Administracinė byla Nr. I-80-283/2018

                                              Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00118-2017-7

  Procesinių sprendimų kategorijos: 15.4.; 15.7.; 55.1.3.;  57.1.1.; 57.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 23  d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ atstovui R. J.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovei J. T.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: R. B., J. M. K., S. M., R. L.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauptė“ atstovams A. P. ir  advokatui Algimantui Kolpertui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios  akcinės bendrovės „Tatula“ skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: R. B., J. J., R. L., J. M. K., S. M., D. M., D. O., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ginupis“, „Jūros gėrybės“ ir „Kauptė“.

  Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tatula“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Tatula“, ir Bendrovė) skundu, skundo papildymu ir skundo patikslinimu (toliau – skundas) kreipėsi                      į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2017 m. kovo 14 d. rašte        Nr. 23SD-1937-(14.23.104.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadastrinių matavimų“ suformuluotą sprendimą atsisakyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalyje nustatyti neatlygintiną servitutą, kuriuo UAB „Tatula“ būtų suteikta teisė privažiuoti, prieiti prie pastato, jį eksploatuoti ( prižiūrėti ir remontuoti); 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 23SK-831-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas  Nr. 23SK-831-(14.23.110.); 3) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti matininko V. V. 2017 m. spalio 12 d. parengtą servituto planą ir jo pagrindu UAB „Tatula“ naudai nustatyti neatlygintiną servitutą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės dalyje, suteikiantį teisę privažiuoti prie pastate 3E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas - Panevėžys, (duomenys neskelbtini),  bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti. Išvardinti skundo reikalavimai nagrinėti administraciniame teisme buvo priimti 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. spalio 16 d. nutartimis (b. l. 67-68, 157-158).

UAB „Tatula“, pagrįsdama suformuluotus reikalavimus, skunde nurodė, kad pagal 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/98-0329 nuomoja 0,0132 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Šiame 1,5111 ha sklype esančiame pastate 3E1p pareiškėjai nuosavybės priklauso prekybos paskirties patalpos – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės nuomojama žemės sklypo dalis, suteikta užtikrinti patalpų eksploatavimą, ribojasi su neatlygintinu servitutu „SI“, kuris skirtas privažiuoti į žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). UAB „Tatula“ nurodė, kad į parduotuvės patalpas patenkama per pastato 3E1p pietinėje dalyje pristatytą priestatą. Teigė, kad 1996 metų ir 2017 metų žemės sklypo planuose privažiavimas ir patekimas prie šio įėjimo į parduotuvę  servitutiniu keliu nebuvo numatytas. Kadangi nuo statinio iki servitutinio kelio tėra apie 0,7 m, todėl pareiškėja siekia, kad būtų nustatyti servitutai, kurie užtikrintų teisę tinkamai eksploatuoti parduotuvės patalpas. Pareiškėjos vertinimu, tokių servitutų nustatymas yra NŽT Panevėžio skyriui priskirta pareiga. UAB „Tatula“ nurodė, kad UAB „Kauptė“ atliktuose kadastro duomenų pakeitimuose nenurodyti duomenys apie bendrą pravažiavimą (kelią) tarp Ukmergės ir Vilniaus gatvėse esančių vartų. Tai riboja pareiškėjos teises naudotis sklype esančiais visais bendrais pravažiavimais ir praėjimais, kurie būtini naudojant UAB „Tatula“ priklausančias parduotuvės patalpas. UAB „Tatula“ tvirtino, kad Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110.) yra neteisėtas, kadangi NŽT Panevėžio skyrius pirmiausia turėjo išspręsti pareiškėjos prašymą ir nustatyti jos pageidaujamą servitutą, be to, šiuo sprendimu patvirtintame sklypo plane nėra nurodyti kartografiniai duomenys apie bendrai naudojamą kelią ir žemės sklypo naudotojų susitarimą apie bendrai naudojamus privažiavimus. Be to, UAB „Tatula“ teigė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojai (nuomininkai ir bendraturčiai) nėra įstatymo nustatyta tvarka susitarę dėl jo naudojimosi tvarkos, neturi sudarę jokių rašytinių susitarimų šiuo klausimu. Pareiškėja vertino, kad sklypo plano pagrindu parengta schema nėra patvirtinta, ji nėra privaloma ir įpareigojanti. UAB „Tatula“ nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojai, naudodamiesi šiame sklype esančiais pravažiavimais ir pėsčiųjų takais, nesilaikė jokios tvarkos, be to, kai kuriais atvejais (statybos, rekonstrukcijos, statinio išorės ir komunikacijų  remonto, prekių ir įrangos iškrovimo) 4 m pločio servitutinis pravažiavimas nėra pakankamas. Todėl NŽT Panevėžio skyrius privalo spręsti dėl servitutų nustatymo neužstatytoje statiniais ir faktiškai naudojamoje valstybinės žemės teritorijoje. Pareiškėja akcentavo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojai nenori susitarti dėl naudojimosi bendromis sklypo dalimis tvarkos (b. l. 2-4, 48-49, 141-147)

Teismo posėdyje UAB „Tatula“ atstovas R. J. prašė tenkinti skundo reikalavimus, remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir motyvais. Teikdamas paaiškinimus,            R. J. pabrėžė, kad jo vadovaujama Bendrovė naudojasi svetimu turtu – valstybei priklausančio žemės sklypo dalimi, todėl pareiškėjos pageidaujami servitutai gali ir turi būti nustatyti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio   skyrius atsiliepimais prašė UAB „Tatula“ skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. NŽT Panevėžio skyrius atsiliepimuose pažymėjo, kad 1,5111 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta tvarka suformuotas ir 1995 m. vasario 10 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. NŽT Panevėžio skyrius pabrėžė, kad šio žemės sklypo išorinės ribos nekeičiamos, o prie UAB „Tatula“ nuosavybės teise valdomų patalpų (parduotuvės) atskiras žemės sklypas neformuojamas. Teigė, kad Bendrovei priklausančiai parduotuvei eksploatuoti ir jos savarankiškam funkcionavimui užtikrinti buvo išskirta atskira žemės sklypo dalis, ir tai atsispindi su pareiškėja sudarytoje nuomos sutartyje bei prie jos pridėtame žemės sklypo plane. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu Nr. 23SK-831-(14.23.110.) buvo patvirtinti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, surinkti UAB „Kauptė“, nuosavybės teise valdančios turgavietės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iniciatyva ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktu. NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kokie žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą,  tarp jų duomenys apie žemės sklypui nustatytus servitutus nenurodyti. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nebuvo pertvarkomas. NŽT Panevėžio skyrius akcentavo, kad pagal Sprendimu Nr. 23SK-831-(14.23.110.) patvirtintus duomenis, UAB „Tatula“ nuomojama valstybinės žemės dalis nebuvo nepakeista, pareiškėjai išliko ta pati, jau 21 metus naudojama žemės sklypo teritorija, jai ir toliau yra užtikrintas patekimas prie parduotuvės patalpų. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnyje, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo administraciniu aktu nustatyti UAB „Tatula“ pageidaujamų servitutų. NŽT Panevėžio skyrius paaiškino, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 222ž buvo nustatyti du kelio servitutai (0,0624 ha ir 0,0207 ha ploto), kurie užtikrina privažiavimą prie gretimų žemės sklypų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie servitutai buvo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie buvo žinomi ir aptarti 1998 m. birželio 3 d. sudarant su UAB „Tatula“ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/98-0329, kuria ir buvo užtikrinti Bendrovės, kaip patalpų savininkės, teisės ir interesai (b. l. 73-76, 185-189).

Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovė J. T., iš esmės pakartojusi atsiliepimuose pateiktus argumentus ir motyvus, prašė UAB „Tatula“ skundą atmesti. Naujų papildomų paaiškinimų NŽT Panevėžio skyriaus atstovė nepateikė.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. J.,  D. M., D. O. bei UAB „Ginupis“ ir UAB „Jūros gėrybės“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Išvardinti bylos proceso dalyviai atsiliepimų į UAB „Tatula“ reikalavimus nepateikė.

Teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys R. B., R. L., J. M. K. ir S. M. prašė netenkinti skundo reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad ginčijamas Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110) jų teisių ir interesų nepažeidžia. R. L. paaiškino, kad servitutu „SI“ užtikrintas patekimas į jam priklausantį žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jame stovintį statinį. J. M. K. ir S. M. paaiškino, kad servitutas „SII“ užtikrina teisę patekti į joms priklausantį žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas UAB „Kauptė“ atsiliepimais prašė UAB „Tatula“ reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. UAB „Kauptė“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 23 straipsnio, CK 4.124 straipsnio nuostatų aiškinimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtino, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo NŽT Panevėžio skyriaus priimamu administraciniu aktu nustatyti pareiškėjos prašomus servitutus. UAB „Kauptė“ pažymėjo, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika ir trys fiziniai asmenys, o Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis pagal nustatyta tvarka sudarytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuomos sutartis numojama fiziniam asmeniui ir 4 ūkio subjektams, tarp jų - UAB „Kauptė“ ir UAB „Tatula“. UAB „Kauptė“, remdamasi duomenimis apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymą ir naudojimą, vertino, kad tarp UAB „Tatula“ ir Lietuvos Respublikos bei tarp UAB „Tatula“ ir kitų žemės sklypo naudotojų yra susiklostę civilinio pobūdžio santykiai. UAB „Kauptė“, remdamasi CK normomis, reguliuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą ir disponavimą, tvirtino, kad visi tarp šių subjektų kylantys ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme. UAB „Kauptė“, remdamasi tuo, jog tarp UAB „Tatula“ ir NŽT Panevėžio skyriaus yra susiklostę sutartiniai žemės nuomos santykiai, akcentavo, kad pareiškėjos prašomi servitutai negali būti nustatyti. UAB „Kauptė“ pabrėžė, kad pareiškėja ir šiuo metu turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriai prašo nustatyti servitutus (b. l. 88-92, 160-165).

Teismo posėdyje UAB „Kauptė“ atstovai advokatas A. Kolpertas ir A. P. prašė UAB „Tatula“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teikdamas paaiškinimus, UAB „Kauptė“ atstovas advokatas A. Kolpertas pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus bei rėmėsi nurodytu teisės normų aiškinimu. Advokatas A. Kolpertas pabrėžė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatyti tik Žemės įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis, kurių nagrinėjamu atveju nėra.

UAB „Kauptė“ atstovė A. P. pritarė pateiktiems advokato A. Kolperto paaiškinimams ir papildomų  paaiškinimų neteikė.

Skundas atmetamas.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys, valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartys ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1,5111 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdas, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), 0,0132 ha ploto  dalį pagal 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/98-0329 nuomoja UAB „Tatula“; 1,2749 ha ploto dalį – UAB „Kauptė“ pagal 1998 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/98-0148; 0,0644 ha ploto dalį – UAB „Jūros gėrybės“ pagal 1999 m. birželio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/99-0246; 0,0322 ha ploto dalį – UAB Ginupis“ pagal 1998 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/98-0486; 0,0688 ha ploto dalį – D. M. pagal 1998 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/98-0149.

Be to, byloje nustatyta, kad nuosavybės teisėmis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14563/15111 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, jas valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; šio žemės sklypo 136/15111 dalys – D. O. pagal 2003 m. lapkričio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16169(P27/03-0151); 136/15111 dalys – R. B. pagal 2003 m. spalio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14850, o 276/15111 dalys – J. J. pagal 1994 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį  Nr. 24259 (b. l. 21-26, 55-66, 79-87, 96-113).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyti UAB „Kauptė“ nuosavybės teise priklausantys prekybos paskirties pastatai – turgavietės pastatai ir paviljonai, inžinieriniai statiniai - stoginės (b. l. 96-113); šiame žemės sklype stovinčiame pastate 3E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios bendro 62,85 m2 ploto negyvenamosios patalpos – parduotuvė nuosavybės teise priklauso UAB „Tatula“ (b. l. 14-16).

Be to, nagrinėjant bylą, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje ribojasi su R. L. nuosavybės teise priklausančiu komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas - Panevėžys, (duomenys neskelbtini) ir kuriame stovi šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis prekybos paviljonas 9E2ž, o pietrytinėje dalyje  - su J. M. K. ir S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas -  Panevėžys, (duomenys neskelbtini) (b. l. 114-116). Nekilnojamojo turto registro duomenys, bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti ir teismo posėdyje pateikti paaiškinimai patvirtina, kad užtikrinant patekimą į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie juose esančių pastatų, Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 222ž  žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, buvo nustatyti du servitutai: servitutas „I“, suteikiantis teisę naudotis  0,0624 ha ploto pravažiavimu,  bei servitutas „II“, suteikiantis teisę naudotis 0,0207 ha ploto praėjimu ir pravažiavimu; Nekilnojamojo turto registre  nurodyti servitutai buvo įregistruoti 1998 m. kovo 27 d. (b. l. 24, 114, 116).

Vieši duomenys iš informacinės sistemos „Infostatyba“ patvirtina, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija yra išdavusi UAB „Kauptė“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-51-170721-00119 (registruotas 2017 m. liepos 21 d.). UAB „Kauptė“ pagal šį statybos leidimą vykdo senų statinių griovimą bei naujų statinių statybą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Kauptė‘, užbaigusi statybą, 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. įregistravo nuosavybės teises į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naujai pastatytus statinius (b. l. 96-113).

Be to, UAB „Kauptė“, parengusi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, ją pateikė NŽT Panevėžio skyriui, kuris 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo  Nr. 23SK-831-(14.23.110.) 1-uoju punktu šią bylą patvirtino bei nustatė, kad ji laikoma neatskiriama nurodyto sprendimo dalimi. NŽT Panevėžio skyrius šio sprendimo 2-uoju punktu  nustatė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlieka Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 222ž nustatyti du kelio servitutai (tarnaujantys), suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis: 0,0624 ha ploto servitutas „S1“ ir 0,0207 ha ploto servitutas „S2“ (b. l. 50).

UAB „Tatula“ atstovas R. J. 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė: 1) pateikti informaciją apie žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo darbus, projekto tikslus, užsakovus; 2) nustatyta tvarka suformuoti sklypą, reikalingą parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, prie jos privažiuoti, patikslinti servitutus bendrai naudojamiems keliams bei tuo pagrindu padaryti 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą (b. l. 7).

NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 23SD-1937-(14.23.104.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadastrinių matavimų“, atsakydamas į  pareiškėjos prašymą dėl informacijos suteikimo, pateikė duomenis apie UAB „Kauptė“ užsakymu atliekamus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų procedūras. NŽT Panevėžio skyrius, atsakydamas į prašymą suformuoti atskirą žemės sklypą, nurodė, kad pareiškėja prie jai priklausančios parduotuvės naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0132 ha ploto dalimi, kuri nuomojama pagal 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/98-0392 ir tuometinio UAB „Tatula“ vadovo pasirašytą žemės sklypo planą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad šiame plane yra išskirta žemės sklypo dalis, užtikrinanti statinio funkcionavimą, be to, plane yra numatytas patekimas (privažiavimas) į kiekvienam statiniui eksploatuoti skirtą atskirą žemės sklypo dalį ir į pareiškėjos priklausančią parduotuvę. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu „SI“, užtikrinančiu teisę privažiuoti transporto priemonėmis prie žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), naudojasi ir UAB „Tatula“ (b. l. 8). 

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus pareigos administraciniu aktu valstybinės žemės  sklypo dalies nuomininko naudai nustatyti neatlygintinus servitutus, suteikiančius teisę privažiuoti prie šiam asmeniui priklausančių patalpų bei teisę į jas tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, bei ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus administracinio sprendimo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Įvertinus UAB „Tatula“ skunde išdėstytus ir jos atstovo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis jos užsakymu parengtu servituto planu, administraciniu aktu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų neatlygintinus 352 m2 ploto servitutus, suteikiančius Bendrovei teisę privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančių ir ūkinėje veikloje naudojamos parduotuvės bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti.

Sprendžiant, ar UAB „Tatula“, kaip nekilnojamojo daikto - prekybos patalpų (parduotuvės) savininkė ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0132 ha ploto dalies nuomininkė, turi teisę reikalauti, kad  administraciniu aktu šiame žemės sklype būtų nustatyti jos pageidaujami servitutai, atsižvelgiama į teisminėje praktikoje suformuotą servitutus reguliuojančių normų aiškinimą.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje servitutas  apibrėžiamas kaip  teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, žemės servitutas – tai teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai (2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-598/207, 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – ir administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje, žemės servitutus administraciniu aktu nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Atvejai, kada administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustatomi servitutai, išvardinti Žemės įstatymo 2 dalies (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 ir 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 1-5 punktuose. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

Minėta, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta tvarka suformuotas  ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir trims fiziniams asmenims; Lietuvos valstybei priklausanti žemės sklypo dalis pagal nustatyta tvarka sudarytas ir galiojančias žemės nuomos sutartis nuomojama keturiems juridiniams asmenims  ir fiziniam asmeniui.

Atsižvelgus į nustatytus duomenis, sprendžiant dėl UAB „Tatula“ prašomų administraciniu aktu nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutų, taikomi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies  (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 ir 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 3 ir 4 punktai bei Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktai. Pagal šiose teisės normose įtvirtintas iš esmės analogiškas nuostatas, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: a) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; b) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog aukščiau paminėtais atvejais kelio servitutas ir servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, nustatomas, užtikrinant bendrus visuomenės poreikius: prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; tiesti bendrojo naudojimo požemines ir antžemines komunikacijas, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Įvertinus UAB „Tatula“ skunde išdėstytus ir teismo posėdyje jos atstovo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėja siekia, kad nustatant administraciniu aktu kelio ir kitus servitutus, tokiu būdu būtų užtikrinti išimtinai Bendrovės, kaip verslo subjekto, privatūs interesai ir teisės, susijusios su prekybos patalpų-parduotuvės, esančios pastate 3E1p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimu ūkinėje veikloje.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad UAB „Tatula“ reikalavimas įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių pagal matininko V. V. 2017 m. spalio 12 d. parengtą  servituto planą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti prie parduotuvės patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate 3E1p, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, yra teisiškai nepagrįstas ir atmetamas.

Nustačius, kad UAB „Tatula“  neturi teisės reikalauti administraciniu aktu išnuomotame valstybinės žemės sklype nustatyti kelio ir kitus servitutus, konstatuojama, kad nėra pagrindo naikinti kaip neteisėto ir nepagrįsto NŽT Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 14 d. rašte Nr. 23SD-1937(14.23.104.) suformuluoto sprendimo, kuriuo atsisakyta žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį UAB „Tatula“ teisę privažiuoti, prieiti prie pastato ir jį eksploatuoti (prižiūrėti ir remontuoti). Be to, nustačius, kad pareiškėjos reikalavimas administraciniu aktu išnuomotame valstybinės žemės sklype nustatyti kelio ir kitus servitutus nepagrįstas, atmetami UAB „Tatula“  skundo argumentai, jog NŽT Panevėžio skyrius neturėjo teisės priimti Sprendimo Nr. 23SK-831-(14.23.110.), prieš tai nenustatęs pareiškėjos prašomų servitutų.

Teismas, spręsdamas dėl UAB „Tatula“ reikalavimo teisės administraciniu aktu nustatyti servitutus, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami taikant įvairius įstatymui neprieštaraujančius būdus,  ne tik servituto teisę. Lietuvos Aukščiausiasis  Teismas yra nurodęs, nekilnojamojo turto savininkai, laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis, gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių - užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos (2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220/2481/2017).

Minėta, kad UAB „Tatula“ nuosavybės teise valdo prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate 3E1p, stovinčiame pareiškėjai nepriklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į 1998 m. birželio 3 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 27/89-0329 sąlygas ir 1996 m. gruodžio 18 d. parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano duomenis, daroma išvada, kad  UAB „Tatula“, siekdama užtikrinti savo interesus pagal paskirtį naudoti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą (prekybos patalpas), su valstybės įgaliota institucija susitarė bei sudarė ilgalaikę (iki 2048 m. gegužės 20 d.) valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Aukščiau nurodyto žemės sklypo plano duomenimis, UAB „Tatula“ įgaliotas asmuo planą pasirašė 1996 m. gruodžio 17 d.; pareiškėjai atskirai skirta naudoti 127 m2 žemės sklypo teritorija, plane pažymėta skaitmenimis (43, 44, 45 ir 46) ir indeksu „6“; bendrai naudotis skirta 5 m2; bendrai naudojamos sklypo teritorijos pažymėtos, nurodant jose kiekvienam iš naudotojų priskirtus indeksus (b. l. 117).

Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimais, daroma išvada, kad tarp UAB „Tatula“ ir NŽT Panevėžio skyriaus, taip pat tarp UAB „Tatula“ ir kitų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkų bei šio sklypo tam tikrų dalių savininkų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties visi ginčai, kurie kyla tarp UAB „Tatula“ ir NŽT Panevėžio skyriaus dėl galiojančios valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties sąlygų vykdymo, šios sutarties sąlygų laikymosi ir jų pakeitimo bei tarp UAB „Tatula“ ir kitų žemės sklypo dalių naudotojų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir sąlygų, turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

UAB „Tatula“ atstovas, pagrįsdamas teiginį, kad NŽT Panevėžio skyriaus Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110.) pažeidžia pareiškėjos teises, nurodė, kad šiuo administraciniu aktu nebuvo patvirtinti duomenys apie žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus servitutus ir bendro naudojimo teritorijas. Vertinant šiuos teiginius, vadovaujamasi teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų sąvoką, jų surinkimą, įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir kitus klausimus.

Pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžimą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Sąrašas  žemės sklypų kadastro duomenų, kurie  įrašomi į  Nekilnojamojo turto kadastrą,  pateiktas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Nurodyto straipsnio 3 dalis nurodo, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas ir nekilnojamajam daiktui nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Pagal Kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.  Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Nurodytos teisės normų nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – Nuostatai), patvirtintus  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Nuostatų 14 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Kadastro įstatymo 6 straipsnyje. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522. Šių taisyklių 15 punkte yra nurodyta , kokie veiksmai atliekami vykdant žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Nuostatų 32.1.3 punkte nurodyta, kokios faktinės žemės naudmenos kartografuojamos kadastrinių matavimų metu vietovėje, tarp jų - užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė); transporto inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos),  kiti keliai,  kurie nesuformuoti kaip statiniai. Nuostatų  32.1.4 punktas numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai. Nuostatų 51 punktas numato, kad fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą, kartografuojamos žemės naudmenos, kurių reikia žemės kadastro duomenims, nurodytiems Kadastro įstatymo 6 straipsnyje, nustatyti, ir fiksuojami kiti pakitimai. Pagal Taisyklių 15 punktą, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, be kitų  darbų, geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip trys kiekviename sklype esančio pastato, išskyrus laikino pastato, kertės (15.2 punktas);  kartografuojami žemės naudmenų kontūrai (15.3 punktas); pažymimi plane objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami tų teritorijų plotai (15.4 punktas); matuojami ir plane pažymimi statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai (15.5 punktas).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog nustatant ar tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis, būtų surinkti duomenys apie žemės sklypui nustatytus servitutus ir bendro naudojimo teritorijas.

Minėta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintini kelio servitutai „SI“ (0,0624 ha ploto, leidžiantis naudotis 624 m2  pravažiavimu) ir „SII“(0,0207 ha ploto, leidžiantis naudotis 207 m2 praėjimu ir pravažiavimu) buvo nustatyti Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 222ž (b. l. 21-26). Šie  servitutai pažymėti ir aprašyti UAB „Nivelyras“ parengtame ir žemės naudotojų pasirašytame plane (b. l. 117); susitarimas su  UAB „Tatula“ dėl servitutų naudojimo įtvirtintas valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N27/98-0329 11 punkte. Įvertinus Sprendimo Nr. 23SK-831-(14.23.110.) 2 punkto turinį, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyrius ankstesniu administraciniu sprendimu  nustatytų servitutų turinio nepakeitė ir šių servituto apimties neišplėtė. 

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110.), kuriuo patvirtinti  žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Kauptė“ užsakymu parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pažeidžia UAB „Tatula“, kaip 0,0132 ha ploto žemės sklypo dalies nuomininkės,  teises ir teisėtus interesus.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetą, sprendžiama, kad UAB „Tatula“ skundo reikalavimai nepagrįsti ir atmetami.

UAB „Kauptė“ prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 91, 165).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą,  o šio straipsnio 3 dalis - kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismas sprendžia, kad atmetus UAB „Tatula“ skundą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauptė“ teisės ir teisėti interesai. Dėl šios priežasties UAB „Kauptė“ turi teisę į turėtų advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimą.

UAB „Kauptė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. su advokatu A. Kolpertu sudarė atstovavimo administracinėje byloje Nr. I-469-283/2017 sutartį (b. l. 93). Advokatas A. Kolpertas 2017 m. rugpjūčio 7 d.  parengė atsiliepimą į UAB „Tatula“ skundą, o 2017 m. spalio 24 d. – atsiliepimą į patikslintą skundą, šiuos procesinius dokumentus UAB „Kauptė“ pateikė teismui (b. l. 88, 160). Advokato A. Kolperto 2017 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 89 ir 2017 m. spalio 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 110 duomenimis, UAB „Kauptė“ už nurodytų procesinių dokumentų parengimą atstovui sumokėjo 900,00 Eur  (b. l. 94-95, 166-167).

Sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgus į šių rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus, daroma išvada, kad UAB „Kauptė“ turėtos 900,00 Eur advokato darbo už procesinių dokumentų parengimą išlaidos nustatytų dydžių neviršija.

Esant nurodytoms aplinkybėms, UAB „Kauptė“ prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių  bylų teisenos įstatymo 40-41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio   skyriui,  tretiesiems suinteresuotiems asmenims: R. B., J.  J., R. L., J. M. K., S. M., D. M., D. O., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ginupis“, Jūros gėrybės“ ir „Kauptė“.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“, į. k. 247637810, 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 euro centų) uždarajai akcinei bendrovei „Kauptė“ turėtoms advokato darbo apmokėjimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas  Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio  teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos:                                                                    Nijolė Čekanauskienė

                                                                                  Dalia Pranckienė

            Dalytė Zlatkuvienė