Civilinė byla Nr. e2A-1265-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00943-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

                                                     (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vykdant viešąjį pirkimą, pripažinimo neteisėtais ir viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo neteisėtomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – uždaroji akcinė bendrovė „GTB Trade“, SIA „ANLAS“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (toliau – ir VLRD) veiksmus, vykdant riedmenų stabdžių sistemos dalių pirkimą (toliau – Pirkimas) ir jį nutraukti, esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, ją nutraukti.

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimas pradėtas VLRDselektyviai, be jokių objektyvių ir visiems prieinamų kriterijų atrinktiems tiekėjams išsiuntus kvietimą pateikti prekių tiekimo pasiūlymus. Apie Pirkimą perkančiosios organizacijos metiniame pirkimų plane CVP IS priemonėmis nėra paskelbta. Pirkimo būdas ir teisinis pagrindas nėra nurodytas. Tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai kvietime pateikti pasiūlymą nėra nurodyti. Pirkimo sąlygose tiekėjo pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami. Įvertinus preliminarią Pirkimo vertę (apie 50 000 Eur be PVM), tuo atveju, jei per finansinius metus panašių prekių neketinama pirkti, Pirkimas turi būti mažos vertės pirkimu, kuriam privalomai taikomas 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintas Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), ir kuris turi būti vykdomas skelbiant viešai apklausą CVP IS priemonėmis.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 konstatavo, kad VLRD atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ)
2 straipsnio 25 punkte apibrėžtą perkančiosios organizacijos statusą ir įpareigojo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reguliavimo. Tačiau atsakovė nesilaiko įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo vadovautis VPĮ nuostatomis – viešai nepaskelbusi Pirkimo, pažeidė skaidrumo ir nediskriminavimo principus, neteisėtai apribojo konkurenciją.

4.       VPĮ 17 straipsnio 3 dalis draudžia sudaryti sąlygas konkurencijos ribojimui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Pirkimo vertę, turėjo būti vykdomas skelbiamas CVP IS priemonėmis pirkimas ir visiems suinteresuotiems tiekėjams sudaromos sąlygos dalyvauti Pirkime.Vadovaujantis VPĮ
26 straipsnio 1 dalimi apie Pirkimą turėjo būti iš anksto viešai paskelbta metiniame pirkimų plane, o VPĮ 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją tiekėjus kviesti teikti pasiūlymus viešu skelbimu apie Pirkimą.Pirkimo nepaskelbimas pažeidžia skaidrumo reikalavimus ir nurodytus VPĮ reikalavimus. Pirkimui esant mažos vertės, Pirkimas paskelbtas pažeidžiant Aprašo nuostatas.

5.       Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir netikslios, pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus. Pirkimo sąlygose nustatytas per trumpas minimalus pasiūlymų pateikimo terminas, nenurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. Neaišku, ar gavus pirminius pasiūlymus bus deramasi dėl Pirkimo objekto, neaiški derybų vykdymo tvarka bei perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo tvarka. Tokios sąlygos nesudaro galimybės tiekėjams lygiomis sąlygomis konkuruoti ir yra neteisėtos.

6.       Ieškovė yra suinteresuota šiuo Pirkimu.UAB „Skinest Baltija“ yra Lietuvoje įregistruota bendrovė, kuri verčiasi didmenine prekyba atsarginėmis geležinkelio riedmenų dalimis, geležinkelio infrastruktūros medžiagomis, vagonais ir lokomotyvais, juodaisiais metalais, taip pat geležinkelio tiesimu ir remonto darbais, geležinkelio riedmenų remontu, vagonų nuoma.Ieškovės patirtis, kvalifikacija ir galimybės yra pakankamos, kad konkuruoti su kitais tiekėjais viešajame pirkime vagonų atsarginėms dalims tiekti, todėl ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neskelbiant Pirkimo, kadangi ieškovė negali dalyvauti Pirkime ir konkuruoti su kitais tiekėjais. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą, kurio pastaroji nevertino. Ieškovei pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė nutraukti ginčo Pirkimą, perkančioji organizacija lakoniškai, be jokių papildomų paaiškinimų bei motyvų nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų,įstatymo nuostatų.

7.       Dėl aukščiau nurodyto ginčo Pirkimo procedūrų vykdymas yra neteisėtas, prieštarauja 2020 m. sausio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 pateiktam imperatyviam nurodymui laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reguliavimo bei pažeidžia VPĮ
17 straipsnio 1, 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio
2 dalį, Aprašo 3, 21.1.1., 21.3.3., 21.3.4., 21.3.5. punktus ir toks Pirkimas turi būti nutrauktas. Jeigu Pirkimas jau yra įvykęs ir atsakovė yra sudariusi Pirkimo sutartį, tokia sutartis turi būti nutraukta.

8.       Atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei nurodė, kad vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, nuo 2020 m. vasario 27 d. įregistravo savo statusą kaip perkančiojo subjekto ir pirkimus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) nuostatomis.

9.       2020 m. birželio 12 d., vykdydami ginčo Pirkimą, atsakovės darbuotojai kreipėsi į riedmenų stabdžių sistemos dalių gamintojus ir tiekėjus, išsiųsdami jiems kvietimus pateikti pasiūlymus pagal pridedamą pasiūlymo formą. Kvietime pateikti pasiūlymus buvo nurodytos pagrindinės Pirkimo ir sutarties vykdymo sąlygos bei pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2020 m. birželio 18 d. 2020 m. liepos 14 d. atsakovė, įvykdžiusi Pirkimą, sudarė dvi sutartis su tiekėjais, pateikusiais mažiausias kainas: 1) su SIA „ANLAS“ Nr. SUT(VLRD)-139 (toliau – Sutartis Nr. 1) ir 2) su UAB „GTB Trade“ Nr. SUT(VLRD)-140 (toliau – Sutartis Nr. 2).

10.       Net ir vykdydama mažos vertės viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija turi teisę vykdyti neskelbiamą apklausą ir joje apsiklausti pageidaujamus tris tiekėjus (Aprašo 4 straipsnis), t. y. ji turi teisę nekviesti ieškovės dalyvauti tokiuose pirkimuose, o apie pačius pirkimus gali būti neskelbiama.Atsakovė ne tik turi teisę, bet ir pagrindą nekviesti ieškovės dalyvauti Pirkime, nes ieškovė neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, todėl atsakovė siekia į pirkimus kviesti subjektus, kurių reputacija ir patikimumu nėra praeityje kilę abejonių ir kurie nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

11.       PĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tai, kad šio Pirkimo objektas skirtas perpardavimui, yra aiškiai nurodyta Sutarties Nr. 1 bei Sutarties Nr. 2 1.1. punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra perkantysis subjektas, o Pirkimo paskirtis buvo įsigyti dalis, kurios bus perparduodamos, atsakovė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi PĮ numatyta išimtimi. Atsakovė nepadarė nei vieno ieškinyje nurodyto VPĮ pažeidimo.

12.       Ieškovė nėra teisiškai suinteresuotas subjektas ginčyti atsakovės veiksmus ir Pirkimo sąlygas. Ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė (net ir neįrodinėjo), kad šio Pirkimo sąlygos ir pats Pirkimas pažeidžia jos teises, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

13.       Teismui pateiktame dublike ieškovė prašė pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant ginčo Pirkimą bei pripažinti negaliojančiomis 2020 m. liepos 14 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-139, sudarytą su SIA „ANLAS“ ir 2020 m. liepos
14 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-140, sudarytą su UAB „GTB Trade“.

14.       Ieškovė papildomai nurodė, kad VLRD neatitinka PĮ įtvirtinto perkančiojo subjekto apibrėžimo, todėl laikytina perkančiąja organizacija. Nėra ginčo ir ieškovė sutinka, kad atsakovė tenkina PĮ
4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas – yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, tačiau ji nevykdo veiklos, įtvirtintos PĮ I skyriaus II skirsnyje. Atsakovė užsiima lokomotyvų ir riedmenų gamyba bei remontu.Atsakovės tinklapyje pateikiama informacija apie lokomotyvų ir riedmenų remontą, eksploataciją ir pardavimą. Jokia kita veikla atsakovė neužsiima. Todėl akivaizdu, kad atsakovė neatitinka PĮ įtvirtinto perkančiojo subjekto statuso.

15.       Atsakovė neįrodė, jog Pirkimu siektos įsigyti prekės buvo skirtos perparduoti tretiesiems asmenims, kadangi vienintelis įrodymas, neva tai turintis patvirtinti, jog Pirkime įsigytas prekes atsakovė ketino iš tiesų perparduoti, yra su prekių tiekėjais sudarytose Sutartyse įrašytos neįpareigojančios nuostatos, teigiančios apie tokius tariamus atsakovės ketinimus. Sutarčių su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“ 1.1. punktuose įvardintas „pirkimo tikslas“ prekes perparduoti tretiesiems asmenims, nėra įtvirtintas kaip atsakovės pareiga. Atsakovė neįvardino, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiu teisiniu pagrindu ketino perparduoti Pirkime įsigytas prekes. Tuo tarpu prekių neperpardavimas ir jų naudojimas atsakovės tiesioginėje veikloje atsakovei nesukels jokių neigiamų teisinių pasekmių sutartiniuose santykiuose su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“.

16.       Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas tiekėjų siūlomų prekių atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams tikrinimas, Pirkimu siektos įsigyti prekės jokiu būdu nėra susijusios su VPĮ numatytais atitikimo nacionaliniam saugumui reikalavimais, todėl atsakovės argumentas, jog būtent šiuo pagrindu atsakovė tikslingai ir pagrįstai nekvietė ieškovės dalyvauti Pirkime, yra niekinis ir neatitinkantis tikrovės.

17.       Net ir pripažinus, jog atsakovė laikytina perkančiuoju subjektu, o ne perkančiąja organizacija, atsakovės veiksmai, vykdant Pirkimą, vis tiek laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais imperatyvias PĮ normas, nes atsakovė Pirkimą vykdė vadovaudamasi „UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ Mažos vertės pirkimų vykdymo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), kurios pažeidžia PĮ įtvirtintas nuostatas, dėl ko Pirkimas negali būti laikomas įvykdytas teisėtu būdu.Taisyklės suteikia teisę atsakovei apskritai visus mažos vertės pirkimus, nepriklausomai nuo jų vertės, vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, tuo pačiu suteikiant galimybę atsakovei visais atvejais dėl pasiūlymo pateikimo kreiptis tik į vieną potencialų tiekėją. Taisyklės nenumato jokių kitų pirkimo būdų taikymo galimybės, jose apskritai nėra minimas skelbiamos tiekėjų apklausos pirkimo būdas, jo taikymo sąlygos ir tvarka, t. y.neskelbiamos apklausos pirkimo būdas nėra pateikiamas kaip išimtinis.

18.       PĮ 79 straipsnio 6 dalies 8 punkto nuostata suponuoja perkančiojo subjekto pareigą mažos vertės pirkimų taisyklėse aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet perkantysis subjektas taikys neskelbiamų derybų (šiuo atveju – neskelbiamos apklausos) pirkimo būdą. Vadovaujantis šia nuostata, mažos vertės pirkimų taisyklėse negali būti įtvirtinta galimybė išimtiniu neskelbiamų derybų būdu vykdyti absoliučiai visus mažos vertės pirkimus, nepaliekant galimybės perkančiajam subjektui taikyti kitų pirkimų būdų.Tokios Taisyklės yra akivaizdžiai skirtos atsakovei išvengti privalomai taikytinų viešųjų pirkimų procedūrų, jomis yra dirbtinai ribojama konkurencija. Taisyklėse nustatyta tvarka tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaro palankesnes sąlygas pasiūlyti savo prekes ir paslaugas, kuomet kiti tiekėjai, galintys pasiūlyti geresnės kainos ir kokybės prekes (paslaugas), gali būti išvis neinformuojami apie VLRD planuojamus vykdyti pirkimus.

19.       Atsakovė teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad siekiant nustatyti, ar įmonės statusas turėtų būti kvalifikuotinas kaip perkančiojo subjekto ar kaip perkančiosios organizacijos, sprendžiama pagal įmonės sudaromų sutarčių sąsajas ir santykį su veikla, su PĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis veiklomis. Kadangi atsakovės pagrindinė veikla yra skirta užtikrinti geležinkelių riedmenų, skirtų tokių paslaugų teikimui, saugų eksploatavimą, lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų techninė priežiūra, remontas ir gamyba, krovininių vagonų einamasis ir kapitalinis remontas, techninė priežiūra, gamyba, keleivinių riedmenų techninė priežiūra, darytina išvada, kad atsakovė taip pat teikia transporto paslaugas, susijusias su tinklų eksploatavimu. Taigi, atsakovė pagrįstai savo pirkimus vykdo pagal PĮ nuostatas.

20.       Atsakovė, sudarydama sutartis su tiekėjais SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“, aiškiai įvardijo, koks buvo pagrindinis Pirkimo tikslas, t. y. perparduoti pirkimo objektą/sutarčių dalyką tretiesiems asmenims. Tai, kad nebuvo nurodyta, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiu pagrindu ketinamos įsigyti detalės būtų perduodamos tretiesiems asmenims, nepagrindžia ir juolab nepatvirtina ieškovės interpretacijų, jog Pirkimo tikslas yra ne detalių perpardavimas. Atsakovės veiklos modelis, teikiant riedmenų remonto paslaugas, iš esmės savo pagrindiniais veiklos vykdymo principais panašus į automobilių remonto paslaugų, kurias teikia įvairūs servisai, modelį. Atsakovė, priklausomai nuo riedmenų remonto paslaugų užsakovo poreikio ir pageidavimo, teikia riedmens remonto paslaugas užsakovo perduotomis arba/ir jo pageidavimu atsakovės įsigytomis detalėmis. Tokiu atveju atsakovė detales įsigyja ne savo, o klientų poreikiui patenkinti ir jo pageidavimu, todėl tokios detalės yra įsigyjamos perpardavimo tikslais. Būtent paslaugų užsakovas turi teisę spręsti, ar riedmenų remonto paslauga bus vykdoma jo turimomis ir atsakovei perduotomis, ar atsakovės jos interesais įsigytomis atsarginėmis dalimis.

21.       Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo nutrauktos abi Pirkimo sutartys, sudarytos su tiekėjais SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“, kurias ieškovė teismo prašo nutraukti/pripažinti negaliojančiomis. Kadangi šioje dalyje nebeliko ginčo objekto, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai.

22.       Trečiasis asmuo UAB „GTB Trade“ atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti bei paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei pateikė raštą dėl su ja sudarytos sutarties Nr. SUT(VLRD)-140 nutraukimo šalių susitarimu, atsižvelgiant į ne nuo pardavėjo kaltės susiklosčiusias aplinkybes. Tą pačią dieną sudarytas Susitarimas dėlsutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nutrauktos abi Sutartys, kurias ieškovė teismo prašo nutraukti / pripažinti negaliojančiomis, konstatuotina, kad šioje dalyje nebeliko ginčo objekto ir vieno iš ieškovės ieškinio reikalavimų.

23.       Sutarčių sudarymas nesukėlė jokių realių pasekmių, t. y. jomis nebuvo pasinaudota, taip pat ir pats ginčo Pirkimas, kurį ieškovė prašo nutraukti, yra pasibaigęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ir ieškovės teisinis suinteresuotumas išnyko, todėl tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių. Tęsiant ginčą šalys patirs papildomų išlaidų tik dėl ieškovės principinio siekio tęsti ginčą.

24.       Atsakovei pateikus teismui prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, kurį grindė ieškovės suinteresuotumo nebuvimu, abiejų Pirkimo sutarčių nutraukimu ir dėl to ieškinio dalyko neišlikimu, ieškovė atsiliepime į šį prašymą nurodė, kad nors atsakovė su kontrahentais nutraukė sudarytas Pirkimo sutartis bendru sutarimu jau vykstant ginčui teisme, tai nereiškia, kad jos buvo sudarytos teisėtai, todėl palaikė reikalavimą pripažinti Pirkimo sutartis negaliojančiomis, kadangi pastarosios apskritai negalėjo būti sudarytos ir negaliojo nuo sudarymo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino– pripažinoUAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ veiksmus, vykdant Pirkimą, neteisėtais ir pripažino negaliojančiomis 2020 m. liepos 14 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį NR. SUT(VLRD)-139, sudarytą su SIA „ANLAS“ ir 2020 m. liepos 14 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-140, sudarytą su UAB „GTB Trade“.

