Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-13][nuasmeninta nutartis byloje][2A-1287-259-2021].docx
Bylos nr.: 2A-1287-259/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių 304870069 trečiasis asmuo
Valentino Bako individuali įmonė 159893161 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Bendrosios nuostatos.
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Apeliacinis procesas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Santuoka
Nuosavybės teisė
Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Nuosavybės teisės įgijimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai
Daiktinė teisė
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas)
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
Bendrosios nuosavybės teisė
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. 2A-1287-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26228-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.4.2.3; 2.4.2.9.2.

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį ieškovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kitas atsakovas R. B., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, J. U., V. B. individuali įmonė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei L. B., kuriame suformulavo reikalavimus:

1.1.                      santuoką, sudarytą 1980 m. sausio 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2.                      pripažinti, kad santuoka tarp sutuoktinių nutrūko 2010 m. sausio 1 d.;

1.3.                      santuokos metu įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo, padalinti abiem sutuoktiniams po ½ dalį, tai yra priteisti V. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti L. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

1.4.                      lengvąjį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovo V. B. nuosavybe;

1.5.                      V. B. individualią įmonę, įsteigtą 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo, kartu su visomis skolomis, palikti atsakovei L. B., ieškovui V. B., priteisiant 5 000 Eur kompensaciją;

1.6.                      revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe;

1.7.                      atsakovės L. B. priešieškinį, dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tenkinti;

1.8.                      1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas trečiajam asmeniui P. B., priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės;

1.9.                      po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes – „B.“, „B.;

1.10.                      iš atsakovės priteisti 6 390,55 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimus;

1.11.                      kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti

1.12.                      priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (12 t., b. l. 66-75). 

2.       Nurodė, kad su sutuoktine L. B. sudarė santuoką 1980 m. sausio 11 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovo lūkesčiai dėl santuokos neišsipildė, nes ieškovas gyvendamas santuokoje niekada nesulaukė atsakovės L. B. palaikymo, paramos ir supratimo, atsakovė naudojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinį, nepagrįstai kviesdavo policiją, žemino draugų bei kitų šeimos narių akivaizdoje. Atsakovė L. B. pastaruosius santuokinio gyvenimo metus niekur nedirbo, jokių pajamų negavo ir tuo pačiu materialiai prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, visi šeimos išlaikymo ir kiti buitiniai klausimai teko ieškovui, o atsakovė L. B. nesistengė ir nieko nedarė šeimos gerovei užtikrinti. Dėl šių aplinkybių sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir bendras gyvenimas nebeteko prasmės, todėl sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio nuo 2010 m. sausio 1 d. Dėl neišsaugotos santuokos kalti abu sutuoktiniai, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Santuokos metu sutuoktiniai 1995-09-14 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė šiuo metu 36 997 Eur ir jis dalintinas lygiomis dalimis. Santuokos metu 1996 m. balandžio 1 d. buvo įsteigta V. B. individuali įmonė. Ieškovui sutinkant su atsakovės nurodoma įmonės verte – 10 000 Eur – šis turtas paliktinas atsakovei L. B., atsakovui išmokant 5 000 Eur kompensaciją. Ieškovo asmeniniu turtu laikytinas šis turtas: 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 200/1563 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta negyvenamoji patalpa - garažo patalpa G-l, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas pastatas - kioskas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 39/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 39/100 dalys kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 2008 m. gegužės 8 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 1986 metų iki 1988 metų ir nuo 1996 metų iki 2000 metų vidurio ieškovo tėvas atliko adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo, kurį vėliau padovanojo ieškovui, rekonstrukcijos darbus. Taip pat nevedant bendro ūkio ir negyvenant santuokinio gyvenimo, 2011 metai įgytas revolveris KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur, o 2015 metais įgytas lengvasis automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 3880 Eur. Revolveris paliktinas ieškovui, neišmokant atsakovei L. B. kompensacijos, transporto priemonė taip pat yra registruota ieškovo vardu ir naudojama tik ieškovo, įgyta iš asmeninių ieškovo lėšų, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d. pardavus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 16 d. atsakovė L. B. pardavė jos turėtą transporto priemonę Renault Scenic už 2000 Lt, tokiu būdu sumažindama santuokinį turtą. Gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė 2008 m. liepos 29 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartį su P. B.. Ieškovas sutinka, kad kreditoriniai įsipareigojimai bankui Luminor Bank AS liktų atsakovės asmeninėmis prievolėmis, nes paskolintos lėšos naudotos išimtinai atsakovės L. B. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgyto 2008 m. liepos 3 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, remontui bei pagerinimams. Be to, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas mokėjo paskolą pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo 12 781,10 Eur. Kadangi nurodytas kreditas buvo imamas asmeniniam atsakovės turtui pagerinti, todėl pusė paskolai grąžinti ieškovo sumokėtos sumos priteistina iš atsakovės L. B. ieškovui. 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi su P. B. ieškovui ir atsakovei buvo suteikta 40 000 Lt arba 11584 Eur paskola, kuri panaudota šeimos poreikių tenkinimui, įsigyjant baldus ir buitinę techniką, todėl pripažintina solidaria buvusių sutuoktinių prievole. Tarpusavio išlaikymas buvusiems sutuoktiniams nereikalingas.

3.       Atsakovė L. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, išskyrus dalį dėl pavardžių po santuokos nutraukimo bei sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (12 t., b. l. 108-113). Nurodė, kad ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl ieškovo teiginiai apie atsakovės kaltę yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Ieškovas melagingai teigia, neva su atsakove santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2010 m. Tiesa, kad nuo 2008 m. ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau iš pradžių jis dar bandė gydytis, kreipėsi į psichologus. Šalys visą laiką gyveno kartu, ir tik 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovas apsigyveno atskirai - būtent tuomet nutrūko šalių santuokinis gyvenimas. Šalių bendro ūkio vedimą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės kreipimąsi į policijos pareigūnus 2014 metais, kai ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Ieškovas nurodo neteisingą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, kuri yra 28 100 Eur, t. y. mažesnė nei nurodo ieškovas. Ieškovas nepagrįstai jam 2000 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartimi tėvo dovanotą nekilnojamąjį turtą laiko išimtinai asmenine nuosavybe. Šalys jame apsigyveno iškart sudarius santuoką, santuokos metu tiek gyvenamasis namas, tiek kioskas buvo iš esmės pagerinti - atlikta šių pastatų rekonstrukcija. Taigi, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinėje byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieškovas transporto priemonę VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekė įgyti asmeninėn nuosavybėn, kadangi dar 2016 m. teikdamas pradinį ieškinį nurodė, jog lengvasis automobilis yra šalių santuokoje įgytas bei dalintinas turtas, o savo poziciją pakeitė praėjus net trejiems teisminio bylinėjimosi metams. Juolab, kad patikslinto ieškinio 6 puslapyje, skaičiuodamas santuokoje įgyto turto vertę, ieškovas į bendro turto masę įtraukia ir lengvojo automobilio vertę, tokiu būdu pats patvirtindamas, jog automobilis yra santuokoje dalintinas turtas. -Ieškovas nepagrįstai prašo padalinti santuokoje įgytą turtą - V. B. individualią įmonę, paliekant ją atsakovei, o ieškovui išmokant 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nes atsakovė neturi jokių šios individualios įmonės dokumentų, visi jie yra ieškovo dispozicijoje. Reiškiant pradinį priešieškinį atsakovė nurodė, jog individualios įmonės vertė yra 10 000 Eur, kadangi tai buvo ilgametę patirtį ir dalykinę reputaciją turintis verslo subjektas. Deja, bet per trejus teisminio bylinėjimosi metus, šio juridinio asmens veikla buvo visiškai sužlugdyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovė kategoriškai nesutinka, kad minėta individuali įmonė, nesant į civilinę bylą pateiktų jos kreditorių/debitorių sąrašų, finansinės atskaitomybės dokumentų, būtų priteisiama atsakovei. Kadangi atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta bendro gyvenimo pabaigos data, nes to nepatvirtina byloje esantys įrodymai, revolveris KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. vardu (vertė - 150 Eur), taip pat negali būti pripažintas jo asmenine nuosavybe. Atsakovei nėra žinomas P. B. 1999 m. birželio 10 d. neva suteiktos paskolos faktas. Tik iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo atsakovė pirmą kartą pamatė prie ieškinio pridėtą paskolos raštelį, neva surašytą 1999 m. birželio 10 d., kuriame nurodyta, jog P. B. paskolino 40 000 Lt V. B.. Šiame paskolos raštelyje nėra atsakovės parašo, ji apie tokio dokumento surašymą niekada nežinojo. Atsakovės manymu, šis dokumentas iš tiesų nėra surašytas 1999 m. birželio 10 d., jį ieškovas su savo motina surašė tik dėl akių, prieš pateikiant Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, siekdamas sumažinti santuokoje dalintino turto masę. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti pusę kreditoriui Luminor Bank AS sumokėtos kredito įmokų sumos pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, vadovaudamasis išimtinai kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kredito paskirtimi, t. y. minėtoje sutartyje nurodoma, jog kreditas buvo skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui, tačiau iš tiesų minėtos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo ir kiosko rekonstrukcijai finansuoti. Buto remontas buvo padarytas anksčiau nei sudarytos kredito sutartys, t. y. iš asmeninių V. B. lėšų, todėl teigti, kad kreditas buvo paimtas norint suremontuoti neseniai atnaujintą butą, butų neprotinga ir nelogiška, todėl tai įrodo, kad butas tebuvo naudojamas kaip užstatas tam, kad kreditas būtų suteiktas.

4.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovo V. B. patikslinto ieškinio reikalavimą  1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas trečiajam asmeniui P. B., priteisti solidariai iš ieškovo V. B. ir L. B. – tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (12 t., b. l. 97-100). Nurodė, kad visiškai sutinka su savo sūnaus, ieškovo V. B., argumentais dėl 1999 m. birželio 10 d. paskolos sandorio ir jo sudarymo aplinkybių. Ieškovas V. B. skolindamasis pinigus nurodė, jog ketina pagerinti šeimos buitį ir nusipirkti buitinę techniką ir virtuvės komplektą. Ieškovas nurodė, jog su žmona, atsakove L. B., pasitarė ir nusprendė pinigų skolintis iš P. B., nes jie labai gerai žinojo, jog ji pinigų turi, kadangi augino daržoves šiltnamiuose ir jas parduodavo, nuomojo žemės sklypus, ir būdama ieškovo mama, nereikalaus iš ieškovo ir atsakovės mokėti jokių palūkanų. Skolos raštelį buvo pasiruošusi, nes 40 000 Lt buvo didelė pinigų suma, todėl norėjo užsitikrinti, kad pinigus sūnus su žmona grąžins. Atsakovė taip pat matė ir skolos raštelį, kai jį rodžiau kalbant apie skolos grąžinimą. Kadangi atsakovei tikrai turėjo būti žinoma apie pasiskolintą pinigų sumą ir todėl ji, kaip ir ieškovas, turi prievolę trečiajam asmeniui ją grąžinti solidariai.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į patikslintą ieškinį, prašė netenkinti ieškovo V. B. patikslinto ieškinio reikalavimų 7 p., kaip nepagrįsto ir nustatyti, kad po sutuoktinių V. B. ir L. B. santuokos nutraukimo prievolės pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir toliau išlieka solidariomis kredito gavėjų V. B., L. B. ir J. B. (U.) prievolėmis (12 t., b. l. 90-94). Nurodė, kad tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų (ieškovo) V. B., (atsakovės) L. B. ir (trečiojo asmens) J. B. (U.) iš kitos pusės sudaryta 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau  Kreditavimo sutartis Nr. 1), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 19 983,78 Eur kreditas būsto remontui, terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2019 m. gegužės 23 d. dienai negrąžinto kredito likutis sudarė 8 860,59 Eur. Tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų (ieškovo) V. B., (atsakovės) L. B. ir (trečiojo asmens) J. B. iš kitos pusės sudaryta 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau  Kreditavimo sutartis Nr. 2), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 31 278, 96 Eur vartojimo kreditas, terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Įsipareigojimų bankui vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: 0,1508 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2019 m. gegužės 23 d. dienai negrąžinto kredito likutis sudarė 14 085,13 Eur. Už kreditų pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1-2 grąžinimą bankui abu sutuoktiniai V. B. ir L. B. bei J. B. (U.) atsako kaip solidarieji skolininkai (Kreditavimo sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 43.3. p., 51.1-51.4 p.). Dėl prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1 ir Kreditavimo sutartį Nr. 2 modifikavimo iš bendrųjų solidariųjų sutuoktinių ir trečiojo asmens prievolių į asmenines atsakovės L. B. prievoles bankas prieštarauja, nes toks prievolių modifikavimas pažeistų banko, kaip sąžiningo sutuoktinių ir trečiojo asmens kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus išsiieškoti skolą netinkamo prievolių vykdymo atveju.

