedarbiu. Taip pat ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau jis iki šiol nedirba. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas pasijuto diskriminuojamas, uždaras, apgautas, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, sutriko miegas, nervų sistema, kuriems kompensuoti prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad prašomą atlyginti 352,17 Eur turtinę žalą sudaro 63 darbo dienų vidutinis jo darbo užmokestis. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 7–9) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-279/4-291 „Dėl Marijampolės pataisos namų patikėjimo teise valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos plano patvirtinimo“, buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo atleistas iš einamų pareigų. Marijampolės PN, įdarbindami nuteistuosius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsniu, kuriame nurodyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas neparodė jokios iniciatyvos ieškodamas darbo, nors Marijampolės PN darbuotojai jam ne kartą siūlė rašyti prašymą dėl darbo suradimo ir tinkamai jį užpildyti, tačiau pareiškėjas prašymo nėra pateikęs iki šiol. Teigė, kad pareiškėjas individualių konsultacijų metu psichologui išsakė mintis dėl pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos dėl darbo netekimo. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareigūnai prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl žala negali būti priteisiama. Prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, atleidžiant jį iš einamų pareigų ir nesuteikiant jam darbo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100 buvo atleistas iš būrio (duomenys neskelbtini) pareigų Kybartų sektoriuje nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13–14), kadangi buvo perkeltas atlikti tolesnės bausmės į Marijampolės PN ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad, pareiškėją perkėlus į Marijampolės PN ((duomenys neskelbtini)), jis nebuvo iš naujo įdarbintas.
Teismas visų pirma pažymi, jog, vadovaujantis šiuo metu galiojančios redakcijos BVK 111 straipsnio, 126 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių, o kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių (BVK 130 str. 3 d.). Iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos BVK 125 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 dalis); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 dalis); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 dalis).
Detalesnę nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-514 patvirtintas Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tipinės tvarkos aprašas, kurio 3 punkte nustatyta, jog su nuteistuoju, įdarbintu laisvės atėmimo vietose, darbo sutartis nesudaroma. Sprendimą (įsakymą) dėl nuteistojo priėmimo į darbą priima darbdavio vadovas. Nuteistasis gali būti perkeliamas į neužimtas pareigas ir atleidžiamas iš pareigų darbdavio vadovo sprendimu (10 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti visus nuteistuosius, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš darbuotojų sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenį į dirbančių nuteistųjų sąrašus ar išbraukti iš šių sąrašų gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016). Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Kaip jau minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sprendimas atleisti pareiškėją iš einamų pareigų buvo priimtas dėl objektyvių pasikeitusių aplinkybių – Marijampolės PN Kybartų sektoriaus patalpos buvo perduotos Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl nuteistieji buvo perkelti į Marijampolės pataisos namus ((duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog po perkėlimo nedelsdamas pateikė pataisos namų administracijai prašymą dėl įdarbinimo, tačiau byloje nėra objektyvių tai pagrindžiančių duomenų. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi su skundais reikalaudamas jį įdarbinti, taip pat ne kartą jam Marijampolės PN pareigūnai siūlė rašyti prašymą dėl darbo suradimo išvardijant visas įgytas specialybes ir jį pateikti būrio atsakingam pareigūnui, tačiau pareiškėjas Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus specialistui (jo būrio) prašymo dėl įdarbinimo su išvardytomis jo įgytomis specialybėmis nebuvo pateikęs (b. l. 16, 18, 20–21, 24–25, 26). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog tokio prašymo nebuvo gavęs. Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiai pateiktais atsakovės atstovo paaiškinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas dėl įdarbinimo nebuvo išnagrinėtas arba buvo nepagrįstai atmestas.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas pateikdamas 2022 m. vasario 15 d. atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 34) kartu pateikė ir 2021 m. gruodžio 20 d. prašymą (reg. Nr. 49/07-4693), adresuotą Marijampolės PN direktoriui, kuriuo prašė suteikti jam darbą (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Minėtas pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Marijampolės PN 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2S-88 nurodant pareiškėjui, jog šiuo metu pagal užimtumo krūvį ūkio aptarnavimo darbus atlieka pakankamas nuteistųjų skaičius, todėl jis įdarbintas nebus (b. l. 35). Teismas dėl pareiškėjo 2021 m. gruodžio 20 d. prašymo ir Marijampolės PN minėto atsakymo nepasisako, kadangi pareiškėjas teikdamas skundą teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo kartu teikė ir prašymą Marijampolės PN direktoriui, į kurį atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas jau po šio skundo priėmimo.
Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą, galiojusį tiek iki 2022 m. sausio 1 d., tiek šiuo metu, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybei nekilo imperatyvi pareiga įdarbinti pareiškėją, juolab kad jis pataisos namų administracijai tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs iki skundo pateikimo dienos. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Marijampolės PN neteisėtai nepasiūlė ir nesuteikė jam darbo, atmestini kaip nepagrįsti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Daina Kukalienė