Procesinio sprendimo kategorijos
2.3.2.4.3.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 1 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Š.,
dalyvaujant ieškovei A. L., ieškovės atstovei advokatei D. B., atsakovui A. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 78. Nurodė, jog nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi. Taip pat nurodė, jog su atsakovu nesutarė dėl skirtingų charakterių, dažnai konfliktavo, nes atsakovas buvo neištikimas, daugiau kaip 30 metų su atsakovu gyvena atskirai, nes atsakovas gyvena su kita moterimi, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo, prašo ieškovei palikti jos ikisantuokinę pavardę, atsakovui – jo pavardę. Pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 2/3 dalis gyvenamojo namo su inžineriniais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nes šis turtas jau padalintas, santuokoje įgytą 449/674 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė A. L. paaiškino, kad jų santuoka faktiškai iširo prieš 30 metų, kai atsakovas išvyko iš namų, paaiškinęs, jog išvyksta į komandiruotę, tačiau pateko į eismo įvykį ir paaiškėjo, kad jis važiavo kartu su daugiau nei bendradarbe. Ir prieš tai atsakovas naktimis negrįždavo namo, todėl turi pagrindo įtarti, kad atsakovas buvo neištikimas. Dėl to mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Santuokoje jiems gimė trys vaikai, kurie yra pilnamečiai. Santuokoje buvo įgiję namą, kuris buvo padalintas teismo sprendimu, atsakovo dalis buvo parduota iš varžytynių, tą namo dalį nupirko jų pilnametė dukra. Dar yra žemės sklypas, kuriame stovi namas, tas sklypas teismo nebuvo padalintas, todėl prašo padalinti per pusę. Kreditorių neturi, išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja, prašo palikti ikisantuokinę pavardę.
Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje atsakovas A. L. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko nutraukti santuoką, sutiko, kad ieškovei liktų jos ikisantuokinė pavardė. Patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad santuokoje įgytas namas buvo teismo padalintas, nes jis turėjo atlyginti avarijos metu padarytą žalą. Faktiškai nutrūkus jų santuokai, jis nepaliko šeimos, rūpinosi vaikais, prisidėdamas materialiai. Paaiškino, kad jis ėmėsi veiksmų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų nupirktas iš valstybės ir nupirko žemės sklypą, dalį įgijo jų dukra, kitą dalį jis ir sutuoktinė. Nurodė, jog norėtų, kad sutuoktinė atsisakytų reikalavimo dėl ½ dalies žemės sklypo, tačiau ieškovei nesutikus, sutiko su ieškovės reikalavimu, kad žemės sklypas būtų padalintas po ½ dalį. Paaiškino, kad santykiai su sutuoktine nutrūko po 1985 m. įvykusios avarijos, nors jie liko gyventi viename name, santuokinių ryšių nebepalaikė, taip jau susiklostė. Tuo metu su kita moterimi negyveno, o šiuo metu apie dešimt metų jis gyvena su kita moterimi. Sakydamas baigiamąją kalbą, sutiko su visais ieškovės reikalavimais, nesutiko tik su tuo, kad jam būtų palikta ar iš naujo suteikta pavardė „L.“.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos sudarymo įrašo, teismas nustatė, kad A. L. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 78. Santuokoje gimę vaikai jau yra pilnamečiai, sutuoktiniai kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda daugiau kaip 30 metų.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.
Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnyje.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas ir tai paaiškėjo įvykus avarijai. Atsakovas patvirtino, kad po 1985 m. įvykusios avarijos santuokinių ryšių nebepalaikė, ir nors paaiškino, kad tuo metu su kita moterimi negyveno, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neištikimybės neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Taip pat patvirtino, jog šiuo metu jau apie dešimt metų gyvena su kita moterimi.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ko iširo šalių santuoka, nenutraukus santuokos pradėjo gyventi ir apie dešimt metų gyvena su kita moterimi, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo A. L. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Santuokoje sutuoktiniai buvo įgiję gyvenamąjį namą su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris Kretingos rajono liaudies teismo 1988 m. spalio 21 d. sprendimu buvo padalintas priteisiant ieškovei A. L. 2/3 dalis, atsakovui A. L. 1/3 dalį. A. L. 1/3 namo dalis 1989 m. sausio 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 1 pagrindu parduota šalių dukrai L. L.. Kadangi santuokoje įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais buvo padalintas Kretingos rajono liaudies teismo 1988 m. spalio 21 d. sprendimu, nuosavybės teisė į 2/3 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruota ieškovės A. L. vardu, likusi 1/3 dalis šalių dukters L. L. vardu, šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas.
Santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 449/674 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš pradžių atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu šį žemės sklypą padalinti po ½ dalį, tačiau vėliau su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, todėl atsižvelgiant į šalių nuomonę, įstatyme numatytą prezumpciją, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, taip pat į tai, kad šiame žemės sklype stovi ieškovei priklausančio namo dalis, todėl žemės sklypo dalis yra reikalinga, kad būtų galima naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, santuokoje įgytas 449/674 dalių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei A. L. ir A. L. po ½ dalį.
CPK 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „G.“, atsakovui – jo pavardę „L.“.
Nors atsakovas teismo posėdyje nesutiko, kad būtų sprendžiamas klausimas palikti jam jo turimą pavardę, atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytą pareigą šį klausimą išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovei būtų grąžinta jos ikisantuokinė pavardė, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „G., atsakovui jo pavardė – „L.“.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).
Ieškovė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo nereiškė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Vadovaudamasis CPK 259-270 ir 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 78, tarp ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio A. L. kaltės.
Padalinti šalių santuokoje įgytą žemės sklypą, t. y. 449/674 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant A. L. ir A. L. po ½ dalį.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos ikisantuokinę pavardę „G.“, atsakovui jo pavardę – „L.“.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Kristina Vorienė