Baudžiamoji byla Nr. N1 – 83 – 581/2019

                                          Teisminio proceso Nr. 1– 01–1–06365–2019–5 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7;

1.2.3.2.3.; 2.1.8; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2019 m. gruodžio 12 d.

    Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, 

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant:

prokurorui Arvydui Grambai,

kaltinamajam I. J. (I. J.), jo gynėjai Nijolei Gaižutienei bei atstovei pagal įstatymą V. J.,

nukentėjusiajai V. B. ir jos atstovui A. T.,

nukentėjusiajai O. T., 

vertėjoms Jolantai Turienei, Eglei Lipskienei,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovėms Jūratei Mieželytei, Marijai Masiliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo mokęsis (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas

2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (5veikos) subendrinta laisvės apribojimo bausme vieneriems metams vienuolikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymusi, tęsti mokslą arba pradėti dirbi, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. J. 2019 m. vasario 14 d. apie 21.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. G. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,96 promilės), sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam sužalojimus, o būtent: muštinę žaizdą kaktoje su minkštųjų audinių kraujosruva, muštinę žaizdą nosyje, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva, odos įbrėžimus pilve ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais nugaroje, bei vieną kartą dūrė peiliu A. G. į nugarą, taip padarydamas durtinį – pjautinį nugaros sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda nugaroje su minkštųjų audinių krausjoruva, kairės pusės V–ojo šonkaulio nupjovimu, krūtininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko A. G. mirė.

  Kaltinamasis I. J. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad patėvis jų šeimoje atsirado prieš ketverius metus. Patėviui nepatikdavo, kad į namus atsivesdavo draugų, draugus pravardžiuodavo, taip pat, būdamas neblaivus, rėkdavo ant mamos. Kartais susimušdavo su patėviu. Įvykio dieną buvo labai susinervinęs, šiek tiek išgėręs alkoholio. Vienas išgėrė du butelius 0,5 litro talpos 5 laipsnių stiprumo alaus. Grižo namo, o patėvis užėjo į jo (I. J.) kambarį ir pradėjo rėkti. Norėjo patėvį nuo savęs atstumti, norėjo, kad patėvis paliktų jį ramybėje, tačiau patėvis pradėjo muštis, o jis (I. J.) pradėjo gintis. Patėvis buvo stambaus kūno sudėjimo. Abu stumdėsi, patėvis bandė suduoti į jam į galvą. Stumdėsi panašiai kaip imtynėse iš kambario į virtuvę. Patėviui trenkė pora kartų, patėvis jam taip pat sudavė apie keturis smūgius. Ant kaklo buvo nagų įdrėskimai, nustatyti sužalojimai mušimosi su patėviu pasekmė. Patėvis jį pastūmė, todėl jis (I. J.) trenkėsi į sieną. Patėvis pasakė – papjausiu. Ant kriauklės gulėjo didelis peilis, kurio geležtė apie 15 cm ilgio, paėmė tą peilį (patėvis nematė, kaip paėmė peilį, patėvis tuo momentu rankose nieko neturėjo), atsistojo ir užsimojęs dešine ranka smogė patėviui į nugaros vidurį, labiau kairę jos pusę, nes patėvis tuo metu laikydamasis už stalo stojosi ir buvo pasisukęs kairiu šonu, nes prieš tai nuo jo (I. J.) pastūmimo buvo atsitrenkęs nugara į palangę. Smūgio sudavimas fiksuotas parodymų patikrinimo vietoje protokolo 6 nuotraukoje ( 2 t., b. l. 150). Po smūgio peilį ištraukė, patėvis nugriuvo. Tada nubėgo prie telefono, paskambino greitajai pagalbai, parašė savo merginai, laukė, kol atvyks greitoji, spaudė žaizdą, galvojo, kad išgelbės patėvį. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Taip pasielgė, nes buvo labai susinervinęs.

Kaltinamasis I. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2019–02–14 apie 22 val. atėjęs patėvis pyko, kad dieną su draugais suvalgė sūrį. Patėvis buvo neblaivus. Patėvis bandė jam suduoti smūgį, prasidėjo grumtynės. Patėvį pradėjo stumdyti, taip abu atsidūrė virtuvėje. Virtuvėje patėvį pastūmė ir savo apatine kūno dalimi jis atsitrenkė į palangę, kurią sulaužė. Patėvis jį (I. J.) pastūmė. Tada jis paėmė peilį ir nusisukusiam stovinčiam patėviui dūrė po mentimi. Patėvis nukrito, po to jis iškvietė greitąją pagalbą. (2 t., b. l. 159). 

