Civilinė byla Nr. 2-819/2012
Proceso Nr. 2-58-3-00648-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
122.1.; 122.4; 126.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje Nr. 2-487-267/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai A. J. individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dinalas“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2011 m. lapkričio 10 d. ieškovas UAB „Jurgio baldai“ Šiaulių apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams Bankrutuojančiai A. J. individualiai įmonei, bankroto administratoriui UAB ,,Tytus“ dėl 240 230,20 Lt nuostolių priteisimo. Ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodyta UAB ,,Dinalas“.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vykdė ūkinę – komercinę veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) pastate, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Jurgio baldai“ direktoriui A. J.. A. J. individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, šis pastatas buvo pradėtas valdyti įmonės bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ pagal panaudos sutartį, o bankroto administratorius šias patalpas išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Dinalas“. Sudarius nuomos sutartį, ieškovas UAB „Jurgio baldai“ nebegali patekti į jo naudojamas patalpas ir negali vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, nes atsakovas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, užkirto kelią ieškovo atstovams ir darbuotojams patekti į patalpas. Tokiu būdu UAB „Jurgio baldai“ veikla buvo sustabdyta ir nutraukta, pasisavintas bendrovei priklausantis turtas, bendrovė nebeturėjo galimybių vykdyti ūkinės – komercinės veiklos ir dėl to iš viso patyrė 240 230,20 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 139 586 Lt (plius PVM) ieškovui negrąžintų baldų vertė ir 100 644,20 Lt negautos pajamos. Šiuo nuostolius ieškiniu priteisti iš atsakovo UAB ,,Tytus“ ir UAB ,,Dinalas“.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui UAB „Tytus" ir atstovui UAB „Dinalas" priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir įmonės kasoje, o tokių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti turtines teises į pinigines lėšas, priklausančias atsakovams UAB „Tytus" ir UAB „Dinalas" esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, bei įkeitimo ar kitomis užtikrinimo priemonėmis neapsunkintą atsakovų UAB „Tytus" ir UAB „Dinalas " nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų ribose - už 240 230,20 litų. Prašymą grindė tuo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto atsakovas negrąžina ilgą laiką, todėl atsakovas, siekdamas išvengti turto grąžinimo ieškovui, gali jį paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar net sunaikinti, dėl ko turto grąžinimas ieškovui natūra gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Todėl, siekiant išvengti žalos ieškovo turto padarymui yra būtina įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t.y. perduoti turtą saugoti ieškovui. Šiaulių apygardos teisme 2012-02-01 gautu prašymu ieškovas UAB „Jurgio baldai“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priverstinai perduodant turtą saugoti teisėtam savininkui UAB „Jurgio baldai“, surašant antstoliui esamą turto stovį, atliekant perduodamo turto ekspertizę ir pervežti saugoti turtą į UAB „Jurgio baldai" buveinės vietą. Teigė, kad ekspertizės protokolo pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir taikyti atsakomybę dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas prašymas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti bei atsakovo turto areštas, nėra tiesiogiai susijęs su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu bei apimtimi. Aplinkybės, kad atsakovas, siekdamas išvengti turto grąžinimo ieškovui, gali jį paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar net sunaikinti, pačios savaime dar nesuponuoja prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo pateiktuose prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokių įrodymų, patvirtinančių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką, nėra. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas leisti atlikti priverstinį UAB „Jurgio baldai“ turto paėmimą iš atsakovų UAB „Tytus“ ir UAB „Dinalas“ dalyvaujant antstoliui, nėra laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra ir negali būti susijusios su ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu.
Šiaulių apygardos teisme 2012-02-14 gautas ieškovo UAB „Jurgio baldai“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovo UAB „Tytus“ atstovui UAB „Dinalas“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir įmonės kasoje, o tokių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti turtines teises į pinigines lėšas, priklausančias atsakovo UAB „Tytus“ atstovui UAB „Dinalas“ esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio ribose – už 240230,20 Lt sumą; 2) UAB „Jurgio baldai“ visą turtą, esantį Dominikonų g. 6, Raseiniuose perduoti saugoti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad sprendžiant iš ieškovo UAB „Jurgio baldai“ prašymo motyvų, ieškovas nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-487-267/2012, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui nurodžius, kad ieškovo pateiktuose prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokių įrodymų, patvirtinančių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką, nėra. Ieškovui buvo išaiškinta, kad nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Nagrinėjamame prašyme ieškovas vėl nurodo, kad siekiant išvengti žalos padarymo ieškovo turtui, yra būtina įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. perduoti saugoti turtą ieškovui. Teismas, įvertinęs ieškovo UAB „Jurgio baldai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, jog nustatytas pagrindas procesinį dokumentą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes iš esmės tapatus prašymas jau buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2012 m. vasario 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovo UAB „Tytus“ atsakovui UAB „Dinalas“ solidariai priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir įmonės kasoje, o tokių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti turtines teises į pinigines lėšas, priklausančias atsakovo UAB „Tytus“ atstovui UAB „Dinalas“, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų ribose – už 240 230,20 Lt sumą; esant pagrįstam pagrindui perkelti UAB „Jurgio baldai“ turtą į savininko esamas patalpas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Šiaulių apygardos teismo teisėja D. Burbulienė, priėmusi skundžiamą nutartį, yra šališka, nes prieš tai nagrinėtose bylose yra priėmusi apeliantui nepalankius sprendimus.
- Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neobjektyviai ir neteisingai įvertino ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui sudaro šios aplinkybės – didelė ieškinio suma, o atsakovų turtas yra tik jų įstatinis kapitalas, sudarantis po 10 000 Lt; į UAB „Dinalas“ dėl turto sugrąžinimo buvo kreipiamasi daug kartų, tačiau turtas iki šiol negrąžintas; ieškovui priklausantis turtas laikomas netinkamomis sąlygomis, yra vagiamas, naikinamas, gadinamas, tad kol byla bus išnagrinėta turto apskritai gali nebelikti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 301 str. 1 d. apibrėžia apeliacijos dalyką- apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus Kodekse numatytus atvejus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas pagal atskiruosius skundus apibrėžia CPK 320 str.- apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą pagal skundo faktinius ir teisnius argumentus, taip pat, patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.).
Šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo UAB ,,Jurgio baldai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent atsisakymo priimti prašymą teisėtumas ir pagrįstumas sudaro apeliacijos dalyką byloje. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atskirajame skunde išdėstyto prašymo, panaikinus skundžiamą nutartį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės, kadangi skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimas nebuvo nagrinėjamas; prašymas dėl jų taikymo apskritai nebuvo priimtas nagrinėti. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui tik tuomet, kai šio teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi LR CPK 111, 144, 148,151, 152 bei 290 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nei viena iš šių procesinių normų nenumato teisinio pagrindo, kuriuo remiantis, galėtų būti atsisakoma priimti teismui pateiktą procesinį dokumentą (šiuo atveju- prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).
Iš teismo nutartyje išdėstytų motyvų galima daryti išvadą, kad atsisakydamas priimti prašymą bei jį grąžindamas ieškovui, teismas rėmėsi iš esmės trimis argumentais: 1) kad prašymo turinys liudija, jog ieškovas nesutinka su 2012-02-02 nutartimi, kuria buvo išspręstas ieškovo analogiško turinio prašymas, tačiau ta nutartis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama; 2) kad prašymas yra tapatus anksčiau teiktam prašymui- išdėstytam ieškinyje bei 2012-02-01 prašyme, kurie išspręsti jau minėta 2012-02-02 nutartimi; 3) kad prašymas neatitinka CPK 111 str. 2 d. reikalavimų.
Dėl pirmosios ir antrosios aplinkybių, kaip pagrindo atsisakyti priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 144 str. 3 d., 147 str. 7 d. numato galimybę prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti bet kurioje civilinio proceso stadijoje; tai reiškia, jog nei aplinkybė, kad vieną kartą teismas jau yra pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo), nei tai, kad teismo nutartis, kuria tokios priemonės nebuvo taikytos, nebuvo skundžiama, nėra kliūtimi iš naujo tokį prašymą pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą faktinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, gali tokias priemones taikyti ar jų vėl netaikyti, tačiau prašymas turi būti išnagrinėtas; jo pakartotinis teikimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą. Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo keletą kartų reiškia visiškai analogiško turinio prašymus, dėl kurių pagrįstumo teismas jau yra pasisakęs ir faktinės aplinkybės, reiškiant naujus prašymus yra visiškai tos pačios (nepasikeitusios), tokią situaciją teismas gali vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tokį prašymą pateikusio asmens atžvilgiu taikyti atitinkamas procesines priemones (CPK 95 str.).
Dėl aplinkybės, kad prašymas neatitinka CPK 111 str. 2 d. nuostatų (procesinio dokumento turiniui bei formai keliamų reikalavimų) teisėjų kolegija pažymi, jog procesinis dokumentas, neatitinkantis šių reikalavimų, galėtų būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui tik tokiu atveju, jeigu teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti, teismo nurodytu terminu jie nėra ištaisomi (CPK 115 str. 2 ir 3 dalys). Procesinio dokumento grąžinimas, nepašalinus jo trūkumų, nėra tapatus atsisakymui priimti procesinį dokumentą. Tačiau šiuo atveju teismas, pasisakęs, kad pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra su trūkumais (šis teismo argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas), nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti, todėl CPK 115 str. 3 d. nurodytos pasekmės nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomos.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti teisniai pagrindai, nei faktinės aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis naikinama dėl netinkamo CPK normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o, kadangi prašymo priėmimo klausimas yra priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, UAB ,,Jurgio baldai“ prašymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo klausimą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Virginija Čekanauskaitė
Rasa Gudžiūnienė
Marytė Mitkuvienė