Civilinė byla Nr. e2A-627-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01377-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių keliai“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (11.7)2-18921 nurodytus viešajame pirkime „Rajoninio kelio Nr. 4606 Telšiai–Lieplaukė–Plungė ruožo nuo 16,430 iki 21,092 km kapitalinis remontas“ (pirkimo Nr. 566292) (toliau – Pirkimas) priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo bei atmesti ūkio subjektų grupės, kurią sudaro uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, pasiūlymą.
2. Ieškovė nurodė, kad Pirkime pateikė pasiūlymą, atitinkantį Pirkimo sąlygas, o atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovę ir kitus Pirkimo dalyvius apie Pirkime nustatytą pasiūlymų eilę. Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“ (toliau kartu – ir tretieji asmenys) pasiūlymas. Trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo įvertintas kaip pranašesnis už ieškovės pasiūlymą tik dėl kainos. Ieškovė, susipažinusi su trečiųjų asmenų pasiūlymu, pateikė pretenziją, tačiau atsakovė 2021 m. lapkričio 24 d. raštu pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
3. Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikimo Pirkimo dokumentų reikalavimams, nes buvo pasiūlyta nepilna Pirkimo objekto apimtis ir nerealios bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos. Trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyti darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainiai sudaro vos po 0,01 Eur, todėl jie laikytini neįprastai mažais. Nurodydami nerealius ir dirbtinius įkainius tretieji asmenys įgavo nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, kurie Pirkime pasiūlė realias darbų kainas.
4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė netinkamai vertino trečiojo asmens pasiūlytą kainą ir pažeidė pareigą vertinti kainos pagrįstumą bei pasiūlymo atitiktį Pirkimo dokumentams. Atsakovė nepagrįstai vertino, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, nors Pirkime numatyta fiksuoto įkainio kainodara. Be to, trečiasis asmuo pasiūlė ne tik nepagrįstai mažus įkainius, bet ir Pirkimo dokumentų neatitinkantį nepilnos apimties Pirkimo objektą, nes nurodytos dvi darbų pozicijos iš esmės liko neįvertintos, trečiajam asmeniui dirbtinai nurodant 0,01 Eur kainas tik tam, kad šios darbų pozicijos būtų formaliai užpildytos lentelėje.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateiktas atsakymas į pretenziją yra lakoniškas, jame neanalizuoti ir neįvertinti pretenzijoje pateikti argumentai. Atsakovė tik deklaratyviai ir formaliai nurodė, kad atmeta pretenziją, tačiau nepateikė tokį sprendimą pagrindžiančių įrodymų, tokiu būdu ji pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė Pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi neįprastai mažos kainos ribos, todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 1 dalimi, turėjo pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti kainą tuo atveju, jeigu kaina ar sąnaudos yra 30 proc. mažesnės už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį. Teismas nustatė, kad Pirkime tretieji asmenys pasiūlė darbus atlikti už 2 197 746,89 Eur, o ieškovė pasiūlė darbus atlikti už 2 253 702,59 Eur kainą, t. y. trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 55 955,70 Eur (2,48 proc.) mažesnė negu ieškovės pasiūlymo. Trečiųjų asmenų pasiūlymo kaina buvo tik 10 proc. mažesnė, nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis. Atsižvelgdamas į nustatytus pasiūlymų kainų skirtumus, teismas padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos kainos kriterijų, numatytų VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į trečiuosius asmenis dėl kainos pagrindimo.
8. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad tretieji asmenys dvejuose iš 95 pasiūlymą sudarančių įkainių nurodė 0,01 Eur dydžius, savaime neįrodo, jog toks pasiūlymo pateikimas objektyviai nepateisinamas, pažeidžiantis skaidrumo, lygiateisiškumo reikalavimus ir atsakovė turėjo pareigą reikalauti nurodytų įkainių pagrindimo. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atliko numatyto remontuoti kelio ruožo matavimus, įvertino darbų apimtis ir, pasiūlydamas darbų kainą, prisiėmė jų atlikimo riziką nurodytais įkainiais. Teismas nenustatė tiekėjų konkurenciją varžančių, nepagrįstą konkurencinį pranašumą sudarančių ar racionalaus lėšų panaudojimo principo neatitinkančių Pirkimo sąlygų ar objektyvių duomenų, kurių pagrindu galėtų spręsti, kad atsakovei turėjo kilti abejonių dėl pasiūlytos kainos pagrįstumo ar trečiojo asmens galimybių įvykdyti Pirkimo sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešuosiuose pirkimuose iš esmės yra galima siūlyti net ir minusinę kainą.
