Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-337-280/2011
teisėja Dalia Stankevičiūtė Proceso Nr. 2-32-3-00369-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija:
30.10;99.3;121.15;121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos ... d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),
sekretoriaujant
dalyvaujant
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kazio Vytauto Židonio teisių perėmėjų Jadvygos Židonienės, Aušros Židonytės, Giedriaus Židonio apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Stasės Juzėnienės, Povilo Juzėno ieškinį atsakovui Kaziui Vytautui Židoniui, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl teisės disponuoti turtu pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo K.V. Židonio priešieškinį dėl komisijos, pripažinusios tinkamu naudoti statinį, akto panaikinimo, įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatyto statinio dalį, ir
n u s t a t ė:
ieškovai S. Juzėnienė ir P. Juzėnas prašė: 1) pripažinti, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 85/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas plane – 1A1m, su priestatais 3a1p, 4a1p, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste; atsakovui Kaziui Vytautui Židoniui priklauso 15/100 minėto pastato su priestatais dalių; 2) atsakovo Kazio Vytauto Židonio atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre rekonstruotą ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas 1A1m su rūsiu R, pastoge M, priestatu 3a1p ir veranda 4a1p (esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste) pripažinti nepagrįstu ir leisti rekonstruotą pastato dalį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atsakovo K.V.Židonio sutikimo; 3) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas plane 1A1m, su priestatais, esančiu Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, tvarką - Stasei Juzėnienei ir Povilui Juozėnui paskirti naudotis šio pastato dalimis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: R-1 (2,18 kv. m.), R-2 (10,21 kv. m.), R-3 (6,52 kv. m.), R-4 (6,37 kv. m.), R-5 (34,55 kv. m.), R-6 (5,66 kv. m.), 1-5 (4,90 kv. m.), 1-6 (34,03 kv. m.), 1-7 (19,32 kv. m.), 1-8 (3,50 kv. m.), 1-9 (3,14 kv. m.), 1-10 (1,84 kv. m.), 1-11 (4,13 kv. m.), 1-12 (13,01 kv. m.), 1-13 (0,86 kv. m.), 1-14 (12,93 kv. m.), 1-15 (15,86 kv. m.), 1-16 (13,95 kv. m.), 1-17 (19,57 kv. m.),1-18 (12,65 kv. m.), 1-19 (30,80 kv. m.), iš viso – 251,08 kv. m. patalpomis; Kaziui Vytautui Židoniui paskirti naudotis šio pastato dalimis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: 1-2 (18,60 kv. m.), 1-3 (10,57 kv. m.), 1-4 (9,98 kv. m.), iš viso – 39,15 kv. m. patalpomis; Stasė Juzėnienė, Povilas Juzėnas ir Kazys Vytautas Židonis bendrai naudojasi pastato patalpomis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: 1-1 (8,92 kv. m.), 1-5 (4,90 kv. m.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-03 su visais reikiamais dokumentais kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ Panevėžio filialą, kad įregistruoti rekonstruotos nekilnojamojo turto dalies pakeitimus, tačiau 2009-02-11 prašymas buvo atmestas, kadangi nepateiktas K. V. Židonio prašymas. Nurodė, kad 1984-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Petrui Židoniui pardavė ½ gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės 10, Pasvalyje. Jam mirus, nekilnojamąjį turtą 1987-06-10 paveldėjo atsakovo motina Anelė Židonienė. Pastarajai mirus, 2007 metais turtą paveldėjo atsakovas – Kazys Vytautas Židonis. Teigia, kad 1987 metais gavo rašytinį A. Židonienės sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ūkinio pastato statybos, buvo padaryti gyvenamo namo rekonstrukcijos, ūkinių pastatų statybos projektai, gautas reikiamas leidimas ir pradėti rekonstrukcijos darbai. A.Židonienė gavo ieškovės sutikimą dėl kitos namo dalies rekonstrukcijos, gavo reikiamą leidimą. A.Židonienė rekonstrukcijos darbus pradėjo, bet jų nebaigė. 1990 m. darbus baigė, Panevėžio inventorizacijos biuras atliko matavimus. 1997 m. rugpjūčio mėn. rekonstrukcijos projektas buvo papildytas ir prie jiems priklausančios namo dalies, ant jiems priklausančios žemės buvo pastatytas 4,13 kv. m. priestatas. Priestato statybai buvo parengtas projektas, jis buvo suderintas.
Atsakovas V. Židonis pateikė priešieškinį ir prašė panaikinti 2009-01-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos 2009-01-26 aktą dėl statinio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, pripažinimo tinkamu naudoti ir įpareigoti ieškovus S.Juzėnienę bei P.Juzėną nugriauti be statybos leidimo, neteisėtai pastatytą gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, mūrinę dalį, pastatytą vietoj patalpų, Nekilnojamojo turto registre pažymėtų indeksais 2-1, 2-2-, 2-3, 2-4, iš dalies vietoje 2-5, 1-1, taip pat priestatą 3a1p ir verandą 4a1p; bei priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai, rekonstruodami namą, faktiškai pastatė naują pastatą, dalį atsakovo patalpų pasisavino ir nugriovė; pastatė aukštesnį pastatą, nėra bendrų komunikacijų, todėl yra gadinama atsakovo nuosavybė. Atsakovas nebuvo davęs ieškovams sutikimo rekonstruoti gyvenamo namo dalį, statyti priestatą, verandą. 1987 m. A.Židonienė pasirašė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos, tačiau iš viso neaišku, ar tuometinė namo savininkė matė parengtus projektus, ar būtent tie projektai A.Židonienei buvo pateikti. 1987 m. buvo duotas leidimas namo rekonstrukcijos darbams, bet 1990 metais buvo atlikta tik dalis darbų; ieškovai nepateikė jokio dokumento apie tai, kad 1990 metais baigti darbai buvo įteisinti kaip užbaigti. 1997 metais ieškovai be bendraturčio sutikimo ir reikiamų leidimų pastatė verandą. Byloje yra pateikti kadastrinių matavimų dokumentai, bet dokumentuose nurodyti duomenys, planai neatitinka 1987 m. projektų, atitinka 1997 m. projektus. Tai įrodo, jog 1997 m. statybos darbai buvo atlikti neturint bendraturčio sutikimo, neturint statybos leidimo. Ieškovai neturėjo ir neturi atsakovo sutikimo dėl rekonstrukcijos, statybos darbų atlikimo, neturi reikiamų statybos leidimų, todėl komisija 2009-01-26 negalėjo surašyti statinių tinkamumo naudoti akto. Atsakingi už vykdomas statybas asmenys iš viso netyrė namo rekonstrukcijos aplinkybių, nestudijavo pirminių projektų, nėra jokių dokumentų apie 1990 metais baigtus darbus, nebuvo pateikti leidimai dėl 1997 m. vykdytų statybų, pažeista statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, todėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas yra neteisėtas.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-02-11 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad 1982-05-04 S. Juzėnienė Petrui Židoniui pardavė ½ dalį gyvenamojo namo 1A1/m su terasa, ½ dalį ūkio pastatų ir kiemo įrenginių. Ši nekilnojamąjį turtą 1987-06-10 paveldėjo Anelė Židonienė, kuri nuosavybės teise jį valdė iki 2007-02-13. Nuo 2007-02-13 šį nekilnojamąjį turtą paveldėjo atsakovas Kazys Vytautas Židonis. S.Juzėnienė turėjo bendraturtės A.Židonienės sutikimą rekonstruoti gyvenamojo namo dalį ir padidinti bendrą daiktą, turėjo reikiamą leidimą namo rekonstrukcijai atlikti, turėjo patvirtintus rekonstrukcijos projektus, tai yra – įgyvendino teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, laikydamasi teisės normose nustatytų taisyklių. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai, pastatydami ant jiems priklausančio žemės ploto 4,13 kv. m. ploto priestatą – verandą, pažeidė atsakovo teises, nes ieškovai pasidarė atskirą įėjimą į savo gyvenamojo namo dalį, veranda pastatyta turint projektinę dokumentaciją. Darė išvadą, kad atsakovas K.V.Židonis, po motinos (A.Židonienės) mirties 2007-02-13 paveldėjęs nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės dalį, paveldėjo ir motinos išreikštą valią. Nurodė, kad Rekonstruotos gyvenamojo namo dalies pripažinimo tinkama naudoti 2009-01-26 aktas buvo surašytas laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakyme Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka patvirtinimo“ numatytų reikalavimų. Pagal tuo metu galiojusį reglamentą komisijos nariai neprivalėjo visi bendrai, kartu, vienu metu apžiūrėti priimamą statinį ir vienu metu pasirašyti aktą. 1997 metais statant nesudėtingą statinį (minimu atveju tai buvo veranda), pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, užtekdavo statomo objekto projekto, kurį patvirtindavo rajono architektas; leidimų tokiam statiniui statyti nereikėdavo.
