Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-403-317/2012
Teisėja: Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00583-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.; 2.4.7.;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Skėrui, gynėjui Dariui Jurgučiui, nuteistajam M. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme.
Nuteistasis M. P. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.
Iš M. P. priteista: nukentėjusiojo A. P. naudai-296,42 Lt turtinės žalos, 2000 Lt neturtinės žalos ir 250 Lt išlaidų už advokato pagalbą; Valstybinei ligonių kasai- 2665,70 Lt.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
M. P. nuteistas už tai, jog 2011-04-28 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu du kartus suduodamas A. P. į kaklo ir veido sritis, padarė abipusį apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir dešinėje 3-ojo danties srityje, tokiu būdu padarydamas A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2012-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, priimti išteisinamąjį nuosprendį bei priteisti tiek iš jo, tiek ir iš A. P. Valstybinei ligonių kasai prie SAM 2665,70 Lt. turtinės žalos atlyginimo.
Skunde nuteistasis nurodo, jog nukentėjusysis A. P. pats atliko priešingus teisei veiksmus-viešai jį įžeidinėjo, pirmas sudavė smūgį koja. Be to, jis pats sutiko aiškintis santykius muštynių pagalba. Nukentėjusysis savo veiksmais siekė padaryti jam fizinės žalos. Pradėdamas muštynes savo noru, nukentėjęs turėjo suprasti, jog jam gali būti sukeltos neigiamos pasekmės. Apelianto nuomone, Valstybinei liginių kasai padaryta žala turi būti atlyginta tiek iš jo, tiek ir iš A. P. - lygiomis dalimis, nes neigiamos pasekmės ir žala atsirado dėl jų abiejų netinkamo elgesio. Apeliantas skunde nurodo, jog nukentėjusiajam nepagrįstai iš jo priteista neturtinė žala, nes yra nustatyta, kad pats nukentėjusysis neteisėtais veiksmais išprovokavo konfliktą, pats buvo aktyvus jo dalyvis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašė M. P. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pagrįstai M. P. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 1 d. padarymą. Nors nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, tačiau skundo argumentai dėl apylinkės teismo išvadų veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.
Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis M. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką t.y. tyčia kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam A. P. į kaklo ir veido sritis bei padarė jam kūno sužalojimą. Nors nuteistasis skunde ir nurodo, jog tyčios sužaloti A. P. neturėjo, tačiau tokius jo teiginius paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti baudžiamosios bylos duomenys.
Nukentėjusysis A. P. tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, kuriais nėra pagrindo abejoti. Jis teigė, jog būtent kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t.y. sudavė jam gulint lovoje, o po šio sudavimo nukentėjusiajam atsikėlus nuo lovos, kaltinamasis toliau tęsė smurtinius veiksmus. Tiek jis, tiek ir pats nuteistasis neneigia, jog būtent po M. P. smūgių A. P. buvo sulaužytas žandikaulis. Liudytojas M. L. patvirtino, jog fizinio smurto vartojimą pradėjo būtent kaltinamasis, kuomet priėjęs prie ant lovos gulinčio nukentėjusiojo, iš rankų išmušė jam telefoną.
Kad nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. P. konstatuotas abipusio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje bei dešinėje 3-čio danties srityje, galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio ir jis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį.
Kolegija atmeta kaltinamojo skundo argumentus, jog jis nukentėjusįjį sužalojo netyčia. Nagrinėjamu atveju teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. P. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam kumštimi į kaklo ir veido sritis, kas sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams. Šiuo atveju, pagal atsiradusius padarinius M. P. nusikalstama veika atitinka LR BK 138 str. 1 d. požymius, nes A. P. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą veiką patvirtinta ne tik kaltinamojo M. P., nukentėjusiojo A. P. parodymais, bet ir liudytųjų M. L., A. L., D. V. parodymais, medicinos specialisto išvada, kitais duomenimis. Būtent šiais įrodymais neginčijamai patvirtinta, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį A. P. panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.Surinktų duomenų visiškai pakanka konstatuoti, kad M. P. veikoje yra nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 1 d. sudėties požymiai. Visi duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylos medžiaga rodo, kad teismas vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, įvertino jų visumą ir tarpusavio ryšį, dėl jų vertinimo pateikė logiškus ir išsamius motyvus.
Kolegija atmeta M. P. skundo argumentus, jog padaryta žala Valstybinei ligonių kasai turi būti atlyginta lygiomis dalimis tiek iš jo, tiek ir iš nukentėjusiojo. A. P. sužalojimas buvo padarytas būtent kaltinamojo M. P. nusikalstamu elgesiu. A. P. būtent dėl padaryto sužalojimo buvo gydomas gydymo įstaigoje. Kadangi už nukentėjusio asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl apylinkės teismas pagrįstai patenkino Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį ir iš M. P. priteisė 2665,70 Lt.
Nepagrįsti skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. P..
Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu iš jo priteisti neturtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas išdėstytus jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala-tai pinigais įvertintas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita (LR CK 6.250 str. 1 d.), kuri turi būti atlyginta. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti: 1) į jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors nukentėjusysis A. P. įvertino patirtą neturtinę žalą 10 000 litų suma, tačiau teismas pagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnę-2000 litų neturtinę kompensaciją. Pažymėtina, jog apylinkės teismas pakankamai kruopščiai įvertino visas bylos aplinkybes ir pakankamai motyvuotai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.
Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, paties nukentėjusiojo elgesį, atsižvelgusi į jauną nuteistojo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 138 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įstatymu įtvirtintus ( CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.
Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a :
Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Jaliniauskas
Teisėjai: Algerdas Urbšys
Jurgis Kiškis