9. Teismas ieškovės argumentus, kad UAB „Sistela“ nurodyti įkainiai yra didesni nei juos pasiūlė trečiasis asmuo, nagrinėjamo ginčo kontekste laikė teisiškai nereikšmingais, nes pats tiekėjas turi teisę įvertinti ir pasiūlyti savo kainą ar kiekvieną kainą sudarantį įkainį pagal viešajame pirkime numatytą kainodarą. Aplinkybės, kad tretieji asmenys dvejose iš 95 eilučių nurodė 0,01 Eur darbų įkainius, teismas nelaikė kaip patvirtinančios, jog buvo pasiūlytas nepilnos apimties Pirkimo objektas, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo numatytos mažiausios galimos ar maksimalios įkainių reikšmės. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo, įvertinęs tikėtiną darbų poreikį, pateikė konkurencingesnį pasiūlymą, prisiimdamas pasiūlytos kainos riziką, savaime Pirkimo sąlygų nedaro neaiškiomis ir (ar) neteisėtomis.
10. Teismas, padaręs išvadą, kad ginčijami atsakovės sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, plačiau nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakymo į pretenziją argumentų ir motyvacijos stoka. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovės byloje nustatytų aplinkybių vertinimas skiriasi nuo ieškovės pozicijos, savaime nereiškia, kad atsakovė neatsakė į esminius ginčytus klausimus bei nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl atsakovės elgesio buvo pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, suteikė didesnę įrodomąją galią atsakovės pateiktiems paaiškinimams, o ne ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo nagrinėjimo ribas – teismas vertino, kad ginčas yra tik dėl kainos ar jos atskirų įkainių vertinimo kaip neįprastai mažų, tačiau ieškovė ieškiniu ir dubliku taip pat teikė argumentus dėl skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, racionalaus lėšų panaudojimo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo.
11.2. Ieškovė nurodo, kad Pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Laimėtojas ir antroje vietoje esanti ieškovė pasiūlė vienodą maksimalią papildomą 5 metų statinio garantinio termino trukmę, taigi trečiųjų asmenų pasiūlymas laimėtoju buvo paskelbtas tik dėl kainos pranašumo. Ginčo metu paaiškėjo, kad laimėtojas kainos pranašumą įgijo pasiūlęs 0,01 Eur įkainį dėl dviejų darbų – ryšių kabelių apsaugojimo futliarais ir žemės sankasos gruntų pagerinimo. Ieškovės manymu, šiems darbams nurodyti įkainiai yra dirbtinai maži, todėl laimėtojas įgavo nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, kurie Pirkimui pasiūlė realias darbų kainas. Jeigu trečiasis asmuo nebūtų nurodęs realybės neatitinkančių įkainių, Pirkimą būtų laimėjęs ieškovės pasiūlymas.
11.3. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė, ar trečiųjų asmenų pasiūlymas yra suderintas su projektu ir projektuotojo priimtais sprendimais, o tuo pačiu ir su Pirkimo dokumentais. Laimėtojas nurodė, kad pasiūlymą teikė įvertinęs, jog ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos pagerinimo darbų atlikti nereikės, taigi laimėtojas pasiūlė Pirkimo dokumentų neatitinkantį Pirkimo objektą.
11.4. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad galbūt ne visi Pirkimo dokumentuose nurodyti darbai realiai bus atliekami, yra pagrindas vertinti, jog Pirkimo dokumentai nebuvo pakankamai aiškūs, tikslūs, be dviprasmybių ir tiekėjai juos galėjo vienodai vertinti teikiant pasiūlymus bei priimant sprendimą dėl dalyvavimo Pirkime. Atsakovė, nurodydama ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos pagerinimo darbus kaip Pirkimo objektą, ir nurodydama pareigą tiekėjams pateikti tokių darbų įkainio pasiūlymą, sudarė tiekėjams pagrindą tikėtis, kad atsakovei tokie darbai yra reikalingi. Trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų, o nurodyta kaina ar atskirų įkainių pagrįstumas apskritai neturėjo būti vertinamas.
11.5. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo procedūra dėl neaiškių ar dviprasmiškų Pirkimo sąlygų, neįvertino, kad ieškovė apie aplinkybes, kurios leido spręsti dėl neaiškių ar dviprasmiškų Pirkimo sąlygų, sužinojo tik po susipažinimo su laimėtojo pasiūlymu. Teismas turėjo teisę savo iniciatyva spręsti klausimą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, jeigu būtų nustatytas akivaizdus viešojo intereso pažeidimas.
