Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-05][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-734-221-2020].docx
Bylos nr.: e2A-734-221/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajone 188752021 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Ginčai dėl vaikų
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-734-221/2020

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00961-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20

(S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui M. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas M. P. (toliau – ieškovas) prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra M. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 1. Ieškovas apie vizitą informuoja atsakovę V. P. (toliau – atsakovė) ne vėliau kaip trys dienos iki atvykimo į Lietuvą ir grįžęs su dukra bendrauja pirmą ir trečią po grįžimo einantį savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 16 val. bei nelyginėmis savaitės dienomis, kurios nesutampa su savaitgaliais, nuo 16 val. iki 20 val.; 2. Jei ieškovo vizito laikas sutampa su dukters pavasario, rudens ir žiemos mokyklinių atostogų metu, ieškovas turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš atsakovės gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 13 val. ir grąžindama dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą praėjus pusei dukters atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val.; 3. Vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę su dukra M. P. nepertraukiamai bendrauti 10 dienų iš eilės, apie grįžimą į Lietuvą informavęs atsakovę ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo grįžimo, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 15 val. ir grąžindamas dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą dešimtą atostogų dieną 15 val.; 4. Poriniais metais ieškovas su dukra švenčių metu bendrauja: 4.1. per Kūčias, pasiimdamas ją iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.; 4.2. dieną prieš šv. Velykas, t. y. šeštadienį, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas pirmąją šv. Velykų dieną 17 val.; 5. Neporiniais metais ieškovas su dukra švenčių metu bendrauja: 5.1. per šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 15 val.; 5.2. antrąją šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 17 val.; 6. Dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas turi teisę su dukra bendrauti nuo 9 val. iki 14 val., pasiimdamas ją ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą; 7. Ieškovas turi teisę bendravimo su dukra laikotarpiu laikinai išsivežti ją atostogų už Lietuvos Respublikos ribų, informuodamas atsakovę apie suplanuotą išvykimą ne vėliau kaip 7 dienos iki jo bei pranešdamas atsakovei tikslią dukters buvimo vietą; atsakovė įsipareigoja pateikti ieškovui dukters asmens dokumentą, reikalingą kelionei; 8. Atsakovė privalo užtikrinti ieškovo ir dukters M. P. bendravimą telekomunikacinėmis ryšio priemonės tokia tvarka: ieškovas su dukra bendrauja „Skype“ ar „Messenger“ programomis vaizdo rėžimu kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį nuo 19 val. iki 19.30 val.; 9. Tokia pati ieškovo ir dukters bendravimo tvarka lieka ir ieškovui grįžus nuolatiniam gyvenimui į Lietuvos Respubliką.

2.       Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, nepilnametės dukters M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau nenustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu ieškovu. Atsakovė riboja ieškovo bendravimą su dukra. Atsižvelgiant į ieškovės savivaliavimą ir manipuliavimą savo teisėmis ir pareigomis, ieškovo ir dukters bendravimo tvarka turi būti nustatyta teisme. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas šiuo metu dirba Norvegijoje, jo grįžimai į Lietuvą yra iš anksto suplanuoti, tačiau reti. Ieškovui grįžus į Lietuvą, atsakovė nesudaro galimybės susitikti su dukra. Dukros interesą bendrauti su ieškovu, ieškovo interesą dalyvauti dukros auklėjime atitiktų prašoma patvirtinti ieškovo bendravimo su dukra tvarka.

3.       Atsakovė, teismo posėdžio metu patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018 nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymui iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko M. P. bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. į gyvenamąją vietą; 2. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį bei ketvirtadienį, paimdamas nepilnametį vaiką 17 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 20 val. į gyvenamąją vietą; 3. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val., šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val.; 4. Ieškovas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 valandą ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 val., šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10 valandą iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val.; 5. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujųjų metų sutikimo šventę kiekvienais lyginiais metais, pasiimdamas vaiką kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. 17 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.; 6. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną, nelyginiais metais pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 val., o lyginiais metais – nuo 15 val. iki 20 val.; 7. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 8. Tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; 9. Ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoti atsakovę SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis, kad naudosis nustatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka; 10. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi pusę kiekvienų jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, apie tai informavus atsakovę iš anksto SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį; 11. Ieškovas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku tiesiogiai telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį nuo 20 val. iki 20.30 val., išskyrus pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį, jeigu ieškovas naudosis nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku; atsakovė užtikrina, kad nepilnametis vaikas galėtų bendrauti su tėvu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nurodytu laiku; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad, nutraukiant santuoką bendru sutikimu, šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas skirs kas mėnesį po 100 Eur. Ši išlaikymo suma jau tada neužtikrino net minimalių dukros poreikių. Nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje padidėjo prekių ir paslaugų kainos, padidėjo ir vaiko poreikiai. Atsakovės gaunamos pajamos liko tos pačios, tačiau ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Norint patenkinti bent minimalius dukros poreikius, reikia skirti ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš ieškovo nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymui turi būti priteista po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu. Ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka nėra konkreti ir aiški. Pagal pateiktą ieškovo bendravimo tvarką atsakovė negali iš anksto planuoti savo savaitgalių, išvykų su dukra, atostogų ir t. t., kadangi bet kada galimas ieškovo vizitas į Lietuvą apie tai pranešus tik prieš tris dienas. Siūlomoje bendravimo tvarkoje vaiko interesų neatitinka ieškovo bendravimas su dukra nelyginėmis savaitės dienomis, kurios nesutampa su savaitgaliais, nuo 16 val., kadangi dukra būna darželyje iki 17 val., o pradėjus eiti į mokyklą 16 val. dar lankys prailgintą grupę ar būrelį. Dėl to ieškovo siūloma tvarka neatitinka prioritetiniais laikomų nepilnamečio vaiko interesų, taip pat atsakovės interesų. Siūlomos bendravimo tvarkos negalima laikyti pastovia, nes ji bus nuolat kintanti, priklausomai nuo ieškovo darbo režimo, grįžimo į Lietuvą ar pan.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018 nepilnametei M. P. priteistą išlaikymo dydį, priteisė iš ieškovo išlaikymą dukrai M. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur nuo 2019 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad nepilnametės M. P. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys atsakovė; nustatė ieškovo bendravimo su vaiku M. P. tvarką: 1. Ieškovas, sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant atsakovę prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; 2. Ieškovas gali bendrauti su vaiku darbo dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute ar elektroniniu laišku iš anksto informavęs atsakovę; 3. Ieškovas kasmet su dukra praleidžia Tėvo dieną, dukrą pasiima 10 val. ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; 4. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną, nelyginiais metais pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 val., o lyginiais metais – nuo 15 val. iki 20 val.; 5. Ieškovas poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir šv. Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; 6. Ieškovas praleidžia su dukra M. P. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su atsakove; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su ieškovu; 7. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovas negali atvykti bendravimui su dukra, jis apie tai informuoja atsakovę trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; 8. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, atsakovė apie tai informuoja ieškovą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus; priteisė iš atsakovės ieškovui 362,5 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 83,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį, 191,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

6.       Ieškovui nepateikus duomenų apie turimus kitus išlaikytinius, teismas, atsižvelgdamas į ieškovo amžių ir tai, kad jis dirba Norvegijoje, gauna pastovias pajamas, sprendė, kad ieškovas yra pajėgus finansiškai teikti vaikui 230 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris šiuo metu užtikrins minimalius vaiko poreikius, taip pat nepablogins ieškovo pragyvenimo lygio. 

7.       Nustatęs, kad ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su dukra tuo metu, kai jis gyvens Lietuvoje, yra sąlyginis, todėl negali būti tenkinamas.

