Adm. byla Nr. ATP-829-648/2011

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00938-2011-8                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 39.4, 45.4.3.                                                                                                                                                                                

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Pažarskis, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal administracinen atsakomyben traukiamo M. K. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-14 nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu, padarius administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 2500 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 2 metams 6 menesiams,

n u s t a t e :

M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad 2011-05-29, 21.30 val., Vilniaus r., Pagiriu kaime, vairavo automobili „WV Vento“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) budamas neblaivus (2,55 promiles) ir tuo pažeide LR Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintu Keliu eismo taisykliu 14 p. reikalavimus.

Administracinen atsakomyben patrauktas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-14 nutarima ir jo atžvilgiu byla nutraukti; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – ipareigojima Vilniaus r. PK Eismo priežiuros tarnybai išduoti laikinaji vairuotojo pažymejima iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas apeliacines instancijos teismo sprendimas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-14 nutarimas priimtas neisigilinus i visas bylos aplinkybes, šališkai vertinant byloje liudijusiu asmenu parodymus. Apeliantas isitikines, kad nuobauda jam paskirta neteisetai, nes automobilio jis nevairavo, o tik sedejo vairuotojo vietoje. Anot apelianto, teismas iš esmes remesi tik policijos pareigunu parodymais, kuriuos sugretinus su kitu asmenu parodymais, jie vertintini kritiškai, nes prieštarauja ne tik apelianto sutuoktines L. K. ir draugo A. R. parodymams, bet ir liudytojo D. J., kuris paskambino policijos pareigunams itardamas neva neblaivu vairuotoja už automobilio „WV Vento“ vairo, parodymams. Skunde nurodoma, kad liudytojas D. J. paaiškino, kad privažiavus policijos pareigunams (L. P. ir D. L.) jis parode krypti, kuria nuvažiavo itartinas automobilis, o ne pati automobili, kaip parode policijos pareigunai, kurie paaiškino, kad vykstant i ivykio vieta juos sustabde liudytojas D. J. ir parode pro šali važiuojanti automobili „WV Vento“, kuri pradejo sekti ir seke apie 400m. Anot apelianto, akivaizdu, kad policijos pareigunai, noredami pateisinti savo nekompetentingus ir neteisetus veiksmus apelianto atžvilgiu, iš anksto suderine savo parodymu turini klaidino teisma.

Anot apelianto, policijos pareigunai nurodo, kad neva automobili visa laika seke, jo iš akiu išleide nebuvo ir kai privažiavo prie sustojusio automobilio, jame apeliantas buvo vienas. Todel lieka neaišku ir teismo nutarime apie tai velgi nieko nepasisakyta, kur dingo automobilio keleiviai, apie kuriuos parode liudytojas D. J.. Pasak apelianto, ši aplinkybe taip pat irodo, kad policijos pareigunai apelianto žmonos vairuojamo automobilio neseke, kadangi privažiavo jau praejus 1-2 min. laiko tarpui, todel nemate nei kas automobili vairavo, nei kiek asmenu tuo automobiliu važiavo, tokius parodymus teisme teikia tam, kad pateisintu savo nekvalifikuotus ir neteisetus veiksmus.

Pasak apelianto, kompleksiškai vertinant jo, L. K., A. R., S. Z. ir D. J. parodymus bei rašytini irodyma – saskaita faktura del automobilio dureliu remonto, tampa akivaizdu, kad iš tiesu automobili „WV Vento“ vairavo ne apeliantas, o jo žmona.

Skunde nurodoma, kad teismas savo nutarime skirti apeliantui administracine nuobauda taip pat akcentuoja tai, kad apelianto žmonai grižus iš parduotuves automobilis, pasak jos, buvo kitoje vietoje. Taciau, kaip jis ten atsidure ir ar apskritai buvo kitoje vietoje, teismas neišsiaiškino, taciau kad ji perstatyti galejo apeliantas, teismas teigti neturi jokio pagrindo, byloje apie tai nera surinkta jokiu duomenu, tuo tarpu remtis spelionemis priimant nutarima negalima. Esant tokiems prieštaravimams, apeliantas mano, kad yra butina atnaujinti irodymu tyrima ir iš naujo apklausti visus liudytojus.

Anot apelianto, ATPK 330 str. 1 d. nuostata, kuria remiantis dar neisiteisejusiu teismo sprendimu jo atžvilgiu atimta teise vairuoti transporto priemones, prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. 1 d. nuostatoms. LR Konstitucija yra aukšciausios galios ir tiesioginio taikymo aktas, todel specialiosios teises – vairuoti transporto priemones atemimas jo atžvilgiu turi buti panaikintas iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas apeliacines instancijos teismo sprendimas apelianto atžvilgiu. Todel apeliantas mano, kad yra butina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – ipareigojima Vilniaus r. PK Eismo priežiuros tarnybai išduoti laikinaji vairuotojo pažymejima iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas apeliacines instancijos teismo sprendimas.

Atsiliepime i apeliacini skunda Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Pagiriu policijos nuovados tyrejas L. P. prašo apelianto skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodoma, kad tyrejai L. P. ir D. L. 2011-05-29 apie 21.20 val. nuvyko patikrinti gautos informacijos, kad Vilniaus r., Pagiriu sen., Pagiriu k., „WV Vento“ automobiliu i degaline atvažiavo neblaivus vairuotojas. Vykstant i vieta, juos sustabde apie ivyki pranešes asmuo ir parode krypti, kur nuvažiavo minetas automobilis. Pavažiave nurodyta kryptimi, policijos pareigunai apie 30 metru atstumu nuo tarnybinio automobilio pamate važiuojanti automobili „WV Vento“, kuris netrukus sustojo prie daugiabucio namo Nr. 8 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje. Jie nedelsdami privažiavo. Tyrejas D. L. nuejo patikrinti automobilio. Automobilyje buvo vienas asmuo, t. y. jo vairuotojas. Veliau buvo nustatyta, kad pastarasis neblaivus. Pareigunai važiuojancio automobilio „WV Vento“ nebuvo pamete iš akiracio, todel mate, jog automobilis nebuvo sustojes ir iš jo niekas neišlipo. Apelianto minimi liudytojai, jeigu jie butu buve automobilyje, turejo teise reikalauti, kad užfiksuoti ju parodymus protokolo surašymo metu. Be to, M. K. nebuvo apribota teise naudotis mobiliuoju telefonu, todel jis turejo galimybe pasikviesti menamai parduotuveje buvusius savo žmona bei draugus ateiti i Pagiriu policijos nuovada. Visos šios aplinkybes patvirtina policijos pareigunu nustatytas faktines aplinkybes bei paneigia apelianto naudai liudijusiu asmenu parodymus, kurie akivaizdžiai melagingi.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

M. K. patrauktas administracinen atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už vairavima apsvaigus nuo alkoholio. Del M. K. neblaivumo ivykio metu 2011-05-29 ginco nera, taciau apeliantas gincija pati automobilio vairavimo fakta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teises pažeidimo byloje irodymai yra vertinami pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvada, kad irodymu vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu. Vidinis isitikinimas – tai ne išankstinis isitikinimas, nuojauta, o irodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktu irodymu, kada išnagrinejami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, ivertinami kiekvienas irodymas atskirai ir ju visuma.

Ivertinusi byloje esancia medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nutarima, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustate visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinejo visus administracinio teises pažeidimo byloje surinktus irodymus bei juos tinkamai ivertino. Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, byloje surinktu irodymu visuma akivaizdžiai patvirtina fakta, jog M. K. 2011 m. gegužes 29 d. vairavo automobili, budamas  neblaivus, o jo keliama versija, kad jis automobilio ivykio metu nevairavo pirmosios instancijos teismo buvo pagristai ivertinta kritiškai kaip pažeidejo gynybine pozicija. Byloje esantys irodymai, t. y. administracinio teises pažeidimo protokolas, liudytoju D. J., L. P. ir D. L. paaiškinimai teisme, pareiguno L. P. tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad M. K. 2010-05-29, 21.30 val., Vilniaus r., Pagiriu kaime vairavo automobili „WV Vento“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) budamas neblaivus (2,55 promiles), t. y. padare administracini teises pažeidima, numatyta ATPK 126 str. 4 d. Kritiškai vertintini apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes remesi tik policijos pareigunu parodymais, kuriuos sugretinus su kitu asmenu parodymais, policijos pareigunu parodymai prieštarauja liudytoju L. K., D. J. ir A. R. parodymams. Apelianto kalte patvirtina ir apeliacinio skundo argumentus paneigia ne tik policijos pareigunu paaiškinimai, bet ir kiti anksciau pamineti irodymai, ju visuma. Pastebetina, kad liudytoju L. P. ir D. L. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismui, turi tam tikru prieštaravimu su liudytojo D. J. paaiškinimais, taciau jie nera esminiai. Nors liudytojas D. J. teisme paaiškino, kad privažiavus policijos pareigunams jis parode ne pati automobili, o krypti, kuria nuvažiavo itartinas automobilis, o policijos pareigunai teisme paaiškino, kad vykstant i ivykio vieta juos sustabde liudytojas D. J. ir parode pro šali važiuojanti automobili „WV Vento“, kuri pradejo sekti iki automobilis sustojo, netiketi policijos pareigunu parodymais nera pagrindo. Esmine aplinkybe yra ta, kad policijos pareigunai patvirtino, jog jie tam tikra laika tarnybiniu automobiliu važiavo paskui automobili „WV Vento“, kuris sustojo Pagiriu kaime daugiabucio namo esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, ir nedelsdami privažiave bei patikrine automobili nustate, kad jame buvo vienas asmuo, t. y. jo vairuotojas M. K., kuris buvo neblaivus. Pastebetina, kad pareigunai tvirtino, jog važiuojancio automobilio „WV Vento“ nebuvo pamete iš akiracio, todel mate, jog automobilis nebuvo sustojes ir iš jo niekas neišlipo. Šie pareigunu paaiškinimai iš esmes atitinka tuo po ivykio 2011-05-29 surašytame Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 3-4). Byloje nera nustatyta, kad policijos pareigunai butu suinteresuoti M. K. nubaudimu ar ji apkalbetu, todel ju paaiškinimais nera pagrindo netiketi. Pirmos instancijos teismas vertindamas liudytoju L. K. ir A. R. paaiškinimus pagristai padare išvada, jog jie yra suinteresuoti padeti pažeidejui išvengti atsakomybes. Pažeidimo fakto nepaneigia ir byloje esanti PVM saskaita –faktura del automobilio priekiniu dureliu užrakto remonto.

Atsižvelgus i minetas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. pažeidimas yra visiškai irodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone, ivertino byloje esancius irodymus (ATPK 257 straipsnis) ir prieme teisinga procesini sprendima, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nera pagrindo. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-14 nutarimas yra teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistu.

Apelianto skundo argumentai, kad  ATPK 330 str. 1 d. nuostata, kuria remiantis dar neisiteisejusiu teismo sprendimu jo atžvilgiu atimta teise vairuoti transporto priemones, prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. 1 d. nuostatoms, atmetami kaip nepagristi. Minetame  ATPK straipsnyje yra nustatyta atemimo specialiosios teises vykdymo taisykle, jog transporto priemoniu vairuotojai, apsvaige nuo alkoholiniu gerimu, laikomi neteke specialiosios teises nuo nutarimo atimti šia teise priemimo dienos, ka pirmos instancijos teismas priimtame nutarime išaiškino pažeidejui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymo nustatyta tvarka ir pripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, Konstitucijoje kalbama apie baudžiamaja atsakomybe, o ne administraciniu nuobaudu vykdymo tvarka, del ko apelianto argumentai, jog jam turejo buti išduotas laikinas vairuotojo pažymejimas iki galutinio sprendimo priemimo yra nepagristi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-14 nutarima palikti nepakeista ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisejas                                                                                        Arturas Pažarskis