VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.  

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas A. E. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kuriame nurodė, kad jo senelis V. E. (kai kuriuose dokumentuose minimas kaip V. E./E./A.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. bei pateikė dokumentus šiems faktams pagrįsti. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 6 dalies pagrindu priėmė sprendimą dėl konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos archyvus bei įvairias užsienio valstybių institucijas dėl informacijos apie pareiškėjo senelį pateikimo. Pareiškėjas pateikė visus turimus dokumentus įrodančius, kad jis yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. palikuonis ir pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau pareiškėjo turimų dokumentų Migracijos departamentui nepakanka priimti sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjui.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjo giminystės ryšį su jo seneliu V. E., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patvirtina šie dokumentai: 1) pareiškėjo A. E. gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad A. E. yra A. E. sūnus; 2) pareiškėjo senelių, V. E. ir O. K. E. pareiškimas, kuriame deklaruojama, jog A. R. E. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra V. E. ir O. E. sūnus; 3) A.-R. E. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, kurioje nurodoma, kad A.-R. E. tėvai yra V. E. ir O. K.. Dokumente taip pat nurodoma, kad A.-R. turi seses A. ir N.; 4) V. A. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, kurioje A. A. nurodytas tarp V. A. šeimos narių; 5) keleivių, vykusių į Kanadą sąrašo kopija, kuriame nurodyta visa E. šeima – V. E., O. E., N. E., A. E., A. E.; 6) Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2021 m. kovo 26 d. pažyma Nr. R4-984, kurioje nurodoma, kad V. A. vedęs O. K.. Dokumente taip pat nurodoma, kad V. A. turi dukrą N. Pareiškėjas nurodė, kad jo senelio V. E. (V. A.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą ir gyvenimą Lietuvoje, patvirtina Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2021 m. kovo 26 d. pažyma Nr. R4-984, prie kurios pridėti: 1) Panevėžio valdžios mokytojų seminarijos atestatas išduotas V. E./A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) pulko, leitenanto V. A. tarnybos lapas. Pareiškėjo senelio V. E. išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktą patvirtina: 1) V. A. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, kuri liudija, kad V. A. A. Pasaulinio karo metu, Vokietijoje registravosi kaip pabėgėlis; 2) keleivių vykusių į Kanadą sąrašo kopija, kuriame, nurodyta kad E. šeima – V. E., O. E., N. E., A. E., A. E. 1949 m. kovo 28 d. išvyko į Kanadą iš Vokietijos. Nurodė, kad pareiškime pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo senelis V. E. yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į kitą valstybę – Antrojo Pasaulinio karo metu į Vokietiją, o vėliau į Kanadą, kur šiuo metu gyvena V. E. palikuonys.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentui pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini) pulkui, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., tačiau pareiškėjas negali būti laikomas asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonimi, nes nėra pateiktas giminystės ryšį tarp V. A. ir A. R. E. (pareiškėjo tėvo) patvirtinantis dokumentas. Lenkijos registro teritorinis skyrius atsisakė išduoti A. R. E. gimimo liudijimą, motyvuodamas tuo, kad jų sąrašuose esantis asmuo yra su kitokiu vardu ir kitokia gimimo data. Taip pat pareiškėjo atstovas pakartotinai atsisakė patvirtinti A. R. E. pareiškimo vietoje gimimo liudijimo originalą pažyma (Apostille), o kitų dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 23S122105 konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, todėl yra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies numatytas pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka – 2023 m. lapkričio 13 d. 16:00 val. ir pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims iki 2023 m. lapkričio 6 d. pateikti teismui visus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Apie teismo posėdžio datą šalys informuotos paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą ir nutarties patvirtintą kopiją išsiunčiant ir įteikiant byloje dalyvaujančioms šalims.

Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujančių asmenų papildomų prašymų, rašytinių įrodymų, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka byloje negauta.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas teikė prašymą Migracijos departamentui dėl pilietybės atkūrimo.

Migracijos departamentas pateikė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, iki 1940 m. birželio 15 d., tačiau pareiškėjas negali būti laikomas asmens, iki

1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonimi, nes nėra pateiktas giminystės ryšį tarp V. A. ir A. R. E. patvirtinantis dokumentas.

Byloje pateiktas A. E. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad A. E. yra A. E. sūnus.

Byloje pateiktas A. E. senelių, V. E. ir Onos K. E. 1947 m. liepos 16 d. pareiškimas, kuriame deklaruojama, jog A. R. E. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra V. E. ir O. E. sūnus. Pasirašiusiųjų asmenų parašų tikrumas buvo patvirtintas vietinio notaro.

Teismui pateikta A.-R. E. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, kurioje nurodoma, kad A.-R. E. tėvai yra V. E. ir O. K.. Dokumente taip pat nurodoma, kad A.-R. turi seses A. ir N.

Iš V. A. pabėgėlių registracijos kortelės kopijos matyti, kad A. A. nurodytas tarp V. A. šeimos narių.

Teismui pateikta Keleivių, vykusių į Kanadą, sąrašo kopija, kuriame nurodyta visa E. šeima – V. E., O. E., N. E., A. E., A. E..

Byloje pateikta Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2021 m. kovo 26 d. pažyma Nr. R4-984, iš kurios matyti, kad V. A. vedęs O. K.. Prie šios pažymos pridėti: 1) Panevėžio valdžios mokytojų seminarijos atestatas išduotas V. E./A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir 2) (duomenys neskelbtini) pulko, leitenanto V. A. tarnybos lapas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. E. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. E. yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas 2022 m. sausio 20 d. išleido Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 11 dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Įstatymu apibrėžęs asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36). Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu, ar pareiškėjo senelis bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).  

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Pareiškėjo senelio V. E. (V. A.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą ir gyvenimą Lietuvoje, patvirtina: 1) Panevėžio valdžios mokytojų seminarijos atestatas išduotas V. E./A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir 2) (duomenys neskelbtini) pulko, leitenanto V. A. tarnybos lapas. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 3 punktu, dokumentai liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje yra dokumentai tiesiogiai patvirtinantys asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas sprendime taip pat patvirtino, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, iki 1940 m. birželio 15 d. Teismui pateikta V. A. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, liudijanti, kad V. A. A. Pasaulinio karo metu, Vokietijoje registravosi kaip pabėgėlis, ir keleivių vykusių į Kanadą sąrašo kopija liudijanti, kad V. E. 1949 m. kovo 28 d. išvyko į Kanadą iš Vokietijos, patvirtina, kad pareiškėjo A. E. senelis V. E. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Byloje pateikti A. E. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad A. E. yra A. E. sūnus, A. E. senelių, V. E. ir Onos K. E. 1947 m. liepos 16 d. pareiškimas, kuriame deklaruojama, jog A. R. E. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra V. E. ir O. E. sūnus, A.-R. E. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, kurioje nurodoma, kad A.-R. E. tėvai yra V. E. ir O. K., V. A. pabėgėlių registracijos kortelės kopija, iš kurios matyti, kad A. A. nurodytas tarp V. A. šeimos narių, keleivių, vykusių į Kanadą, sąrašo kopija, kurioje tarp E. šeimos narių yra nurodyti ir V. E., O. E., A. E. ir Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2021 m. kovo 26 d. pažyma Nr. R4-984, iš kurios matyti, kad V. A. vedęs O. K. patvirtina, kad pareiškėjas A. E. yra A. E. sūnus ir V. E. anūkas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad V. E. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. E. buvo A. E. tėvas ir pareiškėjo A. E. senelis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl jo senelio V. E. tapatybės ir ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.  

CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėjas negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. E. yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448, 259 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiškėjo A. E. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. E. yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.