Baudžiamoji byla Nr. 1-235-720/2017

                                       Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00252-2016-4

        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                             1.2.14.5.2.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.3.1.; 2.1.3.2.,;

                                                                                                             2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.14.;                                                                                                                   

                                                                                                             2.3.5.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.6.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant:

prokurorui V. R.,

kaltinamajai E. J., jos gynėjai advokatei E. G.,

kaltinamajam I. R., jo gynėjai advokatei E. G., atstovei advokato padėjėjai D. M.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti gyvybės draudimo kompanijoje UAB „B. P.“ konsultante, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir

1. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis E. S. individualioje įmonėje automobilių plovykloje plovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir

nustatė:

kaltinamoji E. J. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2007 m. sausio mėn. 10 d., Kaune, veikdama bendrininkų grupėje su I. R. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu M., turėdama nusikals­tamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, ap­gaule  kitų naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu M., turėdamas nusikalstamą tikslą organizuoti apgaule savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo UAB "(duomenys neskelbtini)" turto įgi­jimą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, surado bendrininką I. R. bei žinoda­mas, kad I. R. dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku ir neturi pakankamai nuo­savų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos) žemės sklypo įsigijimui bei kredito įmokų mokėjimui, įkalbėjo jį, už 3000 litų atlygį, kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)" ir savo vardu paimti kreditą žemės sklypų pirkimui, bendrininkui I. R. sutikus kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl kredito suteikimo bei iš anksto jam žinant ir suvokiant, kad kredito jis negrąžins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu M. nurodė bendrininkui I. R. išsiimti verslo liudijimą pagal kurį pastarasis nedirbo ir pajamų negavo, kad kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys matydami, jog I. R. dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, pakankamas kredito sutarties sudarymui bei jo išdavimui, palan­kiai vertintų šio kredito grąžinimo riziką ir tai lemtų kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" apsisprendimą pagal kreditavimo sutartį suteikti kreditą I. R., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) nurodymu per kitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, už 100 litų atlygį ji - UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė E. J. - surašė ir už I. R. pasirašė : verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie I. R. finansinę padėtį, t. y. verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. vasario mėnesį gauna 3500 Lt. pajamų ir turi 300 Lt išlaidų, 2006 m. balandžio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. gegužės mėnesį gauna 4000 Lt, pajamų ir turi 500 Lt išlaidų, 2006 m. birželio mėnesį gauna 3300 Lt, pajamų ir turi 150 Lt išlaidų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 130 Lt išlaidų, 2006 m. rugsėjo mėnesį gauna 3760 Lt, pajamų ir turi 200 Lt išlaidų, 2006 m. spalio mėnesį gauna 3800 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. lapkričio  mėnesį gauna 3900 Lt, pajamų ir turi 220 Lt išlaidų, nors tikrovėje jis laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir pajamų negavo (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duomenis I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31), 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos yra 36260 Lt., nors tikrovėje jis tokių pajamų negavo, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojant - pateikiant UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes - (I. R.) finansinę padėtį, pajamų nega­vimą, nemokumą, negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, lemiančias kredito davėjo apsisp­rendimą sudaryti kredito sutartį su I. R. bei suteikti jam kreditą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sudarymą su joje įtvirtintais žinomai netei­singais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, t.y. šiose sutartyje buvo nurodyta, kad P. G. atstovaudamas pagal įgaliojimą V. R., par­duoda jai priklausančius žemės sklypus I. R. už 270 000 Lt, tačiau tikrovėje P. G. už parduotus žemės sklypus buvo sumokėta iš viso tik 100 000 Lt. 2006-12-21 I. R. UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikus paraišką dėl kredito gavimo bei žinomai suklas­totus dokumentus - verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie realią I. R. fi­nansinę padėtį , bei pateikus 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sujoję įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys, bendrininkų I. R., E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini), bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje, 2007-01-04 suteikė I. R. 189 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo pirkimui, I. R. 2007-01-08 neteisėtai iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gavus 189 000 Lt kreditą, I. R. 2007-01-08 mokėjimo nu­rodymu Nr. 744635, 189 000 Lt pervedė į žemės sklypų pardavėjo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)" , ikiteisminio tyrimo metu nenus­tatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)", pervestų 189 000 Lt tolesnį užval­dymą, t. y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam P. G. iš jam pervestų 189 000 Lt, 89 000 litų sumą 2007 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perduoti jam-ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui M. V. per., Kaune šalia UAB "(duomenys neskelbtini)" esančioje au­tomobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu E. J. apgaule kitų - ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 189 000 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis I. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2007 m. sausio mėn. 10 d., Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu (duomenys neskelbtini), turėdamas nu­sikalstamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, apgaule kitų naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini), turėdamas nusikalstamą tikslą organizuoti apgaule savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo UAB "(duomenys neskelbtini)" turto įgi­jimą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, surado jį-bendrininką I. R. bei žino­damas, kad jis -1. R. dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku ir neturi pakankamai nuosavų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos) žemės sklypo įsigijimui bei kredito įmokų mokėjimui, įkalbėjo jį, už 3000 litų atlygį, kreiptis į UAB "(duomenys neskelbtini)" ir savo vardu paimti kreditą žemės sklypų pirkimui, bendrininkui jam - I. R. sutikus kreiptis į UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl kredito suteikimo bei iš anksto jam žinant ir suvokiant, kad kredito jis negrąžins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) nurodė jam-bendrininkui I. R. išsiimti verslo liudijimą pagal kurį pastarasis nedirbo ir pajamų negavo, kad kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys matydami, jog jis-I. R. dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, pakankamas kredito sutarties sudarymui bei jo išda­vimui, palankiai vertintų šio kredito grąžinimo riziką ir tai lemtų kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" apsisprendimą pagal kreditavimo sutartį suteikti kreditą jam-I. R., taip pat iki­teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) nurodymu per kitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, už 100 litų atlygį UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė E. J. surašė ir už I. R. pasirašė : verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudi­jimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo-I. R. finansinę padėtį, t. y. verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurioje nurodyta, kad jis-I. R. 2006 m. vasario mėnesį gauna 3500 Lt. pajamų ir turi 300 Lt išlaidų, 2006 m. balandžio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. gegužės mėnesį gauna 4000 Lt, pajamų ir turi 500 Lt išlaidų, 2006 m. birželio mėnesį gauna 3300 Lt, pajamų ir turi 150 Lt išlaidų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 130 Lt išlaidų, 2006 m. rugsėjo mėnesį gauna 3760 Lt, pajamų ir turi 200 Lt išlaidų, 2006 m. spalio mėnesį gauna 3800 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. lapkričio mėnesį gauna 3900 Lt, pajamų ir turi 220 Lt išlaidų, nors tikrovėje jis laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir pajamų negavo (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duome­nis jis-I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31), 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos yra 36260 Lt., nors tikrovėje jis tokių pajamų negavo, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojant - pateikiant UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes — jo (I. R.) finansinę padėtį, pajamų negavimą, nemokumą, negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigo­jimų, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį su juo-I. R. bei suteikti jam kreditą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) su­darymą sujoję įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie par­duodamų žemės sklypų kainą, t.y. šiose sutartyje buvo nurodyta, kad P. G. atstovaudamas pagal įgaliojimą V. R. parduoda jai priklausančius žemės sklypus I. R. už 270 000 Lt, tačiau tikrovėje P. G. už parduotus žemės sklypus buvo sumokėta iš viso tik 100 000 Lt. 2006-12-21 jam-I. R. UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikus paraišką dėl kredito gavimo bei žinomai suklastotus dokumentus - verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, metinę pajamų mokesčio deklara­ciją už 2006 metus, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie realią jo-I. R. finansinę padėtį, bei pateikus 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sujoję įtvirtintais žinomai netei­singais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys, bendrininkų I. R., E. J. ir ikiteisminio ty­rimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini), bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje, 2007-01-04 suteikė jam-I. R. 189 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo pirkimui, jam-I. R. 2007-01-08 neteisėtai iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gavus 189 000 Lt kre­ditą, jis-I. R. 2007-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 744635, 189 000 Lt pervedė į žemės sklypų pardavėjo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)" , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)", pervestų 189 000 Lt tolesnį užvaldymą, t.y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam P. G. iš jam pervestų 189 000 Lt, 89 000 litų sumą 2007 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perduoti jam-ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui M. V. pr., Kaune šalia UAB „(duomenys neskelbtini)" esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu I. R. apgaule kitų - ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)" pa­darė 189 000 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji E. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji nuo 2006 metų spalio mėnesio tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Bendrovė užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba ir tarpininkavimu. Viskam vadovavo Z. U., kuri buvo šios bendrovės įkūrėja, jos duktė buvo akcininkė. Ji pati, tai yra E. J., buvo direktore tik popieriuose, tai yra, tokios jos pareigos buvo nurodytos dokumentuose, faktiškai ji dirbo vadybininkės darbą, pati už save mokėjo Sodros mokesčius, nesigilino, ar Sodros mokesčius turėjo mokėti ji pati ar darbdavys. Vienintelį dalyką, ką ji žinojo, kad ji buvo atsakinga tik už balansą, ji kviesdavosi auditą, kad patikrintų, ar balansas yra tvarkingas. Daugiau ji pati jokių klausimų nesprendė, viskam vadovavo Z. U., už žmonių priėmimą ir atleidimą buvo atsakingos Z. U. ir buhalterė. Ji pati be Z. U. žinios jokių klausimų nesprendė. Jų ofisas buvo Putvinskio g. 49, Kaune, kur ji turėjo savo stalą, ant kurio buhalterė dėdavo popierius, dokumentus, kuriuos jai, tai yra E. J., reikėjo sutvarkyti. Kartą ant savo stalo rado padėtą lapelį su I. R. pavarde, buvo nurodyta, kad jai reikia užpildyti to asmens metinę atskaitą. Ji pagalvojo, kad žmogaus pavardė rusiška ir jis turbūt nemoka užpildyti lietuviškai dokumentų. Lapelyje buvo nurodyta, kad I. R. yra statybininkas, jo pajamos 3000 ar 3500 litų, išlaidų sumos ji dabar neprisimena, galėjo būti 200 ar 300 litų, nurodyta verslo liudijimo galiojimo data, kurios dabar neprisimena. Lapelyje jai buvo parašyta, kad ji užpildytų išankstinę metinę ataskaitą apie gautas pajamas. Reikėjo iš interneto išsitraukti formą ir ją ranka užpildyti. Metai buvo nepasibaigę, tai buvo išankstinė ataskaita mokesčių inspekcijai apie gautas pajamas. Verslo knygutėje, taip vadinamas apskaitos žurnalas, reikėjo išdalinti gautas pajamas mėnesiais. Ji užpildė ataskaitą, tai buvo techninis darbas, pajamos buvo apie 3000 litų, tai normalu. Ji įrašė rastame ant jos stalo apskaitos žurnale pajamas ir išlaidas ir paliko ant stalo. Ji suprato, kad pildo dokumentus rusakalbiui, pagalvojo, kad gal žmogus nemoka lietuviškai ar nemoka iš interneto išsitraukti ataskaitos blanko. Šiaip tokias ataskaitas pildo pats žmogus, tačiau ji anksčiau yra pildžiusi V. P. klientams, kadangi ji nerašo lietuviškai. Tuo metu buvo daug klientų, kurie nemokėjo išsitraukti iš interneto ataskaitos. Ji suprato, kad I. R. yra kažkieno klientas ir tos ataskaitos reikia bankui, kad jis nori gauti paskolą. Ji užpildė ataskaitą ir paliko ant savo stalo, kas paimdavo nuo jos stalo dokumentus ji nežino. Tuo metu ji mokėsi Kauno kolegijoje socialinio darbo specialybėje, į bendrovę atvažiuodavo porą kartų per savaitę. Ji ieškojo klientų, kas parduoda butus, tarpininkaudavo. Jai dokumentus palikdavo ant jos stalo kiti darbuotojai, paprastai tai būdavo V. P. klientai. Ji rasdavo dokumentus ant savo stalo, juos užpildydavo ir palikdavo. Jie kabinete sėdėjo gal septyniese, atskirą kabinetą turėjo tik Z. U.. Kai kurie darbuotojai patys tvarkydavo dokumentus, o kai kurie, kaip V. P., nedirbo kompiuteriu, ji ir dabar nedirba kompiuteriu. Metinė deklaracija ir apskaitos žurnalas reikalingi pateikti bankui. Ji pati nepasirašė dokumentų pasirašo pats klientas, kaip ir apskaitos žurnale, bankas atsišviečia tokius dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad užpildė tuos dokumentus, tačiau ji nepadarė nusikaltimo, ji nežinojo, ar pildo teisingus duomenis, jų bendrovės statybininkai tiek uždirbdavo, todėl suma jos nenustebino. Pildydama dokumentus ji suprato, kad jų bendrovė padeda klientams suruošti bankui dokumentus. I. R. ji pirmą kartą pamatė banke, kada ji atvažiavo į banką dėl kito kliento. Tada I. R. gavo paskolą, o Z. U. rėkavo, kad čia vaikų darželis.

Kaltinamoji pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kaltinamoji parodė, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, jai Kauno apskrities VPK KP ENTV vyriausioji tyrėja V. J. pateikė susipažinti su 2006 m. I. R. metinę pajamų deklaraciją ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Ji susipažino su šiais dokumentais ir teigia, kad šiuos dokumentus užpildė ji, t. y. ji įrašė į šiuos dokumentus visus įrašus ir gali būti pasirašė šiuos dokumentus už I. R.. Tai yra, ji įrašė į šiuos dokumentus tiesos neatitinkančią informaciją apie I. R. galimai gaunamas pajamas. Negali tiksliai pasakyti ar ji ir pasirašė šiuos dokumentus už I. R. imituodama jo parašą. Dažniausiai juos pasirašydavo patys asmenys kurių vardu ji pildydavo Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Kaip buvo šiuo atveju nepamena, bet neatmeta galimybės, kad ji galėjo pasirašyti už I. R. aukščiau nurodytuose jos pačios suklastotuose dokumentuose. Ji dar kartą nori pasakyti, kad kai šiuos dokumentus klastojo, I. R. nepažinojo. Jos juos suklastoti paprašė lygtai V. P., nes ji tuo metu prastai rašė lietuviškai ir jos nekartą yra prašiusi už 100 litų atlygį užpildyti Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Tiksliai negali nurodyti ar tikrai jos prašė I. R. dokumentus suklastoti V. P.. Praėjo daug laiko ir ji tiksliai nepamena, t. y. nepamena asmens, prašiusio suklastoti I. R. dokumentus. Ji klastodama minėtus dokumentus nesijautė kaltą, galvojo, kad padeda žmonėms gauti iš banko paskolą, nusipirkti namus. Tikrai negalvojo, kad yra baisi nusikaltėlė apgaudinėjanti banką. Be to, žmonės, už kuriuos ji surašydavo tokius tiesos neatitinkančius dokumentus apie turimą finansinę jų padėtį, norėjo gauti kreditą, patys žinojo, kad pateikia tiesos neatitinkančius dokumentus bankui. Kai ji už I. R. užpildė 2006 m. I. R. metinę pajamų deklaraciją ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą jo buvo nemačiusi. Pirmą kartą jį pamatė prie Medicinos banko, kai šalia jo buvo Z. U., V. P., L. R. ir vyras, kurį I. R. pristatė savo broliu. Jai atrodo, kad tą dieną I. R. pasirašė kredito sutartį M. B.. Asmens vardu (duomenys neskelbtini) ji nepažįsta. Ji suklastojo I. R. vardu dokumentus: 2006 m. I. R. metinę pajamų deklaraciją ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, suklastoti prašė tikrai ne (duomenys neskelbtini), nes kaip sakė ji tokio asmens nepažįsta (2 t., b. l. 16-18, 7 t., b. l. 94-96). Kaltinamoji iš esmės pripažino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau tvirtina, kad ji tikrai už I. R. nepasirašė, ji tiesiog atidžiai neperskaitė ikiteisminio tyrimo tyrėjos surašyto jos apklausos protokolo, nepamatė, kad protokole įrašyta, jog ji neatmeta galimybės, kad pasirašė už I. R., neabejodama tvirtina, kad ji tikrai už I. R. nepasirašė. Be to, ji nesakė, kad jos prašė suklastoti dokumentus, ji tik sakė, kad atliko techninį darbą, tyrėja parašė protokoluose kitaip, nors ji viską pasakojo taip, kaip dabar teisiamajame posėdyje. Ji nežinojo nei kas nei kur nešė dokumentus, už dokumentų surašymą ji jokio atlygio negavo, jokio Laimio ji nepažįsta, tik žinojo, kad tai Z. U. draugės vardu G. žmogus. Kai tvarkė tuos dokumentus ji nežinojo nei kas nei į kokį banką eis, tik vėliau suprato, kad tie dokumentai buvo nešami į medicinos banką. Kada padarė paso kopiją, tada pamatė, kad tai I. R. dokumentai. Ji bendrovėje yra turėjusi gal šešis klientus, 4-5 savo klientams ji yra pildžiusi dokumentus, kuriuos reikėjo pateikti bankui. Ji visai negalvojo, kad kažkas nori apgauti banką, net tokios minties neturėjo, kad žmogus negražins bankui paskolos. Savo kaltės nepripažįsta ir prašo ją išteisinti, nes ji nepadarė jokio nusikaltimo.             

Kaltinamasis I. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2006 metų gruodžio mėnesio pabaigoje jo pažįstamas, vardu D., pasiūlė jam užsidirbti pinigų, kokiu būdu užsidirbti jis nesakė. Jis sutiko, tačiau koks darbas nepaklausė. D. pasakė, kad jo telefoną duos savo pažįstamam žmogui, kur jam paskambins. Po kelių jam paskambino vyriškis, prisistatė vardu (duomenys neskelbtini), jie susitarė susitikti. Jiems susitikus, (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jo, tai yra I. R., vardu, bus nupirkta žemė už tai jam duos 4000,00 litų, nors realiai sumokėjo 3000,00 litų. Jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų. (duomenys neskelbtini) sakė, kad iš kažkokio žmogaus nupirks pigiau žemės sklypą, o vėliau jį parduos brangiau. Jis net nepagalvojo, kad daro nusikaltimą, tiesiog pagalvojo, kad pigiau pirkdami ir brangiau parduodami žemės sklypą žmonės tokiu būdu užsidirba pinigų. Kodėl pirkti žemę norėjo jo vardu nežino, mano, kad gal dėl to, jog jis neturi paėmęs kredito. Tuo metu jis nesuprato, ką jis daro, pagalvojo, kad reikia pagelbėti žmogui, nepagalvojo, kad daro nusikaltimą, jie tiesiog juo pasinaudojo. (duomenys neskelbtini) prašė jo kartu nuvažiuoti į Panevėžio ir Kauno Registrų centrą, ten jis kažką pasirašė. Kur tos perkamos žemės yra jam nepasakė. 2006 m. gruodžio mėnesį ir 2007 m. sausio mėnesi po vieną kartą jie važiavo į Medicinos banką. Kitoje gatvės, kur yra (duomenys neskelbtini), pusėje yra kavinė, prie kurios jie laukė Z. U.. Jis Zitos nepažinojo, juos supažindino (duomenys neskelbtini). Atėjusi Z. nusivedė jį į Medicinos banką, pasodino jį kabinete ir pasakė, kad tuoj ateis banko darbuotojas. (duomenys neskelbtini) su jais į banką nėjo. Z. jam nesakė, kad jis yra netinkamas klientas. Kas pateikė bankui jo dokumentus jis nežino, visus dokumentus jis buvo padavęs M., kam jis juos perdavė jis nežino. Atėjo banko darbuotoja, pagal kitų parodymus suprato, kad ji vardu Laura. Ji paklausė, ką jis statys, jis atsakė, kad statys sodybą, taip pasakyti jam buvo pasakęs (duomenys neskelbtini), jei kartais jo paklaus, ką jis žada statyti. Jis pasirašė dokumentus ir išėjo. Po kelių dienų atvažiavo pas jį (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo jam 3000,00 litų bei gražino jo dokumentus. Jis kaltės nepripažįsta, manė, kad padeda žmogui, kadangi jie jam pasakė, kad negali imti paskolos, nes jau turi paėmę paskolas. Prieš einant į banką jį nuvežė į Mokesčių inspekciją ir jo vardu paėmė verslo liudijimą. Jis net nežinojo, kad tokie dalykai yra, jie jam nieko nepasakojo. Mokesčių inspekcijoje ką jam padavė, tą jis ir pasirašė. Jis net nežinojo, kad ten parašyta, kad jo darbo užmokestis didelis. Jam niekas jokio žurnalo nepadavė, gal (duomenys neskelbtini) jį paėmė. Tada jis buvo jaunas ir naivus. Po dviejų metų, kada gavo iš antstolių laišką, jis viską suprato, ten buvo parašyta, kiek buvo pirkta žemių, kokie buvo sklypai. Po to atvykęs pas tyrėjus jis sužinojo, kas čia buvo padaryta. Parodė, kad 2006 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku jo atlyginimas buvo 700 litų, į rankas gaudavo 500 litų. (duomenys neskelbtini) jam buvo minėjęs verslo liudijimą, sakė, kad reikia pirkti žemę, kad neužtenka jo pajamų. Jis suprato, kad žemę perka (duomenys neskelbtini), kad tokiu būdu investuoja savo pinigus. Kad jo vardu formino banko paskolą jis nesuprato, suprato tik tada, kai jam paaiškino tyrėja.                   

Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir teigia, kad 2006 m. pabaigoje, galėjo būti lapkričio mėnesį, tikslesnes datos dabar jau neatsimena, jis tuo metu dirbo statybinėje firmoje UAB „(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku, jo tuo metu gaunamas mėnesinis atlyginimas buvo apie 800 litų. Jo pažįstamas, vardu D. pasakė, kad gali supažindinti su žmonėmis, kurie gali pasiūlyti darbo ir už tai jis gaus pinigų. Jis D. pavardės nežino, jis gyvena kažkur tai A. Š., Kaune, tikslesnio adreso nežino, kuo jis verčiasi tiksliai nežino, šiaip kartais mieste susitikdavo pabendraudavo, turėjo bendrų pažįstamų. Nuo to laiko iki šiol nebuvo sutikęs šio vaikino vardu Domas. Kaip minėjo, jo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo nedidelis, todėl jis vis ieškojosi papildomo darbo. Jis sutiko su D. pasiūlymu, norėdamas pagerinti savo finansinę padėtį. Šis jam davė mobilaus telefono numerį, kuriuo jis turi paskambinti, arba jam paskambins. Po kiek tai laiko, jam iš tikro paskambino nurodytas D. abonentas, kurio dabar neatsimena ir jo neišsaugojo, nes kai jis po kažkurio laiko skambino minėtas mobilaus ryšio telefono abonentas buvo išjungtas. Skambino vyrukas, kuris pasakė, kad skambina nuo D. ir jie susitarė susitikti prie Kaune, Baršausko g. esančios „Maxima" parduotuves. Kai jis atvyko į sutartą vietą, jo jau laukė du vyrukai. Vienas iš jų buvo apie 185 cm., apie 28-27 metų amžiaus, trumpai kirptos šukuosenos, stambaus kūno sudėjimo, prisistatė M. vardu, pavardės nesakė, kitas vyrukas buvo panašaus amžiaus, kaip (duomenys neskelbtini), apie 178 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kokiu vardu jis prisistatė jis dabar neatsimena, abu vyrukai neturėjo kažkokių išskirtinių veido bruožų, buvo be barzdos, ūsų, nenešiojo akinių, kalbėjo lietuviškai be akcento. Jam atrodo, kad gal juos galėtų atpažinti pagal bendrus veido bruožus, nors ir praėjo daug laiko. Šio susitikimo metu, (duomenys neskelbtini) ir tas kitas vyrukas pasakė, kad jis galėtų užsidirbti 3000 litu, dėl to jam reikės pasirašyti kažkokius dokumentus banke, kad pirks jo vardu žemę kurią vėliau perparduos brangiau. (duomenys neskelbtini) paprašė jo paso, kadangi buvo reikalingi jo asmens duomenys, kad būtų galima paruošti banko dokumentus, jis pastarajam padavė savo pasą, pasakė kur dirba. Pasą netrukus jam grąžino pasidarę jo kopiją. Jie jam pasakė, kad turi pažįstamą vardu Zita, kuri padės sutvarkyti reikalingus dokumentus su banku. Kadangi praėjo daug laiko, tai nori pasakyti, kad gali klysti, dėl kai kurių veiksmų, kurie buvojo daromi, eiliškumo. Kiek pamena, kadangi jo mažas darbo uždarbis pirmą kartą nepavyko gauti paskolos banke taip jam sakė (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) pasakė, kad reikia, jog jis išsiimtų verslo liudijimą, kad galėtų parodyti, jog jis gauna daugiau pinigų ir taip gautų paskolą. Kažkuriuo tai laiku, dabar datos neprisimena, jį (duomenys neskelbtini) vienas ar su draugu nuvežė   į Mokesčių inspekciją, esančia Aleksote. Mokesčių inspekcijoje padedant Mariui, jis užpildė reikalingus dokumentus ir gavo savo vardu verslo liudijimą, o (duomenys neskelbtini) už tai sumokėjo tam reikalingus mokesčius iš savo   pinigų. Gautą verslo liudijimą jis pasiėmė su savimi. Truputėlį vėliau, jis dabar datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) lygtai su draugu jį nuvežė pas notarą ir sakė, kad jis turės pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pas notarą pasirašinėjant sutartį buvo tik jis ir senyvo amžiaus vyras-žemės sklypo pardavėjas. Jis pasirašant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį jos lygtai neperskaitė. Prieš pasirašant šią sutartį, jis žemės sklypo pardavėjui jokių rankpinigių nesumokėjo, nes neturėjo pinigų, o jam niekas ir nesakė, kad reikia kažką mokėti. Jam (duomenys neskelbtini) sakė, kad turi tik pasirašyti pas notarą sutartį ir viskas. Notarė jo klausė, kam jam ta žemė, juk ant jos nieko negali statyti, ten daug medžių, tada jis pasakė, kad rengs kaimo turizmo sodybą, nors iš tikro neplanavo nieko daryti, nes nieko nenusimanė apie kaimo turizmo sodybų verslą, žemės sklypų prekybą. Šia žemę jis pirko, nes jam taip liepė padaryti (duomenys neskelbtini), nes jam šis davė 3000 litų už šią paslaugą, t. y. pagalbą perkant žemės sklypus, pasirašant banke dokumentus. Pastarasis iš viso už šią paslaugą žadėjo jam duoti 5000 litų. 3000 litų davė kai buvo pasirašyta sutartis pas notarą dėl žemės sklypo pirkimo, o 2000 litų žadėjo duoti po visko, tačiau taip ir nepadavė.  Po to, dar jam reikėjo pasirašyti visą eile dokumentų susijusių su jo nupirkta žeme. Tai darė, prie Kauno miesto savivaldybės esančiame pastate, tai galėjo būti Registrų centras. Ten jį nuvežė (duomenys neskelbtini). Truputėlį vėliau, jis dabar datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) jį nuvežė į kavinę, esančią V. prospekte, Kaune, jos pavadinimo dabar neatsimena, ji yra priešais kitoje gatvės pusėje esantį Medicinos banką. (duomenys neskelbtini) vežė su automobiliu Mercedes Benz, pilkai sidabrines spalvos, jo valstybiniu numerių jis neįsidėmėjo, tik prisimena, kad jis buvo su 4 priekiniais žibintais (taip vadinamas akiniuotis). Jam būnant kartu su Mariumi minėtoje kavinėje, netrukus atvyko moteriškė, kuri prisistatė vardu Zita, ji buvo virš 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais trumpai kirptais plaukais. Ją atpažino iš nuotraukos kažkurios apklausos metu. Z. pasakė, kad jam dabar su ja reikės eiti į banką, kur turi pasirašyti dokumentus. Kokius dokumentus reikės pasirašyti jam nesakė. Jis kartu su Z. nuėjo į kitoje gatvės pusėje esantį Medicinos banką, (duomenys neskelbtini) liko kavinėje, į banką nėjo. Užlipo j banko antrą aukštą, kur Z. jį nuvedė j kabinetą - salę su pailgu stalu ir liepė palaukti, o pati kažkur tai nuėjo. Gal už minutės į salę atėjo, kaip suprato, banko darbuotoja, kuri jam pateikė pasirašyti kažkokius tai dokumentus, jis jų praktiškai neskaitęs ir juose pasirašė. Kiek buvo pateikta dokumentų jis dabar neprisimena. Kaip suprato, tai buvo kažkokio kredito dokumentai. Jo banko darbuotoja klausė, kam jam ta žemė, jis jai pasakė, kad namą statys su broliu. Tačiau jis pamelavo, nes nieko neketino statyti ant nupirktos žemės. Šią žemę jis pirko, nes jo to paprašė (duomenys neskelbtini) už piniginį atlygį. Kai pasirašė jam pateiktus banko darbuotojos dokumentus, jis iš banko išėjo, jam atrodo vienas, Z. matyt liko banke. Jam atrodo, kad jam pateiktų pasirašyti banke dokumentų egzempliorių jis negavo, jie visi liko banke. Jis sugrįžo į kavinę, kur jo laukė (duomenys neskelbtini) ir jis su savo automobiliu parvežė jį į namus. Dabar nepamena ar dar matėsi su M. ir Z. po kredito sutarties pasirašymo. Kaip sakė, jis dėl per ilgo laiko tarpo nepamena savo veiksmų eiliškumo. Jis susipažino su 2017-01-08 mokėjimo nurodymų, kuriuo buvo pervesta 189.000 Lt suma žemės sklypo pardavėjui P. G.. Anksčiau sakė, kad šiame dokumente ne jis pasirašė grafoje "Kliento vardas, pavardė, parašas", tačiau dabar geriau įsižiūrėjęs gali pasakyti, kad neatmeta galimybės, kad gal ir jis pasirašė šiame mokėjimo nurodyme. Kai praėjus kažkiek laiko sužinojo, kad pagal jo pasirašytą kreditą jo vardu kabo didelė skola, jis pradėjo ieškoti M. ir to kito vyruko – M. draugo, siekiant išsiaiškinti kokia yra situacija, tačiau jų telefonai buvo išjungti ir jis jiems negalėjo prisiskambinti, o kur jie gyveno jis nežinojo. Z. jokių koordinačių jis neturėjo. Nori pasakyti, kad kai vyko jo nurodyti veiksmai, jis tuo metu nesuvokė, kiek tai gali būti rimta ir lengvabūdiškai pasitikėjo minėtais asmenimis, kurie jam sakė, kad jo vardu įsigyjama žemė bus parduota brangiau ir dėl jo pasirašyto su banku kredito panaikinimo jokių problemų nebus. Už jam pažadėtą piniginį atlygį padėjo M. apgauti banką, kad jam būtų išduota paskolą, juk žinojo, kad pagal tuo metu gaunamas pajamas nebūtų galėjęs gauti paskolos žemės sklypo pirkimui. Supranta, kad minėti asmenys pasinaudojo jo patiklumu savanaudiškais tikslais. Jis nori dar pasakyti, kad jokių bankui paskolų ir palūkanų mokėti negalėjo, nes paprasčiausiai neturėjo tokių piniginių lėšų. 2016-07-04 papildomai apklausus įtariamuoju, I. R. parodė, kad jis pasilieka prie savo parodymų duotų 2016-06-22 įtariamojo apklausos metu, papildomai teigia, kad jis praeitoje apklausoje teigė, kad kai su Z. nuėjo į banką pasirašyti dokumentų, jo banko darbuotoja klausė, kam jam ta žemė, jis jai pasakė, kad namą statys su broliu. Tačiau jis pamelavo, nes nieko neketino statyti ant nupirktos žemės. Šią žemę jis pirko, nes jo to paprašė (duomenys neskelbtini) už piniginį atlygį. Jis tikrai turi brolį A. R., tačiau šis iki pat dabar nežino apie jo problemas su banku, t. y. dėl paimto kredito ir jo negrąžinimo. Pastarasis tikrai nedalyvavo visoje šioje apgaulėje, banko darbuotojai jis spontaniškai paminėjo brolį. (2 t., b. l. 4-7, 7 t., b. l. 67-71, 76-77). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad surašyti parodymai neteisingi, jis nesuprato, kad bankas apgautas. Jis supranta, kad juo pasinaudojo, jis pasirašė dokumentus nežinodamas, ką daro. Parodė, kad D. jam nedavė M. telefono numerio, (duomenys neskelbtini) jam paskambino pats. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo sakęs, jog pirmą kartą nepavyko gauti paskolos. Parodė, kad tiksliai neatsimena kiek jam už tai žadėjo sumokėti (duomenys neskelbtini), galimai žadėjo sumokėti 5000,00 litų, 3000,00 litų atidavė, o kitus žadėjo atiduoti vėliau, tačiau jis dingo ir kitų pinigų neatidavė. Tvirtina, kad jis tyrėjai nesakė, kad suprato, jog nori apgauti banką. Iš tiesų jis nesuprato, kad reikės gražinti pinigus, manė, kad (duomenys neskelbtini) nupirks žemę, brangiau parduos ir gražins paskolą bankui, kad jis tokiu būdu nori užsidirbti. Jis nesuprato, kad ima kreditą. Jis melavo banke, kad statys su broliu namą, kadangi suprato, kad jei nepameluos, negaus pažadėtų pinigų, tų 3000,00 litų. Jis savo apklausos protokolus pasirašė beveik neperskaitęs, o paskutinį protokolą pasirašė visai neperskaitęs, jis pasitikėjo tyrėja, protokolas buvo surašytas, jis tik pasirašė. Tvirtina, kad jis nesakė, jog norėjo apgauti banką ir užvaldyti banko pinigus. Prašo jį išteisinti, kadangi jis nepadarė jokio nusikaltimo. 

Liudytojas P. G. parodė, kad jis 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargu, 2006 metų pabaigoje pas jį į darbą atvažiavo du vyrukai. Vienas jų prisistatė vardu L. ir pasakė, kad jis nori pirkti žemę. Liudytojas paaiškino, kad sesers V. R. vardu buvo gražinta jų tėvų žemė, esanti Panevėžio rajone, Sartų kaime. Gražino sodybą ir sklypą, kuris buvo ištisinis, po gražinimo jį suskirstė. Jis turėjo sesers įgaliojimą parduoti žemę. I jo tuometinę darbovietę atvažiuodavo daug klientų, jis jiems kalbėjo apie parduodamą žemę. Jis tam vaikinui, vardu L. pasakė, kad gali parodyti kadastrinius dokumentus, sutarė, kad dokumentus atšvies ir L. duos kopijas. Jis perdavė L. žemės dokumentų nuorašus, L. pasakė, kad pasitars ir pagalvos apie žemės pirkimą. Po kiek laiko L. atvažiavo ir pasakė, kad pirks žemę. Jis L. pasakė, kad žemė turi kainą, L. pasakė, kad daugiau, kaip 100 000,00 litų už žemę nemokės. Jam tokia kaina tiko ir jie sutarė, kad žemė buvo parduota už 100 000,00 litų. 2007 metų pradžioje, sausio mėnesį, L. atvažiavo pas jį ir pasakė, kad ruošiama žemės pardavimo sutartis, pasakė, kokią dieną reikės važiuoti pas notarą pasirašyti sutarties. Sutartą dieną jie nuvažiavo pas notarę, dirbančią Mituvos g., Kaune. L. buvo su keturiais draugais. L. jam pasakė, kad žemės pirkimo sutartį pasirašys ne jis, o kitas žmogus, kadangi tai jų bendras reikalas, be to, L. pasakė, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodyta didesnė suma, jam teks sutarta 100,000,00 litų suma, o skirtumą jis turės jam gražinti, tai bus jam už visus rūpesčius. Kai jis nuėjo pas notarę žemės pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo surašyta, pas notarę sėdėjo vyrukas, kurio jis dabar negalėtų atpažinti. Sutartyje buvo nurodyta suma 189 000,00 litų. Jis notarės paklausė, kodėl įrašyta tokia suma, notarė atsakė, kad tokia suma įrašyta pirkėjo pageidavimu ir kad ši suma bus pervesta į jo sąskaitą. Jis pasakė, kad norėjo už žemę 100,000,00 litų, tačiau L. pasakė, kad sumą virš šimto tūkstančių litų jis turės jam atiduoti, nes jis tvarkė dokumentus. Jis pasirašė sutartį, pasirašė ir tas vyriškis, kurio nepažįsta. Po sutarties pasirašymo už dviejų dienų jam buvo pervesti pinigai už žemę. Atvažiavo L. su dar vienu vyriškiu, pasakė, kad pinigai jau pervesti, kad reikia nuimti sumą, kuri yra virš sutarto 100 000,00 litų ir atiduoti jiems. Jie nuvažiavo į medicinos banką, esantį prie autobusų stoties. Jis paprašė savo pažįstamą S. B. važiuoti kartu su juo, kadangi sąskaitoje buvo nemaža pinigų suma, to vyruko, kuris atvažiavo kartu su laimiu, jis nepažinojo. Prie banko keletas vyrukų, kurių jis nepažinojo, jie kalbėjo sau Laimiu. Jis su S. B. nuėjo į banką, nuėmė 89 000,00 litų, pinigus suskaičiavo ir atidavė juos L.. L. pasakė jam, kad 100 000,00 litų lieka jam, tai yra P. G., kaip buvo sutarta, jis nuostolio neturi. L. automobilyje su kartu atvažiavusiu vyruku suskaičiavo pinigus ir išvažiavo.

Liudytoja V. P. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)", pradėjo dirbti nuo 2003 m. rudens ir dirbo iki 2011 m. pavasario. Šioje bendrovėje dirbo vadybininkės pareigose. Šios bendrovės vienintelė akcininke buvo Z. U. dukra K. Z.. Nuo jos pradėjimo dirbti šioje bendrovėje iki 2006 m. spalio pabaigos UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius buvo S. V. Baltrušaitis. Nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. spalio mėn. šios bendrovės direktorė buvo E. J.. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. pavasario UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė buvo K. Z.. Nuo 2010 m. pavasario iki 2010 m. rudens buvo E. T.. Vėliau, t. y. nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. pavasario šios bendrovės direktorė buvo ji. UAB „(duomenys neskelbtini)" užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, niekur kitur nepriskirto finansinio tarpininkavimo veikla, t. y. tarpininkavo gaunant kreditus bankuose bei statybos ir remonto darbais. Jų bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)" oficialiai užsiiminėjo tarpininkavimu, jai jų bendrovė pasirašydavo tarpininkavimo sutartį, kad padės klientui gauti kreditą banke ir padėdavo jam jį gauti, pagal pasirašytą sutartį nuo gauto kredito 5% sumos atitekdavo jų bendrovei kaip atlygis. Jų bendrovės tarpininkavimas pasireiškė tuo, kad Z. U. ar bet kuris kitas bendrovės darbuotojas klientą nuvesdavo į banką ir jį pristatydavo banko direktorei, o ji paskirdavo vadybininką. Kai klientas gaudavo garantinį raštą, kad jam bus suteikiamas kreditas jei jis pirks būtent tą nekilnojamąjį turtą dėl kurio prašo kredito ir jį įkeis bankui, tada UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas, kuris tuo metu atstovaudavo klientą, jam padėdavo apsidrausti palankiomis sąlygomis jo norimą pirkti nekilnojamąjį turtą, jei yra nesutvarkyti norimo pirkti nekilnojamojo turto dokumentai padėdavo juos sutvarkyti, patardavo į kokias institucijas reikia pateikti reikiamus dokumentus, kad būtų greičiau sutvarkyti visi reikalai, kad būtų galima pateikti dokumentus notarui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui, po to padėdavo suruošti visus nekilnojamojo turto dokumentus, kurių reikia turto įkeitimui. Už kiekvieną atvestą klientą mes gaudavome po 1% nuo tos 5 % sumos kurią klientas duodavo mūsų bendrovei už tarpininkavimą jam gaunant kreditą nuo gautos kredito sumos. Ji nežino ar I. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" klientas. Jai ši pavardė nieko nesako. Visus klientus ji buvo susirašiusi į savo užrašų knygelę. Ji ją visą pravertė, tačiau niekur nėra užfiksuotos R. pavardės. Ji yra ne vieną klientą atvedus į bendrovę UAB "(duomenys neskelbtini)", kuris pageidavo gauto banke kreditą. Pati šiems savo klientams skolino pinigus notarams, banko administraciniams mokesčiams ir t.t. Gavę kreditus jos klientai jai grąžindavo jiems paskolintus pinigus. Tačiau kaip minėjo I. R. nėra jos klientas. Ji nepamena ar kada prašė E. J. surašyti kokius nors dokumentus. Jei ir prašydavo ko nors, kad užpildytų kokius nors dokumentus tai greičiau prašydavo bendrovės UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės L. J.. Ji pamena tą faktą, kad Z. U. rėkė ant kažkurio jų bendrovės UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojo, kad per jauną rado klientą, kad pasak jos tegul kitą kartą iš darželio vaikų priveda paskolai gauti. Tačiau ji šiuo metu nepamena ant kokio darbuotojo ji rėkė ir koks tiksliai klientas buvo tas jaunas vaikinukas. Neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti ir I. R.. Šiaip ji tokio žmogaus nepažįsta, nebent, kadangi, pastoviai bendrauja ir vaikšto su Z. U. galėjo būti šalia jos kai ji rėkė ant minėto jauno vaikinuko ir bendrovės darbuotojo. Ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)" savo klientus nevedė j UAB "(duomenys neskelbtini)", nes net nežino kur ji randasi. Niekada nedirbo su šia bendrove (2 t., b. l. 37-39, 41-43). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad bendrovėje buvo oficialus direktorius ir komercijos direktorė. Komercijos direktorė buvo Z. U., ji buvo aktyvesnė ir organizatorė. Parodė, kad jų bendrovė buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį su medicinos banku, bendrovė padėdavo žmonėms gauti kreditus, tačiau jokių išskirtinių teisių neturėjo. Žmonės patys rinkdavo ir atnešdavo tokius dokumentus, kurių reikalavo bankas, tai buvo asmens dokumentai, dokumentai apie gaunamas pajamas, apie šeimos sudėtį. Bendrovės darbuotojas palydėdavo žmogų į banką, pas notarą, vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ji pati penkis mėnesius yra buvusi šios bendrovės direktore, tuo metu jokios tarpininkavimo sutarties su bankais nebuvo, vėliau ji dirbo vadybininke. Ji pati į banką neidavo, kadangi yra rusė ir nemoka taisyklingai rašyti ir kalbėti, kalba tik buitine kalba. Savo klientus ji buvo susirašiusi į savo užrašų knygutę. Kada E. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ji atliko direktorės funkcijas, ji galėjo atsivesti savo klientų, tikrindavo buhalteriją, ar pati eidavo į banką ji nežino. Z. U. buvo komercijos direktorė, ji dažnai dėl ko nors rėkdavo, toks jos charakteris.

Liudytoja L. R. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji tiksliai nepamena kokiu tiksliai laikotarpiu dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", lygtai nuo 2006 m. pavasario iki 2008 metu rudens. Jų bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)" oficialiai užsiiminėjo tarpininkavimu, jų bendrovė pasirašydavo tarpininkavimo sutartį, kad padės klientui gauti kreditą banke ir padėdavo jam jį gauti, pagal pasirašytą sutartį nuo gauto kredito 5% sumos atitekdavo jų bendrovei kaip atlygis. Jų bendrovės tarpininkavimas pasireiškė tuo, kad Z. U. arba V. P. klientą nuvesdavo į banką ir jį pristatydavo banko direktorei. Kai klientas gaudavo garantinį raštą, kad jam bus suteikiamas kreditas jei jis pirks būtent tą nekilnojamąjį turtą dėl kurio prašo kredito ir jį įkeis bankui, tada UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas, kuris tuo metu atstovaudavo klientą, jam padėdavo apsidrausti palankiomis sąlygomis jo norimą pirkti nekilnojamąjį turtą, jei yra nesutvarkyti norimo pirkti nekilnojamojo turto dokumentai padėdavo juos sutvarkyti, patardavo į kokias institucijas reikia pateikti reikiamus dokumentus, kad būtų greičiau sutvarkyti visi reikalai, kad būtų galima pateikti dokumentus notarui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui, po to padėdavo suruošti visus nekilnojamojo turto dokumentus, kurių reikia turto įkeitimui. Per jos darbo laikotarpį, ji yra suradusi ir atvedusi į UAB "(duomenys neskelbtini)" 2 klientus, kurie abu už gautą kreditą pirko butus, o ne žemės sklypus. Nesvarbu ar ji rasdavo klientą ar kitas bendrovės darbuotojas, nors jie ir padėdavome suruošti jam dokumentus, jį į UAB "(duomenys neskelbtini)" nuvesdavo kredito sutarties pasirašyti Z. U. ar V. P.. Jų, paprastų darbuotų, neprileisdavo prie šio darbo, t. y. klientų nuvedimo ir pristatymo banko darbuotojoms. Už kiekvieną atvestą klientą jie gaudavo po 1% nuo tos 5 % sumos, kurią klientas duodavo jų bendrovei už tarpininkavimą, jam gaunant kreditą nuo gautos kredito sumos. I. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" klientas. Tačiau jis buvo ne jos klientas. Ji tiksliai nepamena kurio iš bendrovės darbuotojų klientas jis buvo. Dažnai buvę bendrovės klientai atvesdavo savo draugus pas juos kurie tapdavo klientais. Ji dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)" yra girdėjusi R. pavardę. Žino, kad toks klientas yra buvęs, bet nepamena kas tvarkė jam  visus dokumentus kreditui gauti. Tik kategoriškai gali teigti, kad jis ne jos klientas ir ji jam jokių dokumentų nepadėjo ruošti. Ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)" savo klientus nevedė j UAB "(duomenys neskelbtini)", nes net nežino kur ji randasi. Niekada nedirbo su šia bendrove. Kaip sakė, UAB „(duomenys neskelbtini)" viskam vadovavo Z. U., be jos joks darbuotojas nevesdavo savo klientų j UAB "(duomenys neskelbtini)". Z. turėtų žinoti kieno iš bendrovės darbuotojų klientas buvo I. R. kurį vedė j banką. Kadangi Z. U. pastoviai ant jų rėkdavo ji nepamena jau to momento, kad ji rėkė ant jų dėl I. R. amžiaus. Jos nuomone, jei Z. U. pasirodė I. R. per jaunas kreditui gauti ir jį grąžinti, tai kam jį vedė į banką pasirašyti kredito sutartį (2 t., b. l. 26-28, 30-32). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad E. J. buvo direktorė, jos dažnai nebūdavo darbe, ji tuo metu mokėsi, būdavo sesijose, tuo metu bendrovei vadovavo Z. U..

Liudytoja Z. U. parodė, kad nuo 2003-09-23 iki 2010 metų gegužės mėnesio ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore, jos pareigos buvo ieškoti klientų paskoloms gauti, perparduoti nekilnojamąjį turtą, kartais bendrovė teikdavo remonto paslaugas, kartais žmonės sunešdavo pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu Lietuvos banko leidimo nereikėjo. 2007 m. sausio mėnesį I. R. pasirašinėjo sutartį su Medicinos banku, banko vadybininkė buvo vardu Laura. Kokio dydžio paskola I. R. buvo suteikta ji negali pasakyti, tačiau atsimena, kad jis pirko žemę Panevėžio rajone. Jis banke jau buvo gavęs garantinį raštą, kad gaus paskolą, ir ėjo pas notarą. Kai ji pamatė I. R., pastarasis jau gavo pinigus. Pamačiusi jį, ji pradėjo rėkti, kad tuoj čia naujagimiai sueis, kad čia yra vaikas. Ji bendravo beveik su visais atsivestais klienais, su I. R. ji bendravo beveik paskutinę minutę. Ji paklausė, kur jis panaudos žemę, klausė, kas čia statys namą. I. R. sakė, kad kartu su juo buvęs vyrukas yra jo brolis, kuris gaus iš kitus paskolą ir statys namą. Kas atvedė I. R. ji nežino, kada ji rėkavo, banke buvo E. J., L. R. ir V. P., kažkuri iš jų galėjo būti I. R. tarpininke. Jų bendrovėje dirbo iš viso penkiolika darbuotojų, iš jų buvo septyni agentai. Šiam klientui ji dokumentų neruošė, ji dokumentų neruošdavo, ji vesdavo klientus į banką. Kas ruošdavo dokumentus, tie visi turėjo teisę vesti klientus į banką. Kieno klientas buvo I. R. ji neatsimena. Ji buvo komercijos direktorė, ne visus klientus matydavo, ji nenorėjo, kad kažkas vyktų ne taip, direktorei E. J. ji nenurodinėdavo, ji pastarajai tik sakydavo, kad reikia viską patikrinti, bet direktorė jos nelabai klausydavo. Kitus klientus galėjo matyti direktorė. Mano, kad medicinos banko darbuotoja vardu Laura suteikė I. R. paskolą, kadangi buvo įsitikinusi, kad viskas gerai, ji nieko nekomentavo, pasikviesdavo asmenį į savo kabinetą, o jie laukdavo laukiamajame.

Liudytoja R. M. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresnioji tyrėja V. J. jai pateikė susipažinimui 2007-01-08 d. I. R. suteikto kredito LOAN_40403, kredito bylos kopiją, ji susipažino su šiais dokumentais ir teigia, kad paraišką UAB "(duomenys neskelbtini)" I. R. pateikė, t. y. ją priėmė vadybininkė L. J. 2006-12-21. Paraiškoje buvo prašoma suteikti I. R. 189.000 Lt kreditą. I. R. pateiktuose dokumentuose ir paraiškoje nurodė, kad kreditas yra reikalingas žemės sklypų įsigijimui. Vadybininkė L. J. 2006-12-27 paruošė kliento I. R. pristatymą, kuriame parašė savo, kaip šio kredito administratoriaus, išvadas, rekomendacijas ir siūlymus, kurie buvo tokie, kad : „KLIENTO APIBŪDINIMAS IR BŪKLĖ: I. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Vidutiniškai per mėnesį gauna 552 Lt. Taip pat turi verslo liudijimą, pagal kurį jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 3043,00 Lt. Klientas šeimos neturi. Jo išlaidos per mėnesį sudaro 700,00 Lt. Jokių įsiskolinimų neturi. Kliento reitingas - A. ADMINISTRATORIAUS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS: Kliento finansinė būklė gera. Bendros pajamos sudaro 3595,76 Lt. , o išlaidos 700,00 Lt. Paėmęs paskolą pirks keturis žemės sklypus Karsakiškio k., Panevėžio r. sav., kurie bus įkeisti bankui. Pradžioje bus pastatytas vienas gyvenamasis namas, kurį pardavus bus grąžinta paskola. Vėliau numatoma statyti tuose sklypuose daugiau gyvenamųjų namų. ADMINISTRATORIAUS SIŪLOMAS NUTARIMAS: Suteikti I. R. ilgalaikę paskolą 189.000,00 Lt su ViLIBOR + 3,45 % metinių palūkanų diskonto norma. Paskolos grąžinimas nuo 2007.12.03 po 1118,00 Lt per mėnesi, 2021.12.03 -1176,00 Lt. Įkeičiant nupirktus žemės sklypus.". Surašytą pristatymą vadybininkė L. J. pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" Kauno filialo paskolų komitetui kuris turėjo svarstyti ar suteikti kreditą I. R.. Šio komiteto posėdyje buvo nuspręsta suteikti I. R. 189.000 Lt. kreditą. Šiame posėdyje dalyvavo ji kaip jo narė ir paskolų komiteto pirmininkė K. M.. Į klausimą, ar ji padavė visus jai pateiktus I. R. dokumentus, reikalingus kreditui gauti ir paprašė vadybininkės L. J. suruošti kliento I. R. pristatymą, atsakė, kad ji neprisimena, ar ji padavė L. J. I. R. pateiktus dokumentus kreditui gauti ir paprašė jos suruošti šio kliento pristatymą. Į klausimą kas jai pateikė visus reikiamus dokumentus, susijusius su I. R. kredito išdavimu, t.y. ar išskyrus I. R. dar kas nors pateikinėjo dokumentus, susijusius su I. R., jo gaunamomis pajamomis,   ir t. t., atsakė, kad ji nepamena šio asmens, kaip savo kliento, jai atrodo, kad tai ne jos klientas buvo, t. y. ne ji buvo šio kredito administratorė. Į klausimą, ar ji, kaip I. R. kredito paskolų komiteto narė, priiminėjant sprendimą dėl šio kredito išdavimo, bendravo tik su I. R. ar ir kitais asmenimis, t.y. Z. U., V. P., ar sprendžiant klausimą dėl kredito I. R. suteikimo nejautė spaudimo iš kitų UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojų, ar kas nors iš banko darbuotojų domėjosi šio kredito suteikimo klausimu, atsakė, kad ji nėra bendravusi nei su pačiu I. R., nei su Z. U. ar V. P., kas liečia šį kreditą. Į klausimą kodėl dalyvaujant paskolų komiteto posėdyje, sprendžiant klausimą dėl I. R. kredito suteikimo, ji sutiko, kad paskolą I. R. pradėtų grąžinti nuo 2007.12.03 d., t.y. pradėti grąžinti paskolą beveik po 11 mėnesių nuo jos gavimo dienos, atsakė, kad neatsimena, todėl negali nieko paaiškinti šiuo klausimu. Į klausimą, kad kliento I. R. pristatyme nurodyta, jog I. R. pradžioje ant už kreditą nupirktų žemės sklypų pastatys vieną gyvenamąjį namą, kurį pardavus bus grąžinta paskola, o vėliau numatoma statyti tuose sklypuose daugiau gyvenamųjų namų, ar sprendžiant klausimą dėl kredito I. R. suteikimo ji pasidomėjo, ar I. R. turi piniginių lėšų namų statybai, atsakė, kad tikriausiai domėjosi, t. y. jai atrodo pasidomėjo, tik šiuo metu nepamena, pagal kokius duomenis ar dokumentus ji nusprendė, kad šis klientas turi piniginių lėšų namų statybai. Į klausimą, kad už kreditą perkami žemės sklypai, kuriuose I. R. ketino statyti namus yra žemės ūkio paskirties, ar galima žemės ūkio paskirties žemėje pastatų statyba, kodėl nei kliento pristatyme nei paskolų komiteto posėdžio protokole neužfiksuota, kad I. R. už gautą kreditą pirks žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių paskirties pakeitimas užims nemažai laiko, ar ji žino, kiek laiko užima žemės sklypo paskirties pakeitimas, atsakė, kad kadangi šio kliento nepamena, negali nieko tiksliai pakomentuoti, t. y. nieko negali atsakyti į šį klausimą. Į klausimą, kodėl sutiko suteikti I. R. kreditą neprisilaikant filialų savarankiškų sprendimų priėmimo taisyklėse nustatytų kredito suteikimo terminų, kreditas I. R. išduotas 15-kai metų, o toks terminas tuo metu aktualiose kreditavimo taisyklėse buvo nustatytas tik patalpų įsigijimui, atsakė, kad matomai nusprendė suteikti kreditą 15-kai metų, nes buvo planuojama statyta ant nupirktos žemės (2 t., b. l. 80-82). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad paskolos suteikimo metu I. R. buvo pilnametis, jie kliento nematydavo, matydavo tik jo dokumentus.

Liudytoja K. M. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresnioji tyrėja V. J. jai pateikė susipažinimui 2007-01-08 I. R. suteikto kredito LOAN_40403, kredito bylos kopiją, ji susipažino su šiais dokumentais ir teigia, kad mato jog paraišką UAB "(duomenys neskelbtini)" I. R. pateikė, t. y. ją priėmė vadybininkė L. J. 2006-12-21. Paraiškoje buvo prašoma suteikti I. R. 189.000 Lt kreditą. I. R. pateiktuose dokumentuose ir paraiškoje nurodė, kad kreditas yra reikalingas žemės sklypų įsigijimui. Mato vadybininkė L. J. 2006-12-27 paruošė kliento I. R. pristatymą, kuriame parašė savo, kaip šio kredito administratoriaus, išvadas, rekomendacijas ir siūlymus, kurie buvo tokie, kad : „KLIENTO APIBŪDINIMAS IR BŪKLĖ: I. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Vidutiniškai per mėnesį gauna 552 Lt. Taip pat turi verslo liudijimą, pagal kurį jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 3043,00 Lt. Klientas šeimos neturi. Jo išlaidos per mėnesį sudaro 700,00 Lt. Jokių įsiskolinimų neturi. Kliento reitingas - A. ADMINISTRATORIAUS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS: Kliento finansinė būklė gera . Bendros pajamos sudaro 3595,76 Lt. , o išlaidos 700,00 Lt. Paėmęs paskolą pirks keturis žemės sklypus Karsakiškio k., Panevėžio r.sav., kurie bus įkeisti bankui. Pradžioje bus pastatytas vienas gyvenamasis namas, kurį pardavus bus grąžinta paskola. Vėliau numatoma statyti tuose sklypuose daugiau gyvenamųjų namų. ADMINISTRATORIAUS SIŪLOMAS NUTARIMAS: Suteikti I. R. ilgalaikę paskolą 189.000,00 Lt su ViLIBOR + 3,45 % metinių palūkanų diskonto norma. Paskolos grąžinimas nuo 2007-12-03 po 1118,00 Lt per mėnesi, 2021-12-03 - 1176,00 Lt įkeičiant nupirktus žemės sklypus." Surašytą pristatymą vadybininkė L. J. pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" Kauno filialo paskolų komitetui kuris turėjo svarstyti ar suteikti kreditą I. R.. Šio komiteto posėdyje buvo nuspręsta suteikti I. R. 189.000 Lt kreditą. Šiame posėdyje dalyvavo jo narė R. M. ir ji kaip paskolų komiteto pirmininkė. Į klausimą, ar jai, kaip I. R. kredito paskolų komiteto pirmininkei, priiminėjant sprendimą dėl šio kredito išdavimo, teko bendrauti su I. R. ar ir kitais asmenimis, t.y. Z. U., V. P., atsakė, kad ji beveik neprisimena šio kredito suteikimo aplinkybių, be to, jai kaip paskolų komiteto pirmininkei nereikia susitikti su klientu ir su juo bendrauti tai daro kredito administratorius. Į klausimą, kodėl paskolų komiteto posėdyje sprendžiant klausimą dėl I. R. kredito suteikimo, ji sutiko, kad paskolą I. R. pradėtų grąžinti nuo 2007.12.03, t.y. pradėti grąžinti paskolą beveik po 11 mėnesių nuo jos gavimo dienos? Atsakė, kad ji tiksliai paaiškinti šiuo metu negali šių aplinkybių, nes nelabai pamena, sutiko, nes taisyklės taip leido. Ji labai pasitikėjo R. M. ir L. J.. Jeigu L. J. pristatyme parašė, kad kreditas bus pradėtas mokėti tik po 11 mėnesių vadinasi taip buvo sutarta su pačiu klientu, t. y. klientas to pats prašė. Į klausimą, kad kliento I. R. pristatyme nurodyta, jog I. R. pradžioje ant už kreditą nupirktų žemės sklypų pastatys vieną gyvenamąjį namą, kurį pardavus bus grąžinta paskola, o vėliau numatoma statyti tuose sklypuose daugiau gyvenamųjų namų, ar sprendžiant klausimą dėl kredito I. R. suteikimo ji pasidomėjo, ar I. R. turi piniginių lėšų namų statybai, atsakė, kad nieko neprisimena ir negali paaiškinti, turėjo pasiaiškinti administratorė L. J. matomai ji pasiaiškino. Į klausimą, ar už kreditą perkami žemės sklypai, kuriuose I. R. ketino statyti namus yra žemės ūkio paskirties, ar galima žemės ūkio paskirties žemėje pastatų statyba, kodėl nei kliento pristatyme nei paskolų komiteto posėdžio protokole neužfiksuota, kad I. R. už gautą kreditą pirks žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių paskirties pakeitimas užims nemažai laiko, ar ji žino kiek laiko užima žemės sklypo paskirtie pakeitimas, atsakė, kad kreditavimo taisyklės nedraudė tuo metu suteikti kreditą žemės ūkio paskirties žemei. Žemės ūkio paskirtį kiekvienas klientas skirtingai pakeičia, t. y. kiekvienam klientui prireikė vis kitokio laiko tarpo , kad pasikeistų žemės paskirtį. Kas kaip sugebėdavo tas taip sukdavosi. Jai atrodo, kad neprivaloma pristatyme kliento ir paskolų komiteto posėdžio protokole užfiksuoti, kad klientas perka žemės ūkio paskirties žemę. Į klausimą kodėl ji sutiko suteikti I. R. kreditą neprisilaikant filialų savarankiškų sprendimų priėmimo taisyklėse nustatytų kredito suteikimo terminų, kreditas I. R. išduotas 15-kai metų, o toks terminas tuo metu aktualiose kreditavimo taisyklėse buvo nustatytas tik patalpų įsigijimui, atsakė, kad ji nieko negali pasakyti neprisimena, kiekvienas kredito administratorius turėjo savo kontrolierių Vilniuje, t. y. centriniame banko filiale, jei jau ji įvėlė tokią klaidą, tai kodėl to iškarto nepastebėjo kontrolieriai (2 t., b. l. 85-88, 90-92). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nuo 2005 metų ji dirbo Medicinos banko filialo direktore, girdėjo, kad buvo banko sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo lojalumo sutartis, nuolaidų šios bendrovės klientams nebuvo, bankas griežtai laikėsi taisyklių, filialui palūkanų dydį nurodydavo bankas. Bankas buvo suinteresuotas turėti kuo daugiau klientų, banke buvo 12-13 darbuotojų, visi dirbo sąžiningai, klientas pats kalbėdavosi su banku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sakydavo, kad šis bankas yra geras bankas, tarpininkas su banko filialo darbuotoju nieko nespręsdavo. 

Liudytoja V. J. nurodė, kad ji yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja, parodė, kad ji šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Įtariamieji pasakodavo, jei būdavo klausimų, ji juos užduodavo, o jie atsakydavo. Viską, ką pasakojo įtariamieji, ji surašydavo į protokolą. Abu kaltinamieji visais atvejais perskaitydavo protokolą ir jį pasirašydavo. Ji protokolą visada rašydavo dalyvaujant įtariamiesiems, iš anksto jokių protokolų ji nerašė. Akistatos metu, kaltinamojo E. J. turėjo  pastabų dėl savo parodymų, ji juos pataisė, pataisymą užfiksavo, daugiau pastabų dėl protokolų nebuvo. Prisimena, kad I. R. pasakojo, jog dirbo įmonėje, norėjo užsidirbti pinigų, draugai supažindino jį su Zita, kad buvo Registrų centre, kad reikėjo išsiimti verslo liudijimą, kad jį vežė į mokesčių inspekciją, kad Z. U. pasakė, jog jis vaikas, sakė, kad jis neturi brolio, kad jį išgalvojo, taip pasakė banke, kadangi buvo jaunas ir jam buvo pažadėti pinigai. Pasakojo, kad jis banke paminėjo brolį, kai jo paklausė, ką jis darys su paskola, tada jis sakė, kad pirks žemę ir statys namą, pasakė ant žmogaus, kuris iš tikrųjų nėra jo brolis. Mano, kad I. R. suprato, kad gavo kreditą, suprato, kad jo maža alga, kad važiavo į mokesčių inspekciją išsiimti verslo liudijimo. Pasakojo, kad dokumentus rinko vyrai, jam atveždavo, o jis pasirašinėdavo, kur pasirašinėdavo, pasakyti negalėjo. I. R. pripažino, kad jis buvo apgautas, kad pateikė suklastotus dokumentus, nes norėjo už tai gauti atlygį. Parodė, kad įtariamoji E. J. tikrai skaitė savo parodymus, o kai ji E. J. pateikė I. R. pateiktus dokumentus apie jo netikrą finansinę padėtį, įtariamoji nurodė, kad ji įrašė duomenis iš galvos, kad taip dažnai daro, kad duomenis įrašyti ją įgaliojo V. P., kad ji nieko blogo tame nemato, ji supildė tai, ko reikėjo bankui. E. J. sakė, kad ji neatsimena, koks darbuotojas jos prašė surašyti tuos duomenis, tai buvo ne jos klientas, kad greičiausiai ji tai darė V. P. klientui, nes ji nemoka lietuvių kalbos. Mano, kad šie kaltinamieji nėra tie organizatoriai. E. J. sakė, kad jos prašė, todėl ji ir užpildė dokumentus, kažkas juos paėmė ir nešė į banką, o I. R. sakė, kad buvo jaunas ir durnas, kad norėjo užsidirbti pinigų už paslaugą, bet ne kreditą, jam davė dalį pinigų - 2500,00 litų, kitų lyg neatidavė. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tas pilkasis kardinolas, kuris viską organizavo, jie nežinojo.

Liudytojas S. B. 2013 m. birželio 7 d. mirė (8 t., b. l. 35), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad P. G. jis pažįsta labai gerai, su juo bendrauja nuo 2003 metų, nes jie abu priklauso tam pačiam medžiotojų būreliui. Dabar tiksliai laiko nepamena, kažkur apie 2007 metus, žiemą, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo pažįstamas P. G.. Pastarasis jo prašė pagalbos. Jis sutiko Petrui padėti. Pastarasis prašė, kad jis atvažiuotų prie Medicinos banko. Jis tiksliai nežinojo kur randasi šis bankas. Tada P. G. jam paaiškino, kad Medicinos bakas randasi prie autobusų stoties, Vytauto pr., Kaune. Žino, kad buvo tamsu paros metas, gal kokia 17-18 valanda. Jis susitiko su P. G. sutartoje vietoje, t. y. prie Medicinos banko , (duomenys neskelbtini). Pastarasis jam paaiškino, kad šis pardavė žemę, jam pervedė į jo banko sąskaitą per daug pinigų ir jis turi juos atgal grąžinti žemės pirkėjui, su kuriuo turi netrukus susitikti sutartoje vietoje, netoli minėto Medicinos banko filialo. Jie abu, t. y. P. G. ir jis nuėjo į Medicinos banką. P. G. banko darbuotoja išmokėjo virš 80 .000 litų. Dalį pinigų P. G. įsidėjo į striukės kišenes dalį jam dar davė įsidėti, nes pas jį į kišenes nelabai tilpo. Gavę pinigus, išėjo iš banko ir nuėjo į šalia prie banko esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Šioje aikštelėje pasirodo jau laikė žmonės, kuriems P. G. turėjo grąžinti pinigus, kuriuos nusėmė banke. Šie vyrai, kurių buvo du, sėdėjo automobilyje. Kadangi praėjo daug laiko, jis nepamena nei markės, nei modelio minėto automobilio, neatkreipė dėmesio ir į šio automobilio valstybinius numerius. Šio automobilio priekyje sėdėjo du jam nepažįstami vaikinai, kuriuos matė labai trumpai, todėl atpažinti negalėtų. Jis ir P. G. atsisėdo į šio automobilio galą, t. y. ant užpakalinių automobilio sėdynių. P. G. padavė vienam iš šių jam nepažįstamų vaikinų pinigus, kuriuos nusėmė banke. Abu vaikinai skaičiavo jiems paduotus pinigus. Vienas iš vaikinų P. paklausė ar visi pinigai. Tada P. jam atsakė, kad kaip ir tarėsi 100.000 litų pasiliko sau už žemę, o likusią sumą grąžina jiems. Vienas iš jam nepažįstamų vyrų nustojo skaičiuoti pinigus, pasakė P., kad juo pasitiki, o jie tai išgirdę išlipo iš automobilio ir šie vyrai nuvažiavo. Kai P. G. perdavė nepažįstamam vyrui pinigus, jie nesusirašė jokio pinigų priėmimo - perdavimo akto ar kito dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą ir gavimą. Kiek jis suprato, P. G. ir gerai nepažinojo šių vyrų, iš jų bendravimo suprato, kad jie matėsi kelis kartus ir juos siejo tik žemės pardavimo sandoris (2 t., b. 1. 67-68).

Liudytoja L. J. su šeima yra išvykusi į užsienį, gyvena Švedijoje, augina mažametę dukterį, todėl atvykti negali, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (8 t., b. l. 34), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja L. J. parodė, kad ji nuo 2006-12-01 iki dabar dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" Kauno filiale. Šiuo metu yra vyresnioji klientų vadybininkė. Buvo kredito išduoto I. R. pirminis administratorius, taip pat kredito išduoto R. K. laikina administratorė. Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresnioji tyrėja V. J. jai pateikė susipažinimui 2007-01-08 I. R. suteikto kredito LOAN_40403, kredito bylos kopiją, ji susipažino su šiais dokumentais ir teigia, kad paraišką UAB "(duomenys neskelbtini)" I. R. pateikė, t.y. ji priėmė 2006-12-21. Paraiškoje buvo prašoma suteikti I. R. 189.000 Lt kreditą. I. R. pateiktuose dokumentuose ir paraiškoje nurodė, kad kreditas yra reikalingas žemės sklypų įsigijimui. Ji 2006-12-27 paruošė kliento I. R. pristatymą, kuriame parašė savo, kaip šio kredito administratoriaus, išvadas, rekomendacijas ir siūlymus, kurie buvo tokie, kad: „KLIENTO APIBŪDINIMAS IR BŪKLĖ: I. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Vidutiniškai per mėnesį gauna 552 Lt. Taip pat turi verslo liudijimą, pagal kurį jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 3043,00 Lt. Klientas šeimos neturi. Jo išlaidos per mėnesį sudaro 700,00 Lt. Jokių įsiskolinimų neturi. Kliento reitingas - A. ADMINISTRATORIAUS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS: Kliento finansinė būklė gera. Bendros pajamos sudaro 3595,76 Lt, o išlaidos 700,00 Lt. Paėmęs paskolą pirks keturis žemės sklypus Karsakiškio k., Panevėžio r. sav., kurie bus įkeisti bankui. Pradžioje bus pastatytas vienas gyvenamasis namas, kurį pardavus bus grąžinta paskola. Vėliau numatoma statyti tuose sklypuose daugiau gyvenamųjų namų. ADMINISTRATORIAUS SIŪLOMAS NUTARIMAS: suteikti I. R. ilgalaikę paskolą 189.000,00 Lt su ViLIBOR + 3,45 % metinių palūkanų diskonto norma. Paskolos grąžinimas nuo 2007.12.03 po 1 118,00 Lt per mėnesi, 2021.12.03 -1176,00 Lt. Įkeičiant nupirktus žemės sklypus.". Surašytą pristatymą ji pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" Kauno filialo paskolų komitetui kuris turėjo svarstyti ar suteikti kreditą I. R.. Šio komiteto posėdyje buvo nuspręsta suteikti I. R. 189.000 Lt kreditą. Siame posėdyje dalyvavo jos narė R. M. ir paskolų komiteto pirmininkė K. M.. Į klausimą ar ji pažįsta Z. U., V. P., jei pažįsta, kokie jų tarpusavio santykiai, atsakė, kad tuo metu ji tik buvo įsidarbinusi į UAB "(duomenys neskelbtini)" Kauno filialą. Neturėjo pastovių klientų, didelės darbo patirties, todėl pradžioje atlikdavo įvairius darbus, t. y. atlikdavo visokį techninį darbą. Pavyzdžiui, koks senesnis darbuotojas, t. y. kolega atnešdavo jai dokumentus ir paprašydavo suruošti kliento pristatymą ir ji tai padarydavo. Taip buvo ir šiuo atveju. Visus I. R. pateiktus dokumentus kreditui gauti, jai atnešė kolegė R. M. ir paprašė, kad ji suruoštų šio kliento pristatymą. Pati ji nebendravo su I. R.. Jai atrodo, kad jai net nereikėjo tikrinti šio kliento patikimumo, nes kaip mato iš kredito bylos kopijos pagal datas, kai jai R. M. atnešė I. R. užpildytą paraišką kreditui gauti ir ji ją pasirašė, kad gavo, jau buvo prie šių dokumentų pridėtos pažymos apie šio kliento patikimumą. Ji tik visus I. R. duomenis, kuriuos jai pateikė R. M., suvedė į kompiuterinė programą, kuri pati paskaičiuoja ir nurodo kliento reitingą. Jei kompiuterinė programa nurodo, kad kliento reitingai maži, jis nepatikimas, niekada nebūna ruošiamas kliento pristatymas. Šiuo atveju, kompiuterinė programa nurodė, kad I. R. reitingas yra -A, t. y. pats didžiausias, šiuo atveju visada bankas tokiam klientui suteiks kreditą, nes jis patikimas. Ji tuo metu asmeniškai nepažinojo Z. U., V. P.. Gal ir buvo jas mačiusi bei žinojo, kad jos yra pastovios kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" klientes. Į klausimą ar ji, kaip I. R. kredito administratorė, ruošiant dokumentus šiam kreditui gauti, tikrinant šio kliento patikimumą, bendravo tik su I. R. ar ir kitais asmenimis, t.y. Z. U., V. P., ar ruošiant kliento - I. R. pristatymą dėl minėto kredito išdavimo nejautė spaudimo iš kitų UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojų, ar kas nors iš banko darbuotojų domėjosi šio kredito suteikimo klausimais, atsakė, kad ji nematė I. R., visus jai dokumentus, susijusius su šio kredito išdavimu, pateikė R. M., kuri jos paprašė suruošti kliento pristatymą ir ji jį suruošė. Ji tikrai neprisimena, kad jai būtų daromas koks spaudimas ruošiant kliento pristatymą. Ji bendravo ruošiant šį kliento - I. R. pristatymą tik su R. M., nes su ja sėdėjo viename kabinete ir ji buvo didesnę darbo patirtį turintis banko darbuotojas, todėl ji kaip naujokė natūralu, kad klausinėjo jos, prašė patarimų. Į klausimą kas jai, kaip I. R. kredito administratorei, pateikė visus reikiamus dokumentus, susijusius su I. R. kredito išdavimu, t.y. ar išskyrus I. R. dar kas nors pateikinėjo dokumentus jums susijusius su I. R., jo gaunamomis pajamomis,   ir t.t., atsakė, kad ji visus I. R. pateiktus dokumentus kreditui gauti gavo vienu kartu iš R. M.. Į klausimą kodėl I. R. kliento pristatyme ji siūlė paskolą pradėti grąžinti nuo 2007.12.03 d., t.y. pradėti grąžinti paskolą beveik po 11 mėnesių nuo jos gavimo dienos, atsakė, kad ji šiuo metu neatsimena, kodėl siūlė pradėti grąžinti paskolą beveik po 11 mėnesių. Tačiau tai yra normalu, nes tai buvo investicinis projektas. O investiciniuose projektuose buvo leidžiama grąžinimą paskolos pradėti mokėti atidedant metams, šiuo metu leidžiama atidėti net iki dviejų metų kol bus įgyvendinamas investicinis projektas. Į klausimą, kad ji kliento I. R. pristatyme nurodė, jog I. R. pradžioje ant už kreditą nupirktų žemės sklypų pastatys vieną gyvenamąjį namą, kurį pardavus bus grąžinta paskola, o vėliau numatoma statyti tuose sklypuose daugiau gyvenamųjų namų, ar ji pasidomėjo, ar I. R. turi piniginių lėšų namų statybai, atsakė, kad ji neatsimena ar pasidomėjo. Į klausimą ar už kreditą perkami žemės sklypai, kuriuose I. R. ketino statyti namus, yra žemės ūkio paskirties, ar galima žemės ūkio paskirties žemėje pastatų statyba, kodėl nei kliento pristatyme nei paskolų komiteto posėdžio protokole neužfiksuota, kad I. R. už gautą kreditą pirks žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių paskirties pakeitimas užims nemažai laiko, ar ji žino kiek laiko užima žemės sklypo paskirties pakeitimas, atsakė, kad kaip minėjo, ruošdama šį kliento pristatymą, ji buvo dirbusi nepilną mėnesį, neturėjo darbo patirties, todėl, kaip mato, ji nepilnai atliko savo darbą. Į klausimą, kad ji, kaip pirminis kredito administratorius, turėjo sužiūrėti visas gauto kredito panaudojimo aplinkybes, kad ji pagal gautą 2007-01-08 I. R. prašymą pervedė 189.000 Lt į P. G. banko sąskaitą, prašymą papasakoti, kokios yra 2007-01-08 I. R. prašymo pateikimo, memorialinio orderio surašymo, pinigų pervedimo į P. G. banko sąskaitą pagal 2007-01-08 mokėjimo nurodymą Nr. 744635, aplinkybės, atsakė, kad ji, kaip kredito administratorė, nedarydavo jokių pavedimų, tik gavusi kliento prašymą pervesti pinigus, kompiuterinėje programoje paspausdavo nuorodą išmokėti pinigus ir kompiuterinė programa suruošdavo dokumentą - memorialinį orderį, o pinigus pervesdavo pagal mokėjimo nurodymą aptarnavimo vadybininkai, kai klientas, šuo atveju I. R., ateidavo pas juos. Atėjęs pas juos, jis turėjo pateikti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat minėtas žemės sklypas turėjo būti įkeistas bankui. 2007-01-08 I. R. prašymą, kuriame buvo prašoma perversti pinigus 189.000 Lt į P. G. banko sąskaitą, jai pateikė R. M.. Ji pati, kaip jau sakė, nematė ir niekada nebendravo su I. R.. Tada ji, kaip jau sakė, gavus šį prašymą, kompiuterinėje programoje tik paspaudė nuorodą išmokėti pinigus ir kompiuterinė programa suruošė dokumentą - memorialinį orderį. O kaip buvo pervesti pinigai į P. G. sąskaitą, ji nežino, nes kaip minėjo tai vykdė aptarnavimo vadybininkai. Ji nežino 2007-01-08 mokėjimo nurodymo Nr. 744635 užpildymo aplinkybių. Jei I. R. būtų buvęs jos klientas, jis būtų jai turėjęs pateikti 2007-01-08 prašymą, bet kadangi jis buvo R. M. klientas, visus dokumentus jis pateikdavo jai, o ji visada gaudavo šiuos dokumentus iš R. M. (2 t., b. l. 95-99).

2011-04-18 UAB Medicinos banko pareiškime nurodyta, kad atlikus išsamesnę kreditų dokumentų analizę, nustatyta eilė abejotinų kreditų, nustatė aplinkybes, galimai turinčia nusikaltimo požymių, tame tarpe kreditų naudojimas ne pagal paskirtį, tame tarpe pastebėtas nuolatinis grynųjų pinigų pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei Z. U., V. P. (1 t., b. l. 4-9).

2011-03-28 paaiškinime I. R. nurodė, kad jis per pažįstamą vardu D. susipažino su M., buvo kalbama apie kažkokių sutarčių pasirašymą, po kiek laiko į kavinę atėjo moteris, vardu Zita, su ja jis nuėjo į banką ir pasirašė kažkokius dokumentus. Po kiek laiko jis su Mariumi nuėjo pas notarą, pasirašė žemės sklypų pirkimo dokumentus, jam (duomenys neskelbtini) sakė, kad tuos sklypus perparduos brangiau, jis nelabai žiūrėjo dokumentus, kuriuos pasirašė, pats kredito lėšomis nesinaudojo, jokių pavedimų iš Medicinos banko sąskaitos nedarė, net neturėjo priėjimo prie sąskaitos. Visus medicinos banko kredito klausimus tvarkė ir dokumentus formino Z. U. (1 t., b. l. 10-14).

2011-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad I. R. atpažino Z. U. kaip jį į banką vedusią moterį, vardu Zita, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 8-9).

2016-06-14 akistatos protokolas tarp E. J. ir V. P., patvirtina, kad akistatos metu kurios metu abi pasiliko prie savo parodymų, E. J. tvirtino, kad I. R. ne jos klientas ir kad dokumentus užpildyti greičiausiai jai paliko V. P., pastaroji tvirtino, kad jis nebuvo jos klientas ir ji nieko užpildyti jokių dokumentų neprašė, sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento visada pasirašydavo Z. U.. (2 t., b. l. 19-21).

I. R. kredito Nr. LOAV40403 byloje dokumentuose, pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditui gauti, užfiksuota tokia informacija: 1) 2006-12-21 paraiškoje 189000 Lt kreditui gauti, buvo nurodyta, kad I. R. dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbuotoju. 2) verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, buvo nurodyta, kad I. R. 2006 m. vasario mėnesį gauna 3500 Lt. pajamų ir turi 300 Lt išlaidų, 2006 m. balandžio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. gegužės mėnesį gauna 4000 Lt, pajamų ir turi 500 Lt išlaidų, 2006 m. birželio mėnesį gauna 3300 Lt, pajamų ir turi 150 Lt išlaidų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 130 Lt išlaidų, 2006 m. rugsėjo mėnesį gauna 3760 Lt, pajamų ir turi 200 Lt išlaidų, 2006 m. spalio mėnesį gauna 3800 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. lapkričio mėnesį gauna 3900 Lt, pajamų ir turi 220 Lt išlaidų, nors tikrovėje jis negavo šių pajamų ir nedirbo laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą, nes pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duomenis I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31. 3) 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos yra 36260 Lt, nors tikrovėje jis tokių pajamų negavo, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo (3 t., b. l. 152-166, 168-169).

2006-12-27 kliento I. R. pristatyme kreditui gauti nurodyta, kad I. R. pajamos sudaro 3 595,76 Lt, išlaidos sudaro 700 litų, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku ir pagal verslo liudijimą, planu9je pirktoje žemėje statyti namus pardavimui (3 t., b. l. 170-171).

2007-01-02 pažymoje apie kredito suteikimą I. R. Nr. B04000006O3/04 nurodyta, kad už 189 000,00 litų paskolą bus įkeisti perkami sklypai: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0129-5449, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0129-5256, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0129-2688 ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0129-5381 (3 t.,     b. l. 99).

I. R. kredito Nr. LOAV_40403 byloje pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, paruoštos UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios buvo parengtos ir pateiktos UAB "(duomenys neskelbtini)" ir pagal kurias bankas išdavė kreditą. Ataskaitose nurodyta, kad 2006-11-21 žemės sklypų vertės buvo:

1. Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0129-5381, 2,5000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 70 000 Lt;
2. Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0129-5449, 0,3300 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 30 000 Lt;
3. Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0129-5256, 2,5000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 70000 Lt;
4. 4) Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0129-2688, 3,9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 100000 Lt (3 t., b. l. 179-198, 4 t., b. l. 1-60).

2009-02-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis dėl įkeisto daikto arešto patvirtina, kad buvo areštuoti I. R. vardu pirkti žemės sklypai pagal kredito sutartį Nr. LOAN 40403,2009-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis priverstinai parduoti įkeistus daiktus iš varžytinių patvirtina, kad teismas leido priverstinai parduoti įkeistus žemės sklypus, vykdomasis raštas buvo išduotas 2009-04-29, 2008-09-18 I. R. buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) nutraukia kredito sutartį, jis skolingas bankui 189 000,00 litų kredito ir 22 374,57 litų palūkanų (3 t., b. l. 3-87).

2008-09-18 UAB „(duomenys neskelbtini)‘ raštu perspėjo I. R. dėl palūkanų mokėjimo bei pranešimais dėl sutarties Nr. 2007-01-04 Ne. LOAN 40403 nevykdymo pranešė dėl vienašališko sutarties nutraukimo (3 t., b. l. 88-89, 93,95- 98).

2007-01-08 UAB "(duomenys neskelbtini)" memorialinis orderis Nr. 08143213 patvirtina, kad 2007-01-08 į I. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditas 189 000 Lt, pagal sandorį Nr. LOAV_40403 (3 t., b. l. 101).

2007-01-03 I. R. kredito Nr. LOAV_40403 byloje esančioje žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4VJ-94, kopijoje matyti, kad įrašyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduodamų žemės sklypų kainas, t. y. šiose sutartyse nurodoma, kad P. G. atstovaudamas pagal įgaliojimą, parduoda V. R. priklausančius žemės sklypus žemės sklypus I. R. iš viso už 270000 Lt, tačiau tikrovėje jam už parduotus žemės sklypus buvo sumokėta iš viso tik 100000 Lt (3 t., b. l. 102-107).

2007-01-04 kredito Nr. LOAV_40403 sutarties kopijoje, esančioje I. R. kredito byloje, įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės K. M., I. R. (kredito gavėjas) pasirašo šią sutartį, kurioje nurodytą, kad I. R. yra suteikiamas 189 000 Lt kreditas. Kredito paskirtis žemės sklypų pirkimui. Sutarties administravimo mokestis 378 Lt. Mėnesinė kredito įmoka 77157 Lt. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2021-12-03 (3 t., b. l. 108-112).

2012-12-10 specialisto išvadoje Nr. 5-2/224 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais dirbo:

• nuo 2005-02-07 iki 2006-10-30 direktoriumi dirbo S. V. B.,
• nuo 2006-10-30 iki 2008-10-09 direktore dirbo E. J.,
• nuo 2008-10-09 iki 2010-04-28 direktoriumi dirbo K. Z.,
• nuo 2006-09-26 iki 2010-07-01 komercijos direktore dirbo Z. U..

Tyrimui pateiktuose UAB „ (duomenys neskelbtini)" įstatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra: vykdyti gamybą, organizuoti didmeninę ir mažmeninę prekybą, teikti kokybiškas paslaugas siekiant pelno. Pagrindinės veiklos sritys : leidyba, spausdinimas ir įrašų laikmenų atgaminimas, statyba, pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla, nekilnojamojo turto operacijos, kita verslo veikla. Bendrovės įstatų 2.5. punkte nurodyta: „Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė tarpininkavimo paslaugas. 2006-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. J. ir I. R. a.k (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. 21 (B priedas), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo atlikti tarpininkavimo paslaugas iki 2007-01-02 , o I. R. įsipareigojo sumokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą , esančią UAB Medicinos banke 5 procentus (9450Lt) nuo sandorio sumos už darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos , esančios UAB Medicinos banke išraše (Hpriedas) nurodyta, kad I. R. 2007-01-09 banko kasos pajamų orderiu Nr.  745031 (H priedas) įnešė grynaisiais pinigais 9450Lt. Mokėjimo pagrindas nurodytas-sąskaitos papildymas. Bendrovės apskaitoje gautos sąskaitos įplaukos apskaitytos 505 s-toje - pajamos už tarpininkavimo paslaugas (5 t., b. l. 109-139).

2012-03-21 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(01413)-ISI-1885 konstatuota, kad parašą, esantį pateiktos tyrimui I. R. 2006 m. Metinės pajamų deklaracijos eilutėje (parašas) (vardas pavardė), tikriausiai pasirašė ne I. R., o kitas asmuo. Parašą, esantį pateikto tyrimui I. R. 2007-01-08 prašyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktoriui, pasirašytą I. R. vardu, tikriausiai pasirašė ne I. R., o kitas asmuo, mėgdžiojantis I. R. parašą. Išvada pateikta tikėtinoje formoje, kadangi lyginamajam tyrimui nėra pateikti laisvieji I. R. parašų pavyzdžiai (7 t., b. l. 9-14)   

2007-01-08 Mokėjimo nurodymas Nr. 744635 patvirtina, kad 2007-01-08 iš I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo pervestos gauto kredito lėšos į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 21).

2014-06-06 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-748 nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktame 2007-01-08 mokėjimo nurodyme Nr. 744635, skiltyje "KLIENTO VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS (AI)", esantį trumpą rankraštinį tekstą „I. R." ir I. R. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė pats I. R., nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti stabilus besiskiriantys požymiai, kurių atsiradimo galimybės nustatyti negalima. Detalesniam rašysenos ištyrimui reikalingi I. R. rašysenos pavyzdžiai, parašyti lėtesniu tempu, dailyraščiu, mažosiomis, artimai spausdintinėms raidėmis (7 t., b. l. 45-47).

Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančiais duomenys patvirtina, kad I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31 (7 t., b. l. 54)

            Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę.

Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus yra turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008).

44.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje aiškinant šį sukčiavimo požymį, susiduriama su būtinybe atriboti sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių. Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-526/2014, 2K-150/2014, 2K-117/2013, 2K-81/2011).

Dėl kaltinamosios E. J. kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu

E. J. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2007 m. sausio mėn. 10 d., Kaune, veikdama bendrininkų grupėje su I. R. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu (duomenys neskelbtini), turėdama nusikals­tamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, ap­gaule  kitų naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini), turėdamas nusikalstamą tikslą organizuoti apgaule savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo UAB "(duomenys neskelbtini)" turto įgi­jimą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, surado bendrininką I. R. bei žinoda­mas, kad I. R. dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku ir neturi pakankamai nuo­savų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos) žemės sklypo įsigijimui bei kredito įmokų mokėjimui, įkalbėjo jį, už 3000 litų atlygį, kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)" ir savo vardu paimti kreditą žemės sklypų pirkimui, bendrininkui I. R. sutikus kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl kredito suteikimo bei iš anksto jam žinant ir suvokiant, kad kredito jis negrąžins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) nurodė bendrininkui I. R. išsiimti verslo liudijimą pagal kurį pastarasis nedirbo ir pajamų negavo, kad kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys matydami, jog I. R. dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, pakankamas kredito sutarties sudarymui bei jo išdavimui, palan­kiai vertintų šio kredito grąžinimo riziką ir tai lemtų kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" apsisprendimą pagal kreditavimo sutartį suteikti kreditą I. R., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) nurodymu per kitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, už 100 litų atlygį ji - UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė E. J. - surašė ir už I. R. pasirašė : verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie I. R. finansinę padėtį, t. y. verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. vasario mėnesį gauna 3500 Lt. pajamų ir turi 300 Lt išlaidų, 2006 m. balandžio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. gegužės mėnesį gauna 4000 Lt, pajamų ir turi 500 Lt išlaidų, 2006 m. birželio mėnesį gauna 3300 Lt, pajamų ir turi 150 Lt išlaidų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 130 Lt išlaidų, 2006 m. rugsėjo mėnesį gauna 3760 Lt, pajamų ir turi 200 Lt išlaidų, 2006 m. spalio mėnesį gauna 3800 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. lapkričio  mėnesį gauna 3900 Lt, pajamų ir turi 220 Lt išlaidų, nors tikrovėje jis laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir pajamų negavo (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duomenis I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31), 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos yra 36260 Lt., nors tikrovėje jis tokių pajamų negavo, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojant - pateikiant UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes - (I. R.) finansinę padėtį, pajamų nega­vimą, nemokumą, negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, lemiančias kredito davėjo apsisp­rendimą sudaryti kredito sutartį su I. R. bei suteikti jam kreditą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sudarymą su joje įtvirtintais žinomai netei­singais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, t.y. šiose sutartyje buvo nurodyta, kad P. G. atstovaudamas pagal įgaliojimą V. R., par­duoda jai priklausančius žemės sklypus I. R. už 270 000 Lt, tačiau tikrovėje P. G. už parduotus žemės sklypus buvo sumokėta iš viso tik 100 000 Lt. 2006-12-21 I. R. UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikus paraišką dėl kredito gavimo bei žinomai suklas­totus dokumentus - verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie realią I. R. fi­nansinę padėtį , bei pateikus 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sujoję įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys, bendrininkų I. R., E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini), bendrų nusikalstamų veiksmų, t. y. apgaulės įtakoje, 2007-01-04 suteikė I. R. 189 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo pirkimui, I. R. 2007-01-08 neteisėtai iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gavus 189 000 Lt kreditą, I. R. 2007-01-08 mokėjimo nu­rodymu Nr. 744635, 189 000 Lt pervedė į žemės sklypų pardavėjo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)" , ikiteisminio tyrimo metu nenus­tatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)", pervestų 189 000 Lt tolesnį užval­dymą, t.y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam P. G. iš jam pervestų 189 000 Lt, 89 000 litų sumą 2007 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perduoti jam-ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui M. V. per., Kaune šalia UAB "(duomenys neskelbtini)" esančioje au­tomobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu E. J. apgaule kitų - ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 189 000 Lt turtinę žalą.

  Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji E. J. tyčia suklastojo dokumentus, turėdama tikslą savo ar kitų asmenų naudai užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. 

Kaltinamoji E. J. parodė, kad ji nuo 2006 metų spalio mėnesio buvo įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tačiau direktorė ji buvo formali. Ji neturėjo savo kabineto, dirbo vadybininkės darbą, buvo atsakinga tik už bendrovės balansą, kad jis būtų tvarkingas, faktiškai bendrovei vadovavo Z. U., be kurios žinios ji pati jokių klausimų nesprendė. Parodė, kad ji tuo metu mokėsi Kauno kolegijoje, į bendrovę atvažiuodavo du kartus per savaitę, bendrame kabinete ji turėjo stalą, ant kurio buvo dedami dokumentai, kuriuos ji turėjo sutvarkyti. Radusi I. R. vardu dokumentus, ji pagalvojo, kad juos galėjo padėti V. P., bendradarbė, nemokėjusi rašyti lietuviškai. Parodė, kad tai buvo laikas, kada nedaug kas mokėjo naudotis kompiuteriu, o išankstinės mokesčių ataskaitos mokesčių inspekcijai blanką reikėjo ištraukti iš interneto. Ji pati savo klientams dažnai padėdavo užpildyti dokumentus, kadangi jų bendrovė atliko teikdavo bendrininkavimo paslaugas, padėdavo klientams, norintiems gauti banko paskolą, tvarkyti reikiamus pateikti bankui dokumentus, jie ko klientai nesuprasdavo, ji surašydavo. Ji kategoriškai neigia pasirašiusi už I. R. užpildytus dokumentus – metinę pajamų deklaraciją ir apskaitos žurnalą, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolus ji skaitė neatidžiai ir nepastebėjo, jog ten įrašyta, esą ji pasirašė už I. R.. Jokių objektyvių įrodymų, kad E. J. pasirašė už I. R. dokumentus, byloje nesurinkta. Specialistai netgi negalėjo kategoriškai pasisakyti, kad dokumentus pasirašė ne pats I. R., kadangi nebuvo paimti reikalingi  laisvieji I. R. parašų pavyzdžiai (7 t., b. l. 9-14, 45-47). Kaltinamoji E. J. parodė, kad ji tik užpildė padėtus dokumentus, ji pati I. R. nematė, į banką nevedė, vėliau jį atsitiktinai pamatė, kada pati atėjo į banką su savo klientais. Ji neturėjo jokio tikslo ką nors apgauti, ji manė, kad padeda surašyti klientui, kuris turbūt yra rusakalbis ir pats nemoka užpildyti dokumentų ir naudotis kompiuteriu, dokumentus, kad jis juos galėtų pateikti bankui. Ji neturėjo net minties, kad paskola gali būti bankui negražinta, ji atliko techninį darbą, kurį visi teikdavo tarpininkaudami klientams, juk bendrovė už tarpininkavimą gaudavo užmokestį, todėl jie visi buvo suinteresuoti, kad klientų dokumentai būtų paruošiami tvarkingi, pagal banko reikalavimus. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. tyčia suklastojo apskaitos žurnalą ir metinę pajamų deklaraciją, turėdama tikslą savo ar kitų asmenų naudai užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, ar kad ji nurodytus dokumentus pasirašė. 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad  kaltintojas  privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo  kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Ištyrus įrodymų visetą, nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. tyčia suklastojo apskaitos žurnalą ir metinę pajamų deklaraciją, turėdama tikslą savo ar kitų asmenų naudai užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, ar kad ji nurodytus dokumentus už I. R. pasirašė. 

Kadangi nesurinkta kaltinamosios E. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad kaltinamosios veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl E. J. išteisintinas, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Kaltinamajai E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl kaltinamojo I. R. kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu

Kaltinamasis I. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2007 m. sausio mėn. 10 d., Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu (duomenys neskelbtini), turėdamas nu­sikalstamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, apgaule kitų naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini), turėdamas nusikalstamą tikslą organizuoti apgaule savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo UAB "(duomenys neskelbtini)" turto įgi­jimą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, surado jį-bendrininką I. R. bei žino­damas, kad jis -1. R. dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku ir neturi pakankamai nuosavų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos) žemės sklypo įsigijimui bei kredito įmokų mokėjimui, įkalbėjo jį, už 3000 litų atlygį, kreiptis į UAB "(duomenys neskelbtini)" ir savo vardu paimti kreditą žemės sklypų pirkimui, bendrininkui jam - I. R. sutikus kreiptis į UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl kredito suteikimo bei iš anksto jam žinant ir suvokiant, kad kredito jis negrąžins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) nurodė jam-bendrininkui I. R. išsiimti verslo liudijimą pagal kurį pastarasis nedirbo ir pajamų negavo, kad kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys matydami, jog jis-I. R. dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, pakankamas kredito sutarties sudarymui bei jo išda­vimui, palankiai vertintų šio kredito grąžinimo riziką ir tai lemtų kredito davėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" apsisprendimą pagal kreditavimo sutartį suteikti kreditą jam-I. R., taip pat iki­teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) nurodymu per kitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, už 100 litų atlygį UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė E. J. surašė ir už I. R. pasirašė : verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudi­jimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo-I. R. finansinę padėtį, t. y. verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurioje nurodyta, kad jis-I. R. 2006 m. vasario mėnesį gauna 3500 Lt. pajamų ir turi 300 Lt išlaidų, 2006 m. balandžio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. gegužės mėnesį gauna 4000 Lt, pajamų ir turi 500 Lt išlaidų, 2006 m. birželio mėnesį gauna 3300 Lt, pajamų ir turi 150 Lt išlaidų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 130 Lt išlaidų, 2006 m. rugsėjo mėnesį gauna 3760 Lt, pajamų ir turi 200 Lt išlaidų, 2006 m. spalio mėnesį gauna 3800 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. lapkričio mėnesį gauna 3900 Lt, pajamų ir turi 220 Lt išlaidų, nors tikrovėje jis laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir pajamų negavo (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duome­nis jis-I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31), 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos yra 36260 Lt., nors tikrovėje jis tokių pajamų negavo, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojant - pateikiant UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes — jo (I. R.) finansinę padėtį, pajamų negavimą, nemokumą, negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigo­jimų, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį su juo-I. R. bei suteikti jam kreditą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) su­darymą sujoję įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie par­duodamų žemės sklypų kainą, t.y. šiose sutartyje buvo nurodyta, kad P. G. atstovaudamas pagal įgaliojimą V. R. parduoda jai priklausančius žemės sklypus I. R. už 270 000 Lt, tačiau tikrovėje P. G. už parduotus žemės sklypus buvo sumokėta iš viso tik 100 000 Lt. 2006-12-21 jam-I. R. UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikus paraišką dėl kredito gavimo bei žinomai suklastotus dokumentus - verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, metinę pajamų mokesčio deklara­ciją už 2006 metus, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie realią jo-I. R. finansinę padėtį, bei pateikus 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sujoję įtvirtintais žinomai netei­singais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys, bendrininkų I. R., E. J. ir ikiteisminio ty­rimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini), bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje, 2007-01-04 suteikė jam-I. R. 189 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo pirkimui, jam-I. R. 2007-01-08 neteisėtai iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gavus 189 000 Lt kre­ditą, jis-I. R. 2007-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 744635, 189 000 Lt pervedė į žemės sklypų pardavėjo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)" , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu (duomenys neskelbtini) organizavo į P. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB "(duomenys neskelbtini)", pervestų 189 000 Lt tolesnį užvaldymą, t.y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam P. G. iš jam pervestų 189 000 Lt, 89 000 litų sumą 2007 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perduoti jam-ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui M. V. pr., Kaune šalia UAB „(duomenys neskelbtini)" esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu I. R. apgaule kitų - ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)" pa­darė 189 000 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis I. R. savo kaltės nepripažino, tačiau pripažino, kad jo pažįstamam vardu Domas pasiūlius užsidirbti, jis sutiko, buvo supažindintas su vaikinu, vardu (duomenys neskelbtini), kuris jam pasakė, kad reikės pasirašyti banko kredito sutartį, kad gauti kreditą žemės pirkimui. I. R. parodė, kad jį (duomenys neskelbtini) vežė į mokesčių inspekciją, kur jo, tai yra I. R. vardu buvo išimtas verslo liudijimas, jam (duomenys neskelbtini) sakė ir jis pats suprato, kad jo atlyginimas apie 500 litų buvo per mažas, kad gauti paskolą, kaip tik dėl to buvo paimtas verslo liudijimas. Jo vardu. Kaltinamasis parodė, kad jis važiavo į registrų centrą, į banką, pas notarą, visur pasirašinėjo jam paduotus dokumentus, kai jo klausdavo,  ką jis veiks nusipirkęs žemę, jis sakė, kad brolis statys namą. Taip jis sakė todėl, kad (duomenys neskelbtini) jam taip nurodė, tačiau jis pats suprato, kad jis meluoja. Jis padėjo asmenims paimti paskolą, suprato, kad pateikti dokumentai apie darbo užmokestį, verslo liudijimas ir kiti su esą jo verslu, kurio jis realiai neturėjo, neatitinka tikrovės, suprato, kad be šių dokumentų bankas neduos paskolos, taigi, savo veiksmais jis prisidėjo prie to, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule būtų paimti 189 000,00 litų. Už tai jis gavo 3000,00 litų, nors buvo žadėta daugiau. Gaudamas 500,00 litų mėnesinį atlyginimą jis suprato, kad jam sumokėti 3000,00 litų yra dideli pinigai, kurie buvo sumokėti už tai, kad jis pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas, prašydamas kredito paaiškino, kad nusipirkęs žemės sklypą, jis ir jo brolis statys namą, kitaip nebūtų gavęs kredito, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, žemės, kurios realiai jis nepirko, šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo I. R. apgaulė.  Ištyrus įrodymų visetą darytina išvada, kad I. R. buvo pagrįstai kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

I. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą 2007 metų sausio 10 d.

Kaltinamojo gynėja ir prokuroras prašo baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Prokuroras prašo baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Lietuvos Respublikos BVK, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamosios atsakomybės senaties taikymas - asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 ir 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d. redakcijoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos BK 49 str. 4 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu „Dėl Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos respublikos Konstitucijai, pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Suėjus senaties terminui baudžiamasis procesas gali būtu nutrauktas tik tuo atveju, kai nustatyta, kad asmuo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d) papunktį, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Kadangi I. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą 2007 metų sausio 10 d., todėl taikytinas veikos nusikalstamumą panaikinantis įstatymas ir baudžiamasis procesas kaltinamojo I. R. atžvilgiu nutrauktinas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kaltinamajam I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 122 205 39 eurų priteisimo iš kaltinamųjų.

Kadangi kaltinamoji E. J. išteisintina, o baudžiamoji byla I. R. atžvilgiu nutrauktina dėl senaties, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su R. K. ir G. K. telefoninių pokalbių įrašu, laikoma voke (2 t., b. l. 140), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 297 – 299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajai E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1. R. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Kaltinamajam I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, laikomą baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 140), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Tatjana Butkienė