Civilinė byla Nr. 2A-65-273/2013

Teisminio proceso Nr.2-51-3-00595-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 45.1.; 44.5.1.; 121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lenkijos bendrovės „T. P." K. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-709-547/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E. B.“ ieškinį atsakovei Lenkijos bendrovei „T. P.“ K. N. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

          Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

          Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 34225,74 Lt skolos, 1232,13 Lt delspinigių, 8,05 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2010-04-26 ieškovė ir atsakovė sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04/26/1, pagal kurią 2010-04-26 atsakovei buvo perduota 180 kg džiovintų baravykų, 45 kg džiovintų baravykų C, 407,2 kg šaldytų aviečių, 400 kg šaldytų baravykų (kubeliais), 678 kg šaldytų baravykų (vientisų) ir 1135 kg šaldytų voveraičių. Atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. ECO 00001 9912,46 eurų sumai, kas sudaro 34225,74 Lt. Pirkėjas su ieškove turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, tačiau sąskaita apmokėta nebuvo. Ieškovė nurodė, kad Sąskaita faktūra bei laiškas patvirtina, jog atsakovė žadėjo už prekes atsiskaityti per 30 dienų ir šios pareigos atsakovė iki šiol neįvykdė. Atstovė paaiškino, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė būtų sudariusi kokią nors trišalę sutartį, kurioje būtų įsipareigojęs atsiskaityti už atsakovę kitas asmuo.  Ieškovę su ankstesnėmis bendrovėmis sieja tik tai, kad ieškovė nuomoja tas pačias patalpas, t.y. E. B. vykdo tokią pačią veiklą ir tose pačiose patalpose, bet šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovei reikalauti iš ieškovės atlyginti bankrutavusios bendrovės skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

          Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. galutiniu sprendimu 2011 m. birželio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš Lenkijos bendrovės „T. P.“ K. N. uždarosios akcinės bendrovės „E. B.“, naudai 34225,74 Lt  skolos, 1232,13 Lt  delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2573,88 Lt, 18,51 Lt  pašto išlaidų ir 531 Lt  žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad 2010-04-26 prekių priėmimo-perdavimo aktu (b.l.14-15) pardavėjas pakrovė prekes, o pirkėjas priėmė prekes į sunkvežimį WOR 13333 WOR P. P. atstovas A. R. parašu patvirtino, jog šiame akte nurodyta informacija yra teisinga. Teismas nurodė, kad iš esmės fakto, kad ieškovė pakrovė ir perdavė prekes atsakovei neginčijo ir posėdžio metu atsakovės atstovas ir pripažino, kad prekės pagal sutartį buvo pateiktos. Byloje, nei priimant preliminarų sprendimą, nei nagrinėjant teismo posėdyje, nebuvo ir nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi. Teismas laikė, kad tuo atsakovė pažeidė Pirkimo-pardavimo sutartį ir joje įtvirtintą skolininko prievolę atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Į bylą buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias krovinio siuntėjas UAB ,,ERTRA“ ir KO išrašė krovinio gavėjui – atsakovei (b.l.133-135) bei atsakovės sąskaitą išrašytą JSC ,,ERTRA“ ir KO (b.l.136) , taip pat tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris pasirašytas tarp UAB ,,ERTRA ir KO“ ir T. P. įmonės  (b.l.137). Tačiau nepateikus įrodymų, kad ieškovė UAB ,,E. B.“ yra UAB ,,ERTRA ir KO“ teisių ir pareigų perėmėja, šių įrodymų teismas nevertino, nurodė, kad jie negali sukelti kitai bendrovei teisinių pasekmių. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais patvirtintų, jog buvo sudaryti kokie nors trišaliai susitarimai raštu dėl bendrovių ,,ERTRA“ ir ,,ERTRA ir KO“ skolų užskaitymo, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog naujai susikūrusi bendrovė UAB ,,E. B.“ perėmė ankstesnių bendrovių teises ir pareigas, iš ko jai kiltų pareiga apmokėti ankstesnių bendrovių skolas. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo yra patvirtinama, kad atsakovei buvo žinoma apie  bendrovių ,,ERTRA“ ir ,,ERTRA ir KO“ bankrotą, tačiau jie nesikreipė dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji turi teisėtą pagrindą nemokėti sutartos kainos už gautas prekes.

                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

              Apeliaciniu skundu atsakovas Lenkijos bendrovė „T. P." K. N. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d.  galutinį teismo sprendimą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad šios bylos atveju prekės buvo pristatytos į Lenkiją, todėl tik Lenkijos teismai galėjo nagrinėti bylą. Pagal 2000 m. gruodžio 22 d. E. T. reglamento (EB) Nr.44/2001(dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo) reikalavimus ieškovas galėjo kreiptis į Lietuvos teismus tik tuo atveju, jeigu sutarties įvykdymo vieta pagal sutartį būtų buvusi Lietuvoje arba kai reikalavimas būtų buvęs susijęs su filialo, agentūros ar kitokio įmonės padalinio, esančio Lietuvoje, veikla. Nė vienos iš šių aplinkybių nebuvo, todėl Varėnos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo jo jurisdikcijai nepriklausančią bylą ir galimai priėmė neteisėtą sprendimą. Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti Lenkijos teismams. Teismas, remdamasis E. T. reglamentu (EB) Nr. 44/2001, pirmiausiai privalėjo išsiaiškinti kam ši byla teisminga ir tik po to ją nagrinėti. Teismas nesigilino ir netyrė tarp šalių susiklosčiusių gana sudėtingų ir pagrįstų pasitikėjimu verslo santykių, kurie atsirado dar 2009 metais, kai veiklą, kuria dabar užsiima ieškovas, vykdė tose pačiose patalpose, tuose pačiuose kabinetuose sėdintys UAB „ERTRA" ir UAB „ERTRA" ir KO vadovai ir darbuotojai. Teismas atmetė prašymą apklausti buvusius UAB „ERTRA" ir UAB „ERTRA" ir KO vadovus, su kuriais verslo reikalais  bendravo asmeniškai. Pilnai neištyrus įrodymų ir neapklausus svarbių liudytojų, galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

           Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo UAB „E. B.“ atstovas advokatas A. I. prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal Lenkijos bendrovės „T. P." apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-709-547/2012, nutraukti, o proceso nenutraukus - Lenkijos bendrovės „T. P." apeliacini skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-709-547/2012, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo šalių 2010 m. sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 04/26/1 numatyta prievolės perduoti sutartus kiekius džiovintų baravykų, šaldytų uogų ir grybų (aviečių, voveraičių ir baravykų) pagal INCOTERMS EXW Varėna sąlygas (sutarties 5.3. p.). Taigi, priešingai nei nurodama apeliaciniame skunde šalys yra susitarusios dėl konkrečios prievolės įvykdymo vietos -Varėna. Atkreipia teismo dėmesį, jog 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo" yra numatyta, kad reglamento 5 str. 1 d.  a)  p. įtvirtintos prievolės vykdymo vietos, parduodant prekes ir teikiant paslaugas, yra taikomos tik tais atvejais, jeigu nesusitariama kitaip. E. P. ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, numato, jog atsakovui pareiškus prieštaravimą pradėtas teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių (17 str.). Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkami įvertino aplinkybes, susijusias su miško produkcijos pirkimu - pardavimu, ir padarė neteisingas išvadas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Atsakovas netinkamai aiškina faktinių aplinkybių, susijusių Lenkijos bendrovę „T. P." ir trečiuosius asmenis UAB „ERTRA", UAB „ERTRA" ir KO ir UAB „Ekoratas" siejusiais ir/ar siejančiais teisiniais santykiais, įrodomąją reikšmę ginčo teisiniams santykiams. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai šias aplinkybes vertino kaip nesusijusias su bylos nagrinėjimo dalyku ir niekaip nepaneigiančias atsakovo finansinės prievolės atsiskaityti su UAB „E. B." už 2010 m. balandžio 26 d. bendrovei perduotus džiovintą ir šaldytą miško produkciją (grybus ir uogas).

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 04/26/1 ir sutarties I priedas (b. l. 11-12, 13), kurios 1.1 punkte nurodoma, kad pardavėjas (UAB „E. B.“) įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti pirkėjui („T. P.“ K. N.) sutarto asortimento prekes, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti bei priimti prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą. Prekės ir jų kaina nurodyta priede. Sutarties 6.2 punktas numatė, kad mokėjimo terminas yra 30 dienų po sąskaitos išrašymo, o tuo atveju, jeigu nėra sumokama laiku, pirkėjas už kiekvieną pradelstą dieną turi mokėti  delspinigius – 0,02 proc. nuo sąskaitos sumos. 2010-04-26 prekių priėmimo-perdavimo aktu (b. l. 14-15) patvirtinama, kad pardavėjas pakrovė prekes, o pirkėjas priėmė prekes į sunkvežimį WOR 13333 / WOR P. P. atstovas A. R. parašu patvirtino, kad šiame akte nurodyta informacija yra teisinga. Į bylą pateikta 2010-04-26 PVM sąskaita-faktūra Nr. ECO 00001   9921,46 eurų sumai (34225,74 suma litais), delspinigių skaičiuotė bei iš  Lietuvos banko internetinės svetainės atspausdinta lentelė su 2010-12-31 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, kuri sudarė 1,05 proc. (b. l. 16-19), kas patvirtina prašomą priteisti skolą pagal ieškovo ieškinio reikalavimą.

Byloje apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismui. Nurodoma, kad Varėnos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo jo  jurisdikcijai nepriklausančią bylą ir galimai priėmė neteisėtą sprendimą. Nurodoma, kad vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. E. T. Reglamentu  Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 str. 1 d. b punktu prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Kadangi prekės buvo pristatytos į Lenkiją, todėl ir Lenkijos teismai galėjo nagrinėti bylą. Tačiau E. T. Reglamente Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nurodyta, kad byla gali būti teisminga prievolės vykdymo vietos teismui. Iš 2010-04-26 tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 04/26/1  5.3 punkto matosi, kad prekės yra tiekiamos pirkėjui pagal EXW Varėna sąlygas, t.y. šalys yra susitarusios dėl konkrečios prievolės įvykdymo vietos  Varėnoje.

E. P. ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, numato, jog atsakovui pareiškus prieštaravimą pradėtas teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių (17 str.).  Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė E. T. Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių teismingumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesigilino ir netyrė tarp šalių susiklosčiusių sudėtingų ir  pagrįstų pasitikėjimu verslo santykių, kurie atsirado dar 2009 metais, kai veiklą, kuria užsiima ieškovas, vykdė tose pačiose patalpose UAB „ERTRA“ ir UAB „ERTRA“ ir KO vadovai ir darbuotojai. Teismas atmetė prašymą apklausti buvusius šių įmonių vadovus. Mano, kad pilnai neištyrus įrodymų ir neapklausus svarbių liudytojų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

  Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime ištyrė ir įvertino apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias krovinio siuntėjas UAB „ERTRA“ ir KO išrašė krovinio gavėjui – atsakovei (b. l. 133-135) bei atsakovės sąskaitą išrašytą JSC „ERTRA“ ir KO (b. l. 136), taip pat tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris pasirašytas tarp UAB „ERTRA ir KO“ ir T. P. įmonės (b. l. 137). Teismas pagrįstai sprendė, kad nepateikus įrodymų, kad ieškovė UAB „E. B.“ yra UAB „ERTRA ir KO“ teisių ir pareigų perėmėja, šių įrodymų nevertino, nes jie negali sukelti kitai bendrovei teisinių pasekmių.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais patvirtintų, jog buvo sudaryti kokie nors trišaliai susitarimai raštu dėl bendrovių „ERTRA“ ir „ERTRA ir KO“ skolų užskaitymo, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patirtinančių, jog naujai susikūrusi bendrovė UAB „E. B.“ perėmė ankstesnių bendrovių teises ir pareigas, iš ko jai kiltų pareiga apmokėti ankstesnių bendrovių skolas. Vien aplinkybės, kad UAB „E. B.“ užsiėmė į UAB „ERTRA“ veiklą panašia veikla ir ją vykdė iš UAB „ERTRA“ nuomojamose patalpose, nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „E. B.“ yra susijusi ir atsako už UAB „ERTRA“ skolas bei prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą  apklausti buvusius UAB „ERTRA“ ir UAB „ ERTRA“ ir KO vadovus, nes esant rašytiniams įrodymams dėl skolos buvimo, liudytojų paaiškinimai nebūtų turėję įtakos tinkamam bylos išsprendimui. Be to, UAB „ERTRA“ ir UAB „ERTRA ir KO“ yra iškeltos bankroto bylos. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo manymu bankrutuojančių įmonių įsipareigojimus perima UAB „Ekoratas“ ir UAB „E. B.“ yra niekuo nepagrįstas, neįrodytas ir nepaneigia skolos buvimo, kurią prašė priteisti ieškovas iš atsakovo, taip pat nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti sutartą kainą už gautas prekes.

Aukščiau išvardintų duomenų pagrindų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 str.) ir dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Į bylą yra priimtas  UAB „E. B.“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas -  1058,75 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ( t. 2, b. l. 4-7) (CPK  88 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u ta r i a:

           Apeliacinį skundą atmesti.

           Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lenkijos bendrovės „T. P.“ K. N., juridinio asmens kodas nežinomas, adresas Skalna ul. 42A/30, 92002 Lodzė, Lenkija 1058,75 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis litus 75 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „E. B.“ į. k. 302494045, Pramonės g. 12, Varėna.

Teisėjai                                                                      Evaldas Burzdikas

                                                                      Ramūnas Mitkus

                                                                      Izolda Nėnienė