Iš 2019 m. vasario 19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog I. J. parodė, kaip grumdamasis su patėviu abu nuėjo į virtuvę, kur kaltinamasis pastūmė A. G., kuris griūdamas nugaros apatine dalimi atsitrenkė į virtuvės lango palangę, kuri nulūžo, ir virtuvės radiatorių; taip pat I. J. parodė, kad nuo jo pastūmimo griūdamas A. G. spėjo pastumti jį (kaltinamąjį), dėl ko jis atsirėmė į virtuvės sieną, esančią šalia kriauklės, kur pamatė padėtą virtuvinį peilį; I. J. parodė, kad A. G. po atsitrenkimo į palangę ir radiatorių, stodamas viena ranka rėmėsi į virtuvinio kampo atlošą, kita ranka rėmėsi į virtuvinį stalą ir buvo nusisukęs nugara, A. G. pilnai neatsistojus, vieną kartą peiliu dūrė į nugaros kairę pusę, šiek tiek žemiau menčių; peilį iš nugaros iš karto ištraukė (2 t., b. l. 142–152).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir aplinkinėse srityse, padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti kito asmens rankų pirštų laisvieji galai, iki paros laikotarpyje iki apžiūros. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairės ausies lezgelio pamato įplyšimas padarytas kietu buku daiktu, netiesiogiai, patempiant visą ausį ar tik ausies lezgelį, iki paros laikotarpyje iki apžiūros. Ausies lezgelio pamato įplyšimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pailgos poodinės kraujosruvos kairiame petyje padarytos kietais bukais daiktais, turėjusiais ribotą paviršių, tokio pobūdžio ir tokių matmenų kraujosruvos galėjo būti padarytos pirštais suspaudus minėtą sritį, iki paros laikotarpyje iki apžiūros. Kraujosruvos atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kaklo nugarinio paviršiaus kairėje pusėje padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, suspaudus minėtą sritį. Kraujosruvos forma leidžia daryti prielaidą, kad ši vieta galėjo būti veikiama per drabužį, iki paros laikotarpyje iki apžiūros Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizdelė kairės rankos antrame piršte, padaryta pjaunančiu daiktu, paros laikotarpyje iki apžiūros, vienu trauminiu poveikiu. Tokio pobūdžio žaizdelė galėjo būti padaryta tiriančiajam pačiam susižalojant. Ši žaizdelė atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas kairės rankos antrame piršte padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku paviršiumi, iki paros laikotarpyje iki apžiūros. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos odos nubrozdinimą tiriamas galėjo pasidaryti ir pats užsigaudamas į kietus bukus daiktus. Senos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kaklo dešinėje ir dešinėje poraktikaulinėje srityje padarytos 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, trimis trauminiais poveikiais. Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Seni linijiniais odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryti bukabriauniais daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, katės nagais. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 75 – 77).

Nukentėjusioji V. B. parodė, jog yra A. G. vienintelė dukra. Jos tėvai išsituokė, kai jai buvo 7–8 metai.  2011 metais ji išvyko į D. B., kur gyvena aštuoneri metai. Po jos motinos mirties 2014 metais, padėdavo tėvui, tėvas gyveno vienas. Mokėdavo komunalinius mokesčius už butą, pervesdavo pinigų tėvui, jeigu prašydavo. Nuo 2015 metų, kai tėvas pradėjo gyventi su V. J., materialinės pagalbos tėvui neteikė, už butą mokesčius mokėjo tėvas. Tėvas gaudavo socialinę pašalpą. Į Lietuvą su šeima grįždavo kiekvieną vasarą, nebuvo grįžę tik 2018 metais. Su tėvu bendraudavo nuolat – „Skype“ programa, telefonu susiskambindavo kelis kartus per savaitę. Su tėvu išliko glaudūs santykiai, šilti santykiai su tėvu buvo ir jos dviejų sūnų. Reiškia neturtinės žalos civilinį ieškinį 17 000 eurų sumai, o taip pat prašo priteisti 952,97 eurus turtinės žalos civilinį ieškinį su 5 metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusioji O. T. parodė, kad yra A. G. sesuo. Apie įvykį sužinojo iš V. J.. Apie santykius su I. J. su broliu A. G. nekalbėdavo, tik po kaltinamojo įvykdytų vagysčių sužinojo, kad kaltinamasis – sunkus vaikas. Yra mačiusi kraujosruvą brolio veide, vėliau iš V. J. pasakojimo žino, kad kaltinamasis trenkė broliui į veidą. Jos santykiai su broliu buvo labai geri, pas V. J. ir brolį yra buvusi du kartus, 2018 metų rudenį vyko į R. pas kitą brolį, tai jiems paliko šunį pasaugoti. Su broliu telefonu susiskambindavo kartą per savaitę, susitikdavo ne dažnai. Švenčių kartu nešvęsdavo, nebuvo tokios tradicijos. Reiškia 17 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį.

Liudytoja V. S. parodė, kad yra V. J. kaimynė. Žino, kad A. G. skriaudė kaltinamąjį – ant jo rėkė, pravardžiuodavo kalės vaiku, grasino papjauti. Nuo 2018 metų V. J. su A. G. pradėjo gyventi kartu, nes atvykusi jo dukra išvarė jį iš buto. A. G., kada gyveno su V. J., niekada nedirbo. Matydavo, kaip jis nešdavosi alkoholį. Kai kaltinamasis grįždavo iš mokyklos, jis kaltinamojo neįleisdavo į namus, nepatikdavo viskas, ką darydavo kaltinamasis. Nėra mačiusi, kad kaltinamasis būtų sumuštas.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinio brolis. A. G. nepriėmė kaltinamojo, kildavo konfliktai daugiau iš A. G. pusės. Kaltinamajam buvo pereinamas amžius ir jam reikėjo daugiau dėmesio. Kaltinamasis sakydavo, kad negali rasti bendros kalbos su A. G., A. kaltinamąjį vadino kalės vaiku, keikdavo. Yra girdėjusi, kaip neblaivus A. G. sakydavo kaltinamajam, kad jį papjaus. Kai V. J. įsidarbino, A. G. niekur nedirbo, dažnai vartojo alkoholį, ji panašiai nuo 2017 metų mokėjo mokesčius už A. G., tiksliau dukters V., butą, taip pat – garažą, sodą. A. G. bendrauti su savo seserimi pradėjo tada, kai apsigyveno pas V. J., nes pirmoji A. žmona buvo prieš jo ir sesers santykius. A. pats sakė šias aplinkybes. D. V. tik porą kartų buvo atvažiavusi, jokios materialinės pagalbos iš jos pusės per 3 metus, kai A. gyveno su V. J., nebuvo. Įvykio dieną jai paskambino V. J., nuėjusi bute rado kaltinamąjį ir A.. Kaltinamasis buvo išsigandęs, o A. gulėjo skersai virtuvės, kaltinamasis laikė užspaudęs rankšluosčiu žaizdą. Kaltinamojo galvoje buvo žaizda, ranka apdraskyta.

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad I. J. yra jo pažįstamas. Jis girdėjo, kad I. nužudė savo patėvį. Neatsimena, kokia diena buvo. P. I. buvo tik jis. Parūkė ir išėjo pasivaikščioti. Po to įvykio su I. daugiau nebesusitiko. Gal pusvalandį pabuvo jis I. namuose. I. nepasakojo apie santykius su patėviu (2 t., b. l. 90).

Liudytojas J. I. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio dieną buvo susitikę su I. J.. Buvo pas I. namuose. Buvo jis, I. ir A.. Jie iš I. namų išėjo apie 15-16 valandą (2 t., b. l. 91–92).

 Liudytoja M. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją  parodė, kad įvykio dieną ji buvo I. J. namuose iki 15.20 valandos, po to išėjo. Jai esant pas I., namuose buvo ji, I. ir jo patėvis. I. tuo metu su patėviu nekonfliktavo. Kiek žino I. ir patėvio santykiai buvo normalūs, skandalų nebuvo. I. planavo susitikti su draugais, su kokiais draugais, ji nežino. Tą dieną I.  elgėsi adekvačiai. Po to jai draugas parašė, kad nužudė patėvį. Tai buvo 21 val. 54 min (2 t., b. l. 93).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraše matyti, jog 2019-02-14 21.51 val. fiksuotas I. J. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuotas 2019-02-14 22.01 val. J. V. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122-133).

Iš 2019 m. vasario 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtas V. J. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT – 55570; kuriame rastos SMS  žinutės, siųstos 2018 m. vasario 14 d. 21:57, 22:45, 22:46 val. iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Žinutės parašytos lietuviškomis raidėmis rusiškai (1 tomas, b. l. 161–170).

Iš 2019 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, rastas A. G. lavonas. Ten pat svetainėje buvo rastas ir pareigūnų sulaikytas I. J.. Atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo paimti kraujo ėminiai nuo virtuvės lango stiklo, lango palangės, virtuvinės spintelės su stalčiais, virtuvinio stalo skersinio, virtuvinio kampo sėdynės, 6 virtuviniai peiliai, mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“, kvapo pėdsakas nuo peilio ruda medine rankena, virtuvės patalpos foninis kvapas, keturios taurelės, keturios stiklinės, kramtoma guma, septyni „Kalnapilio ORIGINAL“ alaus buteliai ir dvi energetinio gėrimo „RED BULL“ skardinės, penkios cigarečių nuorūkos, ėminiai nuo I. J. krūtinės, galvos, rankų nagų, I. J. kelnės, kojinės, šlepetės (1 t., b.l. 9 – 50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. mirė nuo durtinio – pjautinio nugaros sužalojimo, pasireiškusio durtine – pjautine žaizda nugaroje su minkštųjų audinių kraujosruva, kairės pusės V-ojo šonkaulio nupjovimu, krūtininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi ūminių išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Sužalojimas padarytas aštraus, duriančių – pjaunančių savybių turinčio daikto ar įrankio poveikyje, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas dėl aortos ir kairio plaučio sužalojimų, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat A. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje su minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizda nosyje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva, padarytos kietu buku daiktu (daiktas) neilgai trukus iki mirties. Atskirai muštinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos įbrėžimai pilve ir kairiame dilbyje, padaryti kietu buku, riboto paviršiaus, daiktu (daiktais), neilgai trukus iki mirties. Atskirai odos įbrėžimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, padarytas kietu buku daiktu ir/ar, galimai, paviršiumi, neilgai trukus iki mirties. Atskirai odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Keturios poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais nugaroje, padarytos kontaktuojant su kietu buku, ribotą, kampuotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais), neilgai trukus iki mirties. Atskirai poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Durtinis – pjautinis sužalojimas nustatytas nugaroje, sužalojimo kanalas eina iš apačios į viršų, todėl, labiausiai tikėtina, kad šio sužalojimo metu užpuolikas buvo už nukentėjusiojo nugaros, jam stovint. A. G. lavone nustatytas durtinis – pjautinis nugaros sužalojimas padarytas aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčių daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. A. G. lavono kraujyje 1,55 % etilo alkoholio (1 t., b. l. 59 – 65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos  Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados  Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medžiagos, panašios į kraują, ėminyje nuo I. J. galvos, nuo krūtinės, A. G. rankų nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas. Ant I. J. dešinės šlepetės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. G. DNR profiliu su 99,999999999999 %  tikimybe. I. J. abiejų rankų nagų nuokarpose žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Ant I. J. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 %  tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nesutampa su A. G. DNR profiliu. Ant šešių peilių žmogaus kraujo nerasta. Ant I. J. kojinių dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 tomas, b. l. 84 – 96).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos  Medicinos kriminalistikos laboratorijoje specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tikėtina, kad tirta A. G. durtinė – pjautinė nugaros odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu medinėmis kriaunomis, rastu virtuvėje ant stalo. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirta A. G. durtinė – pjautinė nugaros odos žaizda nepadaryta tirti pateiktu peiliu, rastu virtuvėje plautuvėje, peiliais, rastais virtuvėje virtuvinių įrankių dėkle, juoda sintetine rankena, šviesiai žalsvos spalvos rankena, tamsiai rudos spalvos medine rankena ir juoda su raudonomis detalėmis rankena (1 tomas, b. l. 98 – 104).

Iš 2019 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus A. G. drabužius, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu, nustatyta, kad ant žalios spalvos marškinėlių daug sutepimų, marškinėlių nugaroje, kairėje pusėje yra apie 13 cm ilgio medžiagos, panašios į kraują, dėmė; nugaroje, vidurinėje dalyje yra 3,5 cm ilgio įplėšimas (1 tomas, b. l. 105–110).

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamojo I. J. parodymus, kad jis atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieš A. G. patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros ir kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad I. J. tyčia peiliu vieną kartą dūrė A. G. į nugarą, padarydamas durtinį – pjautinį nugaros sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda nugaroje su minkštųjų audinių kraujosruva, kairės pusės V–ojo šonkaulio nupjovimu, krūtininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu, nuo ko įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė A. G.. Teismo medicinos specialistė konstatavo, jog A. G. mirė nuo durtinio – pjautinio nugaros sužalojimo, įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui. A. G. mirtis galėjo įvykti prieš 10–12 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2019–02–15 09.15 val. Teismo specialistės išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu duotiems kaltinamojo I. J. parodymams dėl prieš A. G. pavartoto smurto, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotiems duomenims, liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams apie pagalbos kvietimo laiką (1 tomas, 124). Specialistės išvadoje konstatuota, kad A. G. mirtis galėjo įvykti neilgame tarpe po durinio – pjautinio nugaros sužalojimo, t. y. labiausiai tikėtina, kad po visų A. G. padarytų sužalojimų jis galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, kol nukraujavo (Specialisto išvados 7 punktas). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – liudytojų, paties kaltinamojo I. J. tyrimo metu duotų parodymų, teismo medicinos specialistų išvadų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgį peiliu A. G. ir jo suduotas smūgis buvo būtina sąlyga sukėlusi A. G. mirtį – I. J. tyčia peiliu smogė A. G. į krūtinę, taip jį sužalojo ir dėl to šis mirė.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. J., panaudodamas pavojingą asmens gyvybei įrankį, padarė A. G. sužalojimą gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Ir nors kaltinamasis teigė, kad jis buvo labai susinervinęs, negalėjo savęs kontroliuoti, tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog I. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o įvertinus įvykio aplinkybes dėl kilusio konflikto, dėl I. J. neadekvačios reakcijos į prieš jį pavartotą smurtą, konstatuoti, jog I. J. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizaciją nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam į nugaros kairę pusę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad I. J. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti A. G.. Jei kaltinamasis būtų norėjęs, būtų galėjęs suduoti A. G. ir daugiau smūgių peiliu. Tačiau suduodamas stiprų smūgį (bendras sužalojimo kanalo ilgis 12 cm) peiliu, kurio geležtė 15 cm ilgo, į kairės pusės nugaros sritį nukentėjusiajam, kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro išvadą, jog nužudymą I. J. padarė veikdamas netiesiogine tyčia – smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl panaudoto įrankio pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė A. G., veikdamas netiesiogine tyčia. I. J. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį. 

Nukentėjusioji V. B. kaltinamajam ir jo įstatyminiai atstovei V. J. pareiškė 952,97 eurų turtinės ir 17 000 eurų neturtinės žalos civilinius ieškinius, prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 tomas, b. l. 29–33, 4 tomas, b. l. 72–77). Nukentėjusioji V. B. reikalavimą priteisti turtinę žalą grindė pateiktais sąskaitos išrašais, kelionės dokumentais (4 tomas, b. l. 42–49, 53, 55–59) ir nurodė, jog turtinės žalos civilinį ieškinį sudaro neatlygintos laidojimo išlaidos bei turėtos kelionės išlaidos.

 Pagal nukentėjusios V. B. pateiktus dokumentus matyti, jog su nukentėjusiąja O. T. laidodamos A. G. jos patyrė išlaidas. Nukentėjusioji O. T. turtinės žalos civilinio ieškinio nereiškė (4 tomas, b. l. 84), o nukentėjusioji V. B. paaiškino, jog laidojimo išlaidoms padengti buvo panaudota laidojimo pašalpa, kurią ji pervedė O. T. (4 tomas, b. l. 42), o kadangi šių pinigų laidojimui nepakako, todėl ji nukentėjusiajai O. T. papildomai pervedė 450 eurų (4 tomas, b. l. 42). Nukentėjusioji V. B. prašo priteisti neatlygintą turtinę žalą, t. y. 450 eurų. Iš bylos dokumentų matyti, jog laidojimo įmonei UAB „T.“ 2019–02–17 ir 2019–02–18 buvo sumokėta atitinkamai 1067 eurai ir 12 eurų (4 tomas, b. l. 53). Taip pat bylos dokumentai patvirtina, jog V. B. nukentėjusiajai O. T. pervedė atitinkamai 305 eurų ir 450 eurų. Taip pat nukentėjusioji V. B. nurodė, jog kitą turtinės žalos civilinio ieškinio dalį, t. y. 502,99 eurų, sudaro kelionės išlaidos. Nukentėjusios V. B. parodymai ir pateikti rašytiniai dokumentai pagrindžia jos turėtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog nukentėjusios V. B. turtinės žalos 952,97 eurų civilinis ieškinys yra pagrįstas bei priteistinas nukentėjusiajai V. B. iš kaltinamojo I. J., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.  Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo įstatyminė atstovė V. J. nukentėjusiajai V. B. atlygino dalį, t. y. 200 eurų, turtinės žalos (4 tomas, b. l. 178), todėl šia suma priteistinas civilinis ieškinys yra mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai V. B. priteistina 752,97 eurų. Kaltinamasis I. J. yra nepilnametis, todėl iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, turtą, civilinis ieškinys subsidiariai priteistinas iš kaltinamojo motinos V. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.276 straipsnis).

Nukentėjusios V. B. ir O. T. pareiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį  po 17 000 eurų, prašydamos žalą priteisti iš kaltinamojo ir jo įstatyminės atstovės V. J..

Nukentėjusioji O. T. civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 5–7) nurodė, kad ji dėl brolio nužudymo patyrė neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai paaiškino, jog dėl patirtos moralinės traumos susirgo, kreipėsi į gydytojus, gėrė antidepresantus, bus atliekama operacija (4 tomas, b. l. 84) bei teismo posėdžio metu pateikė medicininius dokumentus apie susirgimus (4 tomas, b. l. 106–108).

Nukentėjusioji V. B. civiliniame ieškinyje (4 tomas, b. l. 72–77) nurodė, kad su tėvu A. G. palaikė artimus santykius, gyvendama J. K. nuolat bendraudavo Skype programa, telefonu, atvykus į Lietuvą, visuomet aplankydavo tėvą, tarp jų buvo susiklostę puikūs ir tvirti tėvo ir dukters santykiai. Tėvas buvo vienintelis iš šeimos rato likęs artimas žmogus, kadangi motina mirė 2014 metais. Po motinos mirties apmokėdavo tėvo sąskaitas, persiųsdavo pinigų tėvui. Nukentėjusioji tvirtino, kad jos vaikai, kurie buvo labai prisirišę prie senelio, taip pat patyrė didžiulę netektį ir stresą. Nukentėjusioji teigia, jog ji nuolat jaučia baimę, kamuoja stipri emocinė depresija, ji patiria didelius dvasinius išgyvenimus ir kančias, naktimis nuolat kankina nemiga, sumažėjusi dėmesio koncentracija darbui, bendravimui su žmonėmis ir buičiai, jaučiasi sužlugdyta ir nesava, atsirado panikos priepuoliai, dažni galvos svaigimai, kūno drebulys, atsirado kiti neigiami padariniai. Patirtų išgyvenimų pasėkoje padidėjo kraujospūdis bei atsirado širdies ritmo sutrikimai, nukentėjusioji kreipėsi pas gydytojus, ėmė vartoti vaistus.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusios V. B. tėvą, nukentėjusios O. T. – brolį. Akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusios patyrė moralinę žalą, nes staigi smurtinė mirtis sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę ryšiai su tėvu ir broliu yra negrįžtami.  

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą nukentėjusioms, teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų santykius su A. G. iki jo mirties. Nustatant neturtinės žalos, kurią patyria tretieji asmenys, dydį nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, reikia nustatyti, kad civilinį ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi, nuolatinio pobūdžio santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog A. G. artimiausiai santykius palaikė su kaltinamojo motina įstatymine atstove – kartu gyveno, vienas kitam padėdavo buityje. Su nukentėjusiomis jis taip pat palaikė ryšį. Nustatyta, jog nukentėjusioji V. B., kuri gyvena kitoje valstybėje nuo 2011 metų, su tėvu ryšį palaikė elektroninių ryšių tinklais, bendraudavo kartą ar du į savaitę, atvykdavo į Lietuvą ir tėvą aplankydavo –  nebuvo tėvo aplankyti tik 2018 metų vasarą (4 tomas, b. l. 83). Iki A. G. pradėjo gyventi su kaltinamojo motina, tėvui padėdavo materialiai. Teismui pateikti dokumentai apie lankymąsi „P. V. paramos artimųjų netekusiems“ tarnyboje  patvirtina nukentėjusios V. B. nurodomas aplinkybes apie patirtų išgyvenimų pasekmes (4 tomas, b. l. 50–51). Iš nukentėjusios O. T. parodymų matyti, jog ji su broliu telefonu susiskambindavo kartą per savaitę, susitikdavo ne dažnai, švenčių nešvęsdavo, nes nebuvo tokios tradicijos, per visą A. G. gyvenimo kartu su V. J. laiką buvo du kartus svečiuose. Vertinant nukentėjusios O. T. parodymus, matyti, jog ji ir žuvusysis palaikė santykius, būtent nukentėjusiajai O. T. kaltinamojo motina pranešė apie įvykusią nelaimę, O. T. rūpinosi mirusio brolio laidotuvėmis.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl A. G. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai abiejų nukentėjusiųjų yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, o taip pat ir faktinių aplinkybių. Nors nukentėjusioji V. B. nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimų ji kreipėsi į gydytojus, vartojo vaistus, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui nėra pateikusi. Atskirai pažymėtina, jog paskutinį kartą tėvą V. B. aplankė tik 2017 metais, nuo 2015 metų jokio materialinio išlaikymo bedarbiui tėvui neteikė, o kaltinamojo motina V. J. apmokėdavo net ir buto, kuriame buvo registruotas A. G., o nuosavybės teise priklauso  nukentėjusiajai V. B., sąskaitas (4 tomas, b. l. 136–158, 160–175). Taip pat matyti, jog A. G. sesuo nukentėjusioji O. T. negalėjo tiksliai nurodyti, kada paskutinį kartą matėsi su A. G., susitikdavo nedažnai. Taip pat būtina pažymėti, jog nusikalto nepilnametis, kurio atsakomybę pripažintina lengvina net dvi aplinkybės. Taip pat teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo I. J. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo, jo įstatyminės atstovės materialinę bei šeimyninę padėtis – kaltinamasis nepilnametis, jokių savarankiškų pajamų neturi, įstatyminė atstovė dirba, gauna minimalias pajamas, turi kitų finansinių įsipareigojimų (4 tomas, b. l. 118–121, 128–135). Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų ir kaltinamojo šeimines, materialines padėtis, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys pagrįstas 10 000 eurų sumai, o nukentėjusios O. T. – 5 000 eurų sumai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo motina įstatyminė atstovė teisiamojo posėdžio metu atlygino O. T. 100 eurų (4 tomas, b. l. 177), o V. B. yra priimtas sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą 2280 eurų sumai (4 tomas, b. l. 39–41), nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai šiomis sumomis mažintini, priteisiant iš kaltinamojo I. J. nukentėjusiajai V. B. 7720 eurų, o O. T. – 4 900 eurų. Mažindamas neturtinės žalos civilinius ieškinius, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusioji V. B. neturtinės atlygintinos žalos dydį civiliniame ieškinyje siejo ne tik su jos patirtais dvasiniais išgyvenimais, bet ir su vaikų patirtais išgyvenimais. Pažymėtina, jog priteisiant neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusiajai V. B. negali būti vertinami kitų asmenų patirti išgyvenimai, kadangi neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto gyvybės atėmimo reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi tik su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu – šiuo atveju su nukentėjusiąja ir civiline ieškove V. B.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog  nukentėjusioji O. T. reiškiamą neturtinės žalos civilinį ieškinį siejo su patirtomis laidojimo išlaidomis, teigdama, kad V. J. visiškai neprisidėjo prie laidotuvių. 

Nukentėjusioji V. B. prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-217-690/2018 ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018). Kasacinėje nutartyje Nr. 2K–P–75–788/2019 Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese. Taigi, esant tokiai teismų praktikai nepagrįstas nukentėjusios V. B. reikalavimas procesines palūkanas priteisti nuo civilinio ieškinio padavimo dienos. Esant nurodytiems argumentams, teismas pripažįsta, jog priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos turtinės ir neturtinės žalos civilinio ieškinio, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusioji V. B. byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas apie jos turėtas 2 000 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, b. l. 60–65) ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusioji V. B. patyrė išlaidas, yra pagrindas nukentėjusios turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš I. J. nukentėjusiajai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį (baudžiamoji byla išnagrinėta per du posėdžius), į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajai ir ikiteisminio tyrimo metu – nukentėjusios apklausoje nedalyvavo, tačiau du kartus, t. y. 2019–04–11 nuo 9.05 val. iki 11.15 val. ir 2019–06–28 nuo 10.00 val. iki 10.59 val. (2 tomas, b. l. 19–27, 3 tomas, b. l. 170) susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o taip pat į tai, jog konsultavo civilinio ieškinio paruošimo, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašant kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą klausimais, bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro išvadą, jog nukentėjusios V. B. prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl mažinama ir priteistina iš I. J. nukentėjusiajai V. B. 1 000 eurų jos turėtų išlaidų.

Teismas pripažįsta kaltinamojo I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. G. elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. G. savo elgesiu (konfliktavimu atėjus į kaltinamojo kambarį, įžeidinėjimu, pravardžiavimu, kaltinamojo sveikatos nežymiu sutrikdymu), kuris pasireiškė aptariamo įvykio dieną ir kuriam įtakos turėjo A. G. būsena (buvo neblaivus – jo kraujyje rasta 1,55 % etilo alkoholio), sukėlė nepilnamečio kaltinamojo I. J. pyktį. Teismas daro išvadą, kad toks A. G. elgesys turėjo įtakos šiam nusikaltimui padaryti, todėl vertinamas kaip provokuojantis. Todėl tai pripažįstama kaltinamojo I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Kaltinamojo I. J. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nustatyta, jog įvykio dieną apie 22.28 val. kaltinamajam buvo nustatytas 0,96 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 6).

Skirdamas bausmę I. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamojo tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis I. J. nusikalto ne pirmą kartą, neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, kuri jam buvo skirta už apysunkius nusikaltimus (3 tomas, 9–90), už jo daromus administracinius teisės pažeidimus nuo 2013 metų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį buvo baudžiama jo motina V. J. (LITEKO duomenys). Dėl netinkamo kaltinamojo elgesio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini)įsakymais Dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo I. J. jam buvo taikomos minimalios priežiūros priemonės (3 tomas, b. l. 138–140, 143) ir šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į nepilnamečio kaltinamojo sveikatą. Kaltinamasis I. J. pirmą kartą vaikų ir paauglių psichiatro konsultuotas 2012–07–02 Vaikų ligoninės, (duomenys neskelbtini) dėl elgesio problemų pamokų metu, nustatyta diagnozė – prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, 2014–06–23 konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro (duomenys neskelbtini) ligoninės PSC, diagnozė ta pati, nuo 2015–08–25 iki 2015–09–11 gydytas (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (3 tomas, b. l. 108). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J., tiriamos veikos metu, dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai – galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu I. J. konstatuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai  F92.8. Dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. I. J. gali dalyvauti teismo procese. I. J. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme bei duoti apie tai parodymus. I. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. I. J., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį išsivystymą, emocinę būseną byloje tiriamo įvykio metu, galėjo ir gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. (3 t., b. l. 119–127).

Iki suėmimo kaltinamasis mokėsi, pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (3 tomas, b. l. 150, 157), lankė (duomenys neskelbtini) sporto užsiėmimus, dalyvavo varžybose (3 tomas, b. l. 158–160, 4 tomas, b. l. 109). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo kaltinamasis nebuvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu – iš karto kvietė greitąją pagalbą, dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi. Tai, kad kaltinamasis iki veikos stengėsi keisti gyvenimo būdą patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pažyma (3 tomas, b. l. 154), kurioje nurodyta, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamojo elgesys pradėjo keisti į gerąją pusę, tapo atsakingesnis.

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, skaudžias pasekmes, į tai, jog yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į skiriamų bausmių ypatumus nepilnamečiams, o būtent: BK 91 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (šiuo atveju tai yra treji su puse metų), bei į BK 90 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, kad nors I. J. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, tačiau nusikalto, būdamas tik penkiolikos metų amžiaus, kaltinamajam I. J. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis – penkeri metai šeši mėnesiai, nes būtent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir nepilnamečio I. J. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo gyvenime buvo įvykę keli skaudūs įvykiai – jo 4 metų amžiuje žuvo dvejų metų brolis, 10 metų amžiuje mirė tėvas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto motyvacinėje dalyje nurodyta, jog analizuojant gausius kritinius gyvenimo įvykius (netektis, ypač tėvo), yra matoma, kad kaltinamojo elgesys tapo probleminis (3 tomas, b. l. 125). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, jog nuo 2013–10–29 iki 2018–07–30 V. J. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nuo 2018–07–01 šeimai buvo teikiama pagalba ir soc. paslaugos, socialinio darbo šeimoje tikslas – padėti motinai V. J. organizuoti sūnaus I. J. laisvalaikį, užimtumą, ugdyti soc. įgūdžius, auklėjant sūnų. I. J. buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą  (3 tomas, b. l. 145–147). Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamojo asmenybės formavimasis ir jo netinkamas elgesys buvo nulemtas taip pat ir sudėtingų gyvenimo bei auklėjimo sąlygų, juolab, kad motina dažnai pateisino jo elgesį, nesiėmė konkrečių veiksmų kaltinamojo užimtumui pakeisti, savo neveikimą pateisindavo savo užimtumu darbe (3 tomas, b. l. 147), o tai negali neturėti reikšmės skiriant bausmę kaltinamajam I. J..

Kadangi I. J. nusikalto neatlikęs bausmės pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį (bausmės pradžia 2018–08–27, bausmės pabaiga 2020–06–13), todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64, 65 straipsnių taisykles. 

Kaltinamajam I. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės pratęsimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę, kadangi kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, kuris yra nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 4 dalyje, be to, nusikalto 2018 m. gegužės 3 d. teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis I. J., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

I. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir I. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams aštuoniems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 12 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios V. B. 17 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. J. 7 720 eurų V. B. neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinį ieškinį priteisti subsidiariai iš V.J. V. B..

Nukentėjusiosios V. B. turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš I. J. 752,97 eurus V. B. turtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinį ieškinį priteisti subsidiariai iš V. J. V. B..  

Nukentėjusiosios O. T. 17 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. J. 4 900 eurų O. T. neturtinei žalai atlyginti. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinį ieškinį priteisti subsidiariai iš V. J. O. T. 

Priteisti iš I. J. nukentėjusiajai V. B. 1 000 eurų jos turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus –

A. G. drabužius, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

Įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas I. J. juodos spalvos su baltu raiščiu kelnes (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti I. J., mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ juodame dėkle (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti nukentėjusiajai V. B., o visus kitus daiktus ir biologinius ėminius, kurie saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

 Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                       Jolanta Raščiuvienė