Civilinė byla Nr. e2-1014-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00335-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. individualios įmonės „RIM“ ir atsakovės Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties iškelti atsakovei Milašauskių tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ bankroto bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) ir UAB „UNIS Steel Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydamos iškelti atsakovei Milašauskių tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ (toliau – TŪB „Žaibas“) bankroto bylą. Nurodė, kad yra atsakovės kreditorės, kurių finansinių reikalavimų sumos sudaro atitinkamai 1 017 092,56 Eur, 466 867,36 Eur ir 74 931,30 Eur. Teigė, kad atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi dėl to, jog nebuvo vykdomas restruktūrizavimo planas. Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, įsipareigojimai didėja ir bendra pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę atsakovės turimo turto, todėl bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
2. Pareiškėja R. E. individuali įmonė „RIM“ (toliau – IĮ „RIM“) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą TŪB „Žaibas“ ir restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Delibero“. Nurodė, kad su atsakove jas sieja komerciniai santykiai, tačiau susidūrus su finansiniais sunkumais atsakovės skola įmonei sudaro 580 599,66 Eur. Teigė, kad atsakovė yra gyvybinga, nėra nutraukusi savo veiklos, todėl tikslinga iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą. Pažymėjo, kad atsakovė atitinka visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnyje nustatytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas.
3. Atsakovė nesutiko su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašė iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
4. Nurodė, kad pareiškėja VMI nepagrįstai pareiškimą grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, nors nagrinėjamu atveju taikytinas JANĮ, kurio prasme atsakovė nėra nemoki. Iš atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrijos turtą sudaro 5 029 457 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 4 132 241 Eur, taigi įsipareigojimai neviršija turto vertės.
5. Atsakovė teigė, kad jos turto visiškai pakanka prievolėms įvykdyti. Bendrijos atsiskaitymai su VMI yra sutrikę dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kurių ji negali gauti dėl užsitęsusių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių – atsakovei nuosavybės teise priklausančio didelės vertės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių šalinimo bei statinio ir turtinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmai užsitęsė dėl teisės aktų pakeitimų bei ilgai trunkančių administracinių procedūrų. Atsakovė pažymėjo, kad nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra virš 2 mln. Eur, tačiau, neturėdamas nekilnojamojo turto statuso šis turtas negali dalyvauti civilinėje apyvartoje. Atsakovė negali šio nekilnojamojo turto nei parduoti, nei įkeisti (apsunkinti hipoteka). Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra jau baigtos, o planuojamas turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre terminas – 2020 m. vasario mėn. Atsakovė nurodė turinti potencialų finansuotoją, kuris, įkeitus nurodytą nekilnojamąją turtą, sutinka finansuoti jos veiklą. Tokiu būdu atsakovei pavyktų subalansuoti piniginius srautus, visiškai atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir VMI. Atsakovė turi ir kito vertingo nekilnojamojo turto, taip pat vertingą naujos kartos pažangią gamybos įrangą, kuri leidžia sėkmingai plėtoti aukštos kokybės gamybą, dėl ko atsakovė yra gerai žinoma rinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovė turėjo 2 986 071 Eur turto, iš kurio ilgalaikio – 640 321 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 787 229 Eur. 2018 m. atsakovė patyrė 906 054 Eur nuostolių. Iš atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. turėjo 5 029 457 Eur turto, iš kurio ilgalaikio – 2 649 617 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 132 241 Eur, 2019 m. patyrė 390 089 Eur nuostolių. Nurodė, kad atsakovė pateikė ir 2020 m. vasario 18 d. balansą, kuriame apskaityta 4 996 166 Eur turto, iš kurio ilgalaikio – 2 616 080 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 209 119. Iš atsakovės 2020 m. vasario 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 83 981 Eur nuostolių.
8. Iš atsakovės pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų teismas nustatė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4 190 563,30 Eur sumą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi debitorių, kurių reikalavimų suma – 217 846,12 Eur, kad atsakovės atžvilgiu ne teismo tvarka yra vykdomi išieškojimai bendrai 1 090 328,16 Eur sumai, kad atsakovė vykdo ir (ar) ketina vykdyti apie 20 sutarčių, kurių bendra vertė – 879 286 Eur.
9. Viešųjų registrų duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruotos 9 transporto priemonės, iš kurių dviem draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme, kad atsakovei priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra areštuoti. Teismas nustatė, kad atsakovė turi 43 darbuotojus.
10. Iš atsakovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos santraukos teismas nustatė, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2 604 200 Eur.
11. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. balanse deklaravusi, jog turi 4 996 166 Eur turto, atsakovė nekonkretizavo, koks turtas sudaro šią sumą ir kokia yra reali šio turto rinkos vertė. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog nekilnojamojo turto rinkos vertinimo duomenimis atsakovė turi 2 604 200 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, šis turtas nėra civilinės apyvartos objektas, nes neturi nekilnojamojo turto statuso. Pažymėjo ir tai, kad nurodydama, jog paminėtas turtas Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas 2020 m. vasario mėnesį, atsakovė nepateikė jokių tokius jos argumentus patvirtinančių įrodymų.
12. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės balanse apskaityto turto vertės pagrįstumą bei tai, ar ši vertė atitinka rinkos vertę. Pažymėjo, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas, tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie jos turimų atsargų likvidumą, vertę, galimybes šį turtą realizuoti, taip pat duomenų apie realias galimybes atgauti debitorių įsiskolinimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovės nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, banko sąskaitos yra areštuoti ir šiuo metu realizuotiną atsakovės turtą sudaro tik bendrovei priklausančios UAB „Eurema“ akcijos, kurių bendra vertė – 17 620,40 Eur.
13. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo buvo gautas galiojant JANĮ, todėl nurodytas klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis JANĮ nuostatomis. JANĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Pažymėjo, kad JANĮ nustato atvejus, kuomet restruktūrizavimo byla negali būti iškelta: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis).
14. Teismas nurodė, kad atsakovei Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi dėl nevykdyto restruktūrizavimo plano. Pažymėjo, kad pagal JANĮ 24 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjus mažiau kaip 5 metams, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą.
15. Įvertinęs atsakovės bylos nagrinėjimo metu parengtą ir pateiktą restruktūrizavimo planą, teismas nustatė, kad jam pritarė 29 bendrovės kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma – 1 343 523 Eur.
16. Teismas nurodė, kad JANĮ 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Juridinio asmens kreditoriai vykstant restruktūrizavimo procesui skirstomi į šias grupes: kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, ir kitų kreditorių (JANĮ 108 straipsnio 1 dalis). Iš į bylą pateikto restruktūrizavimo plano teismas nustatė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4 190 563,30 Eur.
17. Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų, nes pažeista pranešimo apie kreditorių susirinkimą tvarka, nustatyta JANĮ 47 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad JANĮ nenumato, kad atsakovė apie kreditorių susirinkimą gali pranešti tik tiems kreditoriams, kurie sutiko jai padaryti nuolaidų. Nurodė, kad atsakovė klaidingai supranta JANĮ 107 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad visi kreditoriai, kuriems atsakovė yra pradelsusi mokėjimo terminus, yra neišvengiamai paveikiami restruktūrizavimo plano, nepriklausomai nuo to, ar jie sutinka daryti nuolaidas atsakovei, ar ne. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė turi du hipotekos kreditorius: VSDFV Šiaulių skyrių ir AB „Swedbank“, tačiau nei vienas iš jų nepritarė restruktūrizavimo planui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė neturi abiejų kreditorių grupių pritarimo, t. y. kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, ir kitų kreditorių (JANĮ 108 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo planui nepritarė didžioji dalis kreditorių, todėl restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas.
18. Vertindamas atsakovės restruktūrizavimo proceso realias perspektyvas, teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo buvo gautas tik tuomet, kai jau buvo inicijuotas atsakovės bankroto bylos iškėlimas, be to, pareiškimas pateiktas praėjus neilgam laikui nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Teismas sprendė, kad šioje byloje nagrinėdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi įvertinti ir ankstesnį atsakovės restruktūrizavimo procesą bei jo rezultatus.
19. Teismas nurodė, kad siekiant antrą kartą iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, pastarosios finansinė padėtis lyginant ją su laikotarpiu, kuomet buvo nutraukta pirmoji atsakovės restruktūrizavimo byla, turėtų būti iš esmės pagerėjusi. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet ir toliau prastėja – atsakovė nėra pajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, einamieji įsiskolinimai ir toliau didėja. Nurodė, kad palyginus kreditorių – VMI, VSDFV Šiaulių skyriaus, finansinių reikalavimų sumas pirmosios restruktūrizavimo bylos nutraukimo metu su aktualiais duomenimis, matyti, kad atsakovės įsipareigojimų sumos šiems kreditoriams didėja. Be to, nustatė, kad skolos kreditoriams jau ilgą laiką nėra išieškomos. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovė vykdo veiklą ir turi darbuotojų nėra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo procesui. Teismas nurodė, kad nepaisant duomenų apie 2020 metais atsakovės vykdytinas sutartis, nėra aišku, kokios tolesnės jos veiklos perspektyvos.
20. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės atsakovės mokumui atstatyti – deklaratyvios. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto, esančio Statybininkų g. 23C, Šiauliai, atsakovei nepavyko parduoti anksčiau vykusiame restruktūrizavimo procese. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė galėtų parduoti paminėtą turtą už jos nurodytą kainą. Sprendė, kad atsakovės argumentai dėl galimo investuotojo, kuris finansuos jos veiklą, jeigu atsakovė įkeis jam nekilnojamąjį turtą, nepagrįsti ir prieštaringi jos pozicijai, kad ji ketiną šį turtą parduoti.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
21. Įvertinęs tai, kad atsakovės bankroto procedūra buvo inicijuota galiojant ĮBĮ, teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl JANĮ taikymo iki jo įsigaliojimo pradėtiems bankroto procesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-781/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-881/2020 ir kt.), nurodė, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimas bus sprendžiamas remiantis ĮBĮ.
22. Pažymėjo, kad pagal ĮBĮ juridinio asmens nemokumas konstatuojamas tuomet, kai asmuo nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
23. Įvertinęs pirmiau nustatytus atsakovės finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės pagal ĮBĮ statusą – jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turimo turto, be to, atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų 2020 m. vasario 18 d. balanse apskaitytą turto vertę. Pažymėjo, kad atsakovės įsipareigojimai ir toliau didėja, atsakovė jau ne vienerius metus dirba nuostolingai, jos veiklos perspektyvos nėra aiškios. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad atsakovei keltina bankroto byla.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
24. Pareiškėja IĮ „RIM“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad planui turi pritarti visi atsakovės kreditoriai likus 14 dienų iki kreditorių susirinkimo, kad apie susirinkimą turi būti informuoti visi atsakovės kreditoriai. Tokios teismo išvados prieštarauja JANĮ nuostatoms.
24.2. JANĮ nustatytas reglamentavimas nenumato pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą, kad būtų gautas restruktūrizavimo plano paveiktų kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas nebenustato pareigos, kad planui pritartų juridinio asmens kreditoriai kvalifikuota balsų dauguma, skaičiuojant nuo visų įmonės kreditorių, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 3 dalyje.
24.3. Pagal JANĮ ne tik nuleista pritarimo planui kartelė, bet ir nustatyta, kad kreditoriai turi balsuoti grupėse, kaip jos apibrėžtos JANĮ 108 straipsnyje. Tačiau net ir balsuojant grupėse turi būti laikomasi esminio balsavimo principo, kad balsuoja tik plano paveikiami kreditoriai, t. y. tik tie, kurie daro nuolaidas restruktūrizuojamai bendrovei. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano paveikiamo kreditoriaus sąvoka apima bet kurį kreditorių, kuris įtraukiamas į planą, yra neteisinga ir neatitinka JANĮ.
24.4. Dėl padarytos teisės taikymo klaidos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino hipotekos kreditoriaus reikšmę šioje byloje. Jeigu hipotekos kreditorius nesuteikė pagalbos juridiniam asmeniui, vertintina, kad toks kreditorius laisva valia atsisakė savo teisės dalyvauti plano tvirtinimo procedūroje. Tokiu reglamentavimu yra siekiama supaprastinti restruktūrizavimo bylų iškėlimo tvarką, padaryti ją lengviau įgyvendinamą ir taip teikti prioritetą įmonės restruktūrizavimui, o ne bankrotui. Tokias išvadas patvirtina ir JANĮ aiškinantys dokumentai.
24.5. Pažymėtina, kad hipotekos kreditoriai nėra suinteresuoti daryti nuolaidas atsakovei dėl savų priežasčių. Pavyzdžiui, AB „Swedbank“, kurio reikalavimas su delspinigiais sudaro 349 742,51 Eur, savo finansinį reikalavimą yra užsitikrinęs nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė – 1 002 400 Eur, įkeitimu. Taigi prievolės užtikrinimo priemonei žymiai viršijant prievolės sumą, šis kreditorius neturi jokio intereso daryti atsakovei nuolaidų ir tokiu būdu tapti plano paveikiamu kreditoriumi.
24.6. Kitas atsakovės kreditorius – VSDFV Šiaulių skyrius, taip pat nėra suinteresuotas veltis į sudėtingas restruktūrizavimo procedūras vien dėl to, kad darant nuolaidas turi būti išlaikoma Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės pagalbos verslui suteikimo procedūra, kreipiamasi į ES Komisiją, gaunami reikiami leidimai ir pan. Tikėtina, kad šis kreditorius nėra suinteresuotas nurodytomis administracinėmis procedūromis.
24.7. Pažymėtina, kad pirmą atsakovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri priėmė ir skundžiamą nutartį. Mažai tikėtina, kad teisėja, nutraukusi restruktūrizavimo bylą, išliks objektyvi ir nešališka ir nagrinėjamu atveju sutiks iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei. Manytina, kad teisėja turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 66 straipsnio pagrindu.
24.8. Atsakovės restruktūrizavimo byla, nagrinėta 2015-2018 m. laikotarpiu, savaime nėra pagrindas atsisakyti kelti naują restruktūrizavimo bylą atsakovei, nes teisinis reglamentavimas yra iš esmės pasikeitęs, t. y. įstatymų leidėjas priėmė esminį proceso pakeitimą – siekė padaryti ji labiau prieinamą. Be to, neteisinga reikalauti iš atsakovės pagerėjusios finansinės padėties po restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Neturint restruktūrizavimo proceso teikiamos naudos, nėra realu, kad atsakovės finansinė padėtis gali pagerėti.
24.9. Teismo argumentai, kad atsakovė nepagrindė turimos turto vertės, yra deklaratyvūs ir patvirtina teismo paviršutiniškai atliktą bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo byloje teismas yra aktyvus, todėl pats savo iniciatyva gali rinkti reikšmingus įrodymus.
24.10. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykio kreditorių atžvilgiu, nors atsakovė ir pareiškėja buvo pateikusios argumentus, kodėl restruktūrizavimo procesas atsakovės kreditoriams yra naudingesnis.
24.11. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas neišsprendė pareiškėjos reikalavimo, t. y. jo nei patenkino, nei atmetė. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
25. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas, spręsdamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei klausimą, nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ, o ne JANĮ. Pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gautas 2019 m. gruodžio 31 d., o visų kitų pareiškėjų pareiškimai gauti jau po 2019 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovės nemokumo procesas nėra pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tokią išvadą patvirtina ir skundžiamoje nutartyje pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
25.2. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atsakovės restruktūrizavimo bylai iškelti.
25.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai supranta ir aiškina jos restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių sąvoką. Pagal JANĮ 2 straipsnio 9 punktą, restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius yra ne bet koks kreditorius, o tik tas, kuris suteikia atsakovei pagalbą finansiniams sunkumams įveikti.
25.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka bei tai, kad ne visiems atsakovės kreditoriams buvo pranešta apie susirinkimą. JANĮ 47 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką jau po nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo. Teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti gaunamas kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui.
25.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizavimo projekte numatytos priemonės nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų. Teismas neatsižvelgė į atsakovės turto vertės pokyčius. Atsakovė nėra nutraukusi veiklos, turi 43 darbuotojus, vykdo sutartis, iš kurių planuoja 2020 m. gauti 879 286 Eur pajamų, turi debitorių, kurių įsiskolinimų suma 217 846,12 Eur, o dalies turimo vertingo nekilnojamojo turto pardavimas, gautinas finansavimas bei generuojamos pajamos leis per 4 metus atsiskaityti su visais kreditoriais.
25.6. Nepagrįstai taikydamas ĮBĮ, teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovė yra nemoki. Teismas turėjo vadovauti JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens nemokumo sąvoka. Duomenis apie atsakovės finansinę padėtį vertinant nurodytos normos prasme matyti, kad atsakovė nėra nemoki. Vien aplinkybė, kad atsakovė laiku nevykdo prievolių kreditoriams negali būti pagrindas kelti bankroto bylą, ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis atsakovės gyvybingumą.
25.7. Pagal JANĮ juridinio asmens nemokumas yra laikoma juridinio asmens finansinius sunkumus nusakančiu požymiu ir yra vienas iš pagrindų kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
25.8. Teismas skundžiamą nutartį nepagrįstai grindė ankstesniu restruktūrizavimo procesu ir jo rezultatais. JANĮ numato galimybę juridiniam asmeniui teikti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepraėjus 5 metams nuo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, neatsižvelgiant nei į ankstesnio restruktūrizavimo procesą, nei į jo rezultatus.
25.9. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė dėl pareiškėjos IĮ „RIM“ pareiškimo, tokiu būdu pareiškimo (ne)patenkinimo klausimas liko neišspręstas ir tai sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.
26. Pareiškėja VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pagal teismų praktiką, kai bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra pradedama dar galiojant ĮBĮ ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikiamas iki 2019 m. gruodžio 31 d., klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ.
26.2. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto dėl JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotės matyti, kad skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė. Analizuojant atsakovės būseną pagal tokį teisinį reglamentavimą, matyti, kad atsakovės skola susidarė ir nėra apmokėta nuo 2014 m.
26.3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDĮ) nustato, kad įmonė už apdraustuosius privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau atsakovė šios nuostatos nepaiso, nevykdo draudėjo pareigų, nustatytų VSDĮ 12 straipsnyje. Pareiškimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienai jos skola VSDF biudžetui buvo 466 867,36 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo dienai buvo padidėjusi dar 35 914,03 Eur. Šiuo metu atsakovės skola sudaro 502 781,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, yra nuolatiniai ir lemia atsakovės nemokumą.
26.4. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovės parengtas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų, nes buvo pažeista pranešimo apie kreditorių susirinkimą tvarka, taip pat nebuvo pranešta visiems kreditoriams apie kreditorių susirinkimą bei atsakovė klaidingai suprato JANĮ 107 straipsnio nuostatas.
26.5. Pareiškėja IĮ „RIM“ turėjo galimybę pareikšti bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą, jei abejojo jos objektyvumu.
27. Suinteresuotas asmuo Krone Scanbalt A/S atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Sutiktina su teismo išvada, kad pareiškėja ir atsakovė klaidingai supranta JANĮ 107 straipsnio nuostatas. JANĮ nenumato, kad plano paveikiami kreditoriai yra tik tie kreditoriai, kurie sudaro su skolininku susitarimą dėl finansinės pagalbos. Toks JANĮ 107 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kokį nurodo pareiškėja, nėra nurodytas ir JANĮ aiškinamajame rašte. Tiek JANĮ, tiek ir šį teisės aktą lydintys bei aiškinantys dokumentai kreditorių paveikiamumą sieja ne su kreditoriaus ir skolininko sudaromo susitarimo dėl finansinės pagalbos faktu, o su ta aplinkybe, ar įtraukus tokį kreditorių į planą, jo civilinės tesės ir pareigos bus kokiu nors būdu modifikuotos. Suinteresuoto asmens nuomone, plano nepaveikiamais kreditoriais galėtų būti laikomi tie kreditoriai, kurių skolų mokėjimo terminai nėra suėję ir su kuriais vykdant restruktūrizavimo procedūrą bus atsiskaitoma įprasta tvarka. Tokią pozicija patvirtina UNICITRAL Nemokumo teisėkūros gairių rekomendacija Nr. 162 (c papunktis).
27.2. Pareiškėjos skunde pateiktas paveikiamo kreditoriaus sąvokos aiškinimas nesuderinamas su teisinės valstybės principu, itin šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises.
27.3. Pareiškėja taip pat klaidingai aiškina juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sąvoką, kuri pagal JANĮ 2 straipsnio 18 dalį nėra siejama su susitarimo pasirašymu, o gali būti įgyvendinama bet kokia forma.
27.4. Pareiškėja nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl kreditoriai, kurie iš anksto sutiko atidėti skolų sumokėjimo terminus, t. y. sudarė susitarimus, turėtų būti laikomi privilegijuotais kreditorių, kurie tokio sutikimo nedavė, atžvilgiu. Tokia pozicija negali būti grindžiama vien aplinkybe, kad vieni kreditoriai sutiko atidėti skolų mokėjimo terminus geranoriškai, nes, kaip minėta, kreditorius turi tik teisę, o ne pareigą suteikti skolininkui finansinę pagalbą, todėl jos nesuteikimas negali užtraukti kreditoriui sankcijos – negalėjimo balsuoti kreditorių susirinkime.
27.5. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, susijusias su ankstesniu atsakovės restruktūrizavimo procesu. Pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovė, įrodinėdama savo finansines galimybes atstatyti mokumą, nurodo tas pačias priemones, kurios nepasiteisino ankstesnio jos restruktūrizavimo proceso metu.
27.6. Pasikeitęs ir labiau liberalizuojantis iki tol galiojusį nemokumo procesą teisinis reglamentavimas nereiškia, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama akivaizdžiai jokių galimybių stabilizuoti savo finansinę padėtį neturinčiam juridiniam asmeniui.
27.7. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo būti aktyvus ir rinktis įrodymus savo iniciatyva, nes akivaizdu, kad realią turimo turto vertę, numatomas gauti pajamas ir kitus finansinius rodiklius geriausiai žino ir gali juos pateikti pati atsakovė.
27.8. Aplinkybė, kad atsakovė neatlieka einamųjų mokėjimų į valstybės biudžetą ir skola valstybei didėja itin dideliu mastu, paneigia pareiškėjos išvada, kad didesnę nauda įmonės kreditoriai gautų iš jos restruktūrizavimo nei bankroto procedūros.
27.9. Aplinkybė, kad ta pati teisėja antrą kartą sprendžia klausimą dėl atsakovės restruktūrizavimo proceso, nepatvirtina teismo išankstinio nusistatymo.
27.10. Aplinkybė, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla, savaime suponuoja, kad pareiškėjos reikalavimas skundžiama nutartimi buvo išspręstas iš esmės, nors tai ir nenurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje.
27.11. JANĮ 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Nors šioje įstatymo normoje tiesiogiai nenustatyta, jog šiam tikslui turėtų būti kviečiamas kreditorių susirinkimas, apie kurį kreditoriams pranešama likus ne mažiau kaip 14 dienų, kaip numatyta JANĮ 47 straipsnyje, tačiau jokia įstatymo nuostata nesuponuoja išvados, kad kreditorių susirinkimams, šaukiamiems jau po nemokumo bylos iškėlimo, yra teikiamas prioritetas, kreditorių susirinkimo, šaukiamo siekiant gauti pritarimus dėl restruktūrizavimo plano, atžvilgiu, todėl kreditoriai apie numatomą restruktūrizavimo plano patvirtinimą gali būti informuojami likus ir mažiau kaip 14 dienų.
27.12. Atsižvelgiant į galiojančiu teisiniu reglamentavimu keliamus tikslus – pasiekti įmonės ir jos kreditorių susitarimą dėl įmonės galimybių stabilizuoti savo finansinę padėtį, yra akivaizdu, kad atsakovės vos prieš 2 dienas atliktas kreditorių informavimas yra nepakankamas kreditoriams susipažinti su teikiama informacija.
27.13. 2019 m. gruodžio 31 d. (iki 24.00 val.) ĮBĮ vis dar galiojo, todėl šią dieną pateikti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti nagrinėjami pagal ĮBĮ nuostatas.
27.14. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas netaikė teisės aktų nuostatų formaliai, vertindamas vien tik atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, teismas įvertino atsakovės pateiktus dokumentus taikydamas ir kitus teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Klausimas dėl atsakovei keltinos nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo buvo nagrinėjamas pagal kelis pareiškimus. Atsakovės kreditorė – VMI, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. gruodžio 31 d., kitų kreditorių pareiškimai, tame tarpe ir dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos atsakovei iškėlimo, gauti 2020 m. sausio-kovo mėnesiais.
31. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos atsakovei iškėlimo išnagrinėjo vadovaudamasis JANĮ nuostatomis, kurio netenkinęs, bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą išsprendė iš esmės remdamasis ĮBĮ.
Dėl procesinių skundžiamos nutarties teisėtumo aspektų
33. Abi apeliantės skunduose teigia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – nutarties rezoliucinėje dalyje nėra išspręstas pareiškimo dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos atsakovei iškėlimo klausimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tokį skundų argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą.
34. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, kuomet teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nurodyta proceso teisės norma taikytina tuomet, kai teismas visiškai nepasisako dėl atitinamo reikalavimo.
35. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties motyvuose yra aiškiai ir išsamiai nurodyta, kodėl teismas atsisako iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, tuo tarpu tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nėra atskirai pažymėtina, jog šis pareiškimas yra atmestas, nesudaro nurodyto absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 328 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, kuris turi būti vertinamas ir aiškinamas sisteminiu būdu. Sisteminis skundžiamos nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies vertinimas patvirtina, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo buvo išspręstas – atmestas.
36. Be to, toks apeliančių argumentas prieštarauja kitiems jų skundų argumentams, kuriais kvestionuojami teismo atsisakymo iškelti atsakovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą motyvai. Apeliantės nurodo nesutinkančios su teismo išvadomis, kad restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų – pažeistos pranešimo apie kreditorių susirinkimą dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo ir pritarimo šiam projektui tvarkos, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra deklaratyvios ir nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų.
37. Apeliantės skunduose akcentuoja ir tai, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl to, jog ji jau yra nagrinėjusi atsakovės restruktūrizavimo bylą, kuri Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliančių pozicija nesutinka.
38. Proceso teisės normos nedraudžia tos pačios sudėties teismui pakartotinai nagrinėti juridinio asmens restruktūrizavimo ir (ar) bankroto bylos iškėlimo klausimą. Ši aplinkybė savaime nesudaro privalomojo teisėjo nusišalinimo pagrindo (CPK 65 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad abejodamos teisėjos nešališkumu apeliantės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo procesinę teisę pareikšti jai nušalinimą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų apeliantėms procesinį sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.
Dėl atsisakymo atsakovei iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą teisėtumo
39. Kaip minėta, vienas iš pagrindų, kuriais teismas atsisakė iškelti atsakovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, buvo tai, kad atsakovė, norėdama patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, nesilaikė kreditorių susirinkimo sušaukimo ir pritarimo šiam dokumentui tvarkos. Apeliantės skunduose teigia, kad teismas netinkamai taikė JANĮ nuostatas, visų pirma, dėl to, jog JANĮ nenumato pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą, siekiant gauti restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pritarimus plano projektui. Apeliantės pažymi, kad JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kreditorius informuoti apie susirinkimą likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, kyla tik tuomet, kai yra iškelta nemokumo byla, tuo tarpu teisės aktai nereglamentuoja, kaip turėtų būti gauti kreditorių pritarimai restruktūrizavimo plano projektui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundų argumentais.
40. JANĮ 47 straipsnis, nustatantis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, yra priskirtas antram šio įstatymo skirsniui, kuris reglamentuoja kreditorių nemokumo procese teises ir pareigas (JANĮ 41-55 straipsniai). Sisteminiu bei lingvistiniu teisės aiškinimo metodais vertinant JANĮ 47 straipsnio 1 dalį su kitomis paminėto JANĮ skirsnio nuostatomis, sutiktina su apeliančių pozicija, kad pareiga informuoti kreditorius apie kreditorių susirinkimą likus ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo yra siejama su juridiniam asmeniui vykdomu nemokumo procesu. JANĮ 47 straipsnis nustato, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. JANĮ 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. JANĮ 43 straipsnis nustato kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teises. JANĮ 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimą terminas yra taikytinas juridiniam asmeniui iškeltos nemokumo bylos stadijoje.
41. Nagrinėjamu atveju apeliantės TŪB „Žaibas“ kreditoriai apie susirinkimą dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo buvo informuoti pasirengimo nemokumo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nesilaikė JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreditorius apie paminėtą susirinkimą informuoti likus ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo.
42. Kita vertus, nors spręsdamas apeliantės TŪB „Žaibas“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė pirmiau paminėtą teisės normą, nėra pagrindo nesutikti su iš esmės teisinga teismo išvada dėl netinkamo apeliantės kreditorių informavimo apie susirinkimą, kuriame buvo patvirtintas jos restruktūrizavimo plano projektas.
43. Minėta, kad TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo yra siekiama antrą kartą. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi šio juridinio asmens restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Kadangi nuo nurodyto procesinio sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję 5 metai, apeliantei restruktūrizavimo byla galėjo būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 3 dalis).
44. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantės, JANĮ nenustato konkrečios juridinio asmens, kuriam siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, kreditorių informavimo apie susirinkimą dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo tvarkos. Nepaisant to, JANĮ 107 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 110 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo plano projektas, pavirtintas JANĮ 106-107 straipsnyje nustatyta tvarka juridinio asmens dalyvių ir kreditorių, turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Tokiu atveju, t. y. jau esant iškeltai juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, kreditoriai apie susirinkimą dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo turėtų būti informuoti JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju JANĮ 106-107 straipsniuose nustatyta tvarka patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas turėjo būti teismui pateiktas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju teismas, spręsdamas restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo klausimą, neturi pagrindo atsižvelgti ir įvertinti aplinkybių dėl kreditorių informavimo apie restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo procedūrą. Šių aplinkybių teisinę reikšmę patvirtina ne tik JANĮ nuostatos, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti šio plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 107 straipsnis), kad teismas turi patvirtinti restruktūrizavimo planą (JANĮ 111 straipsnis), bet ir nemokumo proceso efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo bei skaidrumo principai (JANĮ 3 straipsnis). Kadangi, kaip minėta, JANĮ nenustato atskiros juridinio asmens, kuriam siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, kreditorių informavimo apie restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimą tvarkos, tai, ar plano paveikiami kreditoriai buvo informuoti tinkamai turėtų kiekvienu atveju įvertinti teismas savo nuožiūra.
45. Prieš vertinant, ar nagrinėjamu atveju TŪB „Žaibas“ kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo procedūrą, pasisakytina dėl JANĮ 107 straipsnio 1 dalies aiškinimo.
46. Paminėta teisės norma nustato, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 107 straipsnio 2 dalis).
47. JANĮ 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 9 dalis nustato, kad juridinio asmens restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina restruktūrizavimo planas. JANĮ 2 straipsnio 18 dalis nustato, kad pagalba juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti yra kreditorių suteikiama pagalba, apimanti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.
48. Lingvistinis bei sisteminis paminėtų teisės normų aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja, kad juridiniam asmeniui suteikiama pagalba finansiniams sunkumams įveikti neturėtų būti siejama išimtinai tik su kreditoriaus savanorišku sutikimu, patvirtinimu (žodiniu, rašytiniu) atitinkamai modifikuoti savo prievolę skolininkui ir (ar) kitaip padėti jam įveikti finansinius sunkumus. JANĮ 104 straipsnis nustato, kad už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens (skolininko) vadovas. Šiame plane juridinio asmens vadovas, be kita ko, numato priemones, kuriomis bus siekiama įveikti finansinius sunkumus. Šios priemonės gali būti įvairios ir nebūtinai suderintos su skolininko kreditoriais. Viena tokių priemonių – plane numatomi atitinkami kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, neabejotinai paveikia kreditorių teises, todėl tokie kreditoriai, nepaisant to, kad nėra sudarę atskiro susitarimo su skolininku pratęsti prievolės jiems įvykdymo terminą, išdėstyti prievolės įvykdymą ar kitaip padėti skolininkui įveikti finansinius sunkumus, taip pat laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundų argumentą, kad dėl restruktūrizavimo plano projekto turi balsuoti tik tie kreditoriai, kurie laisva valia sutiko suteikti skolininkui atitinkamą pagalbą finansiniams sunkumams įveikti.
49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos Krone Scanbalt A/S atsiliepime į apeliantės IĮ „RIM“ skundą išdėstytai pozicijai, kad nėra pagrįsto paaiškinimo, kodėl kreditoriai, kurie savanoriškai sutiko atidėti skolų sumokėjimo terminus (t. y. sudarė susitarimus su skolininku), turėtų būti laikomi privilegijuotais ir balsuoti dėl restruktūrizavimo plano projekto tų kreditorių, kurie tokio sutikimo nedavė, atžvilgiu. Tokios privilegijos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepateisina paminėtos apeliantės skunde akcentuojamas įstatymų leidėjo siekis nauju teisinius reglamentavimu užtikrinti operatyvesnį ir paprastesnį restruktūrizavimo procesą. Nurodytas siekis negali būti įgyvendinamas, pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo bei nemokumo proceso skaidrumo principus (JANĮ 3 straipsnio 2, 3 punktai).
50. Pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės netinkamai aiškino, jog pagal JANĮ 107 straipsnio 1 dalį dėl restruktūrizavimo plano projekto turėjo balsuoti tik laisva valia sutikimus daryti atitinkamas nuolaidas skolininkei dėl prievolių jiems įvykdymo davę kreditoriai. Kadangi ginčo restruktūrizavimo plane buvo numatyta skolininkės pradelstų finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka ir grafikas (restruktūrizavimo plano lentelė Nr. 19), restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, kaip pagrįstai sprendė apygardos teismas, laikytini iš esmės visi kreditoriai, kurių prievolių įvykdymo terminai yra suėję, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sutikę daryti skolininkei nuolaidas ar ne.
51. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantė TŪB „Žaibas“ 2020 m. balandžio 15 d. pranešime kreditoriams nurodė, jog 2020 m. balandžio 17 d. 15 val. vyks kreditorių susirinkimas dėl pritarimo restruktūrizavimo planui ir administratoriaus kandidatūros. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, kuriems savo kreditoriams ji išsiuntė nurodytą pranešimą, tačiau iš į bylą pateikto 2020 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo darytina išvada, jog pranešimą apie kreditorių susirinkimą apeliantė išsiuntė tik tiems kreditoriams, kurie sutiko jai padaryti nuolaidų restruktūrizavimo laikotarpiu. Kaip nurodyta protokole, tokių kreditorių buvo 29, jų finansinių reikalavimų suma – 1 343 523 Eur, iš 29 kreditorių už restruktūrizavimo plano projektą balsavo 23 kreditoriai, kurių reikalavimų suma – 1 287 183,59 Eur, t. y. 95,80 procentai visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų.
52. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant JANĮ 47 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo, pirmosios instancijos teismo priėjo pagrįstos ir teisėtos išvados dėl nagrinėjamu atveju pažeistos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Minėta, kad JANĮ nenustato kreditorių informavimo apie susirinkimą dėl juridinio asmens, kuriam dar nėra iškelta nemokumo byla, restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo termino, ir aplinkybes, ar kreditoriai buvo tinkamai informuoti, teismas kiekvienu atveju vertina savo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju, kuomet apeliantės TŪB „Žaibas“ kreditoriai apie susirinkimą buvo informuoti likus dviem dienoms iki susirinkimo, lyginant šį terminą su JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu 14 dienos terminu, kuris būtų taikytinas tuomet, kai nemokumo byla juridiniam asmeniui jau būtų iškelta, spręstina, kad toks terminas yra neprotingas ir neužtikrina teisėtų kreditorių lūkesčių visapusiškai išanalizuoti restruktūrizavimo planą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl pritarimo šiam dokumentui. Tuo labiau šis terminas nelaikytinas pakankamu kreditoriams, kurie savo noru nesuteikė nuolaidų skolininkui, tačiau šios nutarties 45-50 punktuose išdėstytų motyvų pagrindu pripažintini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, turinčiais teisę balsuoti dėl pritarimo nurodyto plano projektui.
53. Pažymėtina, kad iš esmės 2020 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkimo dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo neteisėtumą lemia ne neprotingas kreditorių informavimo apie susirinkimą terminas, be tai, jog apie šį susirinkimą nebuvo informuoti visi plano paveikiami kreditoriai (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 3, 107 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo plano lentelėje Nr. 19 yra pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, iš kurio matyti, jog iš viso bendrijos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4 190 563,30 Eur, tuo tarpu dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui balsavo tik sutikę su atitinkamomis nuolaidomis bendrijai kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma – 1 343 523 Eur. Taigi aptariamame kreditorių susirinkime savo poziciją galėjo išreikšti tik kiek daugiau nei 30 procentų visų balsavimo teisę turėjusių kreditorių. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. apie kreditorių susirinkimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui neinformavus didžiosios daugumos šio plano paveikiamų kreditorių, susirinkime priimtas sprendimas pritarti plano projektui negali būti vertinamas kaip teisėtas. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl susirikime balsavusių kreditorių balsų vertinimo pagal JANĮ 107-108 straipsnius.
54. Kaip minėta, apeliantei TŪB „Žaibas“ nemokumo (restruktūrizavimo) byla galėjo būti iškelta tik tuo atveju, jeigu teismas kartu su procesiniu sprendimu dėl tokios bylos iškėlimo būtų patvirtinęs ir restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 3 dalis). JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje 1-6 punktuose yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano. Viena iš tokių aplinkybių – nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104-107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodyta aplinkybė egzistuoja, todėl pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo planas neatitinka paminėtų JANĮ reikalavimų.
55. Nors viena iš JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių yra pakankama netvirtinti juridinio asmens restruktūrizavimo plano, pirmosios instancijos teismas įvertino ir plane nurodytas finansines priemones ir sprendė, kad jos akivaizdžiai nepadės TŪB „Žaibas“ įveikti ilgalaikių finansinių sunkumų bei išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
56. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo plane nurodytas priemones, nustatė, kad bendrija atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais ketina pardavusi jai priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, jog nurodytam turtui jau būtų suteiktas nekilnojamojo turto statusas ir juo būtų galima disponuoti civilinėje apyvartoje. Teismas pažymėjo ir tai, kad lėšomis iš nurodytų statinių pardavimo bendrija tikėjosi sėkmingai restruktūrizuotis pirmojo restruktūrizavimo proceso metu, tačiau ši priemonė nebuvo įgyvendinta. Teismas nepakankama vertino ir plane nurodytą priemonę mokumui atstatyti – investuotojo 1 000 000 Eur finansavimą, suteiktiną 72 mėnesių laikotarpiui, nes į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų nei apie investuotoją, nei apie derybas dėl nurodyto finansavimo (CPK 12, 178 straipsnis).
57. Skunduose kvestionuodamos teismo išvadą, kad restruktūrizavimo planas negali būti patvirtintas, esant JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai aplinkybei, apeliantės iš esmės nepateikia jokio motyvuoto nesutikimo, tiesiog deklaratyviai teigia, jog tokia teismo pozicija nepagrįsta ir neteisėta. Toks nemotyvuotas nesutikimas su bylos medžiaga pagrįsta teismo išvada neteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui plačiau pasisakyti dėl nurodytų skundo argumentų.
58. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės IĮ „RIM“ skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykio kreditorių atžvilgiu, nors apeliantės teismui buvo pateikusios argumentus, kodėl restruktūrizavimo procesas bendrijos „Žaibas“ kreditoriams yra naudingesnis.
59. JANĮ nenustato, kad sprendžiant juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo klausimą, restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykis kreditorių atžvilgiu yra privalomai vertintina aplinkybė. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad TŪB „Žaibas“ nėra gyvybinga, be to, jos pateiktas restruktūrizavimo plano projektas buvo patvirtintas pažeidžiant JANĮ 107-108 straipsnius, o projekte nustatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 111 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktai), apeliančių argumentų, kad esą restruktūrizavimo procesas bendrijos kreditoriams būtų naudingesnis nei bankroto procesas, vertinimas nebuvo teisiškai reikšmingas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
60. Atmestinas ir apeliantės IĮ „RIM“ skundo argumentas dėl teismo pareigos nagrinėjant nemokumo bylos iškėlimo klausimą rinkti įrodymus savo iniciatyva. Aktyvus teismo vaidmuo dėl nemokumo bylose egzistuojančio viešojo intereso neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą JANĮ nustatytų sąlygų šiai bylai iškelti egzistavimą turėjo įrodyti apeliantės, todėl būtent jos turėjo pateikti pirmiau nurodyto klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, tuo labiau tokius kaip TŪB „Žaibas“ balanse nurodyto turto vertę įrodantys dokumentai ir kiti duomenys, patvirtinantys, kad bendrija, nors ir turi finansinių sunkumų, yra gyvybingas juridinis asmuo (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).
Dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo
61. Nors abi apeliantės skunduose prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismo motyvus dėl TŪB „Žaibas“ nemokumo ir jai keltinos bankroto bylos skunde apeliuoja tik pati bendrija.
62. Nesutikimą su nurodyta skundžiamos nutarties dalimi apeliantė pirmiausia grindžia netinkamo įstatymo taikymu. Teigia, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos jai iškėlimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ, nors turėjo taikyti JANĮ nuostatas. Pažymi, kad pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2019 m. gruodžio 31 d., taigi apeliantės nemokumo procesas nebuvo pradėtas iki nurodytos datos, todėl teismas turėjo vadovautis JANĮ (JANĮ 155 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą.
63. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad 2019 m. gruodžio 31 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nagrinėtinas pagal teisės kreiptis dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo įgyvendinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą – ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2020).
64. Kiti apeliantės skundo argumentai yra susiję su JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų taikymu. Atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas bankroto bylos TŪB „Žaibas“ iškėlimo klausimą pagrįstai sprendė, remdamasis ĮBĮ, dėl nurodytų skundo argumentų nepasisakytina. Tuo tarpu teismo išvados dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančių TŪB „Žaibas“ bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ sąlygų skunde nekvestionuojamos, todėl šios aplinkybės nesudaro atskirojo skundo nagrinėjimo dalyko ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pasisakyti (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
65. Dėl skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nemokumo (bankroto) proceso esmės ir tikslų, pažymėtina, jog apeliantei bankroto byla buvo iškelta ne tik nustačius, kad ji atitinka nemokios įmonės statusą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir įvertinus, kad jos skoliniai įsipareigojimai valstybei tik didėja, kad skolų nepavyksta išieškoti jau ilgą laiką (nuo 2014 m.), kad ne vienerius metus apeliantės veikla yra nuostolinga. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto byla TŪB „Žaibas“ buvo iškelta ne formaliai pritaikius ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, o įsitikinus, kad šis juridinis asmuo akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė apeliantės kreditorių interesų užtikrinimui, o ne apeliantės iš esmės nemotyvuotam siekiui reabilituotis kaip verslo subjektui.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ bei ĮBĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė