Civilinė byla Nr. e2S-433-357/2019
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00172-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. G. I. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. G. I. 26 420,08 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatytas ieškovui terminas iki 2019 m. gegužės 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Taip pat teismas išaiškino ieškovui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo atsakovės gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), nenurodytas atsakovės asmens kodas. Šiuo adresu atsakovei du kartus buvo siųsti procesiniai dokumentai, bet jie nebuvo įteikti, o grąžinti teismui. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas nurodo būtent tokį atsakovės adresą. Pažymėta ir tai, kad ieškovas teismui pateikė Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašą, kuriame matyti, kad atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta yra Jungtinės Amerikos Valstijos.
4. Teismas nurodė, kad ieškovui nenurodžius atsakovės asmens kodo, teismas neturi galimybės Registruose patikrinti duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, ar darbovietę.
5. Teismas nurodė, kad ieškovui nenurodžius tikslaus atsakovės adreso, kuriuo jai būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nesant galimybės nustatyti jos deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietę, teismas pripažįsta, kad pateiktas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, todėl ieškovui nustatytinas terminas nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo prašymą tenkinti – procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Kaip matyti iš CPK 111 str. 2 d. 2 p. formuluotės, įstatymas nenumato imperatyvios pareigos ieškovui pateikti atsakovo asmens kodo, taip pat nenumato pareigos nurodyti deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
6.2. Ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės gimimo datą, taip pat paskutinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kur, ieškovo duomenimis, dabar gyvena atsakovės šeima ir dalį laiko praleidžia pati atsakovė. Ieškovas į civilinę bylą yra pateikęs Gyventojų registro išrašą, kuriame matyti, jog ieškovo atstovai, remdamiesi Advokatūros įstatymu, atsakovės duomenis apie gyvenamąją vietą patikrino į sistemą įvedę būtent atsakovės gimimo datą ir vardą, pavardę. Duomenys apie atsakovę buvo rasti. Tokiu būdu ieškovui lieka neaišku kokiu dar kitu būdu, jei ne Gyventojų registro išraše, teismas ketina ieškoti atsakovės duomenų apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, jeigu ieškovas pateikė aiškius duomenis, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į JAV.
6.3. Atsakovės vardas ir pavardė bei gimimo data yra laikytini pakankamais duomenimis informacinėse sistemose patikrinti duomenis apie atsakovę, o reikalavimas pateikti atsakovės asmens kodą yra neteisėtas ne tik pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p., tačiau ir asmens duomenų apsaugos įstatymą, draudžiantį rinkti informaciją apie kitą asmenį.
6.4. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovė pastaruoju metu nuolatos faktiškai būna Lietuvoje, todėl turi galimybę siunčiamus procesinius dokumentus atsiimti. Ieškinyje ieškovas taip pat pažymėjo, kad ieškovui nėra žinoma atsakovės darbo vieta ir jis tokių duomenų negali gauti, kadangi jie yra saugomi įstatymo, o pats ieškovas su atsakove nebendrauja ir nežino ar atsakovė dirba ar ne. Ieškovo žiniomis, tokius duomenis patikrinti gali būtent teismas.
6.5. Ieškovas ieškiniu prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas, gavęs tokį prašymą, turėjo pagrindą spręsti tiek ieškinio priėmimo, tiek procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo klausimus, tačiau to nedarė.
6.6. Ieškinys teisme jau yra priimtas pašalinus pirminius trūkumus ir pasisakius dėl mediacijos bei pateikus įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau šiai dienai vėlgi, nors ieškovas ir prašė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau teismas jau priėmus ieškinį, nepagrįstai, viršydamas įstatymo normas, dar kartą sprendžia ieškinio priėmimo klausimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
8. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškinyje fizinių asmenų asmens kodus privaloma pateikti, jeigu ieškovui jie yra žinomi. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių, bendros veiklos ir t.t.), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Būtent tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
9. Kartu pažymėtina, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis – sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti (nenagrinėti) su trūkumais pateikto ieškinio. Teismui ieškinį priėmus, jį palikti nenagrinėtą galima tik tada, kai išaiškėję ieškinio trūkumai yra esminiai, t. y. trūkumai yra tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Viena vertus, paprastai aplinkybė, kad ieškinyje nurodytu adresu dalyvaujantis byloje asmuo (nagrinėjamoje byloje atsakovė) negyvena, paaiškėja nesėkmingai bandant tokiam asmeniui įteikti procesinius dokumentus, todėl terminas tokiam ieškinio trūkumui pašalinti gali būti nustatomas. Kita vertus, tokia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1275-178/2016).
10. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais.
11. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės asmens kodas ieškovui nežinomas ir viešuose registruose jam neprieinamas. Ieškovas nurodė paskutinės gyvenamosios vietos adresą. Be to, ieškinyje nurodyta, kad negalint procesinių dokumentų atsakovei įteikti paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu, prašoma procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai reikia įvertinti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema „Liteko“ ar kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytų duomenų trūkumas nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų bandęs vidiniais resursais nustatyti atsakovės duomenis tam, kad galima būtų patikrinti jos gyvenamąją vietą ar darbovietę, pvz., tikrinęs informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis pagal atsakovės vardo ir pavardės kriterijus, užsiklausęs duomenų iš valstybinių institucijų. Taigi nors pareiga nurodyti teisingą atsakovės adresą priklauso ieškovui, tačiau pirmosios instancijos teismas turi prievolę rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Kita vertus, ieškovas nurodė atsakovės gimimo datą. Esant tokiai informacijai, ieškinio trūkumų šalinimas, ieškovui neturint objektyvių galimybių gauti atsakovės asmens kodą, prieštarautų protingumo, proporcingumo bei proceso koncentracijos principams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu turėjo duomenis apie ieškovo nurodytą atsakovės paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų nurodęs klaidingą atsakovės gyvenamosios vietos adresą bei turėtų informacijos ar galimybę gauti duomenis apie kitą atsakovės gyvenamąją vietą.
14. Pažymėtina, kad paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).
15. Esant nežinomai atsakovės gyvenamajai ir darbo vietoms ir ieškovui neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovė 2009 m. spalio 7 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, o paskutinė ieškovui žinoma atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta Kelmės rajone. Pažymėtina, jog procesinių dokumentų įteikimas CPK 130 str. nustatyta tvarka nėra ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovas ieškinyje nurodė paskutinį jam žinomą atsakovės adresą, tačiau juo dokumentų įteikti nepavyko. Atsakovė deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau kito adreso nenurodė, taigi konstatuotina, kad jos gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Priešingu atveju, atsakovei deklaravus savo išvykimą į užsienį, tačiau nenurodžius jokio konkretaus gyvenamosios ar darbo vietos adreso, ieškovo galimybės apginti savo teises taptų ribotos, o atsakovė galėtų išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, nežinant atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo prašymui, turėjo procesinius įteikti dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), o ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
17. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl šioje dalyje atskirojo skundo reikalavimas tenkinti ieškovo prašymą – procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, atmestinas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. G. I. dėl skolos priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.
Teisėja
Rasa Bartašienė