26.       Įvertinęs atsakovės argumentus, jog ji yra perkantysis subjektas pagal PĮ, bet ne perkančioji organizacija, teismas juos atmetė. Šią savo išvadą teismas grindė tuo, jog (1) Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) atlikusi tikrinimą (2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaita Nr. 4S-704) dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų sprendimų, susijusių su jos dukterinių įmonių, tame tarpe ir atsakovės, statusu, nustatė, jog atsakovė atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas ir pripažintina perkančiąja organizacija, (2) tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3872-934/2019, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, kuriose buvo vertinami atsakovės veiksmai, susiję su pirkimo Nr. 12-60/2019 vykdymo teisėtumu, o tuo pačiu atsakovės statuso klausimo nagrinėjimu, konstatavo, kad atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos statusą VPĮ 2 straipsnio 25 dalies prasme, todėl įsigydama prekes, paslaugas ar darbus turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis. Teismas taip pat išaiškino, kad nurodytais teismų sprendimais yra konstatuoti prejudicinę reikšmę turintys faktai, todėl atsakovė su jais nesutikti, ar jų ginčyti negali.

27.       Nustatęs, kad pagal atsakovės įstatus, bendrovės veiklos tikslas yra komercinės veiklos, susijusios su geležinkelių riedmenų ir jų įrangos gamyba, remontu, eksploatavimu ir technine priežiūra, vykdymas, teismas sprendė, kad atsakovė neužsiima geležinkelio tinklų statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. Todėl atsakovė neatitinka PĮ įtvirtinto perkančiojo subjekto statuso, kadangi nors ir yra perkančioji organizacija, tačiau nevykdo PĮ I skyriaus II skirsnyje nurodytų veiklų. Tai patvirtina, kad PĮ 14 straipsnyje numatytą išimtį atsakovė taikėneteisėtai.

28.       Atsakovė taip patneįrodė, jog Pirkimu siektos įsigyti prekės buvo skirtos perparduoti tretiesiems asmenims. Nors atsakovės su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“ sudarytųSutarčių 1.1 punktuose įvardinta, jog Pirkimo tikslas yra perparduoti Pirkimo objektą tretiesiems asmenims, tačiau teismas tai vertino kaip deklaratyvią formuluotę, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nepagrindė tokios formuluotės reikšmės, o Sutarčių turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog įsigyjamos prekės yra atsakovės gamybiniams poreikiams, o ne perpardavinėjimo tretiesiems asmenims tikslais. Atsakovė kartu nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą, kuriuo įgytos prekės būtų perparduodamos.

29.       Vykdydama Pirkimą, perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 26 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ
22 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų, nes iš anksto viešai nepaskelbė apie Pirkimą atsakovės metiniame pirkimų plane bei neįvykdė įpareigojimų kviesti tiekėjus teikti pasiūlymus viešu skelbimu apie Pirkimą. Atsakovė taip pat pažeidė imperatyvias 2017 m. birželio
28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo taisykles, pagal kurias, atsižvelgiant į Pirkimo vertę, Pirkimas privalėjo būti vykdomas skelbiamos apklausos būdu, naudojantis CVP IS priemonėmis (Aprašo 21.1.,
21.2. punktai). Kadangi Pirkimas nebuvo organizuotas vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūras reguliuojančiomis taisyklėmis, teismas Pirkimą laikė įvykdytu neteisėtai.

30.       Teismas vertino, kad ieškovė būtų turėjusi galimybę lygiais pagrindais konkuruoti dėl Pirkimo sutarties su atsakove sudarymo ir pateikti savo pasiūlymą Pirkime, kuris būtų vertinamas užtikrinant sąžiningą konkurenciją tarp potencialių tiekėjų, jeigu ne atsakovės elgesys,kuomet buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų tarnybos, teismų įpareigojimų ir konstatuotų prejudicinių faktų. Ieškovės teisės ir teisėti interesai yra akivaizdžiai pažeistidėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, neskelbiant viešojo pirkimo, kuriameieškovė negali dalyvauti lygiomis teisėmis ir konkuruoti su kitais tiekėjais. Tiekėjas šiuo atveju tampa neapsaugotas nuo panašių neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vykdant kitus viešuosius pirkimus. Atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog pirkimas, analogiškas ginčo Pirkimui, nebus skelbiamas, teismas sprendė, kad ieškovė neprarado teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiojo subjekto sprendimo, šiam nutraukus sudarytas Sutartis. Aplinkybė, kadPirkimas pasibaigė, kadangi buvo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis ir bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugpjūčio 17 d. bendru sutarimu nutrauktos, taip pat nepašalina ieškovės suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi.

31.       Teismas nesutiko su atsakove, jog bylą reikia nutraukti, nes ieškovės ginčijamų sutarčių nutraukimas nedaro įtakos reikalavimui pripažinti jas negaliojančiomis. Teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (pagal VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, jeigu perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą CVP IS, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus), sudaryta Pirkimo sutartis buvo pripažinta niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis).Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).Taigi, teismui pripažinus neteisėtais atsakovės veiksmus vykdant Pirkimą, jo pagrindu sudarytos Sutartys yra negaliojančios, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32.       Atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ apeliaciniame skunde prašo, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą pagal atsakovės šiame apeliaciniame skunde minimą paklausimą, prijungti šį atsakymą prie šios bylos, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti civilinę bylą Nr. e2-3627-779/2020, netenkinuspirmojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      VPT 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaitoje Nr. 4S-704nebuvo sprendžiama dėl konkretaus atsakovės statuso – perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar perkančiojo subjekto su perkančiosios organizacijos požymiais.„Perkančiosios organizacijos“ sąvoka buvo naudojama kaip bendrinis žodis. VPT ataskaitoje buvo nurodyti tikrinimo tikslai – įvertinti perkančiojo subjekto (turima omenyje AB „Lietuvos geležinkeliai“) argumentus ir paaiškinimus, susijusius su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovių statusu, pripažįstant juos perkančiąja organizacija (perkančiuoju subjektu); įvertinti perkančiosios organizacijospožymius, kriterijus. VPT tikrinimo pagrindinis klausimas buvo, „ar perkančiojo subjekto dukterinės įmonės <...> UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas<...> pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis (perkančiaisiais subjektais)“. VPT aiškiai nurodė, kad „vienas iš pagrindinių šio tikrinimo klausimų yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių bendrovių statusas ir sutarčių sudarymaspagal viešiesiems pirkimams taikomas procedūras ir reikalavimus.“ Taigi, akivaizdu, kad VPT vertino, ar apskritai atsakovė, pagal vertinamuoju laikotarpiu buvusias faktines aplinkybes, sudarydama sutartis ir vykdydama savo veiklą, privalo taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, ar visgi jos vykdoma veikla ir pirkimai yra išimtinai komercinio pobūdžio.

32.2.                      Atsakovė, siekdama pagrįsti aukščiau išdėstytą argumentą,2020 m. spalio 7 d. išsiuntė VPT raštą su prašymu patvirtinti, kad 2019 m. VPT ataskaitoje nebuvo nagrinėjama ir vertinama, ar atsakovė (ir atitinkamai kitos AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės) yra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai. Todėlatsakovė teismo prašo gautą atsakymą prijungti prie bylos kaip įrodymą, patvirtinantį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino arba net nevertino VPT ataskaitos turinio ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

32.3.                      Pats perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kriterijus irtuo metu egzistavusias aplinkybes beiįmonės vykdomas veiklas, yra pasirenkamas pačios įmonės. Tačiau tai nereiškia, kad jis, pasikeitus arba išnykus tuo metu egzistavusioms aplinkybėms, negali pasikeisti. Be to, tiek VPĮ, tiek PĮ reglamentavimas yra grindžiamas identiškais viešųjų pirkimų principais bei tikslais. Todėl vien pats faktas, kurį įstatymą taikyti pasirinks subjektas savo pirkimams, formaliai neturi esminės reikšmės pamatinių viešųjų pirkimų taisyklių laikymuisi ir konkurencijos užtikrinimui. Kita vertus, pasirinkimas turi būti pagrįstas ir pats atitinkamų taisyklių taikymas teisėtas.

32.4.                      VPT ataskaita taip pat buvo vienu iš šaltinių, kuriuo vadovavosi teismai ginče dėl atsakovės statuso, tačiau nei teismai priimtuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3872-934/2019, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020), nei VPT nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės teisinio statuso ta apimtimi, kuri yra būtent šios bylos nagrinėjimo dalykas,t.y. teismai nenagrinėjo, ar atsakovė pagal savo vykdomos veiklos pobūdį turėtų būti laikytina perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, ar perkančiuoju subjektu su perkančiosios organizacijos požymiais. Visų instancijų teismai apskritai vertino, ar atsakovė atitinka perkančiosioms organizacijoms / perkantiesiems subjektams keliamus kriterijus / požymius ir ar jai turėtų būti taikytinos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neįsigilino į sprendime nurodytų ir neva prejudicinę reikšmę turinčių šaltinių – VPT ataskaitos ir teismų sprendimų turinį, pateikė jų turinį iškreipiančią interpretaciją, sprendimo išvada dėl neva neginčijamai konstatuoto atsakovės statuso yra iš esmės klaidinga ir ydinga.

32.5.                      Atsakovės įstatų 10 punkte nurodyta, kad ji be 7 ir 8 punktuose išvardintos veiklos bei tikslų, gali verstis ir kita teisės aktuose numatyta veikla, neprieštaraujančia jos tikslams, t. y. galimų veiklų sąrašas nėra baigtinis ir atsakovė turi teisę verstis bet kokia kita, teisėta veikla. VPT 2020 m rugpjūčio 3 d. išvadoje, teiktoje šioje byloje, nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar įmonės statusas turėtų būti kvalifikuotinas kaip perkančiojo subjekto ar kaip perkančiosios organizacijos, sprendžiama pagal įmonės sudaromų sutarčių sąsajas ir santykį su PĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis veiklomis. PĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš atvejų, kuomet pirkimams yra taikomos šio įstatymo normos, t.y. įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms sutinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. Taigi, į PĮ 8 straipsnio taikymo sritį patenka veikla, susijusi su paslaugų teikimu statant, įrengiant ir (arba) eksploatuojant tinklus, skirtus teikti visuomenei, įskaitant, bet neapsiribojant, geležinkelio paslaugas.

32.6.                      Lietuvos apeliacinis teismascivilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 nustatė, kad „<...>VLRD atliekama lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų techninė priežiūra, remontas ir gamyba, <...> keleivinių riedmenų techninė priežiūra, <...> iš esmės yra skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimąbei tuo prisidėti prie valstybės per jos kontroliuojamą AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų viešojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo <...>“. Iš to darytina išvada, kad atsakovė taip pat teikia transporto paslaugas, susijusias su tinklų eksploatavimu. Taigi VLRD pagrįstai ginčo Pirkimą vykdė, vadovaudamasiPĮ.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas visiškai nesigilino į perkančiojo subjekto statusą nulemiančių požymių turinį bei neatliko atsakovės atitikimo minėtiems požymiams vertinimo.

32.7.                      Nutraukus Sutartis, ginčo objekto nebeliko, kadangi ieškinio patikslintais reikalavimais ir dublike ieškovė prašė nutraukti pirkimo procedūras (kas jau savaime, atsižvelgiant į faktinę situaciją negali būti įgyvendinta, nes Pirkimas buvo pasibaigęs sudarius sutartis) ir/ arba pripažinti Sutartis neteisėtomis ir jas nutraukti (kas taip pat yra neįmanoma, nes Sutartys buvo nutrauktos bylos nagrinėjimo metu). Todėl yra visiškai akivaizdu, kad nebeliko ir ieškovės teisinio suinteresuotumo. Byla turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnis), kadangi teisiškai objektyviai tampa nebeįmanoma patenkinti ieškinio, t.y. objektyviai nebeliko atsakovės sprendimų, kurie ginčijami ieškovės.

32.8.                      Teismo išvada dėl to, jog atsakovė turi įrodinėti, jog neketina vykdyti analogiško pirkimo, neatitinka teismų suformuotos praktikos. Ieškovėsargumentai, jog jai bus užkirstas kelias dalyvauti tokiuose pat arba naujuose pirkimuose, yra klaidinantis teismą ir tėra jos subjektyvus vertinimas bei prielaidos. Pirma, atsakovė nerengė analogiško pirkimo. Antra,ieškovė ir toliau dalyvauja atsakovės tiek skelbiamuose, tiek neskelbiamuose pirkimuose.

32.9.                      Teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką ir jų paskirstymą. Ieškovei buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi nagrinėjama byla nebuvo didelės apimties, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ieškovės atstovo rengti procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties, iš esmės atkartotas taspats atsakovei teiktos pretenzijos turinys.

33.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo išreikalauti iš atsakovės ir prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

33.1.       Neišnagrinėjus ginčo iš esmės ir nepriėmus galutinio sprendimo, VLRD turėtų galimybę pakartotinai vykdyti riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių pirkimą nesilaikant VPĮnuostatų ir užkertant kelią ieškovei apskritai dalyvauti tokiame pirkime bei sąžiningai konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo pateikiant savo pasiūlymą. Todėl Sutarčių nutraukimas, kuriuo yra motyvuojamas VLRD prašymas nutraukti ginčo bylą, jokiu būdu nepanaikino ar nesumažino ieškovės teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

33.2.       Jeigu ginčo byla būtų nutraukta, VLRD veiksmai sudarant sutartis ginčijamu būdu (pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas) liktų neįvertinti, o tai sudarytų galimybę jai ateityje toliau atlikti šioje byloje įrodinėjamus, ginčijamus neteisėtus veiksmus. Atitinkamai ieškovė pakartotinai turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaudama pripažinti tokius VLRD veiksmus neteisėtais.

33.3.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-86-916/2020;
2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415).Nors nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuojama situacija, kuomet bylos nagrinėjimo teisme metu pasibaigė pirkimo procedūros ir teismas nepripažino, jog ši aplinkybė pašalina tiekėjo teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, o nagrinėjamoje byloje VLRD klaidingai įrodinėja, jog teisinis ieškovės suinteresuotumas dingo dėl nutrauktų ginčo sutarčių, nurodyta kasacinio teismo praktika vis tiek yra aktuali ir taikytina tuo aspektu, jog abiem atvejais (tiek pasibaigus pirkimo procedūroms, tiek nutraukus ginčo sutartis) tiekėjas netampa apsaugotas nuo analogiškų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ateityje.

33.4.       Ginčijamų sutarčių nutraukimas nepadarė jokios įtakos ieškovės reikalavimui pripažinti neteisėtais VLRDveiksmus vykdant riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių viešąjį pirkimąir nepašalino ieškovės ieškinio dalyko, šiuo veiksmu niekaip nebuvo patenkinti ieškovės reikalavimai byloje,jų neišsprendė, dėl to ši aplinkybė neturėjo jokios reikšmės pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir joje priimant skundžiamą sprendimą.

33.5.       Ginčijamų sutarčių nutraukimas taip pat nepadarė poveikio reikalavimui pripažinti jas negaliojančiomis, kadangi VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, jeigu perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą CVP IS, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus.

33.6.       Tai, kad VLRD bendru sutarimu nutraukė sutartis su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“, nereiškia, jog šalys šias sutartis laiko nesukuriančiomis joms teisinių padarinių nuo jų sudarymo momento. Priešingai, kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 17 d. susitarimuosedėl prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, net ir nutraukus šias sutartis šalims lieka galioti visi konfidencialumo ir duomenų apsaugos įsipareigojimai. Taigi, net ir nutraukus šias ginčytas sutartis, šalis dalinai vis dar sieja jų pagrindu atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai.

33.7.       Ginčijamų sutarčių nutraukimo pagrindas – sutrikęs prekių tiekimas. Tai reiškia, kad nepripažinus šių sutarčių negaliojančiomis ir ateityje išnykus jų nutraukimą lėmusioms aplinkybėms, VLRD bet kuriuo metu turės galimybę atkurti šių neteisėtų sutarčių galiojimą pasirašant susitarimus, atšaukiančius ginčijamų sutarčių nutraukimą ir pratęsti šių sutarčių vykdymą, taip akivaizdžiai toliau pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus.

33.8.       Priešingai negu savo apeliaciniame skunde nurodo VLRD, nei Europos Teisingumo Teismas, nei galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia PĮ 8 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiškinti plečiamai, kad perkančiuoju subjektu būtų pripažįstamas ir tas subjektas, kuris aptarnauja subjektą, patenkantį į PĮ reguliavimo sritį.

33.9.       Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, ieškovė kartu su paaiškinimais pateikėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus su teisinių paslaugų detalizacija. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.

33.10.       Kadangi įrodinėdama savo teiginius VLRD remiasi dokumentu, kuris kitai proceso šaliai šiuo metu nėra prieinamas (dokumentas neviešas, kadangi ginčas nėra baigtas), siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą procese, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020 būtina išreikalauti iš VLRD ir prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

34.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK
329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35.       Atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. spalio 15 d. raštą „Dėl Tikrinimo ataskaitos“, kuriuo siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl VPT 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo atskaitoje Nr. 4S-704 pateikto išaiškinimo dėl atsakovės statuso.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateiktas naujas įrodymas yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, ieškovė UAB „Skinest Baltija“ turėjo galimybę su juo susipažinti ir dėl jo prijungimo prie bylos jokių prieštaravimų nepareiškė, sprendžia, jog kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktas naujas dokumentas – 2020 m. spalio 15 d. raštas „Dėl Tikrinimo ataskaitos“, priimtinas (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

37.       UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2020 m. birželio 12 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į pasirinktus tiekėjus, kviesdama juos iki 2020 m. birželio 18 d. (imtinai) pateikti pasiūlymus VLRD vykdomame riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių įsigijimo pirkime pagal pridedamą pasiūlymo formą. Elektroniniuose laiškuose taip pat buvo nurodyta papildoma informacija apie prekių pristatymo per 15 kalendorinių dienų po užsakymo pateikimo terminą, 12 mėn. prekių garantinį terminą, kartu su prekėmis būtinus pateikti dokumentus – atitikties sertifikatą, gamintojo deklaraciją, sąskaitos faktūros apmokėjimo terminą per 45 kalendorines dienas po jos užsakovei pateikimo bei Pirkimo – pardavimo sutarties 24 mėn. galiojimo terminą.

38.       UAB „Skinest Baltija“,nors ir negavusi pakvietimo pateikti pasiūlymą Pirkime, tokį pasiūlymą pateikė. VLRD ieškovės pasiūlymo nevertinus, tiekėja 2020 m. liepos 2 d. pateikė VLRD pretenziją, kurioje pareikalavo nutraukti Pirkimo procedūras ir skelbti naują Pirkimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais. Pretenzija buvo grindžiama tuo, jog (1) ginčo Pirkimo procedūrų vykdymas yra neteisėtas, nes VLRD nesilaiko Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, nustatyto įpareigojimo vadovautis VPĮ nuostatomis, (2) nepaskelbusi Pirkimo viešai – nei metiniame pirkimų plane, nei viešu skelbimu CVP IS – VLRD pažeidė skaidrumo ir nediskriminavimo principus, neteisėtai apribojo konkurenciją, (3) Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir netikslios (nustatytas per trumpas pasiūlymo pateikimo terminas, nenustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos, neaiškios susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros, nenustatytas reikalavimas dėl subtiekėjų išviešinimo, nenurodyti būdai dėl kreipimosi Pirkimo dokumentų paaiškinimo, nėra informacijos apie ginčų nagrinėjimo tvarką), pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus, nesudaro galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti ir yra neteisėtos.

39.       2020 m. liepos 13 d. atsakyme į pretenziją VLRD nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatų.

40.       Bylos duomenimis 2020 m. liepos 14 d. VLRD pasirašė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį
Nr. SUT(VLRD)-139 su SIA „ANLAS“ ir Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-140 su UAB „GTB Trade“, kurios dėl nuo prekių pardavėjų nepriklausančių priežasčių (sutrikus prekių tiekimui) 2020 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimais dėl prekių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo buvo nutrauktos.

41.       Ieškovei kreipusis į Vilniaus apygardos teismą dėl VLRD veiksmų, vykdant ginčo Pirkimą, pripažinimo neteisėtais bei 2020 m. liepos 14 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutarčiųpripažinimo negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Atsakovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliaciniame skunde prašo bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo (nutarties 32.1 – 32.9) bei ieškovės atsiliepimo (nutarties 33.1 – 33.10) į jį argumentus, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl atsakovės statuso kvalifikavimo kaip perkančiosios organizacijospagal VPĮ nuostatas ar kaip perkančiojo subjekto pagal PĮ nuostatas, atitinkamaidėl ginčo Pirkimo vykdymo teisėtumo pagal VPĮ ar PĮ nuostatas, taip pat dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sutartis po to, kai jos šalių susitarimu buvo nutrauktos.

Dėl VPĮ ir PĮ santykio

42.       VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (VPĮ 1 straipsnio 2 dalis).

43.       PĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pirkimų įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (PĮ 1 straipsnio 2 dalis).

44.       VPĮ 2 straipsnio 37 punkte apibrėžta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

45.       PĮ 2 straipsnio 13 dalyje yra nustatyta, kad pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), kai šios prekės, paslaugos ar darbai yra skirti PĮ
5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti.

46.       Iš nutarties 42-45 punktuose nurodytų norminių teisės aktų nuostatų aišku, kad tiek viešieji pirkimai, tiek pirkimai, atliekami vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, yra reguliuojami specialiųjų teisės aktų – Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, įstatymo.Nors abiem įstatymais iš esmės siekiama įsigyti tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, tačiau VPĮ ir PĮ taikomi skirtinguose pirkimų sektoriuose. VPĮ reguliuoja viešuosius pirkimus taip vadinamo klasikinio sektoriaus srityse, o PĮ reguliuoja komunalinio sektoriaus viešuosius pirkimus. Taip pat skiriasi nurodytuose įstatymuose nustatyta pirkimo procedūrų ir pirkimo priemonių taikymo tvarka, pirkimus vykdantys subjektai bei jų nustatymo kriterijai.

47.       VPĮ 8 straipsnyjenustatyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimams ir projekto konkursams: 1) kurie reikalingi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai ar kelioms veikloms vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kuriems Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas netaikomas vadovaujantis jo 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir perkančiosios organizacijos, teikiančios Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pašto paslaugas, pirkimams ir projekto konkursams, reikalingiems šiai veiklai vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 2 dalis).

48.       Taigi VPĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nagrinėjamai bylai aktualios dvi VPĮ netaikymo išimtys. Pirma, VPĮ normos netaikomos, jei viešąjį pirkimą vykdo perkančioji organizacija, veikianti bet kurioje iš PĮ 5 – 11 straipsnių reglamentuojamų sričių, t. y. dujų ir šilumos ūkio, elektros energijos, vandentvarkos, transporto paslaugų, pašto paslaugų, geografinės teritorijos eksploatavimo naftos arba dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo ir gavybos paslaugų srityse, ir viešasis pirkimas vykdomas dėl specifinių prekių, paslaugų ar darbų, skirtų PĮ 5 – 11 straipsniuose reguliuojamai komunalinio sektoriaus veiklaivykdyti. Antra, VPĮ normos netaikomos, kai viešąjį pirkimą vykdančiai perkančiajai organizacijai, veikiančiai bet kurioje iš PĮ 5–11 straipsnių reglamentuojamų sričių, netaikomas PĮ vadovaujantis PĮ 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis. Kadangi nurodyti PĮ straipsniai numato PĮ taikymo išimtį, tai reiškia, jog pirkimams, kurie vykdomi pagal PĮ 14, 18 ir 27straipsnius, netaikomas nei VPĮ, nei PĮ.

49.       VPĮ 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo taikymo sritis ir tikslas, taip pat VPĮ 8 straipsnio nuostatos patvirtina, kad, pirma, būtent VPĮ, kaip pagrindinis visus viešuosius pirkimus valstybėje reglamentuojantis teisės aktas, atriboja viešųjų pirkimų sritis, reguliuojamas VPĮ ir PĮ, apibrėžia VPĮ ir PĮ santykį, pagal kurį PĮ gali nustatyti tik tokį reglamentavimą, kuris neprieštarauja VPĮ ir kurį VPĮ leidžia; tai taip pat reiškia, jog PĮ atžvilgiu VPĮ taikomas subsidiariai, t. y. kai tam tikrų viešųjų pirkimų teisinių santykių PĮ nereguliuoja, taikomos bendrosios VPĮ įtvirtintos taisyklės; subsidiarus kitų teisės aktų nuostatų taikymo pobūdis neeliminuoja kitų teisės aktų privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ ir PĮ, taikymo; antra, būtent VPĮ nustato taisykles, kada perkančioji organizacija, veikianti bet kurioje išPĮ5–11 straipsniuose reglamentuojamų sričių, turi vykdyti viešuosius pirkimus, vadovaudamasi VPĮ ir kada – Pirkimų įstatymu: PĮ 5–11 straipsniuose nurodytai komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti būtiniems viešiesiems pirkimams taikomas PĮ, o viešiesiems pirkimams, neskirtiems nurodyto komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti (pvz., numatytai PĮ5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje), taikomas VPĮ; taigi, vien ta aplinkybė, jog pirkimą vykdo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančioji organizacija, savaime nereiškia, kad pirkimas patenka į PĮ reguliavimo sritį;trečia, VPĮ tiesiogiai nurodo atvejus, kada vykdomiems pirkimams netaikomas nei PĮ, nei subsidiariai VPĮ (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šias išvadas patvirtina ir šiai bylai aktualių teisės nuostatų, sprendžiant perkančiosios organizacijos bei perkančiojo subjekto statuso atribojimo klausimą, analizė.

Dėl perkančiosios organizacijos ir perkančiojo subjekto statuso atribojimo

50.       Apeliantė pagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės teisinio statuso tuo aspektu, kuris būtent ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. ar atsakovė pagal savo vykdomos veiklos pobūdį laikytina perkančiuoju subjektu pagal PĮ, ar perkančiąja organizacija pagal VPĮ. Apeliantės nuomone, dėl nurodytos priežasties teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė turi perkančiosios organizacijos statusą ir ginčijamam pirkimui turėjo būti taikomas VPĮ, neturėjo pagrindo remtis nei VPT parengta 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaita Nr. 4S-704, nei teismų anksčiau išnagrinėtose bylose priimtais sprendimais, nes VPT Tikrinimo ataskaitos tyrimo objektas buvo kitas, o teismų kitose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl perkančiosios organizacijos statuso pagal VPĮ ir perkančiojo subjekto statuso pagal PĮ atribojimo, taip pat dėl atsakovės statuso vykdant ginčo pirkimą.

51.       PĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš PĮ 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis: 1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį; 2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a. valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b. kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c. turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų; 3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

52.       Taigi, pagal PĮ4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus juridinis asmuo gali būti pripažintas perkančiuoju subjektu, jeigu ūkio subjektas vykdo bent vieną iš PĮ5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklų, taip pat jeigu ūkio subjektas atitinka bent vieną iš PĮ 4 straipsnio 1 dalies
1 – 3 punktuose numatytų sąlygų – arba yra perkančioji organizacija pagal VPĮ2 straipsnio 25 dalį, arba yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų, arba yra juridinis asmuo, kuriam kompetentinga institucija suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą.

53.       Nurodytas reguliavimas reiškia, jog perkančiuoju subjektu pagal PĮ pripažįstamas, visų pirma, tas subjektas, kuris vykdo bent vienos rūšies veiklą iš PĮ 5–11 straipsniuose nurodytų veiklos rūšiųir atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos apibrėžimą. PĮ 4 straipsnio
1 dalies 1 punkto taikymui būtina nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas: viena vertus, PĮgali būti taikomas tik tais atvejais, kai perkantieji subjektai vykdo veiklą vadinamojo komunalinio sektoriaus srityje; jeigu ūkio subjektas tokios veiklos nevykdo, toks asmuo neturi perkančiojo subjekto statuso ir PĮtaikyti nėra teisinio pagrindo; antra vertus, būtina nustatyti, ar nurodytame komunaliniame sektoriuje veikiantis subjektas atitinka perkančiosios organizacijos požymius, nustatytus VPĮ
2 straipsnio 25 dalyje. PĮ4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra pateikta perkančiosios organizacijos samprata, o nukreipiama vadovautis VPĮ2 straipsnio 25 dalies nuostatomis. Taigi, įstatymų leidėjo valia yra visas perkančiąsias organizacijas, kurios turi vadovautis vadinamuoju klasikinio sektoriaus viešųjų pirkimų reguliavimu ir kurios vykdo komunalinio sektoriaus veiklą, be jokių kitų sąlygų priskirti perkantiesiems subjektams, kuriems būtų taikomas PĮ.

54.       VPĮ 2 straipsnio 25 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija – tai (1) valstybės ar savivaldybės institucija; (2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

55.       Pagal PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą perkančiuoju subjektu taip pat laikytinas juridinis asmuo, kuris vykdo bent vieną iš PĮ 5–11 straipsniuose nurodytų veiklų ir yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Taigi, lemiamą įtaką gali daryti tik perkančiosios organizacijos, t. y. subjektai, atitinkantys VPĮ2 straipsnio 25 dalies sąlygas. Jeigu įtaką daro kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ar perkantieji subjektai (PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ar
3 punkto sąlygas atitinkantys subjektai) ir nėra kitų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, tuomet juridinis asmuo perkančiojo subjekto sampratos neatitinka. Vertinimas dėl perkančiojo subjekto statuso turi būti atliekamas atsižvelgiant į funkcinį metodą, t. y., kaip ir sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos statuso pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, svarbu ne tai, kokia juridinio asmens forma (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar kt.), o tai, kokiu tikslu juridinis asmuo buvo įsteigtas.Nurodyti priklausomybės kriterijai yra alternatyvūs, kas reiškia, kad pakanka nustatyti bent vieno iš jų egzistavimą. PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat įtvirtinta prezumpcija, kai visais atvejais laikoma, kad perkančioji organizacija daro tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką, kai: (i) perkančioji organizacija valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo;
(ii) perkančioji organizacija kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; (iii) perkančioji organizacija turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų. Pripažįstama, kad subjekto kontrolė egzistuoja, kai teisės normoje nustatyta arba viešojo administravimo institucijos priima sprendimus dėl gaminamų prekių kainos, kiekio, veiklos pobūdžio, krypties bei tempo, teisės centrinės administracijos atstovui likviduoti šį subjektą, galimybės viešojo administravimo institucijai vykdyti patikras vietoje, atlikti auditus bei teikti iš to išplaukiančius pasiūlymus(Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. vasario 1 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-237/99, Rink. 2001, p. I-939).Be to, valdymui (kontrolei), kitaip tariant, subjekto nesavarankiškumui, prilyginamas ir tam tikras finansinės priklausomybės aspektas, t. y. atvejis, kai šis subjektas neprisiima finansinės rizikos ir valstybė finansinėmis priemonėmis gali apsaugoti jį nuo likvidavimo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Komisija / Ispanija, C-283/00). Taigi, turi būti nustatytas perkančiosios organizacijos dominavimas perkančiojo subjekto veikloje, t. y. nepakanka, kad perkančioji organizacija turėtų akcijų (pajų, dalių), būtų investavusi į juridinį asmenį ar skirtų minimaliai priežiūros ar valdymo narių, o turi būti lemiama perkančiosios organizacijos finansavimo, kontrolės ar valdymo įtaka viešajam juridiniam asmeniui.

56.       PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta perkančiojo subjekto samprata nuo perkančiosios organizacijos sampratos skiriasi tuo, kad pagal PĮįmonė komunalinio sektoriaus srityje vykdo veiklą, kuri yra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tuo tarpu perkančiosios organizacijos statuso vienas iš elementų, kaip minėta anksčiau, yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio veikla. Jeigu viešasis juridinis asmuo vykdo tiek komercinę ar pramoninio pobūdžio veiklą, tiek nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio veiklą, toks asmuo atitinkair visus perkančiosios organizacijos statuso kriterijus, t. y. pagal PĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir VPĮ 2 straipsnio 25 dalįjis laikomas ne tik perkančiuoju subjektu, bet ir perkančiąja organizacija.

57.       Perkančiuoju subjektu pripažįstama ir įmonė, kuri nors ir nėra perkančioji organizacija pagal VPĮ
2 straipsnio 25 dalį ir kuriosnevaldo bei jai nedaro įtakos perkančiosios organizacijos, tačiau kuriai kompetentinga institucija suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti PĮ 5–11 straipsniuose nurodytą veikląkaip nustatyta PĮ 4 straipsnio 2 dalyje.

Dėl VLRD statuso ir Pirkimo vykdyto pagal PĮ teisėtumo

58.       Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, jog VLRD nėra perkantysis subjektas, teigia, kadsavo vykdoma lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų techninės priežiūros, remonto ir gamybos, keleivinių riedmenų techninės priežiūros veikla, skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimą, ji prisideda prie valstybės per jos kontroliuojamą AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų viešojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo, tokiu būdu ji teikia transporto paslaugas, susijusias su tinklų eksploatavimu, todėl yra perkantysis subjektas, o ne perkančioji organizacija.

59.       Aukščiau nutartyje išaiškinta, kad perkančiuoju subjektu yra laikomas subjektas, kuris vykdo veiklą vienoje iš PĮ 5 – 11 straipsniuose nurodytų veiklos sričių ir atitinka VPĮ nustatytus perkančiosios organizacijos kriterijus (nutarties 53 – 54 punktai).

60.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, konstatavo visas būtinas sąlygas atsakovei pripažinti perkančiosios organizacijos teisinį statusą, t. y. nustatė, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, būdama dukterine AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrove, (1) finansine, valdymo ar kontrolės prasme yra priklausoma nuo kitos perkančiosios organizacijos, atsakovės valdymo organo nariai skiriami AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri pati yra valstybės kontroliuojama įmonė ir atitinka visus VPĮ 2 straipsnio
25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos požymius (nutarties 30 punktas),(2) atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius, t. y. jos veikla ar veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams tenkinti, atsakovės įsteigimo tikslas ir vykdoma veikla yra būtina tam, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Atsakovės atliekama lokomotyvų, kitų traukos riedmenų, visų tipų kelio mašinų techninė priežiūra, remontas ir gamyba, keleivinių riedmenų techninė priežiūra iš esmės yra skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimą bei tuo prisidėti prie valstybės per jos kontroliuojamą AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų viešojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo (nutarties 31 –35, 36 – 52 punktai), (3) nepaisant to, kad bendrovė organizuoja viešuosius pirkimus,atsižvelgiantį atsakovės veiklos sritį, kurioje veikti atsakovė buvo įsteigta, jos prisiimamos veiklos rizikos  laipsnį, gaunamų veiklos pajamų šaltinius ir jų lyginamąjį svorį, veikimą ne įprastinės išplėtotos konkurencijos sąlygomis, atsakovės vykdoma veikla viešojo intereso poreikių tenkinimui yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (nutarties 53 – 72 punktai).

61.       Taigi, VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje numatytosbūtinos sąlygos, patvirtinančios atsakovės perkančiosios organizacijos teisinį statusą, nustatytos šalims nagrinėjamoje byloje res iudicata, prejudicinę ir privalomąją galią turinčia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje, kurioje ginčas vyko tarp tų pačių šalių.

62.       Aplinkybės, kad atsakovė turi perkančiosios organizacijos pagal VPĮ statusą, iš esmės neginčija ir pati apeliantė, tik nurodo, jog ji yra perkantysis subjektas pagal PĮ.

63.       Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas ir 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1320-236/2019, nustatęs, kad kita AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė AB „LG CARGO“ įsteigta užtikrinti ją kontroliuojančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikslų įgyvendinimą arba prie jo prisidėti, jos veikloje yra naudojamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtas,AB „LG CARGO“ veikla ir jos rezultatai yra tiesiogiai naudojami AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinėje veikloje, todėl bent iš dalies yra ne komercinio ir ne pramoninio pobūdžio, sprendė, kad AB „LG CARGO“ atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas.

64.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad VLRD atitinka VPĮ
2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos apibrėžimą, t. y. ji tenkina vieną iš perkančiojo subjekto, numatyto PĮ, statuso pripažinimui būtinų požymių.

65.       Kaip teisingai nurodo apeliantė, siekiant nustatyti, ar įmonės statusas kvalifikuotinas kaip perkančiojo subjekto, sprendžiama pagal įmonės sudaromų sutarčių sąsajas ir santykį su veikla, t. y. su PĮ 5–11 straipsniuose nurodytomis veiklomis.Nagrinėjamu atveju aktualioje PĮ 8 straipsnio
1 dalyje reglamentuojama, kad PĮ taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu.Taigi, nurodytoje įstatymo normoje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios konstatuoti,kada perkantysis subjektas pirkimus, susijusius su PĮ 8 straipsnyje numatyta veiklos rūšimi (transporto paslaugos), turi vykdyti pagal PĮ reikalavimus: pirma, pirkimai turi būti skirti teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas,antra, veikla turi būti susijusi su paslaugų teikimu statant, įrengiant ir (arba) eksploatuojant tinklus.

66.       Iš į bylą pateiktų VLRD įstatų aišku, kad pagrindinis bendrovės tikslas yra komercinės veiklos, susijusios su geležinkelių riedmenų ir jų įrangos gamyba, remontu, eksploatavimu ir jų technine priežiūra, vykdymas konkurencinėje rinkoje, siekiant pelno, racionalaus ir efektyvaus lėšų, turto ir kitų išteklių panaudojimo, naudos bendrovės akcininkui ir jo turtinių interesų užtikrinimo. Ši aplinkybė patvirtina aukščiau minėtų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių išaiškinimus dėl VLRD veikimo išskirtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai, t. y. bendrovė iš esmės aptarnauja savo akcininkę, padėdama šiai tinkamai ir laiku vykdyti veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad VLRD vykdoma veikla kartu patenka į PĮ
8 straipsnio reguliavimo sritį.

67.       Apeliantė tvirtina, kad ji yra perkantysis subjektas, nes teikia transporto paslaugas, susijusias su geležinkelių tinklų eksploatavimu. ESTT, pasisakydamas dėl Direktyvos 2004/17 5 straipsnio
1 dalies 1 pastraipoje vartojamos sąvokos „eksploatavimas“, išaiškino, kad terminas „eksploatavimas“ turėtų būti suprantamas pagal savo įprastą prasmę, kaip nuoroda į objekto naudojimą arba naudojimąsi teise gauti iš jo pajamas, todėl „tinklų eksploatavimo“ veikla nurodo teisę naudotis geležinkelių tinklu, siekiant teikti transporto paslaugas, o „tinklų teikimo“ veikla reiškia tinklo valdymą(Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2019 m. vasario 28 d. Sprendimas byloje SJ, C-388/17, p. 49-54). VLRD vykdo veiklą, susijusiąsu geležinkelių riedmenų ir jų įrangos gamyba, remontu, eksploatavimu ir technine priežiūra, tačiau pati neužsiima ne tik geležinkelio tinklų statyba, įrengimu, ko pati ir neginčija, tačiau taip pat ir geležinkelio tinklų eksploatavimu. VLRD savo veikla padeda patronuojančiai bendrovei eksploatuoti geležinkelių tinklus, tačiau tai nereiškia, jog dėl to apeliantė pati eksploatuoja geležinkelių tinklus. Anksčiau pateikti argumentai paneigia ir apeliantės teiginius, neva pats subjektas turi teisę ir galimybę pasirinkti savo teisinį statusą. Perkančiuoju subjektu laikomas tiktas subjektas, kuris atitinka visus VPĮ ir PĮ nustatytus šiam statusui įgyti būtinus kriterijus, o ne tas, kuris nusprendė tokį statusąsau nustatyti bei įregistruoti. Remiantis nurodytu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VLRD neatitinka perkančiojo subjekto, įtvirtinto PĮ, apibrėžimo.

68.       Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, 2020 m. birželio 12 d. paskelbdama ir vykdydama riedmenų stabdžių sistemos dalių pirkimą (kreipdamasi į atsakovės pasirinktus riedmenų stabdžių sistemos dalių gamintojus ir tiekėjus, ir išsiųsdama jiems kvietimus pateikti pasiūlymus pagal pridedamą pasiūlymo formą), o vėliau, įvykdžiusi Pirkimą, 2020 m. liepos 14 d. sudarydama dvi sutartis su tiekėjais, privalėjo laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto VPĮ ir Pirkimų įstatyme. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ veiksmus, vykdant riedmenų stabdžių sistemos dalių pirkimą ir jį nutraukti, o esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, ją nutraukti.

69.       Nustačius, kad VLRD neturi perkančiojo subjekto statuso, tačiau atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos kriterijus, daroma išvada, kad VLRD yra perkančioji organizacija, kuri savo vykdomus viešuosius pirkimus turi vykdyti pagal VPĮ įtvirtintas nuostatas.

70.       Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal VPĮ, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis CVP IS priemonėmis (VPĮ 22 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad VLRD vykdytas ginčo Pirkimas buvo mažos vertės pirkimas, t. y. kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM) (VPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą išskyrus atvejus, kai apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama (VPĮ 31 straipsnio 2 dalis). Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba yra bent viena iš šių sąlygų: 1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos; 2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; 3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai; 4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM) (VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Remdamasi nurodytomis teisės normomis, VLRD galėjo neskelbti apie vykdomą mažos vertės ginčo Pirkimą, jei egzistavo bent viena iš nurodytų sąlygų. Pagal VPĮ 26 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, t. y. VLRD apie planuojamą vykdyti mažos vertės ginčo Pirkimą privalėjo paskelbti metiniame pirkimų plane CVP IS priemonėmis.

71.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš anksto viešai paskelbė apie ginčo Pirkimą savo metiniame pirkimų plane CVP IS. Atsakovė išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus pasirinktiems tiekėjams, t. y. viešai nepaskelbdama apie Pirkimą, nors įrodymų, kad egzistavo bent viena iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba 31 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punkte nurodytų sąlygų, byloje nėra. Priešingai, iš 2020 m. liepos 14 d. Sutarčių matyti, kad ginčo Pirkimo vertė viršijo 10 000 Eur (be PVM): pagal su SIA „ANLAS“ sudarytą Sutartį vertė buvo
15 436,38 Eur be PVM, pagal su UAB „GTB Trade“ Sutartį vertė buvo 35 300,39 Eur be PVM. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš anksto viešai nepaskelbdama apie ginčo Pirkimą metiniame pirkimų plane bei neįvykdydama įpareigojimų kviesti tiekėjus teikti pasiūlymus viešu skelbimu apie Pirkimą, VLRD nesilaikė VPĮ 26 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ
22 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų.

72.       VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekant mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija turi vadovautis ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytomis taisyklėmis. 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintų Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo taisyklių 21.2.1.punkte įtvirtinta, kad pirkimas gali būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM). Aukščiau konstatuota, kad ginčo Pirkimo vertė viršijo
10 000 Eur (be PVM), t. y. atsakovė nepaskelbdama viešai apie ginčo Pirkimą pažeidė irAprašo 21.2.1. punktą.

73.       Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ginčo Pirkimą teisėtai vykdė neskelbiamų derybų būdu, taip pat teigia, kad Pirkimu siekė įsigyti perpardavimui skirtas prekes, todėl pagrįstai taikė PĮ 14 straipsnyje įtvirtinta išimtį, numatančią, kad PĮ reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, jeigu perkantysis subjektas neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas.

74.       PĮ 14 straipsnyjeįtvirtinta išimtis, pagal kurią leidžiama netaikyti pirkimų tvarkos dėl disponavimo pirkimo objektu specifikos, kuri susijusi su perkančiojo subjekto konkurencinga veikla rinkoje, taikoma, esant visoms nustatytoms sąlygoms: (1) perkantieji subjektai įsigyja pirkimo objektą (prekes), turėdami specifinį tikslą – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, t. y. perkantieji subjektai pirkimą atlieka ne siekdami PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslo įsigyti perkantiesiems subjektams reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant lėšas, o siekdami vykdyti komercinę veiklą: pardavimą, finansinę nuomą (lizingą); (2) perkantieji subjektai neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto; (3) kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas, t. y. rinkos dalyviams nėra sudaromų kliūčių patekti į rinką.

75.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė, jog Pirkimu siektos įsigyti prekės buvo skirtos perparduoti tretiesiems asmenims, nes (1) Sutarčių turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog prekės buvo įsigyjamos atsakovės gamybiniams poreikiams, o ne perpardavinėjimo tretiesiems asmenims tikslais ir (2) atsakovė kartu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą, kuriuo įgytos prekės būtų perparduodamos (nutarties 28 punktas). Be to, net ir vertinant, kad ginčo pirkimo objektas (riedmenų stabdžių atsarginės dalys) galbūt bus panaudotas ne tiesiogiai VLRD gamybiniams poreikiams, nekeičia byloje padarytų išvadų dėl atsakovės statuso ir Pirkimo tikslo. Minėta, kad PĮ nuostatos gali būti taikomas tik tais atvejais, kai perkantieji subjektai vykdo veiklą vadinamojo komunalinio sektoriaus srityje. Priešingu atveju, toks asmuo neturi perkančiojo subjekto statuso ir PĮ taikyti nėra teisinio pagrindo. PĮ 14 straipsnio išimtimi galėtų pasinaudoti tik perkantysis subjektas, veikiantis PĮ 5–11 straipsniuose numatytoje komunalinio sektoriaus srityje. Atsakovė VLRD nėra perkančiuoju subjektu, veikiančiu PĮ
5–11 straipsniuose numatytoje komunalinio sektoriaus srityje, todėl, vykdydama Pirkimą, vadovautis minėta PĮ išimtimi negalėjo.

Dėl ieškovės suinteresuotumo

76.       Atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, kad ginčo Pirkimas buvo baigtas, o Sutartys nutrauktos, patvirtina, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei prašyti Sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes tokiu būdu iš esmės buvo patenkinti ieškovės reikalavimai. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

77.       Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus kasacinio teismo, inter alia remiantis ESTT praktika, pripažintos plačios tiekėjų teisės ginti savo pažeistus interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą.Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalos nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, ECLI:EU:C:2005:5). Aptarto teisinio suinteresuotumo pripažinimo išimtimi laikytinos tiekėją diskriminuojančių pirkimo sąlygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai šis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto, išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015, 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020).

78.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Skinest Baltija“ verčiasi didmenine prekyba atsarginėmis geležinkelio riedmenų dalimis, geležinkelio infrastruktūros medžiagomis, vagonais ir lokomotyvais, juodaisiais metalais, ir kt. Ieškovė ne kartą dalyvavo VLRD vykdytuose pirkimuose ir atsakovė yra sudariusi su ieškove sutartis dėl atitinkamų prekių / paslaugų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog būtent VLRD netinkamas ginčo Pirkimo vykdymas, t. y. neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė ieškovės teisę dalyvauti ginčo Pirkime ir galbūt jį laimėti.Minėta, kad ieškovei nebuvo išsiųstas pasiūlymas dalyvauti ginčo Pirkime, o ieškovei pasiūlymą atsakovei pateikus, pastaroji jo nevertino. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, neišnagrinėjus ginčo iš esmės ir nepriėmus galutinio sprendimo, VLRD turėtų galimybę pakartotinai vykdyti riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių pirkimą nesilaikant VPĮ nuostatų ir užkertant kelią ieškovei apskritai dalyvauti tokiame pirkime bei sąžiningai konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo pateikiant savo pasiūlymą. Todėl aplinkybė, kad ginčo Pirkimas buvo baigtas, nepanaikina ieškovės suinteresuotumo įvertinti atsakovės veiksmų teisėtumą.

79.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2020 m. liepos 14 d. Sutartys buvo nutrauktos, nepanaikina ieškovės suinteresuotumo dėl šių Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad Sutarčių nutraukimu nebuvo patenkinti ieškovės reikalavimai, nes tokiu būdu nebuvo įvertintas jų teisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą pagal VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 punkto nuostatas, teisėtai ir pagrįstai pripažino Pirkimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o ne nutraukė bylą, kaip to siekia atsakovė.

Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

80.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

81.       Atsakovė teigia, kad skundžiamu sprendimu ieškovei UAB „Skinest Baltija“ pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

82.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyti užmokesčio dydžiai.

83.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (prašymu-ataskaita, PVM sąskaitomis faktūromis, kredito įstaigos mokėjimai nurodymais) nustatyta, kad ieškovėbylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį ir patyrė 4719 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, o ieškovė skaičiavimų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nepateikė.Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, priešingai atsakovės teiginiams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgė į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus dėlieškovės neva pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose tariamai atkartoto pretenzijos turinio. Ieškovės į bylą pateiktuose ieškinyje, dublike, atsiliepime į atsakovės prašymą nutraukti bylą išdėstyti ne tik pretenzijoje pateikti, bet kartu ir nauji argumentai, kuriais ieškovė įrodinėjo atsakovę esant perkančiąja organizacija, jos vykdomos veiklos neatitikimą PĮ 8 straipsnyje nurodytai veiklos sričiai, suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl netinkamo ieškovei iš atsakovės priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra.

84.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 028,03Eur išlaidų.

85.       Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 818 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus

86.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės ir prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020, nes įrodinėdama savo teiginius VLRD rėmėsi šiuo sprendimu, kuris kitai proceso šaliai šiuo metu nėra prieinamas (dokumentas neviešas).

87.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020 buvo vertinamas VPT 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaitos Nr. 4S-704 išvadų teisėtumas, kurioje taip pat nebuvo sprendžiama dėl konkretaus atsakovės statuso, tai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku,ieškovės prašymo netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ (j. a. k. 300070820) iš atsakovėsuždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (j. a. k.126280418) 1 818 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Artūras Driukas

                                                                                Aldona Tilindienė

                                                                                Jūratė Varanauskaitė