Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-520-684-12].doc
Bylos nr.: AS-520-684-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-684/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02138-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2; 79.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėja N. Z. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) sprendimą atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui ir įpareigoti atsakovą išduoti pritarimą paprastojo remonto aprašui, parengtam tik pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 26 dalį.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai N. Z. terminą iki 2012 m. rugsėjo 4 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas dėl konkretaus sprendimo, kurį prašo panaikinti (nurodyti prašomo panaikinti sprendimo datą ir numerį) bei pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

 

Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito originalą, o 2012 m. rugsėjo 3 d. – patikslintą skundą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos N. Z. skundą laikė nepaduotu ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais bei 2012 m. rugpjūčio 22 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. rugsėjo 3 d. pateiktu patikslintu skundu kėlė analogišką reikalavimą kaip ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame skunde, t. y. prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui ir įpareigoti atsakovą išduoti pritarimą paprastojo remonto aprašui, parengtam tik pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 26 dalį.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas, todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja N. Z. 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, t. y. nesuformulavo reikalavimo dėl konkretaus sprendimo, kurį prašo panaikinti (nenurodė prašomo panaikinti sprendimo datos ir numerio), todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

 

III.

 

Pareiškėja N. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti nagrinėti jos patikslintą 2012 m. rugsėjo 3 d. skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti atsakovo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto projektui; 2) įpareigoti atsakovą išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto projektui.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. pateiktu patikslintu skundu pašalino teismo nurodytus procesinio dokumento trūkumus: atsakovu nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikė skundžiamo sprendimo ir kitų įrodymų originalus ir (arba) patvirtintas kopijas bei sumokėjo žyminį mokestį, taip pat patikslino reikalavimus, nurodydama, kad pareiškėja prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pritarimą buto vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui.

Pareiškėja pabrėžė, jog skunde nurodė, kad „kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją <...> su prašymu išduoti rašytinį pritarimą buto šildymo būdo keitimo paprastojo remonto darbų aprašui. Atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą pritarti pateiktam paprastojo remonto aprašui, tačiau 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) atsisakė išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui, nurodydamas, kad pareiškėja neįvykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų, kurie, kaip „juridinis faktas“, yra privalomi rengiant paprastojo remonto aprašą“. Todėl pareiškėja skunde prašė teismo panaikinti atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui kaip neteisėtą ir nepagristą ir įpareigoti atsakovą išduoti pritarimą buto vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui, parengtam tik pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 26 dalį. Pažymėjo, kad prie skundo pridėjo skundžiamą atsakovo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8).

Daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria konstatuota, jog pateiktas pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio reikalavimų, ir nutartis, kuria konstatuota, jog pateiktu patikslintu skundu teismo nustatyti skundo trūkumai yra nepašalinti, yra nepagrįsta, nes pareiškėja minėtą trūkumą pašalino. Mano, kad pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 3 d. skunde pateikta informacija bei įrodymai yra minimaliai pakankami ginčo dalykui ir pagrindui bei kitoms aplinkybėms, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą, preliminariai nustatyti.

Pareiškėja teigia, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. skunde yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėja: 1) skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8); 2) prašo įpareigoti atsakovą išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto projektui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė trūkumus tik dėl pirmojo reikalavimo. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ne tik dėl pirmojo reikalavimo, bet ir dėl antrojo reikalavimo.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N575-6139/2010 nurodė, kad formalios priežastys negali būti pagrindu nepriimti skundo, jei pačiame skunde pateikta informacija bei įrodymai yra pakankami ginčo dalykui ir pagrindui bei kitoms aplinkybėms, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą, preliminariai nustatyti. Taip pat pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 21 d. byloje Nr. 1-4074-624/2012 yra priimtas nagrinėti analogiškas tiek savo turiniu, tiek savo forma skundas (pareiškėjai – A. S. ir B. S., atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja N. Z. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai tuo pagrindu, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų. Byloje turi būti nustatyta, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Pabrėžtina, jog šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog būdamas nešališku teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009), todėl ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pasisakė dėl pareiškėjos skundo trūkumų: nurodė pareiškėjai pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas dėl konkretaus sprendimo, kurį prašo panaikinti (nurodyti prašomo panaikinti sprendimo datą ir numerį), bei pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (b. l. 28). Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, o 2012 m. rugsėjo 3 d. – patikslintą skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja N. Z. 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, t. y. nesuformulavo reikalavimo dėl konkretaus sprendimo, kurį prašo panaikinti (nenurodė prašomo panaikinti sprendimo datos ir numerio), todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina.

Nors pareiškėja 2012 m. rugsėjo 3 d. pateiktu patikslintu skundu kėlė analogišką reikalavimą kaip ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame skunde, t. y. prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui ir įpareigoti atsakovą išduoti pritarimą paprastojo remonto aprašui, parengtam tik pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 26 dalį, ir formuluodama skundo reikalavimą konkrečiai neįvardijo skundžiamo sprendimo datos ir numerio, tačiau, kaip matyti iš paties patikslinto skundo turinio, jame yra įvardytas atsakovo 2012 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8), be to, jis, kaip priedas, pridėtas prie skundo. Pažymėtina, kad skunde pareiškėja nurodo tik šį atsakovo sprendimą, be to, tik šis sprendimas yra pridėtas prie skundo, todėl iš pareiškėjos skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo yra akivaizdu, kad pareiškėja skundžia atsakovo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8). Be to, pareiškėja atskirajame skunde patvirtina, kad prašo panaikinti būtent šį atsakovo sprendimą.

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiškėjos skundo trūkumas yra formalus, pažymi, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo pareiškėjos pateiktą skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėja patikslintame skunde įvardijo skundžiamą atsakovo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8), be to, jį, kaip priedą, pridėjo prie skundo (b. l. 34, 38, 39), todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti skundą dėl formalių trūkumų, t. y. tik dėl to, kad formuluodama skundo reikalavimą pareiškėja konkrečiai neįvardijo skundžiamo sprendimo datos ir numerio, nors atsakovo 2012 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) yra įvardytas patikslintame skunde, neatitiktų anksčiau nurodytų principų. Priešingas situacijos vertinimas leistų formaliais pagrindais atsisakyti ginti pareiškėjos teises.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti formalūs pareiškėjos skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos N. Z. skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos N. Z. atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jos patikslintą 2012 m. rugsėjo 3 d. skundą netenkintinas, nes pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas.

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos N. Z. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                      Laimutis Alechnavičius

 

 

Dalia Višinskienė

 

 

Virginija Volskienė