8.       Įvertinęs, kad ieškovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, teismas konstatavo, kad jis negalės bendrauti su dukra šešis kartus per mėnesį, todėl netenkino atsakovės reikalavimo, kad ieškovas pasiimtų dukrą kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį bei antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad atsakovė siekia, jog ryšys tarp vaiko ir tėvo nenutrūktų, todėl tenkino ieškovo reikalavimą dėl savaitgalių praleidimo su dukra jam grįžus į Lietuvą, iš anksto informuojant ieškovę apie ketinimus bendrauti su vaiku. Siekdamas, kad šalys išvengtų ginčų ateityje, teismas įpareigojo ieškovą informuoti atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį prieš 7 dienas SMS žinute ar kitomis ryšių priemonėmis. Teismas pagrįstu pripažino ieškovo reikalavimą leisti jam bendrauti su dukra nelyginėmis darbo dienomis. Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu iš esmės nebuvo prieštaraujama tam, kad vaikas būtų paimamas nuo 17 val., teismas nustatė, kad ieškovas galės pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20 val. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neprieštarauja tokiai bendravimo tvarkai, tai patvirtina jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Teismas, pažymėjęs, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas mažametės dukters atžvilgiu, sprendė, kad pusę atostogų – žiemos, pavasario ir vasaros – laiko jis turi teisę praleisti su dukra, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena – Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Teismas nurodė neturintis pagrindo neleisti ieškovui su dukra atostogauti jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje atostogoms pasirinktoje šalyje, tačiau pažymėjo, kad ieškovui tikslinga nustatyti įpareigojimą informuoti atsakovę apie dukters išvykimą į užsienio valstybę ne vėliau kaip prieš 10 dienų, taip pat nustatyti, kad išvykti už Lietuvos Respublikos ribų šalių dukra gali tik su ieškovu.

9.       Siekiant išvengti šalių ginčų, dukrai išvykus į užsienio šalį, teismas įpareigojo ieškovą užtikrinti galimybę atsakovei susisiekti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis. Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kad vaikas turėtų galimybę žiemos ir pavasario atostogas praleisti su abiem tėvais. Siekiant sudaryti vaikui galimybę po atostogų, jas praleidus ne namuose, tinkamai pasirengti vykimui į ugdymo ar mokslo įstaigą, pailsėti, teismas įpareigojo ieškovą parvežti dukrą į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Teismas netenkino šalių reikalavimų nustatyti bendravimo tvarką su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Teismas sprendė, kad konkretaus laiko nustatymas, kada ieškovas gali skambinti dukrai, nepagrįstai apsunkintų ne tik ieškovą, bet ir mažametį vaiką. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo riboti ieškovo pokalbius su dukra ar nustatyti konkretų skambučių skaičių ir laiką.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos pirmą, antrą, penktą ir šeštą punktus, nustatant tokią ieškovo bendravimo su vaiku M. P. tvarką: 1. Ieškovas, sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš 60 dienų trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; 2. Ieškovas, sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra iš eilės ne daugiau kaip du antradienius ir du ketvirtadienius, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo bendravimo su dukra savaitgalio pradžios, paimdamas dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai ne vėliau kaip prieš 24 valandas SMS žinute ar elektroniniu laišku informavęs atsakovę; 5. Ieškovas poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 val., neporiniais metais – žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 val., įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val., o neporiniais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val.; 6. Ieškovas praleidžia su dukra M. P. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su atsakove; ieškovo ir dukros nepertraukiama vasaros atostogų dalis negali trukti ilgiau nei 15 dienų; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatytas terminas informuoti atsakovę apie dukros paėmimą prieš 5 dienas sukelia nepatogumus atsakovei, dukrai, nes, ieškovui informavus tik prieš 5 dienas apie numatomą grįžimą į Lietuvą ir bendravimą iš eilės du savaitgalius su dukra, atsakovė su dukra turi atsisakyti suplanuotų išvykų, gimtadienių ar kitų švenčių. Siekiant išvengti nesutarimų ar konfliktų, kurie kyla tarp šalių ir atsižvelgiant į dukros interesus, tam būtina nustatyti bent dviejų mėnesių terminą. Ieškovas apie planuojamą grįžimą į Lietuvą visada žino prieš 2–3 mėnesius.

1.2.                      Teismas, nustatydamas, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku darbo dieną, automatiškai užprogramuoja konfliktą tarp šalių, nes ieškovas, vadovaudamasis bendravimo tvarkos antru punktu, turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais visomis darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., kada tik nori, jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai. Šis punktas turi būti pakeistas, nustatant, kad kai ieškovas, sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, taip pat turi teisę bendrauti su dukra, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo bendravimo su dukra savaitgalio, iš eilės du antradienius ir du ketvirtadienius, paimdamas dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai ne vėliau kaip prieš 24 valandas SMS žinute ar elektroniniu laišku informavęs atsakovę.

1.3.                      Nepagrįstai bendravimo tvarkos penktame punkte nustatyta, kad per šv. Velykas, Kūčias ar šv. Kalėdas atsakovė neturi galimybės bent vieną dieną praleisti su dukra. Tai yra šeimos šventė, be to, būtina atsižvelgti į dukros amžių, emocinį ryšį su atsakove, todėl kai per Kūčias, šv. Kalėdas ar šv. Velykas atsakovė neturės galimybės nors vieną dieną praleisti su dukra, o dukra su atsakove, bus pažeisti vaiko ir atsakovės interesai. Taip pat ir ieškovas turi turėti galimybę kiekvienais metais su dukra bent vieną dieną bendrauti per Kūčias, šv. Kalėdas ar šv. Velykas. Atsakovė priešieškinyje, o ieškovas ieškinyje teismo prašė patvirtinti bendravimo tvarką, jog tiek atsakovė, tiek ieškovas turėtų galimybę su dukra bendrauti per Kūčias, šv. Kalėdas ar šv. Velykas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

1.4.                      Atsižvelgiant į dukros amžių, dukros ir atsakovės ryšį, teismo nustatytos bendravimo tvarkos šeštame punkte turi būti nurodyta, jog ieškovas praleidžia su dukra M. P. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, tačiau viena ieškovo ir dukros atostogų dalis nepertraukiamai negali trukti ilgiau nei 15 dienų.

11.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

14.       (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalių nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą iki pilnametystės po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra nustatyta nebuvo, nes šalys įsipareigojo netrukdyti ir nesudaryti viena kitai kliūčių bendraujant su vaiku.

15.       2019 m. liepos 16 d. ieškovas M. P. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su dukra nustatymo, motyvuodamas tuo, kad dukros motina trukdo bendravimui su vaiku. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl priteisto išlaikymo padidinimo ir jos siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

16.       Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

17.       Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatytas terminas informuoti atsakovę apie dukros paėmimą prieš 5 dienas yra per trumpas, sukelia nepatogumus atsakovei, dukrai, būtina nustatyti bent dviejų mėnesių terminą. Teismas, nustatydamas, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku darbo dieną, automatiškai užprogramuoja konfliktą tarp šalių, nes ieškovas, vadovaudamasis bendravimo tvarkos antru punktu, turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais visomis darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., kada tik nori, jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai. Nepagrįstai bendravimo tvarkos penktame punkte nustatyta, kad per šv. Velykas, Kūčias ar šv. Kalėdas atsakovė neturi galimybės bent vieną dieną praleisti su dukra. Atsižvelgiant į dukros amžių, dukros ir atsakovės ryšį, teismo nustatytos bendravimo tvarkos šeštame punkte turi būti nurodyta, jog ieškovas praleidžia su dukra pusę vaiko vasaros atostogų laiko, tačiau viena ieškovo ir dukros atostogų dalis nepertraukiamai negali trukti ilgiau nei 15 dienų.

 

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

 

18.       Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19.       Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

20.       Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). 

22.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šalių, atstovų paaiškinimus, iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos pirmame punkte numatytas 5 dienų terminas pranešti apie dukters paėmimą savaitgaliui tėvui grįžus į Lietuvą yra per trumpas. Tačiau kolegija nesutinka su apeliantės prašymu nustatyti, kad vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš 60 dienų turi pranešti atsakovei apie vaiko paėmimą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku. Visų pirma, pastebėtina, kad tokio termino atsakovė priešieškinyje nebuvo nurodžiusi. Be to, kolegijos nuomone, ieškovas ne visada pieš du mėnesius gali žinoti apie galimybę sugrįžti į Lietuvą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 15 dienų terminas yra pakankamas, kad atsakovė sužinotų apie ieškovo sugrįžimą ir vaiko paėmimą dviem savaitgaliams. Kolegijos įsitikinimu, vaiko bendravimas su tėvu yra svarbesnis už apeliantės nurodytas priežastis, dėl ko reikalinga nustatyti 60 dienų terminą (suplanuotos išvykos, gimtadieniai ar kitos šventės).

24.       Pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos antrame punkte nustatė, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku darbo dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute ar elektroniniu laišku iš anksto informavęs atsakovę.

25.       Sutiktina su apeliante, kad vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos antru punktu, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais visomis darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., kada tik nori, jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos antras punktas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, todėl šis punktas keistinas jį sukonkretinant, nustatant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute ar elektroniniu laišku iš anksto (prieš 24 val.) informavęs atsakovę.

26.       Apeliantė nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos penktu punktu, kuriame numatyta, kad ieškovas poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir šv. Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu.

27.       Apeliantės teigimu, bendravimo tvarkos penktame punkte nepagrįstai nustatyta, kad per šv. Velykas, Kūčias ar šv. Kalėdas tiek apeliantė, tiek ieškovas neturi galimybės bent vieną dieną praleisti su dukra.

28.       Teisėjų kolegija su tokiu argumentu negali nesutikti. Tuo labiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje prašė patvirtinti bendravimo tvarką, jog tiek atsakovė, tiek ieškovas turėtų galimybę su dukra bendrauti per Kūčias, šv. Kalėdas ar šv. Velykas. Todėl šis nustatytos bendravimo tvarkos punktas, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą, keistinas, nustatant, kad ieškovas poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 val., neporiniais metais – žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 val., įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val., o neporiniais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val.

29.       Apeliantė iš dalies nesutinka ir su bendravimo tvarkos šeštu punktu, kuriame numatyta, kad ieškovas praleidžia su dukra pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su atsakove; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su ieškovu.

30.       Apeliantė sutinka, kad tėvas su dukra praleistų pusę dukros vasaros atostogų, tačiau jos įsitikinimu, atsižvelgiant į dukros amžių, dukros ir atsakovės ryšį, teismo nustatytos bendravimo tvarkos šeštame punkte turi būti nurodyta, jog viena ieškovo ir dukros atostogų dalis nepertraukiamai negali trukti ilgiau nei 15 dienų.

31.       Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko pagrįstais ir pripažįsta, jog tikslinga nustatyti vienos dalies nepertraukiamą atostogų trukmę, t. y. ne daugiau nei 15 dienų.

32.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kad ji atitiktų vaiko teisę vienodomis sąlygomis bendrauti su savo tėvais, kad tvarka būtų aiški ir užkirstų kelią galimiems šalių konfliktams ateityje, ją išdėstydamas nutarties 23, 25, 28, 30 punktuose minėta tvarka. 

33.       Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Taigi, kaip minėta, apeliantė turi užtikrinti tinkamą dukros bendravimą su tėvu, o ne siekti sudaryti tam kliūtis.

34.       Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35.       Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

 

      Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

 

36.       Nors tikslinama pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nekeistinos, sutinkant, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti lygiomis dalimis.

 

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

 

37.       Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, iš dalies (80 proc.) tenkintinas apeliantės prašymas priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.9 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti – pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 5 ir 6 punktus, juos išdėstant taip:

1. M. P., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant atsakovę prieš 15 dienų trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; 2. M. P. turi teisę bendrauti su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute ar elektroniniu laišku iš anksto (prieš 24 val.) informavęs atsakovę; 5. M. P. poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 val., neporiniais metais – žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 val., įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val., o neporiniais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val.; 6. M. P. praleidžia su dukra M. P. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su atsakove; ieškovo ir dukros nepertraukiama atostogų dalis negali trukti ilgiau nei 15 dienų; jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su ieškovu.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliantei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Nijolia Indreikienė

 

 

                Virginija Lozoraitytė

 

 

        Tomas Romeika


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK3 3.170 str. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
  • 3K-3-454/2014
  • CK3 3.180 str. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės
  • 3K-3-16-706/2016
  • 3K-3-202/2014
  • 3K-3-444/2014
  • CK3 3.175 str. Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
  • 3K-3-219/2009
  • 3K-3-287/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas