Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [II-482-414-2010].doc
Bylos nr.: II-482-414/2010
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                  Administracinė byla Nr.II-482-414/2010



                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

(S)

            

            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

                                           NUTARIMAS

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                            2010 m. spalio mėn. 11 d.,

                                                          Kaunas

 

              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., jo atstovei adv. Karinai Račkauskienei, Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK atstovui nedalyvaujant, nukentėjusiam asmeniui T. Š. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą,

 

nustatė:

 

              Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK KPP viršininko A. V. 2010 04 09 nutarimu A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą.

              A. K. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2009 12 15 apie 17,50 val. Prienų rajone, Veiverių sen. Skerdupio k, vairuodamas a/m Lexus GX 470, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis neatsižvelgė į tai, kad kelyje atsirado kliūtis, nesiėmė atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelyje stovėjusį su įjungtais artimųjų šviesų žibintais ir avarine šviesos signalizacija automobilį Opel Astra, tuo pažeidė KET 9, 134 p. reikalavimus.

A. K. ir jo atstovė prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jie paaiškino, kad priešingai, nei teigiama administracinio teisės pažeidimo protokole bei ginčijamame nutarime, atsiradus kelyje kliūčiai, kuri buvo specialiai padaryta automobilio Opel Astra vairuotojo, pareiškėjas ją bandė apvažiuoti, tačiau Opel Astra vairuotojas tyčia susuko vairą ir trenkėsi į pareiškėjo valdomą transporto priemonę LEXUS. Šias aplinkybes, pareiškėjo ir atstovės nuomone  neginčytinai patvirtina transporto priemonių apžiūros protokolai, kuriuose matyti, kad transporto priemonės Opel Astra priekinis ratas yra sulenktas per pusę, o tokie sužalojimai negalėjo atsirasti transporto priemonei tiesiai stovint kelyje, o pareiškėjo A. K. transporto priemonė apgadinta dešinės pusės viduryje. A. K. mano, kad jeigu jis darydamas manevrą būtų kliudęs stovintį automobilį Opel Astra, jo transporto priemonėje būtų brėžimo žymių, o ne įlenkimo.

              Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

T. Š. į teismo posėdį neatvyko. 2010 05 24 teismo posėdyje jis paaiškino, kad medžioklės metu pastebėjo įtartinai važiuojantį visureigį Lexus GX 470. Supratęs, kad tai gali būti brakonieriai, pranešė savo draugams ir visi nutarė išsiaiškinti aplinkybes. Dviem transporto priemonėmis važiavo link visureigio Lexus GX 470. Priekyje važiavo automobilis Mitsubishi L200, iš paskos, automobiliu Opel Astra važiavo pats T. Š.. Priekyje važiavęs visureigio Mitsubischi L 200 vairuotojas pastabėjęs iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį Lexus GX 470 kelyje sustojo, užblokuodamas automobilio Lexus GX 470 judėjimą. Nuo jų saugiu, apie 15 metrų atstumu, sustojo Opel Astra, buvo įjungta avarinė signalizacija. T. Š. pabrėžė, kad vengdamas patikrinimo automobilio Lexus GX 470 vairuotojas apvažiavo sustojusį automobilį Mitsubishi L200, tačiau nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio ir kliudė stovintį automobilį Opel Astra, po susidūrimo visureigis iš įvykio vietos nuvažiavo.

Nutarimas panaikintinas, byla nutrauktina.

              Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog  jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir  šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Tai, kad A. K. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodinėjama  administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymais, autoįvykio dalyvių paaiškinimais, kurie sutinkamai su ATPK 256 str. pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas.

A. K. kaltinamas pažeidus KET 9 ir 134 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu, kaltinant A. K. KET 9 ir 134 punktų pažeidimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina nustatyti, kad jis atsiradus kliūčiai ir ją apvažiuodamas sukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, t.y. T. Š. ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą.

Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemas, papildomus duomenis apie eismo įvykį, autoįvykio dalyvių paaiškinimus, yra pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais. Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad autoįvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, o teismo posėdyje apklausti liudytojai K. B. ir A. L. patvirtino A. K. nurodytas aplinkybes, kad Opel Astra vairuotojas tyčia susuko vairą ir trenkėsi į pareiškėjo valdomą transporto priemonę LEXUS, tačiau apklausti liudytojai J. V. ir S. V. patvirtino T. Š. nurodytas aplinkybes, kad automobilio Lexus GX 470 vairuotojas kliudė stovintį automobilį Opel Astra.

Tačiau paskyrus byloje autotechninę ekspertizę, kad nustatyti, koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, atsižvelgiant į jų apgadinimo mąstą ir pobūdį ir automobilio Opel  Astra išsidėstymą eismo įvykio vietoje pagal abi eismo įvykio vietos schemas (bl. 21-22) atskirai?, kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui?, ekspertas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. Š. keisdamas judėjimo kryptį nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su priešpriešiais judėjusių automobiliu „Lexus GX 470", valst Nr. (duomenys neskelbtini) būtų saugus, o automobilių susidūrimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks, kad automobilis „Opel Astra",
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju ratu, priekinio bamperio kairiuoju kraštu ir sparno šoniniu
paviršiumi pradžioje slystamai kontaktavo su automobilio „Lexus GX 470", valst Nr. (duomenys neskelbtini)
priekiniu kairiuoju ratu, po to automobilis „Opel Astra", nuplėšęs automobilio „Lexus GX 470"
priekinio kairiojo rato arkos galinę apatinę dalį, priekinio kairiojo rato ratlankio išorine briauna
užsikabino už automobilio „Lexus GX 470" kairiojo slenksčio priekinės dalies. Šio kontakto metu
buvo deformuotas automobilio „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rato ratlankis bei apgadintas
automobilio „Lexus GX 470", valst Nr. (duomenys neskelbtini) slenksčio priekinė dalis. Tokį automobilių susidūrimo mechanizmą sąlygojo tai, kad betarpiškai prieš susidūrimą automobilis „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo kairio posūkio kreive link priešpriešiais artėjusio automobilio „Lexus GX 470", valst Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo juostos. Todėl šiuo atveju tikėtina, kad automobilių susidūrimas įvyko eismo įvykio schemoje, kelio link Mažūriškės kairėje pusėje užfiksuotų ratų pėdsakų, pradžios zonoje, t.y. automobiliui „Lexus GX 470", valst Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės ratais judant šalikele (bl. 107-10).

Ekspertizės akto išvados pagrįstos eismo įvykio vietos schemomis, pateiktomis nuotraukomis, automobilių išorinių sugadinimų pobūdžiu ir išsidėstymu, todėl šios išvados laikytinos patikimomis ir atitinkančiomis byloje esančią medžiagą. Tokiu būdu, pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo T. Š. veiksmai, o ne A. K. automobilio nesuvaldymas ir atsitrenkimas į kelyje stovėjusį su įjungtais artimųjų šviesų žibintais ir avarine šviesos signalizacija automobilį Opel Astra, kaip nurodyta ginčijamame nutarime, nes tyrimas atliktas eismo įvykio aplinkybių pagrindu, kurios nėra užginčytos. 

              Tokiu būdu, darytina išvada, jog nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad susidariusioje kelio situacijoje A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 134 p. reikalavimus ir šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Tokiems įrodymams surinkti teisme išnaudotos visos priemonės, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant A. K. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties ATPK 250 str. 1 d. 1p.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,

 

nutarė:

 

Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjas                                                                                                                     Rimantas Giedraitis