Apeliaciniu skundu atsakovo K.V. Židinio teisių perėmėjai J. Židonienė, A. Židonytė, G. Židonis prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir patvirtinti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimus, kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad buvo pareikšti du ieškiniai - 2009-05-11 pirminis S. Juzėnienės, o 2010-11-03 Juzėnienės ir P. Juzėno. Patikslintu ieškiniu S. Juzėnienė pirminio ieškinio reikalavimų atsisakė ir prašė nagrinėti tik patikslinto ieškinio reikalavimus. Ginčijamu sprendimu teismas pasisakė tik dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, kurie tik iš dalies susiję su pirminio ieškinio kai kuriais reikalavimais ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. S. Juzėnienė bendravo teisine prasme su atsakovu dėl jo sutikimo. Taigi, ieškovas P. Juzėnas niekada nieko iš atsakovo neprašė, todėl jo teisės nėra niekaip pažeistos iš atsakovo pusės, todėl ieškovų bendras ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teigia, kad pirminio ieškinio reikalavimų įvertinimas procesine prasme svarbus ir dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendimu ieškovams nes pagal CPK 93 str., jei ieškinys patenkinamas iš dalies arba jo atsisakoma, tai dėl tokio reikalavimo pareiškimo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Patikslintas ieškinys apmokėtas tik 266 Lt žyminiu mokesčiu, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, didžiąja dalimi buvo patirtos kaip ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjant pirminį ieškinį (iki patikslinto ieškinio pareiškimo), kai bylą vedė advokatas, kuris išstojo iš bylos po patikslinto ieškinio pareiškimo, t.y. dėl reikalavimų, kurių teismas nepatenkino. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sudaryta komisija nevertino paties gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų ir jos surašytas aktas negali pateisinti ir įteisinti statybos darbų, dėl kurių jis nebuvo surašytas-gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų. Tuo pačiu nėra jokio teisinio pagrindo komisijos akto pagrindu spręsti bendraturčių tarpusavio klausimus. Teismas nepasisakė dėl 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinės galios ir suteikė skirtingus turinius (sprendimu pripažino, kad darbai baigti 1990 metais, tačiau tuo pačiu pripažino, kad jie buvo priimti tik 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo nebuvo priimti). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktui kitokį turinį negu jam suteikė jį surašiusi institucija ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismas neargumentavo, kodėl A. Židonienės 1987-07-06 sutikimą sieja su 1997 m. projektuotais ir, ieškovų teigimu, 2006 metais atliktais darbais. Teigia, kad 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu nebuvo galiojančio jokio statybos leidimo ir vien dėl šios priežasties jokie statinio pakeitimai negalėjo būti pripažinti tinkamais tol, kol nesutvarkyti statybos leidimo galiojimo klausimai. Nors pirmos instancijos teismas teigia, kad visi statybos darbai buvo atlikti turint reikiamus leidimus, tačiau šio teiginio nekonkretizuoja, apsiribodamas vien nuoroda į 1987-09-11 leidimą namo rekonstrukcijai ir ūkinių pastatų statybai. Ūkiniai pastatai net nebuvo pradėti statyti. Ant ieškovų pateikto tai patvirtinančio projekto nurodytas statybos leidimo galiojimo laikas - iki 1988-09-11. Tai reiškia, kad statybos darbai (visi, o ne dalis jų) pagal išduotą statybos leidimą ir jo projektą turėjo būti atlikti iki leidimo galiojimo termino pabaigos, o pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui jis turi būti pratęsiamas atitinkamos institucijos. Teismas turėjo konstatuoti, kad 1990 m. joks ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų priėmimas naudoti (eksploatacijon ar pan.) nebuvo atliktas, statyba nebuvo pripažinta baigta. Nesant pripažintiems statybos darbams tinkamais naudoti ir pasibaigus statybos leidimų dėl jų galiojimo laikui, negalėjo būti išduodami jokie kiti statybos leidimai bet kokia forma (supaprastinta tvarka, vizuojant architektui ar pan.), nes kaip minėta aukščiau teisės aktai tokius atvejus prilygina savavališkai statybai. Be to, nepabaigus statybos, bet kokie nauji darbai turi būti traktuojami kaip esamų techninių dokumentų pakeitimai - nė vienas teisės aktas nenumato ir nenumatė, kad dėl to paties statinio gali būti išduodami keli statybos leidimai. Nurodo, kad visiems tiems pakeitimams/pratęsimams iš naujo būtina gauti bendraturčio, įskaitant žemės savininko, sutikimą (kas nebuvo net bandyta daryti) ir pašalinta bet kokia kita savavališka statyba statinio žemės sklype. Darbai negalėjo būti registruoti ir vien dėl to, kad 1990 metais ieškovų pateikiamas statybos leidimas jau nebegaliojo, atlikti statybos darbai neatitiko techninės dokumentacijos/to statybos leidimo techninio projekto (jame nėra suprojektuotos palėpės patalpos, tačiau jos užfiksuotos matavimuose, skiriasi rūsio ir pirmo aukšto patalpų išsidėstymas, paskirtis, konkrečiai, nebeliko garažo patalpų). Ieškovų pateikiamu 1997 metų rekonstrukcijos projektu buvo siekiama iš esmės pakeisti statinio projektą, todėl reikėjo ne tik iš naujo derinti 1987 m. projekto sprendinius ir gauti naujus statybos leidimus, tačiau reikėjo gauti ir atsakovo (A. Židoninės) kaip statinių ir žemės sklypo bendraturčio sutikimus, įskaitant ir tuos atvejus, jei tai ir būtų buvę nesudėtingi statiniai (RSN 158-94 taisyklių 7, 9 p., 1964 m. CK 122 str.). Visi statybos darbai buvo atlikti 2006 m., kai negaliojo apskritai joks statybos leidimas, jeigu jis kada nors ir buvo išduotas, t.y. jie vykdė savavališkas statybas. Jeigu ieškovai 1997 metais ir turėjo statybos leidimą, jis bet kokiu atveju 2006 metais buvo netekęs galios, projektas, pagal kurį toks statybos leidimas galėjo būti išduotas, taip pat buvo negaliojantis. Pagal tokį projektą, neturint statybos leidimo, negalėjo būti atliekami jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai. Statybos be projektavimo sąlygų sąvado - be sprendimų infrastruktūros klausimais iš esmės pažeidžia atsakovo interesus ir tokia statyba negali būti pripažinta teisėta, nes statinys neturi jokios infrastruktūros (kanalizacijos, vandentiekio, šildymo sistemos, elektros sąlygų ir pan.), ji įrengiama savavališkai, o padidinto statinio registravimas tik pablogintų atsakovo galimybes tokias sąlygas gauti, neleistų jo naudoti pagal paskirtį - gyvenamajam plotui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad nustačius, jog statinys atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti, komisijos nariai pasirašė aktą. Nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartą yra pasisakiusi, kad reikalavimai dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo yra susiję su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos viešosios teisės normos, ir yra administracinio pobūdžio. Atsakovas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsnio 1 dalyje tokiems reikalavimams pareikšti nustatytą 1 mėnesio terminą ir neprašė jo atnaujinti. Todėl reikalavimas panaikinti ginčijamą aktą galėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Nurodo, kad atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir nereiškė reikalavimo dėl statybos pripažinimo savavališka. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl savavališkos statybos ir reikalavimas nugriauti gyvenamojo namo dalį atmestini. Leidimas Nr. 80 rekonstruoti gyvenamąjį namą ir pasistatyti ūkinį pastatą ieškovei S. Juzėnienei išduotas 1987-09-11, tačiau atsakovo motina A. Židonienė nei dėl ieškovei duoto leidimo, nei dėl vykdomų statybos darbų nesiskundė. Atsakovas K. V. Židonis gyvenamojo namo dalies savininku tapo nuo 2007- 02-13, mirus motinai, kai visi statybos darbai jau buvo užbaigti.
Ieškovai S. Juzėnienė ir P. Juzėnas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po to, kai pateikė reikalavimus teismui, iškilo būtinybė, juos sutiksinti ir savo reikalavimus sutikslino, vadovaujantis LR CPK 141 str. nuostatomis. Prie sutikslintų reikalavimų (ieškinio dalyko sutikslintų reikalavimų) prisidėjo mano sutuoktinis. Todėl teismas neturėjo priimti atskiros nutarties dėl atsisakymo nuo pirminių reikalavimų priėmimo ir atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pažeidžiamos atsakovo teisės, nes jis išlieka savo dalies savininku, veranda pastatyta ant jiems priklausančios žemės sklypo dalies, iš kitos pusės, negu atsakovo gyvenamojo namo dalis ir objektyviai atsakovo teisės, turtiniai interesai nėra pažeidžiami. Šiuo metu yra surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri registruojama registruose. Jokie terminai nurodyti statybos leidime, nebetaikomi. Pagal iki LR Statybos įstatymo pakeitimo galiojusias teisės normas, po statinio rekonstrukcijos atsiradę pakeitimai, buvo registruojami registruose po to, kai pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Toks aktas yra surašytas 2009-01-26 ir šis aktas buvo pateiktas VĮ Registrų centras įregistravimui. Atsakovas trukdė šį aktą įregistruoti, dėl šios priežasties buvome priversti kreiptis į teismą. Teigia, kad jokia teisės norma nenumato, kad statinio rekonstrukcija tampa nelegali, neteisėta, jeigu statinys baigiamas statyti (rekonstruoti) po to, kai baigiasi statybos leidime nustatytas laikas. Angelė Židonienė yra davusi sutikimą ne dėl konkrečių darbų, tačiau aplamai dėl jiems priklausančio namo dalies remonto ir ūkinio pastato statybos.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė S. Juzėnienė 1982-05-04 Petrui Židoniui pardavė ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio m. (1t. b.l.10). 1987-06-10 minėtą turtą paveldėjo K.V. Židonio motina A. Židonienė, 2007 turtą paveldėjo atsakovas Kazys Vytautas Židonis. 2011-04-01 mirė K. V. Židonis ir po jo mirties paveldėti turtą pagal įstatymą pareiškė valią J. Židonienė, A. Židonytė ir G. Židonis.
Dėl atliktos rekonstrukcijos atitikties statybos teisės aktų norminiams reikalavimams
Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti CK 4.103 straipsnyje nustatytus neteisėtų statybų šalinimo padarinius, būtina nustatyti ir įvertinti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus bei juos kvalifikuoti pagal nurodytus kriterijus ir teisės principus (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Apeliantas tvirtina, kad įrodinėjimo dalykas byloje dėl neteisėtos rekonstrukcijos pašalinimo yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, bei teigia, kad nebuvo duotas sutikimas namo dalies rekonstrukcijos darbams.
Iš bylos duomenų matyti, kad 1987 m. rugsėjo 11 d. ieškovei išduotas statybos leidimas Nr. 80 rekonstruoti gyvenamąjį namą ir pasistatyti ūkinį pastatą pagal projektą (1 t. b.l. 15-16). 1987-07-06 buvo duotas A. Židonėnės sutikimas dėl namo dalies remonto ir ūkinio pastato remonto (1 t. b.l. 19). 1997 m. rekonstrukcijos projektas buvo papildytas priestatu prie gyvenamojo namo ir pastoge (1 t. b.l. 21). 1997-02-17 buvo patvirtintas pastogės projektas (1 t. b.l. 23). 2009 m. sausio 26 d. buvo surašytas aktas, ir pripažino rekonstruotą ½ gyvenamą namą su rūsiu R pastogės patalpomis M, gyvenamu priestatu 3a1p, veranda 4a1p, esantį Nepriklausomybės g. 10 Pasvalio m., tinkamu naudoti (1 t. b.l. 69). Ieškovė negali atlikti teisinės registracijos, kadangi nėra pateikti VĮ Registro centrui K.V. Židonio (šiuo atveju teisių perėmėjų) prašymai (1 t. b.l. 51).
Kaip minėta S. Juzėnienei 1987 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir ūkinio pastato pastatymui. Tokių, kaip ieškovės, gyvenamųjų namų statybą reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai. Pagal Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų (toliau – Nuostatai) 25 punktą, jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raštišką sutikimą. Pagal Nuostatų 26 punktą statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti laiku, numatytu sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką leidžia pratęsti sklypą suteikusi organizacija. Leidimo galiojimo laiko pratęsimą įformina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Tačiau byloje nenustatyta, kad rekonstrukcijos darbai vyko pasibaigus statybos leidimui. Priešingai galiojant leidimui statybos darbai buvo pradėti. Pastatų rekonstrukcijos atlikimo metu statybos procesą reglamentavo šie aktualūs nagrinėjam ginčui norminiai aktai: Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtinta leidimų statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“); Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai. Nagrinėjamo ginčo atveju galima pripažinti, kad laikantis minėtų teisinių nuostatų S. Juzėnienei 1987 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas statybos leidimas, kurio išdavimo teisėtumas byloje neginčijamas – vadinasi, statinio rekonstrukcijos procesas ginčo atveju buvo pradėtas teisėtai. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad rekonstrukcijos darbus baigė 1990 metais, šių argumentų atsakovai nenuginčijo.
Atsakovai teigia, kad 1997 metų rekonstrukcijos projektu buvo siekiama iš esmės pakeisti statinio projektą. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais atsakovų argumentais. Nes iš pateiktos 1997 m. pažymos bei pateiktų projektų matyti, kad buvo statomas priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė. Atsakovai nurodo, kad statant priestatą bei pastogę turėjo būti duotas sutikimas bei gautas leidimas. Ieškovai nurodė, kad 1997 metais buvo pastatyti priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė ir šių aplinkybių nepaneigė atsakovas. Todėl darytina išvada, kad 1997 metais buvo pastatyti priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė. A. Židonienė mirė 2007 metais ir per 10 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl priestato prie gyvenamo namo bei pastogės, todėl darytina išvada, kad A. Židonienė buvo davusi 1987-07-06 sutikimą ne tik įgyvendinti 1987-09-11 planą, bet ir priestatui prie gyvenamo namo ir pastogės statybai. Priestatas prie gyvenamo namo ir pastogė priskiriama nesudėtingiems statiniams ir jų statybai leidimų nereikėjo, o pateikti planai patvirtinti rajono architekto. Vadinasi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįsti apeliantų argumentai dėl atsakovų pažeistų teisių gynimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, nes šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Tačiau nė vienos šios teisės normos dispozicijoje nurodytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o, minėta, statinių rekonstrukcija pradėta teisėtai, t. y. pagal 1987 m. rugsėjo 11 d. statybos leidimą ir užbaigta 1990 metais. Todėl nėra pagrindo statybą traktuoti kaip savavališką ir dėl to taikyti CK 4.103 straipsnyje nustatytą sankciją – statinių nugriovimą. Remdamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atlikdama rekonstrukcijos darbus nepažeidė to metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat apeliantų interesų pažeidimo.
Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo
Statinių pripažinimą tinkamais naudoti reglamentuoja Statybos įstatymo 24 straipsnis ir aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 9.1 punktą tinkamu naudoti statiniu laikomas statinys, kuris atitinka statinio projektą, tenkina statinio reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal savo paskirtį. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra aplinkybių, kad statinys yra pastatytas pagal įstatymų nustatyta tvarka suderintą techninį projektą bei tinkamas ir saugus naudoti pagal savo paskirtį, konstatavimas. Byloje jau konstatuota, kad ieškovė rekonstravo pastatus pagal parengtą projektą ir statybos leidimą. Statybos procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo dėl techninių sąlygų atitikties byloje nekonstatuota ir dėl to pripažinti ginčijamą statinių rekonstrukciją tinkamu naudoti Panevėžio apskrities viršininko 2009-01-26 aktą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas. V. Židonis, po motinos A. Židonienės mirties paveldėjo nekilnojamąją turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės dalį, paveldėjo ir motinos išreikštą valią`(CK 5.1 str. 1 d.). T.y. sutikimą dėl namo dalies remonto ir ūkinio pastato remonto, J. Žydonienė, A. Židonytė, G. Žydonis paveldėjo iš V. Žydonio A. Žydonienės išreikštą valią dėl rekonstrukcijos darbų. Todėl atmestini apeliantų argumentai dėl pakartotinio sutikimo davimo.
Apeliantas teigi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas t.y. turėjo priimti ieškovės pirminio ieškinio atsisakymą iki sprendimo priėmimo bei didžioji bylinėjimosi išlaidų dalis sudarė už pradinį ieškinį, todėl teismas turėjo mažinti ir bylinėjimosi išlaidas.
CPK 141 str. 1 d. numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas patikslintą ieškinį priėmė rezoliucija. Kolegija pažymi, jog CPK numato teismui teisę priimti ieškinį bei patikslintą ieškinį rezoliucija (CPK 290 str. 5 d.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą ir teismui priėmus ieškinį CPK nenumato galimybės mažinti bylinėjimosi išlaidas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos etismas tinkamai taikė procesines teises normas .
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą 500 Lt (2t. b.l. 105, CPK 98 str. 1d.) bei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r ia :
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 metų vasario 11 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Jadvygos Židonienės (a.k. 44502110725), Ašros Židonytės (a.k. 47804251278), Giedriaus Židonio (a.k. 37403150379) 500 Lt (penkis šimtus litų) už advokato teisinę pagalbą Stasės Juzėnienės (a.k. 44810090789) naudai.
Priteisti iš Jadvygos Židonienės (a.k. 44502110725), Ašros Židonytės (a.k. 47804251278), Giedriaus Židonio (a.k. 37403150379) po 3 Lt (tris litus) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Teisėjai Birutė Jonaitienė
Laimanto Misiūno
Laimutė Sankauskaitė
Galiojo nuo 1988-12-14 iki 1991-07-11
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
NUTARIMAS
1988 m. gruodžio 14 d. Nr. 364
Vilnius
(Žin., 1989, Nr. 2-8)
Dėl individualinės statybos
Lietuvos TSR Ministrų Taryba nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus Individualinės statybos nuostatus.
2. Nustatyti, kad individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tyrinėjimo bei projektavimo ir statybos darbai atliekami pagal pridedamas tipines sutartis.
3. Valstybinis statybos komitetas per mėnesį turi parengti ir patvirtinti individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų projektavimo normas.
4. Komunalinio ūkio ministerija per mėnesį turi parengti ir, suderinusi su atitinkamomis ministerijomis ir žinybomis, patvirtinti sutarties dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui mieste ir kaime formą.
5. Nustatyti, kad parduoti nebaigtus statyti namus miestuose, miesto tipo gyvenvietėse statytojai gali gavę miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, o kaime - žemės naudotojo ir apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimą, ir tik tiems asmenims, kurie pateikia visus Individualinės statybos nuostatuose nurodytus dokumentus, suteikiančius teisę gauti sklypą.
Paveldėjus nebaigtą statyti individualinį gyvenamąjį namą, įpėdiniams pereina teisė naudotis žemės sklypu. Jeigu gyvenamojo namo statybos darbų atlikta mažiau kaip 50 procentų, žemės sklypo suteikimas įpėdiniams turi būti įformintas iš naujo Individualinės statybos nuostatų nustatyta tvarka.
51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 289 „Dėl piliečių laikino įregistravimo tvarkos“ (nuo 1990 m. spalio 11 d.) (Žin., 1990, Nr. 28-690) redakcija
Leisti besistatantiems individualinį gyvenamąjį namą piliečiams ir jų šeimos nariams laikinai įsiregistruoti, iki baigsis statybos terminas, pastatytuose ūkiniuose pastatuose, jeigu šie asmenys juose yra apsigyvenę.
Klausimą dėl laikino piliečių įregistravimo kiekvienu atveju sprendžia rajono, miesto valdyba.
6. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 213 „Dėl individualinės statybos" (Žin., 1983, Nr. 24-251) ir 1987 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 175 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos" dalinio pakeitimo" (Žin., 1987, Nr. 19-241).
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Pirmininkas V. Sakalauskas
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Reikalų valdytojas A. Mikulis
PATVIRTINTA
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364
INDIVIDUALINĖS STATYBOS
N U O S T A T A I
I. Bendroji dalis
1. Kiekvienas pilietis (arba keli piliečiai) turi teisę statyti individualinį gyvenamąjį namą, remdamasis atitinkamais įstatymais ir šiais nuostatais.
Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai asmeninės nuosavybės teise gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (jo dalį).
2. Statomo arba rekonstruojamo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 kv. metrų bendrojo ploto.
Gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba, pastogės patalpų įrengimas laikomas individualine statyba ir įforminamas bei vykdomas šių nuostatų nustatyta tvarka.
Be individualinio gyvenamojo namo, pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, numatytus Respublikinėse individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normose.
3. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali būti statomi tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, atitinkamai notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą ir leidimą statyti. Statant gyvenamąjį namą turimame arba anksčiau suteiktame sklype, be šių dokumentų, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
Gaisrui, audrai, potvyniui ar kitoms stichinėms nelaimėms sunaikinus ar sugriovus pastatus, jų savininkui paliekama teisė naudotis žemės sklypu, jeigu jis per 2 metus, gavęs tam leidimą, pradės atstatyti senus pastatus arba, nustatytąja tvarka patvirtinus projektą ir gavus leidimą statybai, pradės statyti naujus pastatus.
4. Pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamąjį namą (jo dalį), ūkinį, buitinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas nustatytąja tvarka išduoto leidimo ar atitinkamai patvirtinto projekto, iš esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas 2 punkte nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai.
5. Pilietis, pasistatęs individualinį gyvenamąjį namą ir turintis gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba gyvenantis kitam piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje jis tą patalpą užima, taip pat jo šeimos nariai, davę raštišką pasižadėjimą patuštinti turimą gyvenamąją patalpą, ir papildomai įregistruoti statybos laikotarpiu toje gyvenamojoje patalpoje asmenys privalo iš jos nedelsdami išsikelti, kai tik bus patvirtintas valstybinės komisijos aktas apie namo priėmimą naudoti.
Patuštinama gyvenamoji patalpa perduodama atitinkamai vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, įmonei, įstaigai, organizacijai, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui arba piliečiui, o asmeninės nuosavybės teise priklausantis avarinis arba griautinas namas – nugriaunamas.
II. Žemės sklypų individualinei statybai suteikimas miestuose
ir miesto tipo gyvenvietėse
6. Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton gali būti įtraukiami asmenys, nuolat gyvenantys ir įregistruoti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose - ne mažiau kaip 5 metus) arba nepertraukiamai išdirbę tos gyvenamosios vietovės įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose - ne mažiau kaip 5 metus).
Įmonės, įstaigos, organizacijos gali įtraukti įskaiton ir tuos norinčius gauti sklypus individualinei statybai darbuotojus, kurie yra išgyvenę arba išdirbę toje gyvenamojoje vietovėje mažiau kaip 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose - mažiau kaip 5 metus), kai patenkinti pareiškimai gauti sklypus asmenų, išgyvenusių arba išdirbusių toje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau laiko, kaip nurodyta.
Sklypas individualinei statybai nesuteikiamas, jeigu pilietis, kartu gyvenantis jo sutuoktinis arba nepilnamečiai jų vaikai turi pakankamo ploto tinkamą gyventi asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (jo dalį) arba per pastaruosius 10 metų buvo pasistatę gyvenamąjį namą ir jį perleido (pardavė, dovanojo), išskyrus perleidimą ryšium su išvykimu į kitą vietovę dėl perkėlimo į kitą darbą arba perėjimo į renkamas pareigas.
Sklypas taip pat nesuteikiamas sezoniniams ir laikiniems darbuotojams, taip pat piliečiams, apsigyvenusiems ryšium su mokymusi.
7. Žemės sklypai pirmąja eile suteikiami asmenims, esantiems įskaitoje buto sąlygoms gerinti, ir visų pirma gamybos pirmūnams, Didžiojo Tėvynės karo invalidams ir dalyviams, žuvusių karių šeimoms bei jiems prilygintiems asmenims ir darbo veteranams, taip pat piliečiams, kurie perduoda vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams savo gyvenamąsias patalpas valstybiniame ar visuomeniniame butų fonde.
Žemės sklypai pirmąja eile taip pat suteikiami jaunoms šeimoms, kai susituokiama iki 30 metų, ir šeimoms, turinčioms tris ir daugiau kartu gyvenančių vaikų.
Piliečiai, įtraukti į eilę asmenų, turinčių teisę gauti sklypą pirmąja eile, ir iki sklypo suteikimo netekę teisės į šią lengvatą, bet tebeturintys teisę statyti individualinį namą, iš šios eilės neišbraukiami.
8. Be eilės sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami:
a) piliečiams, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi, gyvenantiems avariniuose valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat pusrūsiuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, anksčiau suteiktose jiems nustatytąja tvarka;
b) baigusiems aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas ir pagal paskyrimą nusiųstiems dirbti, jeigu tai susiję su vykimu į kitą gyvenamąją vietovę;
c) neteisėtai nuteistiems ir reabilituotiems, taip pat iškeldintiems ir vėliau reabilituotiems piliečiams ir jų vaikams, gimusiems tėvams esant iškeldinimo vietose.
Reabilituotiems piliečiams sklypai individualinei statybai paprastai suteikiami toje teritorijoje, kurioje gyveno iki nuteisimo ar iškeldinimo. Iškeldintųjų asmenų vaikams, gimusiems tėvams esant iškeldinimo vietose, sklypai paprastai suteikiami taip pat toje vietovėje, iš kurios buvo iškeldinti jų tėvai;
d) piliečiams, kurių namai turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, toje vietovėje, kur griaunami gyvenamieji namai, jeigu šie piliečiai nepageidauja gauti gyvenamąsias patalpas valstybinio ar visuomeninio butų fondo arba gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose;
e) specialistams, atvykusiems dirbti iš kitų vietovių perkėlimo tvarka, taip pat asmenims, išrinktiems į renkamas pareigas, jeigu tai susiję su išvykimu į kitą vietovę;
f) motinoms, kurioms suteiktas Motinos didvyrės vardas, šeimoms, turinčioms keturis ir daugiau kartu gyvenančių vaikų;
g) piliečiams, norintiems statyti namus savo giminaičių sklypuose, kurie didesni už nustatytus šiuose nuostatuose;
h) našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams (taip pat vaikams, kurie buvo paimti į globą ir rūpybą), pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigoje ar mokymosi vidurinėje profesinėje technikos mokykloje, aukštojoje ir specialiojoje vidurinėje mokykloje laikui arba pasibaigus jų tarnybos TSRS Ginkluotosiose Pajėgose laikui.
Siame punkte išvardytiems piliečiams, išskyrus nurodytuosius „g" papunktyje, netaikomas šių nuostatų 6 punkto pirmojoje pastraipoje numatytas reikalavimas išgyventi arba išdirbti toje vietovėje nustatytąjį laiką.
9. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paduoda įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje jis dirba, admnistracijai pareiškimą pagal Valstybinio statybos komiteto patvirtintą formą.
Nedirbantys pensininkai, piliečiai, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi, gyvenantys avariniuose valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat pusrūsiuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, arba kurių namai turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, piliečiai, norintys statyti namus savo giminaičių sklypuose, kurie didesni už nustatytus šiuose nuostatuose, taip pat piliečiai, nuolat gyvenantys šioje gyvenamojoje vietovėje ir dirbantys kitoje gyvenamojoje vietovėje, norintys gauti sklypą pagal savo gyvenamąją vietą, pareiškimus sklypams gauti paduoda savo gyvenamosios vietovės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
Prie pareiškimo pridedami:
pažymėjimas apie tai, kad pilietis ir jo šeimos nariai per pastaruosius 10 metų nebuvo pasistatę ir šiuo metu neturi kitaip įgyto asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo (jo dalies), o jeigu turi, tai kur ir kokį;
piliečio ir visų pilnamečių jo šeimos narių, kurie kelsis j naujai pastatytą namą, raštiškas pasižadėjimas, kad jie, pastačius namą, patuštins turimą gyvenamąją patalpą arba nugriaus turimą avarini individualinį gyvenamąjį namą.
Prireikus prie pareiškimo pridedami ir kiti dokumentai.
10. Paduoti darbovietėje piliečių pareiškimai dėl sklypo individualinei statybai suteikimo kartu su kitais dokumentais įstatymų nustatytu laiku išnagrinėjami bendrame įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto posėdyje, o paduoti pagal gyvenamąją vietą - atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdyje.
Asmenys, kurių pareiškimai dėl sklypo suteikimo tenkintini, įtraukiami piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton ir įrašomi į įskaitos knygą, kuri vedama pagal Valstybinio statybos komiteto patvirtintą formą.
Sudarant norinčių gauti sklypus individualinei statybai eilę, visų pirma atsižvelgiama į piliečių įtraukimo įskaiton datą, o esant vienodoms sąlygoms, - į jų apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje ir t. t.
11. Eilę nustato:
piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal darbo vietą, - įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą,- atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės nuorašus įmonė, įstaiga, organizacija pateikia atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kur nėra piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės, sklypo suteikimo tvarką nustato atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
12. Miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, gavęs metinius individualinės statybos planus, skiria individualinės statybos limitus einamiesiems metams įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą.
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija ir profsąjungos komitetas bendru nutarimu pagal nustatytąją piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilę paskirsto gautą sklypų limitą ir pateikia nutarimą kartu su piliečių pareiškimais ir kitais dokumentais atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris ne vėliau kaip per mėnesį juos išnagrinėja ir sprendžia sklypų suteikimo klausimą.
13. Sklypai suteikiami individualinės statybos kvartaluose, kurių išplanavimo ir statymo projektai yra suderinti su atitinkamo miesto (rajono) vyriausiuoju architektu ir kuriuose yra suprofiliuotos bei nužvyruotos gatvės ir nutiestos elektros tiekimo linijos.
Respublikos pavaldumo miestuose vienam statytojui paprastai suteikiamas sklypas iki 0,06 ha, o atskirais atvejais vykdomieji komitetai, atsižvelgdami j konkrečią vietos situaciją, statytojo šeimos dydį, sklypą gali padidinti iki 0,09 ha. Rajono pavaldumo miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir miesto gyventojų individualinės statybos kvartaluose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose vienam statytojui suteikiamas sklypas nuo 0,06 iki 0,15 ha.
III. Žemės sklypų individualinei statybai suteikimas kaime
14. Gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai kaime paprastai statomi kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių, organizacijų centrinėse ir pagalbinėse gyvenvietėse, tačiau, rajonų vykdomiesiems komitetams leidus, gali būti statomi neplėstinose gyvenvietėse, kaimuose ir vienkiemiuose, kurių nenumatoma nukelti. Nurodytose teritorijose rajonų vykdomieji komitetai taip pat gali leisti kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ir plėsti esamus ir statyti naujus individualinius vienbučius gyvenamuosius namus, ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius.
Sklypai individualinei statybai suteikiami kaime gyvenantiems arba dirbantiems asmenims nuolatinėje jų darbo arba gyvenamojoje vietoje, taip pat kitiems asmenims, kuriems ši teisė suteikta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose sklypai kaimo gyventojams individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami tik piliečiams, nuolat gyvenantiems ir įregistruotiems šiose zonose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus arba nepertraukiamai išdirbusiems tos gyvenamosios vietovės ūkiuose, įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus. Sis reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos bei kitokias mokyklas ir atvykusiems dirbti pagal paskyrimą, našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, asmenims, išrinktiems į renkamas pareigas bei perkeltiems specialistams. Respublikos pavaldumo miestų gyventojams sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai priemiestinėse zonose suteikiami ta pačia tvarka kaip miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prieš tai paėmus žemę miesto žinion.
15. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai kaime, paduoda kolūkio valdybai, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės, organizacijos, kurios teritorijoje nori statyti namą, vadovui pareiškimą, kuriame pareiškėjas ir visi pilnamečiai jo šeimos nariai, numatantys keltis j pastatytą individualinį gyvenamąjį namą, pasižada patuštinti turimą gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nams, o avarinį arba griautiną namą – nugriauti.
16. Sklypas individualinei statybai kaime suteikiamas: kolūkio teritorijoje - kolūkio narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės, organizacijos teritorijoje - atitinkamo tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu.
Nutarimas ar įsakymas įsigalioja, kai jį savo sprendimu patvirtina apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o jeigu kolūkio, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos gyvenvietė įsteigta rajono pavaldumo mieste ar miesto tipo gyvenvietėje - to miesto ar gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
17. Sklypai kaime paprastai suteikiami, remiantis kaimo gyvenviečių generaliniais planais bei gyvenamųjų namų kvartalų projektais, pagal kompaktiško gyvenviečių statymo principą; naujuose kvartaluose (gyvenviečių dalyse) sklypai pradedami skirstyti tada, kai kolūkiai, tarybiniai arba kiti valstybiniai ūkiai, įmonės ar organizacijos, kurioms priklauso gyvenvietės, savo lėšomis suprofiliuoja bei nužvyruoja šių kvartalų gatves ir nutiesia elektros tiekimo linijas.
Kaimo gyvenvietėse (įskaitant kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių gyvenvietes rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse) kolūkiečiams, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams, turintiems teisę gauti sklypą vienbučio individualinio gyvenamojo namo ir ūkinių bei buitinių pastatų ar įrenginių statybai, paprastai suteikiamas iki 0,25 ha sklypas nepriklausomai nuo turimo sodybinio sklypo dydžio. Konkrečius sklypų individualinei statybai dydžius nustato juos suteikiantys naudojimui organai.
IV. Projekto rengimas, sutarties dėl sklypo suteikimo sudarymas
ir leidimo statybai įforminimas
18. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir miesto, rajono vyriausiojo architekto patvirtintus projektus.
19. Techninę dokumentaciją naujo individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai arba jų perstatymui, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, priestatų bei antstatų statybai, panaudojant tipinius, kartotinius ar paruošiant individualinius projektus, rengia miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Statytojui pageidaujant, techninę dokumentaciją gali rengti projektavimo organizacija arba tam tikslui sudaryti kooperatyvai, taip pat asmenys, turintys teisę verstis šios rūšies individualia darbine veikla, architektai, statybininko specialybės inžinieriai ir technikai, po to projektą įforminant miesto, rajono vyriausiojo architekto tarnyboje.
20. Techninė dokumentacija individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai rengiama, derinama bei tvirtinama Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka ir turi atitikti jo patvirtintą etaloną. Dokumentacija statytojui paprastai įteikiama 3 egzemplioriais.
21. Statytojas, gavęs patvirtintą gyvenamojo namo statybos techninę dokumentaciją, privalo sudaryti su Liaudies deputatų tarybos vykdomuoju komitetu, kolūkiu, tarybiniu arba kitu valstybiniu ūkiu, įmone ar organizacija sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui pagal Komunalinio ūkio ministerijos patvirtintą formą. Ši sutartis tvirtinama valstybinėje notarinėje kontoroje. Dėl sklypo pakeitimo ar patikslinimo, keičiant notariškai patvirtintą sutartį, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
Jei notaras patvirtino sutartį dėl kaimo gyvenvietėje esančio sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, o vėliau ši gyvenvietė priskiriama prie miesto, statytojas ir toliau naudojasi sutartyje nurodyto dydžio sklypu.
22. Kolūkis, tarybinis arba kitas valstybinis ūkis, kaime esanti įmonė bei organizacija, suteikusi sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paprastai organizuoja techninės dokumentacijos užsakymą; atskirais atvejais dėl techninės dokumentacijos parengimo pats statytojas kreipiasi į 19 punkte nurodytas instancijas, kurios parengia techninę dokumentaciją, vadovaudamosi Valstybinio statybos komiteto patvirtinta individualinių gyvenamųjų namų statybos projektų rengimo tvarka.
23. Miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, gavusi užsakymą, ne vėliau kaip per du mėnesius parengia šią techninę dokumentaciją: sklypo generalinį planą, statytojo pasirinkto gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tipinį arba kartotinai naudojamą individualinį projektą, kuriame turi būti nurodytas reikalingų statybinių medžiagų bei dirbinių kiekis, pažymą apie apytikrę individualinio gyvenamojo namo statybos kainą arba objekto sąmatą ir pateikia šią dokumentaciją tvirtinti rajono vyriausiajam architektui.
Rangos būdu statomo individualinio gyvenamojo namo techninę dokumentaciją miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba arba projektavimo institutas turi suderinti su rangos organizacija.
Miesto, rajono vyriausiasis architektas, tvirtindamas techninę dokumentaciją statybai, tikrina priešgaisrinius ir sanitarinius atstumus tarp pastatų bei įrenginių ir yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi normatyvinių atstumų.
24. Miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, parengusi techninę dokumentaciją, užpildo sutarties tarp piliečio ir sklypą neterminuotam naudojimui suteikusio Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, kolūkio, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos blankus. Individualinio gyvenamojo namo statytojas šią
sutartį patvirtina valstybinėje notarinėje kontoroje, o miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba išduoda leidimą statybai vykdyti.
25. Leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.
Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą.
Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raštišką sutikimą ar liaudies teismo sprendimą.
Gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų kapitaliniam remontui leidimą išduoda miesto, rajono vyriausiasis architektas.
26. Statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti laiku, numatytu sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Statyba laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai.
Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką leidžia pratęsti sklypą suteikusi organizacija. Leidimo galiojimo laiko pratęsimą įformina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.
V. Statybinių medžiagų įsigijimo tvarka
27. Individualiniai statytojai pagrindines statybines medžiagas (plytas, cementą, metalą, šiferį, čerpes, miško medžiagą, centrinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius, surenkamuosius betono ir gelžbetonio dirbinius) paprastai įsigyja tiekimo organizacijų, valstybinės prekybos ar vartotojų kooperatyvų sąjungos parduotuvėse bei kitose įmonėse ir organizacijose nustatytąja tvarka. Statybinių medžiagų įsigijimą ir jų transportavimą kaime paprastai organizuoja kolūkiai, tarybiniai arba kiti valstybiniai ūkiai, kaime esančios įmonės ir organizacijos.
Individualiniai statytojai gali naudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas, nustatytąja tvarka realizuojamus pramonės įmonių nekondicinius gaminius bei gamybos atliekas, taip pat kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių, įstaigų ir organizacijų parduodamas savo darbuotojams individualinių gyvenamųjų namų statybai reikalingas statybines ir apdailos medžiagas, įrankius, stalių dirbinius ir apkaustus, atskiras standartinių medinių namų detales ir komplektus nustatytąja tvarka.
VI. Individualinės statybos kontrolė ir pastatų priėmimas naudoti
28. Individualinės statybos techninę priežiūrą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse vykdo miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, remdamasi Valstybinio statybos komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse techninės priežiūros nuostatais.
29. Individualinės statybos techninę priežiūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse, tarp jų ūkių gyvenvietėse, įsteigtose rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, vykdo ūkių statybos inžinieriai, remdamiesi Valstybinio statybos komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų statybos kaimo vietovėje techninės priežiūros nuostatais.
30. Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas kontroliuoja, kaip laikomasi sąlygų, numatytų sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, tikrindamas tai ne mažiau kaip du kartus per sutartyje nustatytą statybos laikotarpį (praėjus metams nuo sutarties sudarymo ir pasibaigus sutartyje numatytam statybos laikui).
31. Valstybinę statomų ir rekonstruojamų individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybos kontrolę vykdo atitinkamo vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.
32. Kiekvienas pastatytas ar perstatytas individualinis gyvenamasis namas turi būti valstybinės komisijos priimtas naudoti.
Rangos organizacija, ūkio statybos brigada arba statytojas privalo iki namo priėmimo naudoti nugriauti sklype esančius statinius, nenumatytus patvirtintoje techninėje dokumentacijoje, ir sutvarkyti, kaip numatyta projekte, statybos metu naudotas kitiems reikalams patalpas gyvenamajame name, ūkiniame ar buitiniame pastate.
Paties statytojo jėgomis pastatytas individualinis gyvenamasis namas gali būti priimtas naudoti, kai įrengtas nors vienas kambarys bei virtuvė, baigti fasadų apdailos darbai ir sutvarkytas sklypas nuo gatvės pusės.
Vienbučiai gyvenamieji namai, kuriuos ūkiai stato savo darbuotojams, gavę tam tikslui visos namo su ūkiniu pastatu sąmatinės vertės dydžio banko kreditus, priimami naudoti laikantis baigtų statyti valstybinių namų priėmimo naudoti tvarkos.
33. Individualiniai gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai priimami naudoti Valstybinio statybos komiteto patvirtintoje Baigtų statyti individualinių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcijoje nustatyta tvarka.
34. Statytojas apie tai, kad užbaigė individualinio gyvenamojo namo, ūkinio ir buitinio pastato ar įrenginio statybą, nedelsdamas praneša atitinkamo miesto, rajono vyriausiajam architektui. Techninės priežiūros inžinierius tikrina vietoje statybos baigtumą ir informuoja apie tai valstybinės komisijos pirmininką, kuris nustato konkrečią valstybinės komisijos atvykimo datą. Valstybinė komisija turi individualinį gyvenamąjį namą apžiūrėti ir padaryti išvadas dėl jo priėmimo naudoti per mėnesį nuo statytojo pareiškimo gavimo dienos.
35. Individualinė statyba laikoma baigta ir įtraukiama į statybos užduočių įvykdymo ataskaitas tik tada, kai ją priima valstybinė komisija ir atitinkamas miesto, rajono vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės komisijos pateiktą objekto priėmimo naudoti aktą. Vienas patvirtintojo akto egzempliorius įteikiamas statytojui.
Mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių valstybinės komisijos naudoti nepriima. Vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybos atstovas patikrina, ar darbai padaryti pagal patvirtintą techninę dokumentaciją bei leidimą, ir duoda statytojui pažymėjimą apie statybos užbaigimą, kuris pateikiamas techninės inventorizacijos biurui.
VII. Teisinis individualinių gyvenamųjų namų registravimas
36. Kiekvienas piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys, turintis sienas bei stogą, pastatytas arba statomas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto nustatytoje vietoje, techninės inventorizacijos biuro įkainojamas ir inventorizuojamas valstybinio draudimo reikalams.
Baigtas statyti individualinis gyvenamasis namas inventorizuojamas prieš jį priimant naudoti, o teisiškai registruojamas per 3 mėnesius po valstybinės komisijos akto apie namo priėmimą naudoti patvirtinimo.
Savavališkai pastatytas arba statomas individualinis gyvenamasis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys inventorizuojamas ir apmokestinamas nustatytąja tvarka nepriklausomai nuo to, ar jo statytojui buvo taikytos įstatymu numatytos priemonės už savavališką statybą, tačiau teisinė jų registracija nevykdoma. Apie inventorizuotą savavališką statybą techninės inventorizacijos biuras praneša miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybai.
37. Techninės inventorizacijos biuras teisiškai registruoja valstybinės komisijos priimtus naudoti pastatus.
__________________
PATVIRTINTA
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364
Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tyrinėjimo ir projektavimo darbų tipinė sutartis
19__ m. ________________ mėn. _____ d.
Individualinis statytojas ___________________________________________________
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
_______________________________________ , toliau vadinamas „Užsakovu“, ir _________
____________________________________________________________________________
(projektavimo organizacijos pavadinimas)
________________________________ , toliau vadinamas „Rangovu“, kuriam atstovauja ____
___________________________________________________________________________ ,
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
veikiantis pagal tarnybinę padėtį, sudarė šią sutartį projektuoti __________________________
____________________________________________________________________________
(objekto pavadinimas ir apibūdinimas)
____________________________________________________________________________
1. Užsakovas pateikia visus pradinius duomenis, o rangovas įsipareigoja atlikti prie šios sutarties pridedamoje sąmatoje išvardytus tyrinėjimo ir projektavimo darbus _______________
____________________________________________________________________________
(objekto adresas)
____________________________________________________________________________
per __________ mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos ir perduoti užsakovui šioje sutartyje nustatytu terminu parengtą tinkamos kokybės projektinę-sąmatinę dokumentaciją individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai, taikant projektus, leistus naudoti nustatytąja tvarka.
2. Bendra reikalingų atlikti darbų vertė pagal šią sutartį ir pridedamas sąmatas sudaro __
________________________________________________________________________ rublių.
(suma žodžiais)
3. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19__ m. ____________ mėn. ___ d. sumokėti į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą šioje sutartyje nurodytą darbų vertę atitinkančią sumą.
4. Užsakovas ir rangovas, vykdydami šią sutartį, vadovaujasi Tyrinėjimo ir projektavimo darbų vykdymo sutarčių taisyklėmis ir šia sutartimi nustatytomis sąlygomis.
5. Rangovo atsiskaitomoji sąskaita __________________________________________
(finansuojančio banko pavadinimas
____________________________________________________________________________
ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr.)
6. Šalių adresai ir rekvizitai:
Užsakovo ______________________________________________________________
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada išduotas)
____________________________________________________________________________
Rangovo _______________________________________________________________
(adresas)
Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
Priedai: _______________________________________________________________
_______________________________________________________________
Užsakovas __________________ _________________________________
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
Rangovas ___________________ _________________________________
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
(atnspaudas)
__________________________
PATVIRTINTA
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364
Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų
ar įrenginių statybos tipinė sutartis
19__ m. ________________ mėn. _____ d.
Individualinis statytojas ___________________________________________________
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
_______________________________________ , toliau vadinamas „Užsakovu“, ir _________
____________________________________________________________________________
(statybos organizacijos pavadinimas)
________________________________ , toliau vadinamas „Rangovu“, kuriam atstovauja ____
___________________________________________________________________________ ,
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
veikiantis pagal tarnybinę padėtį, sudarė šią sutartį statyti ______________________________
____________________________________________________________________________
(objekto pavadinimas ir apibūdinimas)
____________________________________________________________________________
1. Užsakovas užsako, o rangovas įsipareigoja savo jėgomis pastatyti gyvenamąjį namą, ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius ___________________________________________
(objekto adresas)
____________________________________________________________________________
per __________ mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, atliekant statybos ir montavimo darbų pagal projektą, suderintą ir patvirtintą nustatytąja tvarka, ir atiduoti tinkamos kokybės ir parengtą eksploatuoti objektą nustatytu terminu.
2. Statybines medžiagas objekto statybai pateikia _______________________________
_____________________________________________________________________________
(užsakovas, rangovas)
3. Bendra reikalingų atlikti statybos darbų vertė pagal šią sutartį ir pridedamas sąmatas sudaro __________________________________________________________________ rublių.
(suma žodžiais)
4. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19__ m. ____________ mėn. ___ d. įmokėti į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą šioje sutartyje nurodytą darbų vertę atitinkančią sumą, išskyrus medžiagų, pateiktų rangovui, vertę.
5. Jeigu valstybinė priėmimo komisija ras blogai padarytų darbų, rangovas privalo per 10 dienų savo lėšomis pašalinti trūkumus ir defektus.
6. Užsakovas ir rangovas, vykdydami šią sutartį, vadovaujasi individualinės statybos tvarką reglamentuojančiais aktais ir šia sutartimi nustatytomis sąlygomis.
7. Rangovo atsiskaitomoji sąskaita __________________________________________
(finansuojančio banko pavadinimas
____________________________________________________________________________
ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr.)
8. Šalių adresai ir rekvizitai:
Užsakovo ______________________________________________________________
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada išduotas)
____________________________________________________________________________
Rangovo _______________________________________________________________
(adresas)
Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
Priedai: _______________________________________________________________
_______________________________________________________________
Užsakovas __________________ _________________________________
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
Rangovas ___________________ _________________________________
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
(atnspaudas)
___________________
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS
VALSTYBINIS STATYBOS REIKALŲ KOMITETAS
Į S A K Y M A S
1976 m. gruodžio 30 d. Nr. 307
Vilnius
Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės,
civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos
Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Siekiant užtikrinti šios tvarkos laikymąsi ir supaprastinti leidimų įforminimą:
1. Nustatyti, kad:
a) leidimus statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų-kurortų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus (išskyrus aukščiau išvardytus) įformina miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai, derindami šių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentaciją.
Leidimų įforminimo tvarka nurodyta šio įsakymo priede;
b) nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius sekančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti.
2. Įpareigoti respublikinio pavaldumo miestų vyriausiuosius architektus, šių miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinierius, rajonų architektus ir architektus inspektorius:
a) duotus leidimus registruoti tam tikslui skirtose registracijos knygose, kuriose taip pat daryti atžymas, kai leidimai nustoja galioti arba objektai atiduodami naudoti;
b) imtis veiksmingų priemonių, kad nė vienas objektas nebūtų statomas be leidimo.
3. Laikyti negaliojančiais šiuos Komiteto įsakymus:
1966 m. gruodžio 26 d. Nr. 208 „Dėl statybos reguliavimo kolūkiuose“;
1968 m. kovo 25 d. Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“.
Pirmininkas A. AKSOMITAS
Valstybinio statybos reikalų komiteto
1976 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 307
priedas
LEIDIMŲ STATYTI IR REKONSTRUOTI GYVENAMUOSIUS NAMUS,
CIVILINIUS, PRAMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR KITUS OBJEKTUS
ĮFORMINIMO TVARKA
1. Leidimai statyti arba rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir kitus civilinius pastatus duodami statytojams, pateikus šiuos dokumentus:
pareiškimą su priedu, kuriame nurodyti objekto pagrindiniai techniniai ekonominiai rodikliai;
žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus;
nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius (arba techninį darbo projektą) ir sąmatas;
pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai arba išrašą iš patvirtinto titulinio sąrašo;
objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą.
Pareiškimas su priedu, pažyma apie lėšų skyrimą ir genplano brėžinių vienas egzempliorius lieka leidimą duodančio organo archyve, kiti dokumentai grąžinami statytojui.
Leidimai forminami pagal pavyzdį, nurodytą Valstybinio civilinės statybos ir architektūros komiteto 1972 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 235 patvirtintuose valstybinės architektūrinės statybinės kontrolės nuostatuose (pridėti prie Komiteto 1973 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 166).
Leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedami statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje.
2. Leidimai statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus pastatus (išskyrus gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus) įforminami, suderinant atitinkamo objekto techninę dokumentaciją. Miesto vyriausias architektas arba rajono architektas įrašą apie jos suderinimą (pastarasis paprastai rašomas projekto tituliniame lape) papildo žodžiais „Leidžiama statyti“, pažymi datą, pasrašo, tvirtina antspaudu ir užregistruoja projektų derinimo apskaitos knygoje. Joje būtina konkrečiai nurodyti, kokio objekto (vieno ar kelių pastatų bei įrenginių, komplekso, statybos eilės) statyba arba rekonstrukcija leidžiama.