11.6. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išsprendė pagal atsakovės prašymą, pateiktą po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje. Be to, teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 7 975,11 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nes tokios išlaidos nėra proporcingos ir pagrįstos bylos sudėtingumu, teiktų procesinių dokumentų apimtimi, kiekiu ir turiniu.
12. Atsiliepime į ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip neatitinkantis skundui keliamų reikalavimų, nes ieškovė iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde pakartoja savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nedetalizuodama, kokių aplinkybių teismas tariamai neįvertino ar vertino netinkamai. Be to, ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie, atsakovės vertinimu, negali būti priimti į bylą, nes tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
12.2. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos pasiūlymo kainos kriterijaus, numatyto VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, jog kaina yra neįprastai maža, ir pareigos kreiptis į Pirkimo laimėtoją dėl kainos pagrindimo. Atsakovė turėjo diskrecijos teisę, o ne pareigą, vertinti Pirkimo laimėtojo pasiūlytą kainą (įkainius). Pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra vos 10 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, o tai reiškia, kad šiuo atveju negali būti taikoma neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija, kadangi Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kaina nėra 30 ir daugiau procentų mažesnė nei visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis. Atsakovė taip pat neprivalėjo vertinti kiekvieno atskiro įkainio pagal neįprastai mažos kainos institutą, nes tokios pareigos VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nenustato.
12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, dėl kurių atsakovei turėjo kilti abejonių dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlytos kainos pagrįstumo ir gebėjimo vykdyti Pirkimo sutartį. Ieškovė neįrodė, kad Pirkimo laimėtojas nesugebėtų įvykdyti Pirkimo sutarties už pasiūlytą kainą. Atsakovė tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, neprašydama pagrįsti dviejų Pirkimo laimėtojo pasiūlytų įkainių. Vieno cento įkainis, vertinant bendrą Pirkimo laimėtojo pasiūlytą kainą, nekėlė įtarimų ir abejonių vertinant pasiūlymą, nes bendra pasiūlymo kaina buvo vos 10 procentų mažesnė už pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Be to, ieškovės nurodyti 0,01 Eur įkainio darbai (ryšių kabelių apsaugojimas futliarais bei žemės grunto pagerinimas) yra neesminiai visų Pirkimo objektą apibūdinančių darbų kontekste, o Pirkimo laimėtojas nustatė, kad tokių darbų greičiausiai apskritai nereikės atlikti. Ieškovė taip pat turėjo galimybę atlikti matavimus ir patikrinti, ar grunto pagerinimo priemonės turės būti taikomos, įvertinti galimų darbų poreikio riziką ir pateikti konkurencingą pasiūlymą.
12.4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo. Kadangi ieškovė neteikė pretenzijos atsakovei dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ar dviprasmiškumo, ieškovė neturi teisės Pirkimo sąlygų ginčyti teikdama apeliacinį skundą. Be to, teismo teisė savo iniciatyva peržengti ginčo ribas nėra neribota ir galima tik tuo atveju, kai yra akivaizdus pažeidimas, tačiau tokio pažeidimo nagrinėjamu atveju nebuvo. Nors ieškovė teigia, kad Pirkimo dokumentai tariamai buvo neaiškūs, nei vienas tiekėjas Pirkimo sąlygų neskundė, taip pat esamos Pirkimo sąlygos nei ieškovei, nei kitiems septyniems tiekėjams netrukdė pateikti tinkamų pasiūlymų. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo suvaržytos galimybės įvertinti galimų darbų poreikio riziką ir pateikti konkurencingą pasiūlymą.
12.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vien tai, kad dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinantys dokumentai teismui pateikti jau po įvykusio teismo posėdžio, nereiškia, jog teismas šias išlaidas iš ieškovės priteisė nepagrįstai. Atsakovė 2022 m. sausio 20 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad kartu su prašymu pateikta PVM sąskaita faktūra NIP Nr. 48383 yra dar neapmokėta, nes nesuėjęs sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas. Kadangi atsakovė 2022 m. sausio 21 d. apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 48383, apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija teismui buvo pateikta 2021 m. sausio 24 d., t. y. dar iki teismo sprendimo paskelbimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sutrumpintus procesinių dokumentų pateikimo terminus, ir pagrįstai sprendė, jog atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta.
13. Atsiliepime į ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir padarė teisėtą išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atitinka tiek VPĮ nuostatas, tiek nuoseklią teismų praktiką. Pasiūlymo kaina gali būti pripažįstama neįprastai maža dviem atvejais, t. y. pirma, kai yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį, antra, kai kaina (ar jos sudėtinės dalys) perkančiajai organizacijai atrodo neįprastai maža. Nagrinėjamu atveju laimėtojo pasiūlymo kaina nebuvo 30 procentų mažesnė, nei visų pasiūlytų kainų vidurkis, taip pat pasiūlymas nekėlė abejonių dėl jo įvykdomumo, todėl perkančiajai organizacijai nebuvo poreikio atskirus įkainius pripažinti neįprastai mažais.
13.2. Aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe įvertinti konkrečių darbų poreikio, nereiškia, jog buvo pažeisti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai. Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta, kad žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų poreikis Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškės atlikus reikalingus tyrimus, o tiekėjai neturėjo suderinti jokių sprendinių su perkančiąja organizacija tam, kad galėtų įvertinti konkrečių darbų poreikį. Žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų būtinumas tiesiogiai priklauso nuo kelio būklės, o ne nuo suderinimo su perkančiąja organizacija. Trečiasis asmuo savo iniciatyva prieš teikiant pasiūlymą patikrino, ar tokie darbai vykdant Pirkimo sutartį apskritai bus tikėtinai reikalingi. Patikrinimų rezultatai leido trečiajam asmeniui numatyti, kad daugelyje numatyto rekonstruoti kelio ruožo vietų greičiausiai nereikės taikyti papildomų priemonių kelio sankasos gruntams pagerinti. Ieškovė nei paties kelio parametrų išmatavimo fakto, nei trečiojo asmens padarytos šių matavimų išvados neginčijo. Trečiojo asmens pasirinkimas sumažinti vieną, o ne visus įkainius, nekeičia nei įsipareigojimo atlikti visus sutartimi numatytus darbus, nei galimybių tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį.
13.3. Trečiasis asmuo teigia, kad pasiūlymą jis pateikė griežtai laikydamasis Pirkimo dokumentų reikalavimų, buvo užpildyta pasiūlymo forma ir kartu pateikti darbų kiekių žiniaraščiai. Aplinkybė, kad dvejose iš 95 eilučių trečiasis asmuo nurodė mažą darbų įkainį nereiškia, kad jis šių darbų neketina atlikti. Ieškovė nepagrindė, kad trečiojo asmens nurodytas 0,01 Eur dydžio įkainis yra nerealus. Tuo tarpu ieškovės teiginys, kad nevertinant darbų, kuriems trečiasis asmuo pasiūlė 0,01 Eur įkainį, ieškovės pasiūlymas būtų ekonomiškai naudingesnis, prieštarauja skaidrumo principui ir yra nepagrįstas. Neatmestina, kad tuo atveju, jei ieškovė pati būtų atlikusi atitinkamus tyrimus, jos pasiūlymas (tiek bendrai, tiek imant atskirų įkainių kainodarą) būtų visiškai kitoks, tačiau pasiūlymai turi būti vertinami kaip visuma, t. y. negalima lyginti pasiūlymų pagal atskirus įkainius, jeigu Pirkimo sąlygose yra nurodyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal bendrą palyginamąją kainą.
13.4. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas turėjo savo iniciatyva spręsti dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo. Pirkimo sąlygose aiškiai numatytas Pirkimo objektas, išviešinta faktinio ginčo darbų poreikio nebuvimo tikimybė, taip pat tokio poreikio nebuvimo sąlygos bei tiesiogiai įtvirtinta galimybė tiekėjams įvertinti konkrečių darbų būtinumą tinkamam sutarties įvykdymui. Aktualios šiam ginčui aplinkybės buvo atskleistos ir visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes tiek jomis vadovautis, tiek užduoti papildomus klausimus, tiek Pirkimo sąlygas ginčyti. Ieškovė klausimą dėl Pirkimo sąlygų aiškumo iškėlė tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl praleido įstatyme nustatytus sąlygų ginčijimo terminus. Ieškovei laiku neinicijavus ginčo dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti šio klausimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – naujienų agentūros „Baltic News Service“ parengtus straipsnius, paskelbtus viešoje erdvėje: „Teismas atmetė „Eurovia Lietuvos“ pretenzijas dėl konkurentės siūlytos vieno cento kainos“ ir „Teismas: „LTG infra“ turi sumokėti beveik 2,2 mln. eurų „Rail Baltica“ rangovėms“. Iš apeliacinio skundo 24 ir 29 punktų matyti, kad pirmąjį straipsnį ieškovė teikia, norėdama įrodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų prieštaravimą atsakovės pozicijai nagrinėjamame ginče, o antrąjį – siekdama pagrįsti, kad teismuose buvo nagrinėjamas kitas ginčas, kurio metu buvo sprendžiama dėl atsiskaitymo su rangovėmis, sutarties vykdymo metu atsisakius 0,01 Eur suma įkainuotų darbų.