6.       Atsakovė L. B. pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovui V. B., atsakovui R. B., kuriame suformulavo reikalavimus:

6.1.                      L. B. ir V. B. santuoką, sudarytą 1980 m. sausio 11 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl V. B. kaltės;

6.2.                      priteisti iš V. B. L. B. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

6.3.                      išduoti teismo liudijimą - leisti L. B. be V. B. ir R. B. sutikimo VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB Netkada užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis;

6.4.                      pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100, o R. B.  44/100;

6.5.                      56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė  32 704 Eur), pastatą–kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė  22 200 Eur), su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė  122,8 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė  55 026,00 Eur), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe.

6.6.                      po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: 1) 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė  32 704 Eur), su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė  122,08 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė  32 826,08 Eur); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė  28 100 Eur);

6.7.                      po santuokos nutraukimo V. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 1) pastatą–kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė  22 200 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 2) lengvąjį automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. B. vardu (vertė  2 740 Eur); 3) 1996 m. balandžio 11 d. įregistruotą V. B. individualią įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (vertė  0 Eur); 4) revolverį KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu (vertė  150 Eur);

6.8.                      priteisti iš L. B. V. B. naudai 6 879,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

6.9.                      pripažinti solidaria L. B. ir V. B. prievole šiuos skolinius įsipareigojimus: 1) AB DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos (likutis 8 518,78 Eur); 2) akcinei bendrovei DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos (likutis 13 557,53 Eur);

6.10.                      pripažinti negaliojančiu 1999 m. birželio 10 d. paskolos raštelį, pasirašytą tarp V. B. ir P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, kaip sudarytą dėl akių;

6.11.                      pripažinti asmenine V. B. prievole šiuos V. B. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolinius įsipareigojimus kreditoriams: 1) UAB Bitė Lietuvadėl 889,24 Eur skolos; 2) AB Energijos skirstymo operatorius dėl 1 554 Eur skolos;

6.12.                      po santuokos nutraukimo L. B. palikti santuokinę  B. pavardę;

6.13.                      priteisti iš V. B. L. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (13 t.,  b. l. 36-50).

7.       Nurodė, kad santuoka su ieškovu yra faktiškai iširusi: šiuo metu su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Ieškovas 2008 metais pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs ne kartą smurtavo prieš atsakovę. Iš pradžių ieškovas bandė gydytis, atsakovės skatinamas kreipėsi į psichologus, atsakovė taip pat atleisdavo jam dėl panaudoto smurto, nors iškviesdavo policijos pareigūnus, tačiau nerašydavo pareiškimų. Vis dėlto, 2013 metais ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu dar paaštrėjo, jis pradėjo nebesusitvarkyti su darbu, ten tenkančiais įsipareigojimais. Dėl nevaldomo potraukio alkoholiui ieškovas nežinia kur iššvaistė 126 719,20 Lt sumą, kurią gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį žemės sklypų. Be to, paaiškėjo, kad ieškovas yra atsakovei neištikimas - susirado kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką, tokiu būdu bendrus šeimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ieškovas maždaug 2015 m. lapkričio mėnesį apsigyveno atskirai (gyvenamojo namo pirmajame aukšte, kartu su savo motina P. B., antrajame aukšte ir įrengtoje pastogėje liko gyventi atsakovė), tačiau labai dažnai nebūna namie, vis išvažiuoja nakvoti pas kitą moterį. Ieškovas šantažuoja atsakovę, jai grasina, inicijuoja elektros energijos ir dujų tiekimo nutraukimą jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes nuosavybė registruota ieškovo vardu, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tik jas pritaikius atkurtas elektros energijos ir dujų tiekimas. Taigi, ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis yra neištikimas, be to, prieš atsakovę naudoja fizinį smurtą ir psichologinę prievartą. Dėl šių ieškovo veiksmų atsakovę pradėjo kamuoti nemiga, sunku susikaupti, ji jaučiasi pažeminta ir išduota. Atsižvelgdamas į atsakovės patirtus išgyvenimus, nepatogumus, taip pat vertindama susidariusią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu, atsakovė padarytą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur suma. Šiuo metu atsakovė materialiai išlaiko save pati, išlaikymo iš ieškovo nereikalauja. Sudarius santuoką, 2000 m. lapkričio 7 d. ieškovui jo tėvas V. B. padovanojo 200/1563 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalis jame stovinčio gyvenamojo namo bei pastatą - kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 39/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau šalys jame apsigyveno iškart sudarius santuoką, santuokos metu (laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m.) tiek gyvenamasis namas, tiek kioskas buvo iš esmės pagerinti, t. y. pakeltas gyvenamojo namo stogas, suformuojant ir įrengiant palėpę, antrajame aukšte griautos sienos, sudėtos grindys, dažytos sienos, atskirai nuo broliui tenkančios dalies įvesta elektra, vanduo, dujos, pastatyti laiptai, kioskas perstatytas, padidintas jo plotas, jis suremontuotas ir įrengtas, įrengti vidaus inžineriniai tinklai (elektra, vandentiekis). Civilinėje byloje esantis teismo ekspertės Z. B. 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog asmeninis ieškovo turtas (gyvenamasis namas ir kioskas) santuokos metu buvo pagerintas iš esmės bendromis lėšomis, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Be to, ekspertizės akto antrajame puslapyje nurodyta, jog pagal 2018-10-04 atliktą Pastato kadastro įmonės inventorizaciją, Pastato bendras plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m., statybinis tūris nuo 1066 kub. m. iki 1285 kub. m. Šie kadastro duomenų pakitimai viešajame registre nėra įregistruoti, nes VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi šiuo momentu atsakovei nepriklauso nuosavybės teisės į pastatą (tokios teisės būtų pripažintos tenkinus priešieškinio reikalavimus). Iki rekonstrukcijos ieškovo asmenine nuosavybe registruota 39/100 dalys pastato (t. y. ieškovui buvo padovanota 86,41 kv. m. ploto pastato dalis (221,57 kv. m. * 39 / 100 = 86,41 kv. m), tačiau po rekonstrukcijos ieškovui su atsakove priklauso 172,12 kv. m. ploto turtas (85,71+86,41). Minėtas 172,12 kv. m. ploto turtas sudaro 56/100 dalis viso pastato ploto (172,12 * 100 / 307,28 = 56,01). Taigi, atsakovė reikalauja, kad pripažinus pastato dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe būtų nustatyta, jog ieškovui su atsakove priklauso 56/100 dalys pastato, o R. B. priklauso 44/100 dalys pastato. Apibendrinant, viso dalintino santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė - 83 126,08 Eur, o kilnojamojo turto - 2 890 Eur. Santuokos metu 1996 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota V. B. individuali įmonė. Ši įmonė užsiėmė prekybos veikla, jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie dabartinę įmonės vertę ar jos turimą neregistruotiną turtą atsakovė neturi, tačiau ieškovas į bylą yra pateikęs 2018 m. gegužės 24 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad V. B. individualios įmonės vertė yra 0 Eur, o bendrovės kreditoriai - UAB „Bitė Lietuva“ (suma 889,24 Eur), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (skola 1554 Eur), todėl atsakovė ją vertina 0 Eur suma. Kadangi šios skolos susidarė tuo laikotarpiu, kai V. B. IĮ veikloje atsakovė nedalyvavo, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams pripažinti asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Atsakovei iki civilinės bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie paskolos raštelį, neva surašytą 1999 m. birželio 10 d. Šis dokumentas iš tiesų nėra surašytas 1999 m. birželio 10 d., jį ieškovas su savo motina surašė tik dėl akių, prieš pateikiant Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, siekdamas sumažinti santuokoje įgyto dalintino turto masę. Todėl minėtas paskolos raštelis pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl akių, kadangi paskolos raštelio sudarytojai jį surašė tik tam, kad pateiktų į šią civilinę bylą. Be to, paskolos raštelis nėra pasirašytas atsakovės, jeigu tokia pinigų suma ir buvo paskolinta ieškovui, tai ji buvo panaudota jo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi atsakovė niekada nežinojo apie tokią pinigų sumą. Santuokos metu šalys įgijo bendras prievoles šiems kreditoriams: AB DNB bankui pagal 2008 m. liepos 29 d. su šalimis ir J. B. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos buto remontui suteikimo (likutis 8 518,78 Eur) ir pagal 2008 m. liepos 29 d. su šalimis ir J. B. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos buto remontui suteikimo (likutis 13 557,53 Eur). Akivaizdu, kad bendra paimta kredito suma buvo lygi 51 262,74 Eur. Šie skoliniai įsipareigojimai laikytini solidariomis prievolėmis. Kredito gavėjai buvo ne tik atsakovė ir ieškovas, t. y. sutuoktiniai, tačiau ir J. U., nors gauta suma buvo naudojama išimtinai tik sutuoktinių turtui pagerinti. Visi šeimos nariai pasitarę nusprendė gauti kreditą tam, kad būtų galima suremontuoti kioską ir gyvenamąjį namą. Šiuo pagrindu prie nurodyto tikslo žadėjo prisidėti visi, įskaitant šalių sūnų V. B., kuris perleido nuosavybės teisę į savo butą didesnei kredito sumai gauti, ir J. U., kuri buvo bendraskolė imant kreditą, nors realiai iš gauto kredito neturėjo jokios finansinės naudos. Faktą, kad visos gautos lėšos buvo panaudotos gyvenamajam namui ir parduotuvei rekonstruoti patvirtina ir 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog Gyvenamojo namo ir Parduotuvės remontui 1990 m. - 2015 m. buvo panaudota 66 671,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, bendrai šalių valdomo turto (86 016,08 Eur) suma atėmus įsiskolinimus (22 076,31 Eur) yra lygi 63 939,77 Eur. Kadangi dalintinas 63 939,77 Eur vertės turtas, tai kiekvienam iš sutuoktinių turi atitekti turto už 31 969,89 Eur. Vis dėlto, taip dalinant turtą ginčas nebus tinkamai išspręstas, nes šalių santykiai yra konfliktiški. Todėl atsakovės priešieškinyje suformuluoti reikalavimai atspindi tokį turto padalinimo būdą, kuris būtų teisingas ir leistų išvengti konfliktų ateityje.

8.       Ieškovas V. B. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 167-174). Nurodė, kad atsakovė L. B. iki šiol nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie patikslintame ieškinyje nurodytus kaltus ieškovo veiksmus dėl santuokos iširimo ir 126 719,20 Lt lėšų iššvaistymo pardavus ieškovui priklausiusį turtą. Atsakovas 2015 metais ne savo noru išsikraus iš šeimos būsto, bet buvo išvarytas atsakovės ir apsistojo ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, bet ieškovo mamai P. B. priklausančioje namo dalyje. Ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutraukti. Ieškovas iniciavo elektros energijos ir dujo tiekimo nutraukimą, nes atsakovė nemokėjo už šias paslaugas iki kol teismo nutartimis buvo įpareigota tai daryti. Taigi, nesant pakankamai įrodymų dėl ieškovo kaltės dėl santuokos su atsakove L. B. iširimo, konstatuotina, jog atsakovė L. B. nepatyrė jokių emocinių išgyvenimų, dėl ko būtų buvusi sutrikdyta jos psichinė ir/ar fizinė sveikata. Todėl darytina išvada, kad atsakovė nepatyrė neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniu skausmu, baime, dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir nepatogumais. Dėl priešieškinio reikalavimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimu, argumentai nurodyti patikslintame ieškinyje. Viso gyvendamos santuokoje šalys įgijo turto, kurio vertė yra 37 147,00 Eur. Kadangi atsakovei L. B. tenkanti santuokoje įgyto turto dalis sudaro 18 498,50 Eur, o ieškovui tenkanti dalis sudaro 18 648,50 Eur, atsakovei L. B. jokios kompensacijos nepriteistinos. Atsakovės L. B. nurodytų pastatų - gyvenamojo namo, kiosko rekonstrukcijos buvo atliktos iki 2000 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutarties sudarymo, dar nekilnojamojo turto savininko V. B. lėšomis. Atsakovės L. B. nurodyta gyvenamojo namo, kiosko ir namelio rekonstrukcija nebuvo nei rekonstrukcijos metu, nei po jos įteisinta. Taigi, akivaizdu, kad neįteisinti rekonstruoti pastatai nėra dalytini turto objektai, tačiau gali ir turi būti padalytos statybos darbams atlikti panaudotos medžiagos, jei atsakovė L. B. pateiktų realiai atliktų rekonstrukcijos darbų patvirtintus dokumentus ir keltų reikalavimus rekonstrukcijos metu pagerintų objektų savininkams. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ar šalių šeima būtų turėjusi piniginių lėšų rekonstrukcijos darbams atlikti. Ieškovui nesuprantamas atsakovės reikalavimas nustatyti, kad ieškovei ir atsakovei priklauso 46/100 dalys pastato, o R. B. priklauso 44/100 dalys pastato, nes neaišku kokiu teisiniu pagrindu atsakovė siekia šioje byloje perskirstyti nekilnojamojo turto dalis, kurios buvo nustatytos ieškovo tėvo valia, tai yra dovanojimo sutarties pagrindu. Dėl priešieškinio reikalavimų, susijusių su bendromis turtinėmis prievolėmis, argumentai nurodyti patikslintame ieškinyje.

9.       Atsakovas R. B. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė atmesti patikslinto priešieškinio dalis dėl reikalavimo pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esamų savininkų V. B. ir R. B. nuosavybės teisės dalis bei dėl reikalavimo pripažinti V. B. dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 188-193). Nurodė, kad R. B. 61/100 dalį į pastatą įgijo pagal 2003 m. birželio 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o V. B. 39/100 dalį į pastatą įgijo pagal 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutartį. Nuosavybės teises abiem asmenims perleido jų tėvai V. B. ir P. B.. Pastato pagerinimo darbai, prieš šį turtą perleidžiant sūnums dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartimis, laikotarpyje 1986 m. - 2000 m. buvo atlikti V. B. ir išskirtinai jo lėšomis. Kaip matoma iš bylos medžiagos, ši rekonstrukcija nebuvo įteisinta, jai nebuvo gauta nei būtinų leidimų, nei projekto. L. B. neturi jokio pagrindo reikalauti pripažinti pastatą jos ir V. B. bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi pagerinimo darbai buvo atlikti iki jos sutuoktiniui įgyjant nuosavybės teises į pastatą, pagerinimai buvo atlikti išskirtinai V. B. lėšomis, pastatas rekonstruotas tinkamai neįteisinant, todėl jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nėra pagrindo. Ekspertizės akte nėra nurodyta kada konkrečiai atlikti pastato pagerinimai darbai, nėra nurodyti kurie iš jų buvo esminiai ir jog jie padaryti būtent santuokos metu iš santuokinių ar L. B. lėšų. Todėl lieka nenustatyta, ar pastato esminiai pagerinimai buvo atlikti būtent L. B. (jos darbu arba iš jos ar santuokinių lėšų), ar buvo atlikti dar iki V. B. 39/100 dalies pastato nuosavybės įgijimo. Ekspertizės akto 5 psl. nurodyta, jog „iš byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos būtent nekilnojamojo gyvenamo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- parduotuvės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams. Taigi, L. B. neįrodė, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta būtent jos, jog darbai būtų atlikti iš jos ar sutuoktinių bendrų lėšų.

10.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė atsakovės L. B. patikslinto priešieškinio reikalavimą - pripažinti negaliojančiu 1999 m birželio 10 d. Paskolos raštelį, pasirašytą tarp V. B. ir P. B., kaip sudarytą dėl akių  atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 164-166). Nurodė, kad paskola buvo suteikta realiai, pinigai buvo panaudoti ieškovo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui, ką patvirtino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje. Skolos raštelio originalas buvo trečiojo asmens P. B. žinioje, todėl buvo pateiktas byloje. Atsakovė galimai siekia išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

11.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. prašė priteisti jai solidariai iš ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolą ir bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 4851). 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį: 1) santuoką, sudarytą 1980 m. sausio 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. paliko turimą pavardę  B., atsakovei L. B. paliko santuokinę pavardę  B.; 3) padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: padalinant po santuokos nutraukimo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), abiem sutuoktiniams po ½ dalį,  priteisiant lengvąjį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 3 880 Eur, revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. B., paliekant V. B. individualią įmonę, įsteigtą 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) V. B.; 4) priteisė atsakovei L. B.  ieškovo V. B. 2 015,00 Eur kompensaciją už ieškovui V. B. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 5) prievoles kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 20 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. liepos 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, laikė solidariomis V. B., L. B. ir J. U. prievolėmis; likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atme. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė P. B. iš ieškovo V. B. 11 584,80 Eur skolą, pripažino, kad prievolė P. B. pagal 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raštelį po santuokos nutraukimo lieka asmenine V. B. prievole, o likusią trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimo dalį atme. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės L. B. 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei L. B. iš ieškovo V. B. 1 360,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais P. B. 1 165,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos šalies po 582,75 Eur, priteisti R. B. iš atsakovės L. B., 334,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo V. B. valstybei 1 684,85 Eur žyminį mokestį ir 51,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė iš L. B. valstybei 4 360,15 Eur žyminį mokestį ir 102,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė iš P. B. valstybei 174,00 Eur žyminį mokestį ir 17,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (16 t., b. l. 33-73).

13.       Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 5 d. atsakovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir galutinai suformulavo poziciją dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Gyvenamasis namas), nuosavybės dalių perskaičiavimo sutikdama, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), L. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B.  57/100.

14.       Teismas pažymėjo, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas  mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Išklausęs šalių paaiškinimų, ištyręs rašytinius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pripažinti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo V. B. kaltės nėra pagrindų.

15.       Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ilgą laiką iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo šalys konfliktavo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė rašydavo pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl konfliktų šeimoje. Tačiau ikiteisminiai tyrimai, administracinės teisenos buvo nepradedami arba nutraukiami nesurinkus pakankamai duomenų. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų realiai fiziškai sužalota, nėra duomenų, jog dėl sužalojimų ieškovė būtų kreipusis į medikus. Byloje liudijusios V. P. ir D. P. taip pat negalėjo nurodyti reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais, kadangi nei neblaivaus ieškovo, nei paties ieškovo smurto fakto prieš atsakovę nėra pačios mačiusios. Byloje liudijusių šalių vaikų V. B., J. U. pateiktus paaiškinimus, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, vartojo alkoholį teismas vertino kaip neobjektyvius, niekuo nepagrįstus rašytiniais įrodymais. Byloje nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo, vartojo raminamuosius vaistus. Taip pat nepateikti duomenys, jog ieškovas būtų registruotas priklausomybių ligų centruose. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas valdo šaunamąjį ginklą, jam yra išduotas leidimas šaunamajam ginklui laikyti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog viso šios bylos teisminio proceso metu, iš šios bylos išskirtose kitose civilinėse bylose, kuriose priimti sprendimai yra įsiteisėję, šalių vaikai V. B. ir J. U. liudijo išimtinai tik atsakovės naudai. Toks liudytojų elgesys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šių liudytojų liudijimai yra neobjektyvūs, dėl to teismas jais nesirėmė nagrinėjamoje byloje. Liudytojas J. Š. teismui patvirtino, jog, nors ir būdamas šalių kaimynas, negali patvirtinti, jog ieškovas vartojo alkoholį ar smurtavo prieš ieškovę. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas turi kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką, tokiu būdu bendrus šeimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui, iššvaistė pinigines lėšas, gautas už parduotą asmeninį nekilnojamąjį turtą, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Atsakovė, nors ir įrodinėjo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau į bylą teikė fotonuotraukas, kurios pagrindžia, jog iki atsakovės nurodomų 2015 metų, nuo kurių, pasak atsakovės nebevedė bendro ūkio, šalys bendravo, dalyvavo šeimyninėse šventėse: anūkų krikštynose, dukters J. vestuvėse. Asmens būdas pats savaime negali būti laikomas išimtinai kaltais asmens veiksmais. Šalys teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad išsaugotų šeimą, išspręstų kilusius sunkumus, atkurtų šeiminius santykius.

16.       Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovo ar atsakovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, teismas pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės L. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

17.       Spręsdamas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant atsakovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. paliktina prigimtinė pavardė  B., o atsakovei L. B. paliktina jos santuokinė pavardė  B..

18.       Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog šalių tarpusavio santykiai daugelį metų buvo konfliktiški. Tą patvirtino ir liudytojos D. P., V. P., tačiau šios liudytojos dėl sutuoktinių tarpusavio santykių nutrūkimo momento reikšmingų aplinkybių teismui negalėjo nurodyti. Spręsdamas dėl ieškovo V. B. reikalavimo nustatyti, kad bendras šalių gyvenimas pasibaigė 2010 m. sausio 1 d., reikšmingais rašytiniais įrodymais teismas pripažino atsakovės į bylą pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog bent jau iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. šalys palaikė šeiminius santykius. Atsakovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog 2011 metais ieškovas dalyvavo parodoje kartu su dukra J. ir atsakove. Į bylą pateiktos B. šeimos fotonuotraukos patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė 2014 m. rugpjūčio 30 d. kaip šeima dalyvavo J. U. sūnaus krikštynose, 2015 m. rugpjūčio 29/30 d. dalyvavo J. U. vestuvėse. Be to, 2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovė L. B. net iki 2014 m. kovo 31 d. dar tebedirbo bendroje šeimos įmonėje - V. B. individualioje įmonėje. Kitų objektyvaus pobūdžio duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, šalys nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento nuo 2010 m. sausio 1 d. atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

19.       Teismas, vertindamas reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, V. B. individualią įmonę, įsteigtą 1996 m. balandžio 11 d. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Nors byloje nustatyta, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra yra prioritetinis ir labiausiai atitinka ir apsaugo abiejų sutuoktinių teises. Teismas šią išvadą darė dėl to, jog dalintinas bendras turtas  žemės sklypas, yra tokio pobūdžio, jog naudojantis, valdant ar disponuojant turtu šalys nebus įpareigojamos neatsiejamai bendrauti, kas gali sukelti dar didesnius konfliktus tarp sutuoktinių. Ypatingai svarbia aplinkybe šioje byloje teismas laikė ir tai, jog atsakovė L. B. teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog šiuo metu asmeninių piniginių lėšų, kurias galėtų panaudoti išmokant ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, neturi. Todėl teismas sprendė, jog tinkamiausias šio turto padalijimas tarp sutuoktinių būtų žemės sklypo padalijimas natūra. Priešingu atveju teismas savo sprendimu sudarytų prielaidas sprendimo neįvykdymo grėsmei kilti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo prašymą tenkino, o atsakovės prašymą atmetė, t. y. teismas santuokos metu įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalijo abiem sutuoktiniams V. B. ir L. B. po ½ dalį.

20.       Spręsdamas dėl automobilio ir revolverio pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, teismas nurodė, kad nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, jog automobilis buvo įsigytas išimtinai tik iš ieškovo asmeninių lėšų pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Viso proceso metu ieškovas įrodinėjo, jog iš nekilnojamojo turto  žemės sklypų, kuriuos ieškovui ir atsakovui R. B. padovanojo jų tėvai, pardavimo gautas lėšas ieškovas investavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą ir rekonstrukciją. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas pasisakydamas dėl kitų ieškovo argumentų dėl nekilnojamojo turto padalijimo laikė pagrįstais ieškovo argumentus dėl asmeninių lėšų panaudojimo asmeninio turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių pagerinimams, ir ieškovui nepateikus kitų rašytinių įrodymų apie automobilio įsigijimą iš asmeninių lėšų, teismas sprendė, jog tiek automobilis, tiek revolveris buvo įsigytas santuokos metu šalims vedant bendrą ūkį, todėl šis turtas įtrauktas į santuokoje įgyto turto balansą ir atitinkamai dalijamas tarp sutuoktinių. Kadangi nei viena iš šalių byloje nepateikė objektyvių duomenų apie automobilio vertę, byloje nebuvo atliekamas konkretaus automobilio vertės nustatymas, teismas sprendė, jog objektyvu ir teisinga būtų nustatyti automobilio vertę pagal ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą automobilio vertę, nes pats ieškovas nurodė didesnę automobilio vertę nei atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovo ir atsakovės prašymus ir lengvąjį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 3 880 Eur, revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei L. B. - 2 015,00 Eur kompensacija už ieškovui V. B. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (3 880 Eur +150 Eur) / 2 = 2 015 Eur).

21.       Teismas nustatė, jog 1996 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota V. B. individuali įmonė (toliau  Įmonė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl šio turto vertės teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įmonė veiklos nebevykdo nuo 2015 m., visa įmonės veikla nuo 2006 m. iki 2015 m. buvo nuostolinga. Taip pat teismas nustatė, jog įmonės vardu nėra registruotas joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. 2021 m. kovo 3 d. ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog trečiasis asmuo V. B. individuali įmonė įsiskolinimus kreditoriams UAB Bitė Lietuva bei AB Energijos skirstymo operatorius sumokėjo, tuo pagrindu 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi minėti juridiniai asmenys buvo nebelaikomi trečiaisiais asmenimis, sprendžiant, jog V. B. individuali įmonė kreditorių neturi. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė L. B. pagrįstai nurodė, jog įmonės vertė yra 0 Eur. Teismo nuomone, įmonę asmeninės nuosavybės teise priskyrus vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui jokių materialinių teisinių padarinių nekyla. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonė registruota ieškovo V. B. vardu, todėl V. B. individuali įmonė po santuokos nutraukimo palikta ieškovui V. B.. Ieškovui teismui pateikus įrodymus, jog trečiasis asmuo V. B. individuali įmonė įsiskolinimus kreditoriams UAB Bitė Lietuva bei AB Energijos skirstymo operatorius sumokėjo, atsakovės L. B. reikalavimas dėl minėtų prievolių pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis atmestas.

22.       Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą, svarbia aplinkybe šioje byloje pripažino tai, jog tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl kreditų, gautų iš Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, panaudojimo bei solidaraus skolininko atsakomybės prieš kreditorių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-639-955/2020, kurioje ieškovė J. U. prašė solidariai priteisti iš atsakovų L. B. ir V. B. 12 150,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Šioje byloje teismas nustatė, jog paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams, t. y. šalys planavo plėsti verslą, kuriame, kaip matyti, dalyvavo visi šeimos nariai, iš gautų kreditų lėšų buvo remontuojamas butas, kuris tuo metu priklausė ieškovės J. U. broliui V. B., dabar priklauso atsakovei L. B. buvo perkami baldai, buitinė technika, masažinės lovos, dušo kabina, cirkuliacinė vonia. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-72-657/2021 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikus nepakeistą. Be to, minėtoje byloje J. U. patvirtino, jog kreditų gavimo metu gyveno kartu su atsakovais (nagrinėjamoje byloje ieškovu ir atsakove), buvo perkami namų apyvokos daiktai. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu ir res judicata galią įgavusiu sprendimu, teismas sprendė, jog nei ieškovas V. B., nei atsakovė L. B. neįrodė savo argumentų dėl kredito lėšų panaudojimo.

23.       Spręsdamas dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas banko sutikimas solidarias prievoles padalinti tarp sutuoktinių ir trečiojo asmens. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarčių Nr. 1, 2 bendrosios dalies 53 p., šalys susitarė, kad be banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovės siekis teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pakeisti skolininkų daugetą prieštarauja tiek Kreditavimo sutarties sąlygoms, tiek banko interesams. Todėl teismas prievoles kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 20 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. liepos 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, po ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. santuokos nutraukimo laikė solidariomis V. B., L. B. ir J. U. prievolėmis.

24.       Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimus dėl ieškovui V. B. asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto  namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto priskyrimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn, kompensacijos priteisimo bei teismo liudijimo išdavimo, nurodė, kad CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

25.       Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

26.       Teismas iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad pastatas - gyvenamasis namas (toliau  Namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. B. (39/100 dalis) ir R. B. (61/100 dalis). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo statytojas buvo ieškovo ir atsakovo R. B. tėvas V. B., A.. 1996 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos viršininko Aktas patvirtina, jog statybos vyko pagal projektą Nr. rekonstr., kurį parengė gamybinio personalo grupė prie Kauno r. architekto ir patvirtino rajono architektas 1986 m. vasario 13 d., Statyba įregistruota valdyboje 1986 m. spalio 3 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), suderinta rajono architekto A. U. 1994 m. kovo 7 d., 1994 m. balandžio 11 d. Akte padaryta išvada, jog statinys ir išvardinti jo priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir priimami naudoti. Ieškovas V. B. 39/100 dalis įgijo 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas R. 61/100 dalis  2003 m. birželio 5 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Nuosavybės teises abiem šalims perleido jų tėvai V. B. ir P. B..

27.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė L. B. nuosavybės teisių pagrindo į R. B. tenkančias 61/100 Namo ir kitų statinių dalis pagrindo neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nenuginčijus atsakovo R. B. nuosavybės teisės įgijimo pagrindų  patikslinto priešieškinio reikalavimas perskaičiuoti namo dalis ir pripažinti, jog atsakovui R. B. tenkanti namo ir kitų statinių dalis sumažėjo nuo 61/100 iki 57/100, t. y. 4/100 dalimis, o ieškovui V. B. padidėjo atitinkamai 4/100 dalimi, be to, ir pripažinti padidėjusią ieškovui tenkančio namo ir kitų statinių dalį bendrąja jungtine nuosavybe negali būti tenkinamas. Į bylą nepateikti tokie įrodymai, kaip statybos leidimas, nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektas ir kiti būtini dokumentai, kurių pagrindu būtų galima atliktą rekonstrukciją įteisinti, o reikalavimo dėl statybinių medžiagų vertės dalies priteisimo atsakovė L. B. byloje nereiškė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog namo ir kitų statinių rekonstrukcija nebuvo įteisinta, teismui nepateikti rekonstrukcijos teisėtumą pagrindžiantys dokumentai, teismas konstatavo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo pripažinti ne ginčo namo ar statinių dalį, o medžiagas, kurios buvo panaudotos minėtai rekonstrukcijai atlikti.

28.       Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Tuo tarpu atsakovė L. B. patikslintą priešieškinį grindžia tuo, jog namo ir kitų statinių rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų šeimos lėšų. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovo turimas asmenines lėšas už parduotą nekilnojamąjį turą, byloje liudiję liudytojai, kurie patvirtino teismui, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta paties V. B., iš jo ir P. B. piniginių lėšų, aplinkybė, jog, kaip nurodė liudytojas A. B., ieškovo tėvai finansavo savo sūnus V. B. ir R. B., jiems perduodami pinigines lėšas, gautas pardavus sodybą (duomenys neskelbtini) bei 6 ha miško, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė aplinkybės, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų šeimos lėšų ar santaupų. Iš byloje pateiktų duomenų apie šalių gautas pajamas iš darbo teisinių santykių akivaizdžiai matyti, jog šalys neturėjo ir negalėjo sukaupti tokio dydžio santaupų, kokia ekspertizės akte yra nurodyta namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė. Ekspertizės akte taip pat nebuvo nustatyta kieno lėšomis buvo pagerintas namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, nuo atsakovės nurodytos rekonstrukcijos pradžios ir gautos paskolos praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, jog 2008 m. gautos paskolos buvo panaudotos būtent turto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbams. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, jog ginčo namo pastogėje buvo atliekamas remontas, įrengtos patalpos, tačiau ginčo namo rekonstrukcijos fakto, teismo vertinimu, jos nepatvirtina. Iš šių fotonuotraukų galima spręsti tik tai, jog namo palėpėje buvo atliekamas remontas, įrengti laiptai, vonia, kitos gyvenamosios patalpos. Todėl teismas sprendė, jog atsakovė L. B. neįrodė, kad namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta būtent atsakovės darbu, jog darbai būtų atlikti iš atsakovės ir ieškovo bendrų lėšų.

29.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog yra pagrindas pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieškovo nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100 (43/100), o R. B., 44/100 (57/100). Taip pat nėra pagrindo gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui V. B. priklausančios dalies, pastatokiosko su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe, todėl teismas sprendė, kad minėti atsakovės L. B. reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

30.       Atmetus atsakovės L. B. reikalavimą dėl aukščiau nurodyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teismas atmetė ir atsakovės L. B. reikalavimą  po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 56/100 (43/100) dalių gyvenamojo namo, su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių esančius (duomenys neskelbtini) bei kompensacijos ieškovui V. B. už atsakovei L. B. tenkančios didesnės turto dalies priteisimo. Teismas taip pat atmetė atsakovės L. B. reikalavimą dėl pastato  kiosko, asmeninės nuosavybės teise priteisimo ieškovui V. B., konstatuojant, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise modifikavimo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagrindo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31.       Atsižvelgdamas į visus aukščiau teismo nurodytus argumentus dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, dėl įmonės priskyrimo, dėl ieškovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto dalių pakeitimo, šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo priskyrimo atsakovei, o pastato  kiosko priskyrimo ieškovui, teismas sprendė, jog atsakovės sudarytas bendro turto balansas byloje yra neįrodytas, todėl ir atsakovės prašymas dėl 6 879,89 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį yra netenkinamas.

32.       Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. lapkričio 25 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4945-475/2020, kurioje ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė L. B.) prašė leisti be atsakovų V. B. ir R. B. sutikimo VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės Netkada užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 lapkričio 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės keliamas klausimas dėl kadastro duomenų įregistravimo be ieškovo V. B. ir atsakovo R. B. sutikimo jau yra išspręstas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, teismas sprendė, jog atsakovės L. B. reikalavimas dėl teismo liudijimo išdavimo atmetamas kaip nepagrįstas.

33.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimo, 1999 m. birželio 10 d. Paskolos skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu ir dėl prievolės trečiajam asmeniui P. B. solidarumo, teismas nurodė, kad P. B. savo reikalavimą grindžia 1999 m. birželio 10 d. Paskolos rašteliu, kuriuo trečiasis asmuo paskolino savo sūnui V. B. 40 000 Lt. Paskolos raštelyje ieškovas yra patvirtinęs, jog 40 000 Lt gavo. Teismas pažymėjo, kad tariamas sandoris nesukelia teisinių pasekmių, nes jis nevykdomas. Šiuo atveju ieškovas teismui patvirtino, jog pinigus iš P. B. gavo ir jais disponavo. Teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės sandoris negali būti laikomas tariamu pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju  turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą  išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog šalys tik sukūrė sandorio sudarymo įvaizdį, tačiau jo nevykdė, nes ieškovas nurodė, jog pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, iš minėtų lėšų buvo pirktas automobilis sūnui V. B., kailiniai atsakovei, virtuvės baldų komplektas bei kiti buičiai reikalingi daiktai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė teigia nežinojusi apie tokio sandorio egzistavimą, negali būti laikoma sandorio negaliojimo pagrindu. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir spręstini trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. ir ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo solidariai iš abiejų sutuoktinių.

34.       Teismas vertindamas trečiojo asmens P. B. reikalavimo pagrįstumą dėl solidarios prievolės pripažinimo atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta, kad iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės pradžios trečiasis asmuo būtų reikalavęs grąžinti skolą. Nors paskolos raštelyje nenurodytas paskolos grąžinimo terminas, tačiau akivaizdu, jog trečiasis asmuo pareikalavo grąžinti skolą praėjus daugiau nei 16 metų po paskolos suteikimo bei tik po to, kai atsakovė L. B. 2015 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju atsakovė byloje įrodinėjo, jog apie paskolos raštelio egzistavimą nežinojo ir apie jį sužinojo tik prasidėjus teismo procesui. Iš paskolos raštelio turinio matyti, jog atsakovė paskolos raštelio nepasirašė. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovo tėvai ne kartą dovanojo savo sūnums nekilnojamuosius daiktus, liudytojas A. B. patvirtino, jog V. B. už sodybos (duomenys neskelbtini), bei už 6 ha miško pardavimą gautas pinigines lėšas padalino savo sūnums. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovo V. B. tėvai finansiškai įvairiomis formomis rėmė savo sūnus. Taip pat liudytojas A. B. patvirtino, jog ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri tik santuokos pradžioje, vėliau jie dažnai konfliktavo, o atsakovas R. B. patvirtino teismui, kad konfliktiški santykiai buvo susiklostę ir tarp P. B. ir L. B.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei remdamasis liudytojų parodymais, teismas darė išvadą, jog atsakovė L. B. dėl konfliktų šeimoje galėjo ir nežinoti apie pinigines lėšas, kurias P. B. buvo perdavusi ieškovui V. B.. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų informuota apie pinigų gavimą pagal paskolos raštelį, ieškovas teismui nepateikė, o tiek ieškovas V. B., tiek trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. reikšdami reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė šiam sandoriui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų dėl lėšų naudojimo šeimos poreikiams tenkinti, t. y. tik duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad iš gautų lėšų buvo perkamas automobilis sūnui, kailiniai atsakovei, virtuvės baldų komplektas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo V. B. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimas dėl prievolių pripažinimo solidariomis ir jų priteisimo solidariai atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Nustačius faktą, jog realinis sandoris įvyko, 40 000 Lt paskolos sumą P. B. perdavė ieškovui V. B., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimas tenkintas iš dalies, P. B. priteisiant iš ieškovo V. B. 11 584,80 Eur skolą ir pripažįstant, kad prievolė P. B. pagal 1999 m. birželio 10 d. paskolos raštelį po santuokos nutraukimo lieka asmenine V. B. prievole.

35.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas įvertinęs tai, jog iš 15 ieškovo ginčytinų reikalavimų teismas tenkino 3 savarankiškus ieškovo V. B. reikalavimus ir atmetė 6 į pagal patikslinto ieškinio 11 punktą patenkančius ginčijamus kitus atsakovės L. B. patikslinto priešieškinio reikalavimus, o reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkino iš dalies, konstatavo, jog buvo patenkinta 65 proc. ieškovo V. B. patikslinto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas šalims paskirstė šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 900,00 Eur x 65 proc. = 1 235,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu pareiškė 10 reikalavimų ieškovui V. B. (neįskaitant reikalavimų dėl prievolės solidarumo kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, V. B. įmonės prievolių paskirstymo, dėl kurio ginčai nekilo). Iš šių reikalavimų teismas tenkino 2 reikalavimus: dėl automobilio, revolverio ir V. B. individualios įmonės priskyrimo po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise, dėl santuokinių pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo bei iš dalies tenkino prašymą dėl kompensacijos priteisimo dėl ieškovui tenkančios didesnės santuokoje įgyto turto dalies priteisimo. Todėl teismas vertino, jog buvo patenkinta 25 proc. atsakovės L. B. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas šalims paskirstė šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir priteisė atsakovei iš ieškovo 662,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimą (2 650,00 Eur x 25 proc. = 662,50 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), 500,00 Eur išlaidų už ekspertizę atlyginimą (2 000,00 Eur x 25 proc. = 500,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis), 62,50 Eur išlaidų už vertimus atlyginimą (250,00 Eur x 25 proc. = 62,50 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

37.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad buvo patenkinta 50 proc. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimų. Įvertinęs tai, kad netenkintas nei ieškovo V. B. reikalavimas dėl 1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytų teisių ir pareigų trečiajam asmeniui P. B., priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės, nei atsakovės reikalavimas dėl 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu, teismas sprendė, jog ieškovas su atsakove trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina lygiomis dalimis pagal patenkintų reikalavimų apimtį. Atsižvelgiant į tai, teismas šalims paskirstė šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir trečiajam asmeniui iš ieškovo V. B. priteisė 582,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 331,00 Eur x 25 proc. = 582,75 Eur) bei trečiajam asmeniui iš atsakovės L. B. priteisė 582,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 331,00 Eur x 25 proc. = 582,75 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38.       Kadangi patikslinto priešieškinio reikalavimai, dėl kurių nesutiko atsakovas R. B. buvo atmesti, atsakovui R. B. iš atsakovės L. B. priteistos visos atsakovo R. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 334,00 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39.       Teismas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, šalims paskirstė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

40.       Apeliaciniame skunde atsakovė L. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - L. B. priešieškinį patenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai (16 t., b. l. 78-110). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40.1.                      Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi jis 2008 metais pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, akcentuojant rašytinių įrodymų trūkumą ir netinkamai vertinant civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog duomenų apie sutuoktinio vartotą smurtą nepakankamumas baudžiamajai atsakomybei taikyti nėra tapatus kaltei dėl šeimos iširimo. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovės pranešimas apie prieš ją pavartotą smurtą buvo pripažintas neįrodytu baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu, nesuteikė pirmosios instancijos teismui, jos vertinti kaip patvirtinančios ieškovo teiginius, kad ieškovas prieš atsakovę nesmurtavo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti atsakovės paaiškinimus liudytojų parodymų kontekste ir pripažinti buvus net ne vienkartinio smurto atvejus atsakovės atžvilgiu. Teismas pervertino rašytinių įrodymų apie ieškovo priklausomybę nebuvimo faktą, nes visuomenėje nusistovėję standartai, jog tik itin retais ir išimtiniais atvejais asmenys pagalbos kreipiasi į Priklausomybės ligų centrus. Daug dažniau minėtos problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra slepiamos siaurame šeimos rate, siekiant nepakenkti piktnaudžiaujančiam asmeniui (ginčo atveju - būtent dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą nepanaikinimo), kreipiamasi pagalbos ne į valstybines įstaigas, o anonimiškai - į privačius psichologus. Nagrinėjamu atveju būtent tokias aplinkybes patvirtino rašytinis įrodymas - trečiojo asmens J. U. pateiktas 2014 m. balandžio 17 d-26 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškais su L. Š., kuriame ji ieškojo savo tėvui privačios psichologinės pagalbos. Piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtino liudytoja V. P., apklausta 2019 m. lapkričio 18 d. vykusiame teismo posėdyje, o liudytoja D. P. ieškovo polinkį alkoholiui įvardijo kaip pagrindinę santuokos iširimo priežastį. Faktas, jog šios liudytojos tiesiogiai nematė apsvaigusio ieškovo nereiškia, kad joms nebuvo žinomos šeimos iširimo priežastys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino J. U. ir V. B. parodymų, nes liudytojas V. B. ir trečiasis asmuo J. U. parodymus ir paaiškinimus pirmosios instancijos teismui teikė prisiekę byloje sakyti tiesą. Faktas, jog jų parodymai neatitiko ieškovo paaiškinimų nesudaro objektyvaus pagrindo pirmosios instancijos teismui juos vertinti kritiškai, nes šie parodymai atitiko tiek rašytinę civilinės bylos medžiagą, tiek kitų liudytojų V. P. parodymus. Be to, šalių vaikų, kurie tiesiogiai dalyvavo jų santykiuose, parodymų ir paaiškinimų nevertinimas yra ir pirmosios instancijos teismo šališkumo pavyzdys. 

40.2.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė neturtinę žalą, nes nuo 2008 metų ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, be to, 2013-2014 metais suintensyvėjo jo vartojamas smurtas, 2014 m. balandžio 16 d. dėl ieškovo smurto prieš atsakovę, jis ją išvijo iš namų, L. B. išėjusi lauke buvo vien tik su naktiniais ir su mobiliu telefonu skambino D. P., apie ką pastaroji paliudijo teismo posėdyje. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienam asmeniui pasireiškia ir išgąstis, ir dvasiniai pergyvenimai, ir fizinis skausmas. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo atsakovė reikalauja tiek dėl psichologinio smurto, tiek dėl fizinio skausmo, sukėlusių dvasinius ir kitokius neigiamus išgyvenimus, kuriuos sukėlė ieškovas. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovė, ji buvo daužoma smūgiais į galvą, spardoma, nes ieškovas pavartojęs alkoholinių gėrimų būdavo šeimoje labai žiaurus. Neturtinę žalą atsakovei sukėlė ir ieškovo nuolatiniai grasinimai ginklu, peiliu.

40.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalino natūra, nes neatsižvelgė į tai, jog šalys ilgą laiką konfliktuoja. Ieškovas, kuris šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartą kreipėsi į komunalines paslaugas teikiančias bendroves vien tam, kad šios nutrauktų paslaugų gyvenamajam namui, kurio dalyje gyvena atsakovė, tiekimą, yra konfliktiškas, linkęs apsunkinti atsakovės gyvenimo sąlygas, dėl ko tikėtis šalių sutarimo sprendžiant klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, yra nelogiška. Aplinkybė, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė neturi santaupų, reikalingų kompensacijai išmokėti, nereiškia, jog ji nėra įvertinusi savo galimybių tokią kompensaciją išmokėti teismui priėmus galutinį sprendimą. Akivaizdu, kad siekdama išsaugoti jai priteistą turtą atsakovė įvykdytų įpareigojimą išmokėti piniginę kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo pagrindu būtų inicijuojami priverstinio išieškojimo veiksmai, kurie galimai būtų nukreipiami į tą patį atsakovei priteistą žemės sklypą. Akcentuotina ir tai, kad priteisus žemės sklypą atsakovei nebūtų paneigti jokie ieškovo interesai, nes jam būtų priteisiama atitinkamo dydžio piniginė kompensacija.

40.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo. Civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, kurios motyvais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo kilęs ginčas ne dėl prievolės kredito įstaigai solidarumo (skolininkų išorinių santykių su kreditoriumi), o dėl bendraskolių tarpusavio vidinių santykių, pagrįstų kasacinio teismo išaiškinimais, jog vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Atsakovė nereiškė reikalavimo iš prievolinių santykių pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 pašalinti bendraskolę J. U. - jos nenurodė reikalavime dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole tik dėl to, kad santuokos nutraukimo byloje privalėjo reikšti reikalavimus būtent dėl bendrų sutuoktinių, o ne trečiųjų asmenų prievolių. akivaizdu, kad tik J. U. turi teisę ginčyti Kreditavimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatas, reikalaujant ją pašalinti iš prievolinių santykių. Tuo tarpu atsakovė tokios teisės reikšti materialinių reikalavimų J. U. vardu neturi. Taigi, nekeliant reikalavimo J. U. pašalinti iš prievolinių santykių pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsakovės manymu, J. U. tiesiog toliau (ir po santuokos nutraukimo šioje civilinėje byloje) turėjo galioti Kreditavimo sutarčių nuostatos su visomis jai, kaip bendraskolei tenkančiomis teisėmis ir pareigomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, neva atsakovė minėto pobūdžio reikalavimą reiškė, netinkamai įvertino atsakovės patikslinto priešieškinio turinį ir reikalavimus bei priėmė šiuo aspektu nepagrįstą sprendimą, atitinkamai neteisingai paskirstydamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

40.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimų: 1) pripažinti, kad gyvenamojo namo ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. - 57/100, 2) pripažinti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra 43/100 dalys gyvenamojo namo (dalies vertė - 53 800 Eur ), su 43/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė - 93,74 Eur), ir pastatas - kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 23 900 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovei 43/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, o ieškovui - priteisti kioską bei priteisti iš atsakovės ieškovui 14 996,87 Eur (53 800+93,74+23 900)/2-23 900) dydžio piniginę kompensaciją, nurodydamas, kad jog namo statytojas buvo ieškovo ir atsakovo R. B. tėvas V. B.. Šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės absoliučiai nesusijusios su tarp sutuoktinių kilusio ginčo dalyku, kadangi atsakovė neginčijo, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas ieškovo tėvo V. B.. Ginčas šioje civilinėje buvo kilęs dėl to, kad santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis minėtas gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas jį rekonstruojant, t. y. jį padidinant. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę (CK 4.77 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, ar atsakovas R. B. sutiko su sutuoktinių atliekamais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais, o priešieškinio reikalavimą atmetė formaliu pagrindu, neva atsakovei neginčijus R. B. gyvenamojo namo dalies įgijimo nuosavybės teise pagrindo (Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, nes šio sandorio ginčijimui neegzistuoja jokios teisinės sąlygos - jo sudarymo metu atsakovo R. B. dalių bendrojoje nuosavybėje dydis atitiko faktinę situaciją, o šios dalys privalėjo būti perskaičiuotos 2014 m., sutuoktiniams užbaigus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką nekilnojamieji daiktai, kurie faktiškai egzistuoja, tačiau nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (LR CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 77-687/2019). Ieškovas taip nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija būtų laikoma savavališka statyba, kurios nėra galimybių įteisinti, o pirmosios instancijos teismas neįvertindamas šių aplinkybių vėlgi pademonstravo šališkumą.

40.6.                      Pirmosios instancijos teismas taip ir neatskleidė civilinės bylos esmės, nes konkrečiai nepadarė išvados, kada tiksliai buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Jeigu tokia išvada byloje būtų padaryta, taptų akivaizdu, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta ne V. B., o sutuoktinių iniciatyva, lėšomis ir darbu jau po 2000 metais įvykusio turto padovanojimo ieškovui. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu įrodė faktines aplinkybes, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 2000 m., kuomet buvo pakeista gyvenamojo namo stogo danga, o 2000 m. gegužės mėnesį pradėta gyvenamojo namo antrojo aukšto, kuriame gyveno sutuoktiniai, rekonstrukcija, kuri baigta 2014 metais, galiausiai, 2008 m. gegužės mėnesį pradėta palėpės rekonstrukcija, pakeliant gyvenamojo namo stogą, suformuojant ir įrengiant palėpę, kuri baigta 2011 metais. Atsižvelgiant į tokius gyvenamojo namo rekonstrukcijos etapus yra akivaizdu, jog gyvenamojo namo stogo danga keista bei antrasis aukštas rekonstruoti iš sutuoktinių bendrų santaupų, gautų iš darbo pajamų bei sutuoktinių bendru darbu ir panaudojant V. B. įmonės pajamas. Tai patvirtina byloje pateikta 2000 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita-faktūra 2812,18 Lt sumai, kuri išrašyta V. B. įmonei, nors pirkta Gyvenamojo namo apšiltinimui panaudota vata „Rockwool“ (8 t., b.l. 42). Faktą, jog gyvenamojo namo išplanavimas buvo pakeistas rekonstrukcijos metu patvirtina užfiksuoti objektyvūs skirtumai tarp 1986 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuotų Gyvenamojo namo antrojo aukšto kadastro duomenų (1 t., b.l. 51), kurie liko nepakitę ir 1996 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b.l. 68) bei 1996 m. rugsėjo 13 d. užfiksuotų gyvenamojo namo pirmojo aukšto kadastro duomenų (1 t., b.l. 50 - šie duomenys buvo užfiksuoti po to, kai Gyvenamasis namas 1994 m. balandžio 11d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos viršininko aktu buvo priimtas naudoti, kaip pastatytas nenukrypstant nuo projekto), lyginant juos su 2018 m. spalio 4 d. atliktais kadastriniais matavimais (11 t., b.l. 30-43). Nurodytas aplinkybes iš dalies pripažino ir pats ieškovas 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu parodydamas, kad 2008 m. liepos 29 d. gauto kredito lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo remontui, t. y. nurodė, jog iš jų buvo naujai įrengta virtuvė, masažinė vonia, nupirktos dvi skalbimo mašinos, džiovykla, indaplovė, didelis šaldytuvas, taip pat ieškovas pripažino, jog sienų ir lubų dažus Gyvenamajam namui rinkosi kartu su dukra, t. y. 2006-2008 metais. Dėl šių ieškovo parodymų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat visiškai nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl namo rekonstrukcijos iki 1996 metų, gali rodyti tik paprasto remonto, o ne rekonstrukcijos faktą, atsižvelgiant į nedideles medžiagų pirkimo kvito sumas, taip pat neįvertintas ieškovo pateiktų įrodymų prieštaringumas jo nurodomoms aplinkybėms bei liudytojo A. B. nurodytų aplinkybių neatitikimas byloje esantiems rašytiniams įrodymams dėl ieškovo tėvų turėtų lėšų, nes padovanoję žemės sklypus sūnums, ieškovo tėvai negalėjo turėti lėšų namo rekonstrukcijai.

40.7.                      Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad kreditavimo sutartimis suteiktos kredito lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijos darbams finansuoti remdamasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. rugsėjo 21 d. išnagrinėta civiline byla Nr. 2-639-955/2020. Tuo tarpu situacija, kad buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, kurį pirmosios instancijos teismas nurodo, kaip turintį prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, susidarė būtent šią civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos iniciatyva. Būtent santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusi teisėja išskyrė J. U. savarankiškus reikalavimus į atskirą civilinę bylą, kurią pati išnagrinėjo, tokiu būdu sudarydama teisiškai ydingą situaciją, kuomet Kauno apygardos teismas sprendė klausimą tik dėl solidarių skolininkų tarpusavio vidinių santykių, reiškiant atgręžtinį reikalavimą, tačiau netenkindamas apeliacinių skundų nepasisakė dėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų, nes jie nebuvo reikšmingi nagrinėtoje byloje ta apimtimi, kiek jie yra reikšmingi santuokos nutraukimo byloje, sprendžiant dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Be to, tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek šioje civilinėje byloje proceso dalyviai nuosekliai teigė, jog 2008 metais sutuoktiniai bei jų vaikai (J. U. ir V. B.) pasitarę nusprendė gauti kreditą tam, kad būtų galima suremontuoti dalį gyvenamojo namo bei kioską. Šiuo pagrindu prie nurodyto tikslo žadėjo prisidėti visi, įskaitant šalių sūnų V. B., kuris perleido nuosavybės teisę į savo butą (kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini)), ir J. U., kuri buvo bendraskolė imant kreditą, nors realiai iš gauto kredito neturėjo jokios finansinės naudos, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir užkerto kelią pateikti įrodymus netenkindamas 2020 m. vasario 5 d. prašymo išreikalauti iš Luminor Bank AS V. B. banko sąskaitų lėšų apyvartos duomenis už laikotarpį nuo kredito suteikimo (2009-07-29) iki kredito panaudojimo (2010-07-29) arba iki kol ieškovas mokėjo kredito įmokas.

40.8.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog šalys ieškovo tėvams priklausiusiame gyvenamajame name apsigyveno iškart sudarius santuoką, t. y. 1980 metais, nes namas pastatytas 1974 metais. Jame gyvenant šalims (duomenys neskelbtini). gimė sūnus, (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Faktą, jog sutuoktiniai Gyvenamajame name apsigyveno dar iki 2000 m. lapkričio 7 d. įvykusio dovanojimo sandorio, patvirtina byloje atsakovės pateikti kvitai už gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais teiktas komunalines paslaugas, kurias apmokėjo būtent atsakovė (8 t., b. l. 67-68, 115-116). Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad šis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu, atsakovės darbu.

40.9.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe pripažinti kioską yra visiškai nemotyvuota, o tai yra absoliutus šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, kad 1996 m. balandžio 11 d. sutuoktiniai įkūrę V. B. individualią įmonę už 600 dolerių įsigijo kiosko namelį (vagonėlį), kurį ketino naudoti kaip parduotuvę V. B. individualios įmonės veikloje, patvirtina byloje pateikto sąsiuvinio įrašai (13 t., b.l. 58). Minėto kiosko namelio, kuris viešajame registre įregistruotas kaip prekybos paskirties kioskas, įsigijimo metai užfiksuoti archyvinėje žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje. Kadangi 1996 metais visos namų valdos savininku buvo ieškovo tėvas V. B., tai kioskas buvo įregistruotas jo vardu. Kadangi V. B. sutiko esantis tik formalus kiosko savininkas, nes kioskas buvo įgytas ne už jo lėšas, 2000 m. lapkričio 7 d. ieškovui padovanojo ne tik žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalį, bet ir kioską. Taigi, iš esmės kioskas galėtų būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jau vien dėl to, jog buvo įgytas už sutuoktinių bendras lėšas. Jo įgijimo metu kioskas buvo metalinis namelis, kurio plotas - 25,96 kv. m., tačiau santuokos metu kioskas buvo pagerintas iš esmės ir atsakovė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (10 t., b.l. 94).

40.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį trečiojo asmens P. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų nusprendė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas nors ir netenkindamas atsakovės reikalavimo pripažinti paskolos raštelį negaliojančiu, iš esmės apgynė atsakovės teises, t. y. priėmė jai palankų sprendimą 40 000 Lt skolą pripažinti asmenine ieškovo prievole, dėl ko bylinėjimosi išlaidas P. B. naudai privalėjo priteisti išimtinai tik iš ieškovo. Juo labiau, kad atsakovės atsiliepimuose dėstomi atsikirtimai, jog jeigu paskolos raštelyje nurodyta paskolos suma ir buvo perduota, tai ji buvo perduota tik ieškovui, jo asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko prievolė, kylanti iš paskolos raštelio pripažintina asmenine ieškovo prievole, pripažintini alternatyviais jos pažeistų teisių gynybos būdais.

40.11.                      Civilinę bylą nagrinėjusi teisėja bylos nagrinėjimo metu buvo subjektyviai šališka, t. y. tendencinga. Šalims 2019 metais tikslinant reikalavimus, abi šalys nurodė reikalavimus dėl V. B. individualios įmonės, tačiau tik atsakovei 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nustatytas procesinių dokumentų trūkumas dėl V. B. individualios įmonės neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kai ieškovui analogiškas procesinių dokumentų trūkumas nebuvo nustatytas. Be to, tam tikrų trečiųjų asmenų nurodymą trečiaisiais asmenimis atsakovės procesiniuose dokumentuose lėmė paties teismo veiksmai, kuomet pašalinęs UAB Lietuvos energijos tiekimas iš trečiųjų asmenų dar 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, teismas vėlesniuose procesiniuose dokumentuose šią bendrovę vis tiek nurodydavo trečiuoju asmeniu bei yra išsiuntęs pranešimus dėl atsiliepimų pateikimo į šalių procesinius dokumentus ir šaukimus į teismo posėdį. Civilinėje byloje taip pat buvo pareikšti du savarankiški reikalavimai dėl skolos priteisimo, t. y. ieškovo motinos P. B. ir šalių dukros J. U.. Šiuos savarankiškus reikalavimus bylą nagrinėjusi teisėja irgi vertino skirtingai - ieškovo motinos reikalavimą nagrinėjo kartu su santuokos nutraukimo byla, o šalių dukters reikalavimą išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. 2-21396-955/2019, priėmė J. U. nepalankų sprendimą ir jo motyvams šioje santuokos nutraukimo byloje suteikė res judicata galią, užkirsdama galimybę atsakovei ginčyti minėtus motyvus. Ieškovas taip pat yra gyręsis atsakovei, jog dėl atsakovo R. B. pažinčių su A. G., Kauno apylinkės teismas priims jam palankų sprendimą, nes A. G. kaip buvęs (duomenys neskelbtini) turi didelę įtaką teismui.

41.       Ieškovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės L. B. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (16 t., b. l. 132-141). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

41.1.                      Pirmosios instancijos pagrįstai, tinkamai įvertino visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, juos analizavo ir pasisakė dėl kiekvieno iš jų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis, pagrįstai, teisingai ir teisėtai konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nerado abiem priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir santuokos nutraukimo byloje tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai bei ginčijosi. Šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo vis blogėjo, tačiau visi apeliantės atsivesti liudytojai patvirtino faktą, kad pati apeliantė visada atleisdavo ieškovui, kas reiškia, jog apeliantę tenkino toks gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių kaltės dėl santuokos iširimo laipsnį, pagrįstai konstatavo, kad gyvenimas atskirai juos abu iš dalies tenkino, todėl dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

41.2.                      Apeliantės L. B. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimui suma yra ženkliai išdidinta, neatitinkanti teismų suformuotos praktikos, nes neįrodyta ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo piktnaudžiaujant alkoholiu ar svetimaujant. Nagrinėjamu atveju apeliantei L. B. neįrodžius visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisingai ir teisėtai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimo.

41.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, šalims paskirdamas po ½ dalį žemės sklypo, nes šis turto padalinimo būdas yra prioritetinis, o apeliantė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi piniginių lėšų, kurias galėtų panaudoti išmokant ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios apeliantės į bylą pateikti įrodymai dėl jos gaunamų pajamų dydžio bei prašymai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

41.4.                      Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo pripažinti, kad gyvenamojo namo ieškovui nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. 57/100 bei pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 43/100 dalis gyvenamojo namo su 43/100 dalimis kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog gyvenamojo namo statytojas buvo V. B., kuris pastatė gyvenamąjį namą, vėliau to paties asmens gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir atlikus rekonstrukcijos darbus 2000 metais dalis rekonstruoto nekilnojamojo turto buvo padovanota ieškovui V. B.. Visi šie faktai yra įrodyti civilinėje byloje Nr. e2-460-955/2021 rašytiniais įrodymais, tai yra Valstybinių įstaigų išduotomis pažymomis, statybos leidimais ir rekonstrukcijos planais.

41.5.                      Nagrinėjamu atveju, apeliantė L. B. privalėjo įrodyti, kad nekilnojamas turtas buvo iš esmės pagerintas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo paskirta turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu siekta nustatyti ne rekonstruoto nekilnojamojo turto vertę, o nekilnojamojo turto pagerinimų vertę. Iš nekilnojamojo turto pagerinimų sąmatos matyti, kad nekilnojamojo turto pagerinimų vertę sudarė statybos darbai, tokie kaip pašalintos pastato stogo laikančiosios konstrukcijos, įrengtos naujos, apšiltinta fasado siena, pakeista stogo danga, apšiltintas stogas, santechnikos darbai, tačiau apeliantė L. B. neįrodė, jog šie darbai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis.

41.6.                      Apeliantė L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinę bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, tačiau šiuo konkrečiu atveju visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį, tai yra šešerius metus, apeliantė L. B. reiškė nušalinimus teisėjai, priimtas nutartis skundė, tačiau nė vienas jos prašymas nebuvo patenkintas teismo pirmininko ar spendimai panaikinti aukštesnių instancijų teismų, tad akivaizdu, kad apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės yra visiškai nepagrįstos.

42.       Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės L. B. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 665,50 Eur išlaidos advokato pagalbai (16 t., b. l. 143-152). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1.                      L. B. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas pakeisti (perskaičiuoti) bendraturčių R. B. ir V. B. turimas idealiąsias bendrosios nuosavybės teisės dalis į pastatą, taip pat atmestas jos reikalavimas, kad V. B. priklausanti pastato su priklausiniais dalis būtų pripažinta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių V. B. ir L. B. nuosavybė ir kaip asmeninė nuosavybė, yra nepagrįstas. L. B. nėra pastato bendrasavininkė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pastarosios reikalavimo dėl pastato pripažinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ar asmeninės L. B. nuosavybės. Teisės aktų nuostatos numato, jog tik pripažinus L. B. bendrasavininke, ši laikydamasi, teisės aktų nustatytos tvarkos, turėtų teisę reikšti reikalavimus dėl kadastrinių matavimų atnaujinimo ir jos dalies perskaičiavimo.

42.2.                      L. B. apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo, jog Pastato rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų sutuoktinių lėšų ir santaupų. Vis dėlto apeliaciniame skunde L. B. tik nurodo V. B. 2013-2017 m. draudžiamųjų pajamų sumas, nuo 2004 m. jam mokėtas netekto darbingumo pensiją, taip pat L. B. 2005-2014 m. draudžiamųjų pajamų sumas, jokių kitų rašytinių įrodymų nenurodo ir papildomai nepateikia. Svarbu paminėti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinės bylos medžiagoje pateiktus duomenis apie pajamas, pripažino, kad sukaupti tokių dydžio santaupų šalys iš gaunamų pajamų negalėjo. Todėl yra akivaizdu, kad Pastato pagerinimai buvo atlikti V. B. išlaidomis ir darbu.

42.3.                      L. B. taip pat teigia, jog kredito lėšos pagal kreditavimo sutartis buvo panaudotos pastato rekonstrukcijos darbams finansuoti, tačiau nepateikia absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, išskyrus dukros J. U. parodymus. Su tokiais teiginiais negalima sutikti, nes 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad pastato rekonstrukcijos buvo darytos iš atsakovo tėvų pinigų. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas J. Š. taip pat paaiškino, jog namo remonto darbai padaryti dar esant gyvam V. B.. Liudytojas paaiškino, kad jis 1986 m. buvo išvykęs, grįžo 2000 m. ir jau matė baigiamus statyti laiptus. Atsakovas V. B. byloje yra pateikęs įrodymus apie 1996 ir kt. metais pirktas statybines medžiagas, darytus remonto darbus. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovas V. B. paaiškino, kad vartojimo kreditai buvo panaudoti buto remontui, transporto priemonės Mercedes Benz pirkimui, virtuvės įrangai ir kitiems daiktams. Be to, kreditavimo sutartys buvo sudarytos tik 2008 m. liepos mėn., todėl jos niekaip nesusijusios su esminiais, kapitaliniais, rekonstrukciniais pagerinimais. Vėlesni remontai galbūt galėjo būti einamieji, kosmetiniai Taigi, aptarti įrodymai leidžia teigti, jog pagal kreditavimo sutartis gauti pinigai nebuvo panaudoti pastato rekonstrukcijai.

42.4.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo sprendimo dalis dėl kiosko pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime konstatavo, jog statinys – kioskas, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. B.. Tuo tarpu L. B. reiškė reikalavimą dėl kiosko priteisimo jos naudai asmeninės nuosavybės teisės modifikavimo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagrindu. Tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu L. B. leistinais įrodinėjimo būdais neįrodė, jog santuokos metu iš savo lėšų arba savo darbu arba sutuoktinių lėšomis atliko kiosko rekonstravimo darbus, tokius L. B. teiginius teismas pripažino nepagrįstais. Sprendime teismas išsamiai ir objektyviai pasisakė apie rašytinių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl L. B. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nemotyvuoto teismo sprendimo yra visiškai nepagrįstos.

42.5.                      Nors apeliantė L. B. apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo, kad civilinę bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, įrodymus vertino selektyviai ir pan., tačiau L. B. prašymai dėl nušalinimo, skundai buvo išnagrinėti teismo pirmininko ar aukštesnės instancijos teismo bei nebuvo tenkinti. Todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, jog L. B. teiginiai dėl civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. L. B. pareiškimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo yra grindžiamas pastarosios nenaudai priimtais procesiniais sprendimais, abejonėmis ir pamąstymais, smulkiais procesinės teisės nuostatų neatitikimais, taip pat argumentu, neva teisėją ir R. B. siejo profesiniai ryšiai (nors, kaip pati nurodo, jie dirbo absoliučiai kituose fakultetuose ir sferose), tačiau šių savo teiginių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais.

 

   Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

43.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

44.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės nustatymo, įgyto turto balanso sudarymo, turto vertės nustatymo, šio turto padalijimo tvarkos ir būdo parinkimo, kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, turimų skolinių prievolių padalijimo.

45.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovė pareiškė teisme ieškinį ir priešieškinį, kur kėlė vienas kitam reikalavimus, nurodomus šios nutarties pirmoje ir šeštojoje pastraipoje. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, šalių pareikštus reikalavimus išsprendė šios nutarties 12 pastraipoje nurodomu būdu. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kur: neteisingai konstatuotas santuokos iširimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmestas atsakovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą; netinkamai padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra buvusiems sutuoktiniams; nepagrįstai atmestas atsakovės reikalavimas dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo; netenkinti atsakovės reikalavimai 1) pripažinti, kad gyvenamojo namo ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. - 57/100, 2) pripažinti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra 43/100 dalys gyvenamojo namo (dalies vertė - 53 800 Eur ), su 43/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė - 93,74 Eur), ir pastatas - kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 23 900 Eur), esantys (duomenys neskelbtini), 3) priteisti atsakovei 43/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, o ieškovui - priteisti kioską bei priteisti iš atsakovės ieškovui 14 996,87 Eur (53 800+93,74+23 900)/2-23 900) dydžio piniginę kompensaciją; teismas nepagrįstai dalį trečiojo asmens P. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų nusprendė priteisti iš atsakovės; civilinę bylą nagrinėjusi teisėja bylos nagrinėjimo metu buvo subjektyviai šališka, todėl šalių ginčas išspręstas neteisingai, skundžia atsakovė (16 t., b. l. 78-110).

46.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

              Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

47.       Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo V. B. kaltės bei priteisti jai tuo teisiniu ir faktiniu pagrindu 2 000 Eur neturtinę žalą, o ieškovas teigė, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ji visą santuokinį gyvenimą naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, tai yra nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, būdavo kviečiama policija, ieškovas nuolat buvo žeminamas draugų bei kitų šeimos narių akivaizdoje. Santuokos iširimo dėl ieškovo kaltės faktinį pagrindą atsakovė grindė tomis aplinkybėmis, jog sutuoktinis 2008 m. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs ne kartą smurtavo prieš atsakovę, dėl nevaldomo potraukio alkoholiui ieškovas nežinia kur iššvaistė 126 719,20 Lt sumą, kurią gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį žemės sklypo, atsakovei yra žinoma, kad ieškovas yra atsakovei neištikimas – susirado kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

48.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, išklausęs jų paaiškinimus teismo posėdžių metu, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų V. P., D. P., J. Š., V. B., J. U. parodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo V. B. kaltės. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada visiškai sutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytos aplinkybės

patvirtina, jog sutuoktiniai ilgą laiką gyvendami santuokoje konfliktavo, abu rašydavo pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl konfliktų šeimoje. Tačiau ikiteisminiai tyrimai, administracinės teisenos buvo nepradedami arba nutraukiami nesurinkus pakankamai duomenų. Atkreipiamas dėmesys, jog į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų sutuoktinio sužalota, taip pat nėra pateikta teismui duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovė būtų kreipusis į medikus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo, būtų registruotas priklausomybių ligų centruose. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas valdo šaunamąjį ginklą, jam yra išduotas leidimas šaunamajam ginklui laikyti. Teismas pagrįstai kritiškai vertino V. B. ir J. U. duotus parodymus, jog liudytojams žinoma, kad ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus ir smurtavo prieš atsakovę, teismo sprendimo motyvuose nurodęs, jog šių liudytojų liudijimai yra neobjektyvūs, liudytojai yra susiję su atsakove artimais ryšiais, susijusiose bylose nuolat teikė atsakovei palankius parodymus. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas turi kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką, tokiu būdu bendrus šeimos pinigus naudojo asmeninių poreikių tenkinimui, nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, bei netenkino prašymo priteisti atsakovei patirtą neturtinę žalą (skundo 40.1, 40.2 punktai).

              Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo nustatymo

49.       Atsakovė skunde teigia, jog Kauno apylinkės teismas neteisingai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino natūra buvusiems sutuoktiniams, apeliantei turėjo būti priteistas šis žemės sklypas natūra, o ieškovui priteista pinginė kompensacija iš atsakovės už dalį šio žemės sklypo. Tokią poziciją apeliantė grindžia tais argumentais, jog buvusių sutuoktinių santykiai yra blogi, dėl ko tikėtis šalių sutarimo sprendžiant klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, yra nelogiška. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog sutuoktinio reikalavimu turtas, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Kartu kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

50.       Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik pašliję buvusių sutuoktinių santykiai nesudaro pagrindo priteisti natūra ginčo žemės sklypą vienam iš sutuoktinių. Teismas sprendimo motyvuose pažymėjo, jog šalių santykiai naudojantis, valdant ar disponuojant žemės sklypo dalimis nebus esminė kliūtis įgyvendinant nuosavybės teises į turimus gretimus žemės sklypus, be to, teismo sprendimą padalinti žemės sklypą natūra lėmė ta byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė L. B. teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog neturi pinigų išmokėti ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kad atsakovė lėšų neturi tokiai išmokai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantei Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas 1 490 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už pateiktą apeliacinį skundą. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas parinko tinkamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo tarp sutuoktinių būdą, dėl to apeliacinis skundas šioje ginčo dalyje atmetamas (skundo 40.3 punktas).    

             Dėl esančių skolinių prievolių kreditoriui pripažinimo solidariomis buvusių sutuoktinių prievolėmis

51.       Atsakovė skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo. Patikslintame priešieškinyje atsakovė šioje ginčo dalyje suformulavo reikalavimus pripažinti solidaria L. B. ir V. B. prievole šiuos skolinius įsipareigojimus: 1) AB DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos (likutis 8 518,78 Eur); 2) akcinei bendrovei DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos (likutis 13 557,53 Eur).

52.       Teisėjų kolegija nustatė, jog 2008 m. liepos 29 d. AB DnB NORD bankas (dabar - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir L. B., V. B., J. B. (dabar  U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 19 983,78 Eur kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 1) (2 t., b. l. 9–17). 2008 m. liepos 29 d. AB DnB NORD bankas (Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 31 278,96 Eur kreditą vartojimo reikmėms (toliau - Kreditavimo sutartis Nr. 2) (2 t., b. l. 18–27). 2009 m. vasario 20 d. AB DnB NORD bankas (dabar - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. liepos 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo (2 t., b. l. 28–31). Už kreditų pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1, 2 grąžinimą Bankui V. B. ir L. B. bei J. B. (U.) atsako kaip solidarieji skolininkai (Kreditavimo sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 43.3. p., 51.1-51.4 p.). Pagal galiojančių ir nepakeistų sandorių sąlygas už šių kreditų grąžinimą solidariai atsakovo ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo byloje J. (B.) U.. Iš pirmiau minėtų Kreditavimo sutarčių Nr. 1, 2 bendrosios dalies 53 punkto turinio matyti, jog bankas ir kitos trys susitariančios šalys įtvirtino, kad be Banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims. Byloje banko Luminor atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad bankas nesutinka su atsakovės reikalavimu po B. santuokos nutraukimo eliminuoti iš skolininkų J. U.. Taigi, atsakovės siekis teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pakeisti skolininkų daugetą prieštarauja tiek Kreditavimo sutarties sąlygoms, tiek Banko Luminor interesams. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje ginčo dalyje, bei atmeta apeliantės teiginius, jog teismas neteisingai išsprendė atsakovės priešieškinio reikalavimą šioje ginčo dalyje (skundo 40.4 punktas).

Dėl nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį nustatymo, jo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto padalijimo tarp sutuoktinių būdo parinkimo 

53.       Atsakovė patikslintame priešieškinyje suformulavo ir bylos nagrinėjimo metu palaikė šiuos reikalavimus : nustatyti, jog atsakovės ir ieškovo nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 43/100, o R. B. – 57/100; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo, pastatą–kioską su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini).; po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo, su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių esančius (duomenys neskelbtini); išduoti teismo liudijimą – leisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, priteisti iš atsakovės ieškovui V. B. 6 879,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

54.       Kauno apylinkės teismas nurodytus priešieškinio reikalavimus atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia teismo sprendimą šioje ginčo dalyje, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimų, santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis minėtas gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas jį rekonstruojant; teismas neatskleidė civilinės bylos esmės, nes konkrečiai nepadarė išvados, kada tiksliai buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija; atsakovė pateikė įrodymus, jog namo rekonstrukcijai buvo panaudoti gauti kreditai; šalys ieškovo tėvams priklausiusiame gyvenamajame name apsigyveno iškart sudarius santuoką, t. y. 1980 metais, o namas pastatytas 1974 metais, šiame name gimė sutuoktinių duktė, šios aplinkybės įrodo, kad nurodomas turtas iš esmės pagerintas santuokos metu, atsakovės darbu (skundo 40.5 – 40.8 punktai).

55.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

56.       Teisėjų kolegija iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. B. (39/100 dalis) ir atsakovui pagal priešieškinį R. B. (61/100 dalis). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo statytojas buvo ieškovo V. B. ir atsakovo R. B. tėvas V. B., o ginčo namas pastatytas ir priimtas naudojimui 1994 m. balandžio 11 d. priėmimo aktu (15 t., b. l. 154-200, 16 t., b. l. 3-8). Nustatyta, jog ieškovas V. B. šio namo 39/100 dalis įgijo 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovas R. B. 61/100 dalis – 2003 m. birželio 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Nuosavybės teises į nurodomas gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis atsakovams perleido jų tėvai V. B. ir P. B., atsakovų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini) nurodomomis pirmiau dalims įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kauno apylinkės teismas sprendime atkreipė dėmesį, jog atsakovė neginčijo R. B. nuosavybės teisės į ginčo statinius įgijimo pagrindo, nuosavybės teisės apimties, todėl teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai nurodė, jog patikslinto priešieškinio reikalavimas perskaičiuoti ginčo turto dalis ir pripažinti, jog atsakovui R. B. tenkanti namo ir kitų statinių dalis sumažėjo nuo 61/100 iki 57/100, t. y. 4/100 dalimis, o ieškovui V. B. padidėjo atitinkamai 4/100 dalimi, netenkintinas.

57.       Patikslintame priešieškinyje atsakovė L. B. nurodė, kad ginčo namas nuo 1996 m. iki 2015 m. buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis, santuokos su ieškovu metu, laikotarpyje nuo 2000 m. iki 2014 m., buvo atlikta namo rekonstrukcija, todėl ieškovo V. B. nuosavybės teise įregistruota namo dalis pripažintina bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Atsakovė nurodo, kad dėl atliktų pagerinimų namo bendras plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikė byloje įstatymo leistinų įrodymų, jog atsakovės nurodomas namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruoti įstatymų nustatyta tvarka. Į bylą nepateikti tokie įrodymai, kaip statybos leidimas, nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektas, darbų priėmimo aktas ir kiti būtini dokumentai, kurių pagrindu atlikta rekonstrukcija būtų įteisinta Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė teigia, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m., tačiau tokie gyvenamojo namo ploto pakitimai taip pat neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įvertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė fakto, jog gyvenant santuokoje su ieškovu, sutuoktinių darbu ir bendromis lėšomis buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija.  

58.       Atsakovė L. B. patikslintą priešieškinį grindė ir tomis aplinkybėmis, kad namo ir kitų statinių rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė nepateikė byloje leistinų įstatymo įrodymų, kad pagrįsti jos teiginius, jog jos nurodomai namo rekonstrukcijai ji panaudojo asmenines ar santuokoje su ieškovu turėtas lėšas. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus apie gautas pajamas 2004-2017 metais, įrodymus apie parduotą asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, gautas iš to lėšas ir jų panaudojimą. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, taip pat byloje apklaustų liudytojų A. B., J. Š. parodymus, pagrįstai sprendė, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė aplinkybės, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų sutuoktinių lėšų ar jos asmeninių santaupų.

59.       Atsakovė savo reikalavimus pripažinti ginčo namo dalį bendrąja sutuoktinių nuosavybe grindė ir 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Pirmosios instancijos teismas pateiktos ekspertizės akto išvadas vertino sistemiškai kartu su byloje surinktų įrodymų visuma, todėl gautos ekspertizės išvadas pagrįstai vertino kritiškai. Teismo sprendime atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės akte nurodyta, kad investicijos (pagerinimai) laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. į nekilnojamąją turtą - gyvenamą namą yra 51 843,28 Eur, nors ekspertė taip pat nurodė, jog iš byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos būtent nekilnojamojo-gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams. Įrodinėdama santuokinių lėšų panaudojimą namo rekonstrukcijai atsakovė taip pat teigė, jog buvo panaudotos ir piniginės lėšos gautos pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis. Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog Kreditavimo sutartys, kurių pagrindu gautas lėšas atsakovė nurodė investavusi į Namo rekonstrukciją, buvo pasirašytos praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo atsakovės nurodomos Namo bei kitų statinių rekonstrukcijos pradžios. Ekspertizės akte taip pat nebuvo nustatyta kieno lėšomis buvo pagerintas Namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė, jog atsakovė L. B. neįrodė, kad namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta būtent atsakovės darbu, jog darbai būtų atlikti iš atsakovės ir ieškovo bendrų lėšų, tuo pagrindu atmetė reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nurodomą priešieškinyje turtą (CPK 178 straipsnis, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas tais pačiais motyvais atmetė ir atsakovės L. B. reikalavimą dėl pastato – kiosko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais atmeta apeliantės skundo argumentus, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai išsprendė priešieškinio reikalavimus dalyje dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo pagerinimo, šio turto padalijimo būdo.

                Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo.

60.       Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį trečiojo asmens P. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų nusprendė priteisti iš atsakovės. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netenkino atsakovės reikalavimo pripažinti paskolos raštelį negaliojančiu, iš esmės apgynė atsakovės teises, t. y. priėmė jai palankų sprendimą 40 000 Lt skolą pripažinti asmenine ieškovo prievole, dėl ko P. B. turėtos išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo. Nustatyta, kad priešieškinyje atsakovė suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančia 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartį, pasirašytą tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, kaip sudarytą dėl akių. Kauno apylinkės teismas minėtą ieškovės reikalavimą atmetė. CPK 93 straipsnis nustato turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Teisėjų kolegija nustatė, jog šioje ginčo dalyje ieškovas reiškė reikalavimą 40 000 Lt skolą pripažinti solidaria buvusių sutuoktinių prievole kreditorei. Skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu Kauno apylinkės teismas atmetė tiek ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl minėtos paskolos, todėl pagrįstai priteisė P. B. iš ieškovo ir atsakovės po ½ dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus šioje ginčo dalyje.  

                 Dėl apeliantės teiginio, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas

61.       Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantės netenkina Kauno apylinkės teismo teisėjos, nagrinėjusios bylą priimti procesiniai sprendimai byloje ir jos atlikti procesiniai veiksmai byloje (atsakovei 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nustatytas procesinių dokumentų trūkumas dėl V. B. individualios įmonės neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kai ieškovui analogiškas procesinių dokumentų trūkumas nebuvo nustatytas; teismas pašalino UAB Lietuvos energijos tiekimas iš trečiųjų asmenų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose teisėja šią bendrovę vis tiek nurodydavo trečiuoju asmeniu; teisėja ieškovo motinos reikalavimą nagrinėjo kartu su santuokos nutraukimo byla, o šalių dukters reikalavimą išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. 2-21396-955/2019, priėmė J. U. nepalankų sprendimą ir jo motyvams šioje santuokos nutraukimo byloje suteikė res judicata galią, taip užkirsdama galimybę atsakovei ginčyti minėtus motyvus). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Tai, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo teiginiui, jog teismas buvo šališkas. Kadangi apeliantė nepateikė konkrečių, pagrįstų įrodymų, jog bylą išnagrinėjo nešališkas teismas, darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo teisėjo nešališkumo principo.

62.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 47 – 61 pastraipose nurodomais motyvais, atsakovės L. B. apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Dėl šalių turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

63.       Nustatyta, kad apeliantei Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atidėtas 1 490 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą ši suma priteisiama valstybei iš L. B. (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis).

64.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. B. turėjo 665,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą ši suma priteisiama R. B. L. B. (CPK 98 straipsnis).

 

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

 

n u t a r i a :

        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)1 490 Eur žyminio mokesčio sumą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)  L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 665,50 turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                        Žibutė Budžienė

 

                                                                                

                                                                                Dalė Burdulienė

 

 

Arvydas Žibas


Paminėta tekste:
  • CK3 3.60 str. Santuokos nutraukimo sąlygos
  • CK
  • CK3 3.61 str. Abiejų sutuoktinių kaltė
  • 3K-3-24/2010
  • CK3 3.70 str. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK3 3.127 str. Dalijamas turtas
  • 3K-3-14/2008
  • 3K-3-523/2008
  • 2-639-955/2020
  • 2A-72-657/2021
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
  • CK3 3.90 str. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
  • 3K-3-476-916/2015
  • 3K-3-447/2012
  • 3K-3-243-969/2017
  • e2-4945-475/2020
  • CK1 1.86 str. Tariamojo sandorio negaliojimas
  • e3K-3-109-248/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CK4 4.77 str. Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-7-6/2007
  • 3K-3-2/2011
  • 3K-3-545/2012
  • 3K-3-175/2006
  • 3K-3-254/2010
  • 3K-3-398/2013
  • CK3 3.116 str. Turto padalijimo būdai
  • CPK
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės