Administracinė byla Nr. eAS-214-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05760-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotena“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotena“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, atsakovas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 3R-461(AG-341/01-2015), kuriuo buvo tenkintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eurotena“ skundas – panaikintas Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. 3JA-514-384 ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. skundą pakartotinai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu atsakovo Žemės ūkio ministerijos skundą atmetė ir VAGK 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 3R-461(AG-341/01-2015) paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjo atstovas advokatas Mantas Arasimavičius pateikė prašymą priteisti solidariai iš atsakovo Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2 531 Eur atstovavimo išlaidas.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nesutiko su juo ir prašė sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė atmesti prašymą arba sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Eurotena“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Žemės ūkio ministerijos priteisė 573,71 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo UAB „Eurotena“ 2017 m. gruodžio 18 d. prašymo dalį dėl 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eA-2448-575/2017, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių, 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl išlaidų atlyginimo pateiktas nepraleidus termino, t. y. prašymas pateiktas 2017 m. gruodžio 18 d., Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2016 m. spalio 10 d., įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 13 d.

Pareiškėjas prašė solidariai iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priteisti atstovavimo išlaidas – 2 531 Eur, kurias sudaro 600 Eur išlaidos advokatui už skundo Žemės ūkio ministerijai surašymą, 600 Eur išlaidos advokatui už skundo VAGK surašymą, 484  Eur už atsiliepimo į atsakovo skundą teismui surašymą bei atstovavimą teismo posėdyje, 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius duomenis apie tai, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas ir kokia bendra suma susidaro.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio, 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašyti tik iš atsakovo, o ne iš trečiojo suinteresuoto asmens byloje. Įvertinęs ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo iš trečiojo suinteresuotojo asmens buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė atlyginti skundo VAGK surašymo išlaidas, iš viso 600 Eur. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.1 punktą ir vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketvirtį, nurodė, kad maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 214,17 Eur (713,9 x 0,3). Prašomas priteisti 600 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą viršijo Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl buvo sumažintas iki 214,17 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidas už 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo Žemės ūkio ministerijai surašymą, iš viso – 600 Eur. Iš VAGK bylos medžiagos matyti, kad skundas Žemės ūkio ministerijai surašytas 2015 m. rugsėjo 4 d., o pagal Atstovavimo sutartį advokatas Mantas Arasimavičius pareiškėją atstovavo nuo 2015 m. spalio 29 d. 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo turinys taip pat patvirtino, kad skundą pasirašė ir Žemės ūkio ministerijai pateikė UAB „Eurotena“ direktorius Š. J.. Be to, ir pačiame skunde nebuvo nurodyta, kad pareiškėją atstovauja atstovas. Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas patyrė realiai prašomas atlyginti išlaidas būtent nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pagal VAGK bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjas Žemės ūkio ministerijai skundė Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. SKP-321 bei 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. BPK-7268(3.144). 2015 m. liepos 29 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime nurodyta, kad sprendimas skundžiamas Žemės ūkio ministerijai. Iš esmės bylą nagrinėjo viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimas ir buvo tikrinamas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad priteisiant atstovavimo išlaidas už 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo surašymą taip pat analogiškai taikytinas Rekomendacijų 8.1 punktas. Teismas, atsižvelgęs į vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. I ketvirtį, sprendė, kad maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 209,94 Eur (699,8 x 0,3). Prašomas priteisti 600 Eur dydis viršijo Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl buvo sumažintas iki 209,94 Eur.

Pareiškėjas prašė priteisti 484 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo administracinėje byloje surašymą bei atstovavimą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo į Klaipėdos apygardos administracinį teismą perkeltoje byloje. Iš 2016 m. spalio 10 d. teisinių paslaugų, suteiktų Klientui, ataskaitos matyti, kad suteiktos paslaugos buvo: 2016 m. rugsėjo 21 d. atstovavimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme – 150 Eur (be PVM) bei kelionė Telšiai – Klaipėda – Vilnius – 250 Eur (be PVM). Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 8.19, 9, 10 punktus. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjui atstovavo advokatas Mantas Arasimavičius, posėdžio trukmė –1 val. 47 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 2 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2016 III ketvirtį, maksimali priteistina suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 149,60 Eur (748*0,1*2). Prašoma priteisti 150 Eur (be PVM) suma viršijo maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl buvo sumažinta iki 149,60 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašė 250 Eur (be PVM) dydžio kompensacijos už išlaidas kelionei. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 3 punktu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Klaipėdos mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Be to, šiuo atveju pareiškėjas tinkamai įrodymais minėtų išlaidų nepagrindė ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo, todėl pareiškėjas neturėjo teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo ir toks reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikšti reikalavimai 2016 m. spalio 10 d. teismo sprendimu buvo patenkinti visa apimtimi, o pats ginčas, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovas, buvo sudėtingas, todėl iš atsakovo priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 573,71 Eur (209,94 Eur už skundo Žemės ūkio ministerija surašymą, 214,17 Eur už skundo VAGK surašymą, 149,60 Eur už atstovavimą 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų.

III.

Pareiškėjas UAB „Eurotena“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį, priteisiant UAB „Eurotena“ papildomas 1 110,29 Eur atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad skundo Žemės ūkio ministerijai surašymas labiau atitinka ne Rekomendacijų 8.1 punktą, o 8.9 punktą, kadangi Žemės ūkio ministerija buvo apeliacinė instancija Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtam sprendimui. Pareiškėjo manymu, ir skundo VAGK parengimui turėjo būti taikomas Rekomendacijų 8.9 punktas. Teismas taip pat nevertino UAB „Eurotena“ atstovo sugaišto laiko atstovaujant įmonei nagrinėjant bylą VAGK posėdžio metu.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjo atstovo kelionės į Klaipėdą išlaidas, nors tokios kelionės apskritai neturėjo būti. Žemės ūkio ministerija skundą, o UAB „Eurotena“ atsiliepimą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymi, kad nėra tokios teisinės praktikos, jog vienas advokatas rengtų procesinius dokumentus, o advokatas iš kito miesto turėtų atstovauti byloje. Kadangi poreikis vykti į teismo posėdį Klaipėdoje priklausė ne nuo UAB „Eurotena“ ir jos atstovų valios, o tik teismo iniciatyva, UAB „Eurotena“ atstovo atvykimas į Klaipėdą buvo būtinas ir neišvengiamas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria priteisiamos 209,94 Eur UAB „Eurotena“ patirtos išlaidos už 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo Žemės ūkio ministerijai parengimą.

Atsakovas pažymi, kad tiek VAGK, tiek ir teisme buvo vertinamas ne Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, bet Žemės ūkio ministerijos. Teismas, priėmęs sprendimą priteisti iš Žemės ūkio ministerijos atstovavimo išlaidas už skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo parengimą, kurios tiesiogiai nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu teisme, neužtikrino teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo principų laikymosi.

Pareiškėjas UAB „Eurotena“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Žemės ūkio ministerija buvo apeliacinė instancija Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtam sprendimui. Jei Žemės ūkio ministerija būtų tinkamai išnagrinėjusi ginčą, tolimesnis bylinėjimasis teisme nebūtų vykęs. Pažymi, jog VAGK buvo pateiktas skundas tiek dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros, tiek dėl Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pabrėžia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (dabar Lietuvos administracinių ginčų komisija) skundus nagrinėja ikiteismine tvarka, todėl teismas pagrįstai rėmėsi Rekomendacijų 8.1 punktu, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skundo nagrinėjimu Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje.

Atsakovo nuomone, teismas teisingai sprendė, kad UAB „Eurotena“ neįrodė, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Klaipėdos mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Be to, UAB „Eurotena“ nepateikė išsamaus kelionės išlaidų apskaičiavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, o atsakovo atskirąjį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo UAB „Eurotena“ prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui UAB „Eurotena“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš viso priteisė 573,71 Eur teismo išlaidų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti ginčo nutartį ir papildomai priteisti 1 110,29 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjui buvo priteistos 209,94 Eur išlaidos už 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo Žemės ūkio ministerijai parengimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013).

Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi, be kita ko, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 214,17 Eur išlaidų už skundo VAGK ir 209,94 Eur už skundo Žemės ūkio ministerijai surašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008; 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008).

Nagrinėjamu atveju teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 3JA-514-384 teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pareiškėjo skundo Žemės ūkio ministerijoje nagrinėjimas, dėl kurio buvo priimtas šios bylos teisme dalykas – 2015 m. spalio 2 d. sprendimas, šios bylos kontekste negali būti laikomas išankstiniu ginčo nagrinėjimu ne teisme.

Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Pareiškėjo prašyme nurodytos išlaidos, patirtos rengiant skundą Žemės ūkio ministerijai, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis.

Be to, įvertinus pareiškėjo skundų VAGK ir Žemės ūkio ministerijai turinį (VAGK bylos Nr. AG-341/01-2015 I t., b. l. 1–5, 20–25), teismas daro išvadą, jog minėti skundai savo turiniu iš esmės sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, du kartus priteisiant išlaidas už analogiškų skundų surašymą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principai. Todėl šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atskirojo skundo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 209,94 Eur išlaidų už 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo Žemės ūkio ministerijai parengimą.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjui 214,17 Eur išlaidų už skundo VAGK parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, be kita ko, VAGK, priteisimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Rekomendacijų 8.1 punktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-651/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-346/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl Rekomendacijų 8.9 punkto taikymo, sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą už skundo VAGK parengimą, prieštarauja vyraujančiai teismų praktikai, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė 214,17 Eur išlaidų už skundo VAGK parengimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti 250 Eur dydžio kompensaciją už kelionės išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti išlaidų realumą ir dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas tinkamais įrodymais kelionės išlaidų nepagrindė ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti minėtas kelionės išlaidas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą (į pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kompleksiškumą, į pareiškėjo prašymų turinį, į pareiškėjo teisinį statusą, į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota) ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas ir pagrįstai sumažino pareiškėjo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžius. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliacinės instancijos teismui kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista 209,94 Eur už 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo Žemės ūkio ministerijai parengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartis atitinkamai keistina, pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteisiant 363,77 Eur (214,17 Eur už skundo VAGK surašymą ir 149,60 Eur už atstovavimą 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotena“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį pakeisti. Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Eurotena“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 363,77 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus, 77 centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.