16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės teikiamas straipsnis „Teismas: „LTG infra“ turi sumokėti beveik 2,2 mln. eurų „Rail Baltica“ rangovėms“ buvo paskelbtas viešoje erdvėje dar 2021 m. lapkričio 8 d., todėl ieškovė turėjo galimybę šį straipsnį pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė ir nenurodė priežasčių, kodėl šį straipsnį teikia tik apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, ieškovės teikiamas straipsnis nėra susijęs su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, kadangi jame minimos kito teismine tvarka išnagrinėto ginčo aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismui duomenys apie kitas teismuose išnagrinėtas bylas ir teismų formuojamą teisės aiškinimo praktiką yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl esant poreikiui apeliacinės instancijos teismas turės galimybę remtis kitoje byloje priimtu procesiniu sprendimu susipažinęs su jo turiniu teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, o ne remdamasis į bylą pateiktu straipsniu. Tuo tarpu atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje yra suformuluota ir išdėstyta į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl straipsnis „Teismas atmetė „Eurovia Lietuvos“ pretenzijas dėl konkurentės siūlytos vieno cento kainos“ naujų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių nepatvirtina. Dėl šių argumentų ieškovės pateiktus naujus įrodymus teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Atsakovė Pirkimu siekia įsigyti rajoninio kelio Nr. 4606 Telšiai–Liepukė–Plungė ruožo nuo 16,430 km iki 21,092 km kapitalinio remonto darbus. Pirkimo sąlygų 9 punkte numatyta, kad preliminarūs darbų kiekiai nurodyti techninėje specifikacijoje, kuri teikiama kartu su techniniu darbo projektu, ir darbų kiekių žiniaraščiuose. Remiantis Pirkimo sąlygų 53.2 ir 53.6 papunkčiais, tiekėjo pasiūlyme turi būti, be kitų dokumentų, užpildytas pasiūlymas pagal pasiūlymo formą (2 priedas), užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai ir pagrindinė santrauka excel formatu (10 priedas).
19. Pirkimo sąlygose numatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, kuriame kaina sudaro 90 proc., o pasiūlyta papildoma statinio garantijos termino trukmė – 10 proc. (Pirkimo sąlygų 81 punktas). Pagal Pirkimo sąlygų 90 punktą Pirkimo sutartyje yra pasirinktas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas.
20. Pirkimui pasiūlymus pateikė 8 dalyviai, tarp jų ieškovė ir tretieji asmenys. Atsakovės 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo nustatyta pasiūlymų eilė, kurioje trečiųjų asmenų pasiūlymas užėmė pirmą vietą, o ieškovės pasiūlymas – antrą vietą, ir laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas trečiųjų asmenų pasiūlymas.
21. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumo. Ieškovė pretenzijoje ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų – buvo pasiūlytos nerealios ir nepagrįstai mažos kainos bei nepilna Pirkimo objekto apimtis. Ieškovė teigia, kad trečiųjų asmenų pasiūlyme buvo nurodyti darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainiai po 0,01 Eur, todėl jie laikytini neįprastai mažais. Ieškovės vertinimu, kadangi Pirkimo sutarčiai taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, nurodydami nerealius įkainius tretieji asmenys įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, kurie Pirkime pasiūlė realias darbų kainas.
22. Taigi, byloje keliamo ginčo esmę sudaro įvertinimas, ar atsakovei kilo pareiga kreiptis į trečiuosius asmenis dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo, ar tretieji asmenys pasiūlė pilną Pirkimo objekto apimtį bei ar ginčijamas atsakovės sprendimas nesuteikė tretiesiems asmenims nepagrįsto konkurencinio pranašumo bei nepažeidė pagrindinių viešųjų pirkimų principų.
Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į trečiuosius asmenis dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neįprastai mažos kainos institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų pasiūlyta kaina yra 10 proc. mažesnė nei visų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl ji neatitinka VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių (30 proc. kainų skirtumo), kada pasiūlyta kaina visada turi būti laikoma neįprastai maža. Nors taikant VPĮ 57 straipsnio 1 dalį svarbus ne tik preziumuojamas neįprastai mažos kainos dydis (kai pasiūlyta kaina yra 30 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį), bet ir pačios perkančiosios organizacijos teisė spręsti dėl neįprastai mažos kainos, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovei nebuvo pagrindo spręsti, jog trečiųjų asmenų pasiūlyta bendra kaina kelia abejones dėl tinkamo ir sėkmingo pirkimo sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas tik 2,48 proc. pigesnis nei ieškovės pasiūlymas, todėl atsakovė tiek įvertinusi šį skirtumą, tiek minėtą pasiūlytos kainos santykį su visų pasiūlytų kainų aritmetiniu vidurkiu neturėjo pagrindo abejoti trečiųjų asmenų galimybėmis sėkmingai įvykdyti Pirkimo sutartį ir taikyti neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto.
25. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali reikalauti pagrįsti ne tik pasiūlytą kainą, bet ir sudedamąsias kainos dalis, jei jos atrodo neįprastai mažos. Kadangi VPĮ (šio ginčo atveju ir Pirkimo sąlygose) nėra numatyta, kokiais atvejais perkančioji organizacija privalo reikalauti pagrįsti prekių, paslaugų, darbų sudedamųjų dalių kainą, svarbus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų užtikrinimas – perkančioji organizacija įtarimų sukėlusius pasiūlymus privalo vertinti ne pagal savo subjektyvų įsivaizdavimą, o pagal kuo objektyvesnius ir skaidresnius kriterijus, taip užtikrindama, kad panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų apsunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, inter alia (be kita ko), kai pasiūlyme nurodyta neįprastai maža atskirų jo dalių kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016 25 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys kartu su pasiūlymu pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose vieną iš sudėtinių paruošiamųjų darbų – 1 m ryšių kabelių apsaugojimą PE D110 futliarais, pasiūlė atlikti už 0,01 Eur, atitinkamai 4 638,5 kv. m šių darbų pasiūlė atlikti už 46,39 Eur, o vieną iš numatytų žemės darbų – 1 kv. m žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų, pasiūlė atlikti už 0,01 Eur, atitinkamai 49 315,10 kv. m šių darbų pasiūlė atlikti už 493,15 Eur. Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų pasiūlytos šių darbų kainos yra nerealios bei nepagrįstai mažos, kadangi pagal bendrovės „Sistela“ patvirtintas statybos darbų 2021 m. balandžio mėn. rinkos kainas atitinkamų darbų įkainiai yra 29,74 Eur ir 6,14 Eur, o ieškovės pasiūlytos tų pačių darbų vieneto kainos yra 11,16 Eur ir 4,97 Eur.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vien ta aplinkybė, jog tretieji asmenys žiniaraščiuose nurodė minėtų darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) 0,01 Eur įkainius, perkančiajai organizacijai nesudarė pagrindo taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalies ir reikalauti šių įkainių pagrindimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad perkamiems statybos rangos darbams yra parengtas techninis darbo projektas, jo pagrindu darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti konkretūs atliktini darbai (95 darbų pozicijos) ir jų kiekiai, o pagal tiekėjų užpildytuose darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų darbų visumos kainą Pirkime atliekamas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas. Kitaip tariant, atliekant Pirkimo procedūras bendra Pirkimo objekto apimtis ir tiekėjų siūloma kaina už šią apimtį yra aiški, todėl vien tai, kad tam tikrus atskirus žiniaraščiuose nurodytus darbus tiekėjai siūlo atlikti pigiau nei rinkos kainomis, ar netgi simbolinėmis kainomis, savaime neindikuoja grėsmės tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.
28. Šiuo atveju atsakovė pasirinko nevertinti tiekėjų pasiūlytų atskirų darbų įkainių santykio su rinkos kainomis, taip pat tiekėjų pasiūlytų įkainių tarpusavyje, o mažos kainos aspektu įvertinti bendras tiekėjų pasiūlytas kainas, ir toks atsakovės sprendimas laikytinas atitinkančiu objektyvumo ir skaidrumo principus. Tuo atveju, jeigu atsakovė atsietai nuo bendros pasiūlytos kainos kaip nepagrįstai mažus vertintų tik trečiųjų asmenų pasiūlytus atskirų darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainius, tačiau nevertintų kitų tiekėjų pasiūlytų atskirų darbų įkainių visose 95 žiniaraščio pozicijose (t. y. ar jie atitinka rinkos kainas, ar pernelyg nesiskiria nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių), tokia situacija neatitiktų objektyvumo ir skaidrumo principų, kadangi selektyviai tik tretiesiems asmenims būtų apsunkintas varžymasis dėl Pirkimo sutarties, o kitų tiekėjų bei pačios ieškovės pasiūlytų atskirų darbų įkainių realumas liktų neįvertintas (pvz., nebūtų įvertintas pačios ieškovės pasiūlytų aptariamų darbų įkainių, kurie yra žymiai mažesni už rinkos kainas, pagrįstumas). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė neturėjo pareigos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalies ir reikalauti trečiųjų asmenų pagrįsti minėtų darbų įkainius.
Dėl viešųjų pirkimų principų (ne)pažeidimo ir pasiūlytos Pirkimo objekto apimties
29. Tiekėjo siūloma maža kaina (įkainis) gali būti ir tiekėjo nesąžiningų veiksmų padarinys. Jeigu taikant fiksuoto įkainio kainodarą tiekėjas pasiūlo tam tikrą dalį darbų atlikti už mažas kainas (įkainius) žinodamas tik jam prieinamą informaciją, kad perkančioji organizacija faktiškai tokių darbų neatliks arba atliks mažesnį jų kiekį, nei numatyta pirkimo dokumentuose, gali susidaryti situacija, jog realiai atliktinų darbų dalį tiekėjas faktiškai pasiūlys atlikti už didesnę kainą, nei kiti tiekėjai, todėl perkančioji organizacija faktiškai laimėjusiu išrinks ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją. Toks manipuliavimas siūlomomis atskirų darbų kainomis neleistinas ir neatitinka viešųjų pirkimų principų.
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad nurodydami nerealius ir dirbtinius atskirų darbų įkainius tretieji asmenys įgavo nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, t. y. ieškovė iš esmės įrodinėja, jog tretieji asmenys nesąžiningai manipuliavo siūlomų darbų kainomis. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad mažas byloje aptariamų darbų kainas tretieji asmenys nurodė dėl neskaidriai gautos informacijos, nesąžiningų savo ar perkančiosios organizacijos veiksmų ir pan. Iš trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ pozicijos ginče matyti, kad žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų 0,01 Eur įkainį ji pasiūlyme nurodė įvertinusi techninio darbo projekto sprendinius, kuriuose numatyta, jog statybos darbų metu rangovui būtina tikrinti žemės sankasos deformacijų modulį Ev2; patikrinus ir nustačius Ev2?45 MPa, suderinus su projektuotoju ir užsakovu, žemės sankasos stiprinimo ar pagerinimo priemonės gali būti netaikomos. Tretieji asmenys, siekdami įvertinti aptariamų darbų poreikį, prieš pateikdami pasiūlymą atliko numatyto remontuoti kelio pagrindų deformacijos modulio Ev2 matavimus ir priėmė sprendimą siūlyti būtent 0,01 Eur įkainį minėtiems darbams, kadangi matavimų rezultatai leido numatyti, jog daugumoje ruožų papildomų priemonių kelio sankasos gruntų gerinimui nereikės imtis. Iš tokių aplinkybių matyti, kad sprendimą siūlyti 0,01 Eur žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų įkainį lėmė ne nesąžiningi veiksmai, neskaidriai gauta informacija ar pan., o darbų kiekio sumažėjimo potenciali galimybė, įvertinta pagal visiems tiekėjams techniniame darbo projekte išviešintus bei aiškius kriterijus (žemės sankasos deformacijų modulį Ev2).
31. Tai, kad tretieji asmenys pasiūlymą teikė įvertinę, jog tam tikrų darbų potencialiai gali nereikėti atlikti, nereiškia, jog buvo pasiūlytas Pirkimo dokumentų neatitinkantis ir nepilnas Pirkimo objektas. Šiuo atveju tretieji asmenys užpildė visas darbų kiekių žiniaraščių eilutes ir pasiūlė visą darbų apimtį. Jeigu darbų atlikimo metu nepasitvirtins trečiųjų asmenų prielaidos apie tai, kad daugumoje ruožų papildomų priemonių kelio sankasos gruntų gerinimui nereikės imtis, tokius darbus tretieji asmenys privalės atlikti už pasiūlytą įkainį.
Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo
32. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad galbūt ne visi Pirkimo dokumentuose nurodyti darbai realiai bus atliekami, sudaro pagrindą vertinti, jog Pirkimo dokumentai nebuvo pakankamai aiškūs, tikslūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių ieškovės argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo iš esmės. Ieškovė reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo nebuvo pareiškusi nei Pretenzijoje, nei ieškinyje (CPK 4233 straipsnio 2 dalis). Nors viešųjų pirkimų bylose teismas yra aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 4238 straipsnio 2 dalis), tačiau aktyvus teismo vaidmuo negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021 38 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovės argumentai Pirkimo sąlygų neteisėtumo akivaizdžiai nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tai, jog tretieji asmenys, įvertinę tikėtiną darbų poreikį, pateikė konkurencingesnį pasiūlymą, prisiimdami pasiūlytos kainos riziką, savaime Pirkimo sąlygų nedaro neaiškiomis ir neteisėtomis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai akcentuoja, kad techniniame darbo projekte visiems tiekėjams buvo išviešinti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos Pirkimo sutarties vykdymo metu bus sprendžiama dėl poreikio atlikti tam tikrus darbus, todėl negalima konstatuoti akivaizdaus Pirkimo sąlygų neteisėtumo bei poreikio viršyti pareikštus reikalavimus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti ieškinio reikalavimų dėl atsakovės sprendimų Pirkime panaikinimo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
35. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės teigimu, atsakovės naudai 4 199,91 Eur suma buvo priteista nepagrįstai, teismui priėmus atsakovės pateiktą mokėjimo dokumentą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, ieškovės manymu, atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos bylos sudėtingumui, teiktų procesinių dokumentų apimčiai, kiekiui ir turiniui.
36. Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. sausio 20 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš ieškovės 7 975,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu atsakovė pateikė advokatų kontoros 2021 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 4 199,91 Eur sumai, atliktų darbų išklotinę, advokatų kontoros 2022 m. sausio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 3 775,20 Eur sumai, atliktų darbų išklotinę ir 2022 m. sausio 19 d. 3 775,20 Eur sumos mokėjimo dokumentą. Atsakovė 2022 m. sausio 20 d. prašyme nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra dar neapmokėta, nes nesuėjęs sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas (2022 m. sausio 21 d.). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 21 d. 10.15 val. vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą ir atidėjo sprendimo priėmimą 2022 m. vasario 7 d. Atsakovė 2022 m. sausio 24 d. pateikė teismui 2022 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymą 4 199,91 Eur sumai, kuriuo buvo apmokėta 2021 m. gruodžio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės visą prašomą 7 975,11 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog paminėtas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą priteisti ir 2022 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 4 199,91 Eur sumą. Atsakovė šias išlaidas patyrė realiai ir bylos išnagrinėjimo iš esmės dieną (2022 m. sausio 21 d.), o aplinkybę, kad išlaidas patvirtinantį dokumentą ji teismui pateikė po bylos išnagrinėjimo 2022 m. sausio 21 d. teismo posėdyje lėmė tai, jog 2022 m. sausio 20 d. teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2021 m. gruodžio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra dar nebuvo apmokėta, nes nebuvo pasibaigęs joje nurodytas apmokėjimo terminas.
40. Tačiau sutiktina su ieškove, kad skundžiamu sprendimu atsakovei priteista bendra 7 975,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra proporcinga bylos sudėtingumui, teiktų procesinių dokumentų apimčiai, kiekiui ir turiniui. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.2 ir 8.3 papunkčiai už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą numato maksimalų užmokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas taikant atitinkamai 2,5 ir 1,5 koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šia tvarka apskaičiuojant priteistiną maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, priteistina suma už šias paslaugas sudaro 6 313,15 Eur (2,5 × 1 566,40 Eur (2021 m. II ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis) + 1,5 × 1 598,10 Eur (2021 m. II ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis). Atsakovės atstovo parengtose atliktų darbų išklotinėse nurodytos kitos paslaugos laikytinos sudėtinėmis atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimo paslaugų dalimis ir už jas atskirai užmokestis nepriteistinas. Šiuo atveju nenustatyta, kad būtų pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga, reikalaujanti išskirtinai didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 6 313,15 Eur.
41. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė ir tretieji asmenys (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 775,20 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“ – 2 303,84 Eur išlaidas.
42. Rekomendacijų 8.11 papunktis už atsiliepimą į apeliacinį skundą numato maksimalų užmokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas taikant 1,3 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis sudaro 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur × 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, šis pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus dydis teisingai atlygins tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki šios sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant, kad atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcija (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) priteisiama 6 313,15 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų trylikos eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.
Priteisti atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcija (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“ (juridinio asmens kodas 169901489) iš ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė