Administracinė
byla Nr. I-124-353/10.
Proceso
Nr.3-62-3-00069-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.7.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
sekretoriaujant
Dianai Stimbirytei,
dalyvaujant
pareiškėjai A. V. A.,
pareiškėjos
atstovui L. V. A. ir advokatui S. D.,
atsakovės
Birštono savivaldybės administracijos atstovams A. S. ir M. M.,
atsakovams
G. S. ir R. S. bei jų atstovei
advokatei S. Ž.,
trečiojo
suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei M. S.,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. A. patikslintą skundą atsakovei Birštono savivaldybės
administracijai, G. S. ir R. S., tretysis
suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl administracinių
aktų ir sandorių panaikinimo,
nustatė:
Pareiškėja pateikė
teismui patikslintą skundą (T.4., b.l. 2-11), kuriame prašo:
1) panaikinti 2008 m.
sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų
perdavimo sutartį Nr. IS-16, sudarytą tarp Birštono savivaldybės
administracijos ir G. N. bei R. S., dėl žemės sklypo
detaliojo plano parengimo prie esamų statinių Tylioji g. 16, Birštone;
2) įpareigoti
atsakovą, Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti ne didesnį, kaip
0,039 ha žemės sklypą prie esamo pastato Tylioji g. 16, Birštone, kaip būtiną
šiam pastatui eksploatuoti, pagal 2008 m. sausio 31 d. pasitarimo nuosavybės
teisių į žemę atkūrimo klausimais protokolo Nr. MPP-1 sprendinių schemą,
pripažįstant šią žemę valstybės išperkama žeme LR piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme;
organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą
žemės sklypo planą;
3) įpareigoti
atsakovą, Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti pareiškėjai ne
mažesnį kaip 0,1239 ha (0,1629-0,039=01239) grąžintiną žemės sklypą Tyliojoje
gatvėje, Birštone, pagal UAB „Ugiros turtas“parengtą (Birštono ir Prienų
žemėtvarkos skyriuje 2009-11-03 suderintą) situacijos schemą (plane žymimoje
teritorijoje Nr. 2), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra
priskirta valstybės išperkamai žemei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme; organizuoti šio
žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypų planą;
4) įpareigoti
atsakovą, Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti pareiškėjai ne mažesnį
kaip 0,1550 ha ploto grąžintiną žemės sklypą Tyliojoje gatvėje, Birštone, pagal
UAB „Ugiros turtas“ parengtą (Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriuje 2009 m.
lapkričio 3 d. suderintą) situacijos schemą (plane žymima teritorija Nr. 1),
pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirta valstybės
išperkamai žemei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme; organizuoti šio žemės sklypo
kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą;
5) panaikinti
Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymą
Nr. AV-04, kuriuo patvirtintas skvero Birštone, Jaunimo g. ir Kęstučio g.
sankirtoje detalusis planas;
6) įpareigoti
atsakovą, Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti pareiškėjai ne
mažesnį kaip 0,2155 ha ploto grąžintiną žemės sklypą pagal UAB „Ugiros turtas“
parengtą (Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriuje 2009-11-03 suderintą
)situacijos schemą (plane žymima teritorija Nr. 3), 0,51 ha dydžio Birštono
miesto savivaldybės skvero, įvardinto „Kauno apskrities Birštono miesto
savivaldybės skveru prie savivaldybės pastato Kęstučio g., Birštono mieste“,
ribose, pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirta
valstybės išperkamai žemei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme; organizuoti šio
žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą;
7) kreiptis į
Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti: ar 2005 m. birželio 30 d. priimto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir
rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose
ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 723, 1.2.3.
punktas, kuriuo nutarta pakeisti LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimą
Nr. 583“ Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų
teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose,
ribų planų sąrašas papildytas 28 punkto 28.4. papunkčiu, kuriuo į šį sąrašą
įtrauktas 0.51 dydžio (matmuo nenurodytas) Kauno apskrities Birštono miesto
savivaldybės skveras prie savivaldybės pastato Kęstučio g. , Birštono mieste,
esantis Nemuno kilpų regioniniame parke, neprieštarauja LR Konstitucijos 5 straipsnio
2 ir 3 dalims, 23 straipsnio 1,2 ir 3 dalims bei Konstitucijos preambulėje
nustatytoms teisingumo bei teisinės valstybės nuostatoms, o taip pat 109
straipsnyje nustatytoms teisingumo vykdymo nuostatoms, tiek dėl skvero prie
savivaldybės pastato Kęstučio g. Birštone įtraukimo į šį sąrašą „skveru“
įvardinta žemė tampa valstybės išperkama žeme Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m.) 12 straipsnio prasme, ir tai
užkerta kelią šį turtą susigrąžinti teisėtai pretendentei natūra.
Patikslintame skunde
pareiškėja nurodė, jog jos tėvas, V. L., 1991 m. spalio 24
d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą
grąžinant jį natūra, tačiau sprendimas nėra priimtas iki šiol. Atsakovė,
Birštono savivaldybės administracija, pradėjo rengti ginčo teritorijos detalųjį
planą, siekdama nustatyti būtiną žemės sklypo dydį esamam statiniui Tylioji g.
16, Birštone, eksploatuoti, tačiau kilus ginčui tarp suinteresuotų šalių, ši
procedūra sustabdyta. Buvo sudaryta komisija, kuri 2008 m. sausio 31 d.
pasitarimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais protokolu Nr. MPP-1
nusprendė pasiūlyti suinteresuotiems asmenims sprendimų schemą ir atnaujinti
detalaus plano rengimą. Tačiau vėliau detalaus plano rengimas sutartimi buvo
perduotas Tylioji g. 16 savininkams R. S. ir G. N., kurie yra
suinteresuoti sklypo padidinimu. Suformavus naują žemės sklypą apie šį pastatą,
bus pažeistas pareiškėjos teisės atkuriant nuosavybės teises į minėtą sklypą. Detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos žemės sklypų valdytojui
ar naudotojui, gali būti perduodamos tik tuomet, kai jų prašymuose nurodyti
planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Žemės
teritorija, kuri įvardinta kaip skveras prie savivaldybės pastato“, negali būti
pripažinta valstybės išperkama žeme LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, kadangi prašymo
atkurti nuosavybės teises padavimo metu nebuvo išreikštas joks visuomeninis
poreikis į šią žemę. Skveras prie savivaldybės pastato Kęstučio g., Birštone
priskirtas tik 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583. Ši teritorija dar ir
šiuo metu yra planuojama, o savininko subjektyvinė teisė į šį turtą atsirado
jau 1991 m., todėl šis sklypas negalėjo būti pripažintas valstybės išperkama
žeme. Pareiškėja nesutinka, jog detaliajame plane, grąžintinoje teritorijoje,
yra projektuojamas pėsčiųjų takas. Vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2004 m.
gegužės 17 d. nutarties argumentais, kuris konstatavo, jog nepagrįstas motyvas,
kad grąžintino V. L. žemės sklypo dalis reikalinga visuomenės, t.y.
miesto poreikiams, nes sprendimas tuo klausimu priimtas tik 2004 m. vasario 13
d., o pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 12 str., V. L. negrąžintino žemės sklypo dalis tuo metu, kai
buvo sudarinėjami detalieji planai, neįėjo į valstybės išperkamos žemės
kategoriją. Pareiškėja nurodė, kad yra neteisėtas ir nepagrįstas Birštono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.
AV-04, kuriuo patvirtintas skvero Birštone, Jaunimo g. ir Kęstučio g. sankirtoje
detalusis planas. LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad
nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti be kitų
interesų ir į turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, o vadovaujantis šio
įstatymo 24 str. 4 d. detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo
tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis
Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. bei 5 str. 2 d. 1 p. V. L., kaip buvęs turto
savininkas, turėjo teisę atkurti nuosavybės teises įminėtą nekilnojamąjį turtą
susigrąžinant jį natūra. Ši teisė istorinio teisingumo vykdymo kontekste
pripažįstama prioritetine teise.
Pareiškėjos advokatas
S.
D. teismo
posėdyje palaikė patikslintame skunde nurodytus motyvus.
Atsakovė Birštono
savivaldybės administracija su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė
jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje nurodė,
jog žemėtvarkos skyrius 2003 m. sausio
28 d. raštu Nr. 103 Birštono miesto savivaldybės tarybai pateikė buvusio žemės
savininko V. L. nuosavybės teise turėtos žemės kartografuotų ribų planą. Ji 2003 m.
vasario 4 d. raštu Nr. (3.11()SR-51 pateikė informaciją, jog iš žemės savininko
V.
L. nuosavybės
teisėmis valdytos 1.07 ha žemės, laisvos žemės yra 0,08 ha, o kita žemė –
valstybės išperkama. Birštono savivaldybės administracija, vykdydama teismo
įpareigojimą, 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. (6.15)-SR-1481 pateikė teismui
kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos suplanuotos ir planuojamos teritorijos
V.
L. nuosavybės
teise turėtos žemės ribose. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus
2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AV-32 „Dėl detaliojo plano rengimo žemės
sklypų Birštone, Tylioji g. 12,14,16 ploto ir ribų formavimui“ buvo pradėtas
rengti detalusis planas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 31 d.
sprendimu Nr. 02/239 V. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1572 ha žemės
sklypą, esantį Tylioji g. 12, Birštone. Minėto sprendimo 5 punkte pažymima, kad
nuosavybės teisės į 0,9128 ha žemės bus atkurta vėliau. Kadangi V. L. turtinių teisių
perėmėjams grąžintinoje žemėje yra savivaldybės administracinis pastatas, kiemo
statiniai ir garažas adresu Jaunimo g. 2 bei aikštė prie savivaldybės
administracinio pastato, R. S. bei G. S. nuosavybės teise
priklausantis pastatas, todėl detaliaisiais planais turi būti suformuoti žemės
sklypai, kurie reikalingi minėtiems pastatams eksploatuoti. UAB „Ugiros turtas“
parengtoje situacijos schemoje Nr. 1, yra
aikštelė prieš savivaldybę Jaunimo g. 2 ir Kultūros centrą Jaunimo g. 4,
Birštone.Aikštelė – statinys, skirtas viešajam naudojimui. Kadangi yra
visuomeninis poreikis, nuosavybės teisės į šia žemę negali būti atkurtos. Negali
būti suformuotas ir ne mažesnis kaip 0,2155 ha žemės sklypas prie savivaldybės
pastato Kęstučio g., kadangi jis yra ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu
požiūriu vertinga teritorija, O Birštonas – sanatorinio ir kurortinio gydymo
paslaugų centras.
Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G. S. ir R. S. atstovė
advokatė S. Ž. prašė patikslintą skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities
viršininko administracijos atstovė M. S. paliko
patikslintą skundą spręsti teismo nuožiūra.
Patikslintas skundas
netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno apskrities
viršininkas 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 02/239 atkūrė nuosavybės teises
natūra į buvusio savininko V. L. 0,1572 ha žemės sklypą,
esantį Tylioji g. 12, Birštono m. (T.2, b.l. 13) . Tačiau nuosavybės teisės
liko neatkurtos į 0,9128 ha žemės sklypą, ko pasėkoje, yra kilęs ginčas. Jo
esmė – įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui
natūra į neatkurtąją žemės dalį, esančią Birštono mieste.
Pagrindiniais argumentais, kuriais yra grindžiami
patikslinto skundo reikalavimai, yra chronologinė nuosavybės teisių atkūrimo
veiksmų seka. Pareiškėjos nuomone, prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra
paduotas 1991 m. spalio 24 d., visų pirma, turėjo būti išspręstas nuosavybės
teisių atkūrimo klausimas ir tik po to sprendžiama visuomeninio poreikio
klausimas ir iškeliamas nuosavybės teisių atkūrimo prioritetas.
Pagrindiniu teisės aktu, reglamentuojančiu ginčo
teisinius santykius, yra LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Iki 2002 m. balandžio 19 d.
(2002 m. balandžio 2 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo Nr. IX-832
įsigaliojimo) galiojusios Įstatymo
redakcijos 5 ir 12 straipsnių nuostatos nuosavybės teisių atkūrimą natūra į
laisvą (neužstatytą) žemę siejo su nuosavybės teise valdomų statinių turėtos
žemės vietoje buvimu ar nebuvimu. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. ši sąlyga
panaikinta, kadangi Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo
pripažinta, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria
numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi
gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai
laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijai.
2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832
redakcijos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės
į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose
teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje
vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat
piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį
priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje
vietoje pilietis nepageidauja. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos
numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka
tvirtina savivaldybių tarybos. 2004 m. kovo 23 d. Nr. IX-2076 įstatymu pakeitus 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo
nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje
vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka
ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos
direktorius. Pagal minėtą teisinį reguliavimą nuosavybės teisės į žemę, iki
1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose
teritorijose, natūra neatkuriamos dviem atvejais: 1) žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei; 2)
susigrąžinti žemę turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106
punkto nuostatas atkuriant nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d.
buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo
procedūrose dalyvauja ne tik apskričių viršininko administracijos, bet ir
savivaldybės. Teisės aktai paskirstė šių viešojo administravimo sistemos
subjektų kompetenciją. Pagal Įstatymo
įgyvendinimo tvarkos 106 punktą veiksmus, susijusius su teritorijų planavimu ir
žemės sklypų formavimu, turi atlikti savivaldybių administravimo subjektai.
Piliečių prašymus atkurti nuosavybės
teises į miesto žemę (iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta
tvarka priskirtose teritorijose) nagrinėja turto buvimo vietos miesto
žemėtvarkos skyriai, o sprendimą
atkurti nuosavybės teises priima apskrities viršininkas, gavęs atitinkamo
savivaldybės subjekto sprendimu
patvirtintus žemės sklypų planus ir kitus dokumentus (iki 2004 m. rugpjūčio 31
d. nutarimo Nr. 1101 įsigaliojimo
pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus, įsigaliojus šiam nutarimui, t.y. nuo 2004 m. rugsėjo 3 d.,
pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų
planus).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, jog Birštono
savivaldybės administracija neformuoja pareiškėjai žemės sklypų, buvusiose
žemės savininko V. L. valdose, dėl ko negalima išspręsti
nuosavybės teisių atkūrimo klausimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pareiškėjos prašomuose suformuoti žemės plotuose yra išreikštas visuomeninis
poreikis, todėl ji yra valstybės išperkama.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto kontekste ne kartą yra pažymėjęs, kad
žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus
visuomenės poreikis pageidaujamai susigrąžinti natūra žemei. Šio poreikio
buvimas turi būti konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame
plane. Kita vertus, detaliojo plano nebuvimas taip pat nėra pakankamas
pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta). Dėl Įstatymo 12 straipsnio 3
punkto nuostatos, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal
nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, teismų praktikoje laikomasi
pozicijos, jog būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą. Juo remiantis daroma išvada, kad įstatymo
leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių
atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y.
visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo
funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo
tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos
(neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė,
kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu
reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės
institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos
valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir
tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą
laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama
konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama,
tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o
nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos
ir sąlygų 106 punkte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m.
kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 31 d. Birštono
savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame buvo sprendžiamas žemės sklypo Tylioji
g. 12, Birštone, detaliojo planavimo galimybės, turinčios tiesioginės įtakos
sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo V. L. klausimą. To
pasėkoje, nutarta atlikti minėto sklypo kadastrinius matavimus ir atkurtos
nuosavybės nuosavybė teisės į dalį žemės (T.1, b.l. 67). Tačiau kita žemė, kuri
nuosavybės teise priklausė V. L., yra užimta: Tylioji g.
16, Birštone, yra administracinis pastatas, nuosavybės teise priklausantis R. S. ir G. N. (S.) (T.3., b.l. 76,
detaliojo plano byla, b.l. 7); Jaunimo g. 2 yra įregistruota žemės sklypas su
administraciniu pastatu, garažu, kiemo aikštele (T. 1, b.l. 62-64), apie
kuriuos yra rengiami detalieji planai, žemės sklypams apie pastatus suformuoti.
Kaip jau minėta, Tylioji g. 16, Birštone, yra
administracinis pastatas, nuosavybės teise priklausantis R. S.
ir G. N. (s.
(T.3., b.l. 76, detaliojo plano byla, b.l. 7), todėl detaliuoju planu turi būti
suformuotas žemės sklypas, būtinas šiam pastatui eksploatuoti. LR Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte yra nustatyta, kad
prie nuosavybės teise priklausančių statinių parduodami, nuomojami, grąžinami
natūra ar perduodami neatlygintinai nuosavybėn tik tie žemės sklypai, kurių
ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose ir tik tokio dydžio, kuris
būtina statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį. Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr.AV-14
“Dėl žemės sklypo Birštone, Tylioji g. 16 detaliojo plano rengimo“, bei vadovaudamasis
detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir
sutarties sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2004 m. gegužės
26 d. nutarimu Nr. 635, detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas 2008
m. sausio 31 sutartimi Nr. IS-16 perdavė G. N. ir R. S.. Detaliojo planavimo procedūra yra vieša. Jos metu
suinteresuoti asmenys gali pareikšti savo nuomonę ir, jei ji pagrįsta, į ją yra
atsižvelgiama. Tuo tarpu pareiškėja išreiškia nuomonę, jog šios procedūros metu
tretieji asmenys gali nepagrįstai rengiant detalųjį planą pastato, esančio Tylioji
g. 16, Birštone, eksploatavimui priskirti didesnį plotą, nei yra reikalingas.
Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų savo
argumentams pagrįsti.
LR teritorijų
planavimo įstatymo 20 str. 2 dalyje yra nustatyta, jog savivaldybė ar
valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir
sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo
organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.
Minėtu LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.635 yra nustatyta detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo tvarka
tretiesiems asmenims. Kadangi jokių įrodymų, kurie teismui keltų pagrįstų
abejonių dėl šių teisės aktų taikymo, pareiškėja nepateikė, kolegijos nuomone, atsakovas
pagrįstai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė G. S. ir R. S.. Kadangi detaliojo
planavimo procedūra Tylioji g. 16, Birštone dar nėra baigta, todėl tenkinti
pareiškėjos reikalavimus ir įpareigoti
atsakovą suformuoti ne didesnį, kaip 0,039 ha žemės sklypą prie esamo pastato
Tylioji g. 16, Birštone bei suformuoti
ne mažesnį kaip 0,1239 ha (0,1629-0,039=01239) grąžintiną žemės sklypą
Tyliojoje gatvėje, bei atlikti kadastrinius matavimus nėra teisinio pagrindo.
Pareikėja taip pat
prašo panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m.
sausio 8 d. įsakymą Nr. AV-04, kuriuo patvirtintas skvero Birštone, Jaunimo g.
ir Kęstučio g. sankirtoje detalusis planas. Vieninteliu argumentu, kuriuo
grindžiamas plano neteisėtumas, nurodo LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str.
2 d. Ten numatyta, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina
atsižvelgti be kitų interesų ir į turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, o
vadovaujantis šio įstatymo 24 str. 4 d. detalieji planai negali būti rengiami,
jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.
Detalusis
teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės
sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms
nustatyti, pakeisti arba panaikinti (LR
teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 4 d.), kuris atliekamas pagal LR teritorijų
planavimo įstatyme nustatytą procedūrą, apimant ir visuomenės įtraukimą į
detaliojo plano rengimo procesą. Tai reiškia, jog pareiškėja taip pat turėjo
teisę dalyvauti tame procese. Be to, ginčijamu planu patvirtinta skvero
teritorija yra LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl
ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų,
esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų
patvirtinimo“ priskirta prie rekreaciniu požiūriu ypač vertingos Nemuno
kilpų regioninio parko teritorijos.
Todėl pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą ši žemė yra išperkama valstybės ir už
ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį.
Ginčijamo
akto panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų, kadangi be detaliai
suplanuotos teritorijos, ji dar patenka ir į Vyriausybės nustatytą rekreaciniu
požiūriu vertingą teritoriją. Ši žemė nėra laisva, todėl negali būti grąžintina
natūra. Jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ginčijamo įsakymo neteisėtumą ir
nepagrįstumą pareiškėja nenurodė, teismas tokių duomenų taip pat nenustatė, prašymo
dėl Birštono savivaldybės
administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. AV-04 panaikinimo tenkinti
nėra pagrindo. Savivaldybės
skverui, įvardintam „Kauno apskrities Birštono miesto savivaldybės skveru prie
savivaldybės pastato Kęstučio g., Birštono mieste“, yra išreikštas visuomeninis
poreikis ir ginčijamu šioje byloje detaliuoju planu yra suformuotas žemės
sklypas, pareiškėjos reikalavimas dėl 0,2155 ha grąžintino žemės sklypo (skvero)
prie savivaldybės suformavimo yra atmestinas.
Pareiškėja taip pat
prašo įpareigoti atsakovą, Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti ne
mažesnį kaip 0,1550 ha ploto grąžintiną žemės sklypą Tyliojoje gatvėje,
Birštone, pagal UAB „Ugiros turtas“ parengtą (Birštono ir Prienų žemėtvarkos
skyriuje 2009 m. lapkričio 3 d. suderintą) situacijos schemą (plane žymima
teritorija Nr. 1). Ši žemė yra aikštelės prieš savivaldybę ,Jaunimo g. 2 , ir
Kultūros centrą Jaunimo g. 4, Birštone, ribose. Aikštelė yra statinys, skirtas
viešajam naudojimui, ir, kaip nurodo atsakovas atsilipime į skundą, yra svarbi
Birštono savivaldybės gyventojams. Čia vyksta masiniai renginiai, koncertai,
šventiniai minėjimai, keliamos vėliavos valstybinių švenčių progomis,
sutinkamos delegacijos. Aikštelė prie Birštono savivaldybės administracinio
pastato buvo naudojama nuo pat pastato eksploatavimo pradžios 1972 m. VĮ
Registrų centras atliko aikštelės inventorizaciją, jos statinius nuosavybės
teise valdo Birštono savivaldybė ( Nekilnojamojo turto kadastro ir registro
byla, kadastrinis Nr. 1201/0002:161, registro Nr. 12/1855, inventorinis Nr.
252). Šios aikštelės visuomeninė paskirties neginčija ir pareiškėja. 2008
m.lapkričio 7d. Birštono miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.DV-307 (
T.4., b.l.25) pavesta rengti žemės sklypo Birštone, Jaunimo g.2 aikštės šalia
administracinio pastato detalųjį planą. Be to, teisme apžiūrėjus Birštono
miesto kurorto bendrąjį planą, patvirtintą Birštono miesto tarybos 2010 m. sausio 29 d.sprendimu
Nr.TS-13 nustatyta, kad teritorija prieš Birštono miesto savivaldybės administracinį
pastatą Jaunimo g.2 patenka į visuomeniniams statiniams skirtą teritoriją. Ši
aplinkybė atspindėta ir Birštono miesto
bendrojo plano ištraukoje (T.3, b.l.163-164). Šių faktinių duomenų pagrindu
darytina išvada, kad minėtos teritorijos Jaunimo g.2 visuomeninė paskirtis
nekelia abejonių, ji įvirtinta teritorijų planavimo dokumentais, todėl ši
teritorija yra valstybės išperkama. Dėl to ne mažesnio kaip 0,1550 ha ploto
grąžintino žemės sklypo suformavimas pareiškėjai prieštarautų tiek LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatoms, tiek nesutaptų su
visuomeniniu interesu.
Pareiškėja taip pat pareiškė
prašymą kreiptis į Lietuvos
Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar 2005 m. birželio 30 d.
priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu,
archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių
valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“
Nr. 723, 1.2.3. punktas, kuriuo nutarta pakeisti LR Vyriausybės 2004 m. gegužės
14 d. nutarimą Nr. 583“ Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu
ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose
draustiniuose, ribų planų sąrašas papildytas 28 punkto 28.4. papunkčiu, kuriuo
į šį sąrašą įtrauktas 0.51 dydžio (matmuo nenurodytas) Kauno apskrities
Birštono miesto savivaldybės skveras prie savivaldybės pastato Kęstučio g.,
Birštono mieste, esantis Nemuno kilpų regioniniame parke, neprieštarauja LR
Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 23 straipsnio 1,2 ir 3 dalims bei
Konstitucijos preambulėje nustatytoms teisingumo bei teisinės valstybės
nuostatoms, o taip pat 109 straipsnyje nustatytoms teisingumo vykdymo nuostatoms,
tiek dėl skvero prie savivaldybės pastato Kęstučio g. Birštone įtraukimo į šį
sąrašą „skveru“ įvardinta žemė tampa valstybės išperkama žeme Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m.) 12
straipsnio prasme.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis
reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės
aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja
Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto
įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra
ne kartą konstatavęs, kad pagal
Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama
dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba)
dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; ribojant nuosavybės
teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama
tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini visuomenėje siekiant
apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes,
visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma
proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2006 m.
kovo 14 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Kolegija konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta
abejonė dėl minėtų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, todėl kreiptis į
Konstitucinį Teismą pareiškėjos nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su atsakovo
pozicija, kad į visą ginčo žemę yra konkretus visuomenės poreikis ir ji yra
priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal LR piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3
punkte apibrėžtą paskirtį, todėl darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjos
skundo nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
n u s p r e
n d ė :
Patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali
būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno
apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Kęstutis Gudynas
Janina
Vitunskienė
Rimantas Giedraitis