Civilinė byla Nr. 2-803/2011      

                                          Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Valentino langai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-8387-823/2010 pagal ieškovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Valentino langai“ ir V. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Valentino langai ir partneriai“ bei D. P. dėl ieškovo valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai restruktūrizuojama UAB „Valentino langai“ ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 15 d. ieškovo UAB „Valentino langai“ direktoriaus D. P. duotą sutikimą viešame registre registruoti atsakovą UAB „Valentino langai ir partneriai“, įpareigoti atsakovą  UAB „Valentino langai ir partneriai“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą į ieškovo UAB „Valentino langai“ nepanašų pavadinimą, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo UAB „Valentino langai“ naudai                128 500,17 Lt turtinės, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priimti sprendimą dėl priverstinio visų atsakovui D. P. priklausančių akcijų pardavimo ieškovui V. P.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovų prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams UAB „Valentino langai ir partneriai“ ir D. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 138 500,17 Lt sumai, areštuotu turtu uždraudė disponuoti, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai ieškovo reikalavimui užtikrinti, nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, paliekant teisę atsakovui UAB „Valentino langai ir partneriai“ iš jam priklausančių areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.

Atsakovai UAB „Valentino langai ir partneriai“ bei D. P. pateikė teismui prašymą dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydami įpareigoti ieškovus ne vėliau kaip per 7 dienas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą        138 500,17 Lt sumą. Nurodė, kad atsakovai neturi pakankamai neareštuoto ir neįkeisto kito turto, todėl, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį yra areštuotos atsakovų piniginės lėšos banko sąskaitose. Areštavus UAB „Valentino langai ir partneriai“ sąskaitas, bendrovė negali atsiskaityti su paslaugų teikėjais, kreditoriais, dėl to paralyžiuojama atsakovo įmonės veikla, bendrovė negalės vykdyti turimų užsakymų, klientai gali pareikalauti nutraukti sutartis ir grąžinti sumokėtus avansus. Kreditoriams pareikalavus, vien baudų ir delspinigių suma per mėnesį gali sudaryti 22 000 Lt. Kadangi UAB „Valentino langai ir partneriai“ pati produkcijos negamina, o ją užsako Lenkijoje pagal klientų užsakymus, negalint atsiskaityti su gamintojais, bendrovė negalės įvykdyti užsakymų klientams. Tokiu būdu atsakovo veikla visiškai nutrūks, jis gali tapti nemokus. Taip pat teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu šalyje vyrauja aukštas infliacijos lygis, mažinantis pinigų perkamąją galią, todėl, atsakovui negalint disponuoti 138 500,17 Lt suma, ateityje atsakovas patirs nuostolių dėl šių lėšų nuvertėjimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat sukelia UAB „Valentino langai ir partneriai“ neturtinę žalą – blogėja bendrovės reputacija, mažinamas pasitikėjimas ja. Atsakovas negali tiksliai įvardyti nuostolių, kuriuos patirs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio, tačiau pagal preliminarų paskaičiavimą tokie nuostoliai gali siekti apie 22 000 Lt per mėnesį. Įvertinus galimą bylos nagrinėjimo trukmę, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo užimtumą ir bylos sudėtingumą, per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovo nuostoliai gali sudaryti daugiau nei 200 000 Lt, t. y. viršys pareikšto ieškovų reikalavimo sumą. Todėl ieškovai turėtų būti teismo įpareigoti įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimui tokią pat sumą, kuri yra areštuota Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi. Kadangi kiekviena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo diena atneša atsakovams vis didesnius nuostolius, ieškovams turėtų būtų nustatytas 7 dienų terminas šiam įpareigojimui atlikti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi įpareigojo ieškovą restruktūrizuojamą UAB „Valentino langai“ iki 2011 m. sausio 3 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 138 500, 17 Lt atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus, arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neprivalo pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, tačiau turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostoliai gali atsirasti ir būtent minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, ar reikia pareikalauti ieškovo pateikti galimų atsakovo nuostolių įvykdymo užtikrinimą, o taip pat kokio dydžio, atsižvelgiant į nuostolių prognozę pagal byloje esančius ar šalių pateiktus duomenis. Teismo teigimu, iš atsakovų kartu su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateiktų dokumentų matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra areštuotos atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ piniginės lėšos banko sąskaitose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piniginių lėšų areštas yra ypač ūkio subjekto komercinę veiklą ribojanti priemonė, todėl vien piniginių lėšų arešto faktas leidžia manyti, kad atsakovas gali patirti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, įvertinęs atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ veiklos pobūdį (prekyba užsakyta produkcija, kuriai reikalinga galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis), pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pateiktus duomenis apie atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ turtinę padėtį (iš kurių matyti, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis beveik siekia atsakovo turimo turto vertę), tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojamos atsakovo galimybės vykdyti sutartimis nustatytus įsipareigojimus, pripažino pagrįstu atsakovų argumentą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas UAB „Valentino langai ir partneriai“ patirs nuostolių. Ieškovas UAB „Valentino langai“, kurio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra restruktūrizuojama įmonė, todėl teismas nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog teismui priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą nuostolių, atsakovo patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas galėtų būti apsunkintas. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsakovų pateiktą preliminarų galimų nuostolių paskaičiavimą, siekdamas išsaugoti ieškovo bei atsakovų interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pagrįstas (CPK 147 str.).

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

Ieškovas RUAB ,,Valentino langai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nors teismas nurodė, kad vien piniginių lėšų arešto faktas leidžia manyti, kad atsakovas gali patirti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau realiai jokios piniginės lėšos nebuvo areštuotos nė vienoje sąskaitoje, realių piniginių lėšų arešto faktų atsakovai nenurodė. Piniginės lėšos nebuvo areštuotos ne tik bankų sąskaitose, bet ir atsakovo kasoje. Atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, net teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ veiklą ir iš jos gaunamas pajamas perkėlė į su atsakovais susijusią UAB ,,DIZ Group“. Teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tik nepavyko pasiekti jų tikslo, bet jos realiai niekaip neapsunkino atsakovo veiklos.

2. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimų nuostolių atsiradimą. Atsakovai nepateikė nė vienos sutarties, iš kurios būtų galima realiai įsitikinti numatytomis baudomis ir delspinigiais. Ieškovas yra pelningai veikianti įmonė ir nėra pagrindo abejoti jo galimybėmis atlyginti galimus atsakovo nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovai UAB „Valentino langai ir partneriai“ bei D. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad antstolis yra aprašęs visas atsakovo UAB ,,Valentino langai ir partneriai“ banko sąskaitas, todėl bet kokios įplaukos, patenkančios į sąskaitas yra sulaikomos ir jokių bankinių mokėjimų atsakovas negali atlikti. Teiginys, kad atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, veiklą ir gaunamas pajamas perkėlė į UAB ,,DIZ Group“ yra neatitinkantis tikrovės.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų UAB „Valentino langai ir partneriai“ ir D. P. nuosavybės teise priklausančiam turtui bendrai 138 500,17 Lt sumai. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas atsakovo UAB „Valentino langai ir partneriai“ nekilnojamasis turtas, transporto priemonė ir piniginės lėšos bankų sąskaitose (b. l. 6-11). Kaip matyti iš atsakovų prašymo užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą nuostolių atsiradimą jie  grindė aplinkybe, kad dėl areštuotų sąskaitų, bendrovė negali atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad piniginių lėšų areštas yra ypač ūkio subjekto komercinę veiklą ribojanti priemonė, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog areštuotose bankų sąskaitose buvo piniginių lėšų. Atsakovai taip pat nurodo, kad dėl piniginių lėšų arešto bendrovė negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, kreditoriams pareikalavus, vien baudų ir delspinigių suma per mėnesį gali sudaryti 22 000 Lt. Tokiam argumentui pagrįsti atsakovai pateikė paaiškinamąjį raštą (b. l. 12), kuriame išvardijo UAB ,,Valentino langai ir partneriai“ sudarytas sutartis su kitomis įmonėmis bei nurodė galimas baudas ir delspinigius dėl sutarčių nevykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateiktas paaiškinamasis raštas neįrodo nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas UAB ,,Valentino langai ir partneriai“ dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to tretieji asmenys yra pareiškę pretenzijas ar nutraukę sutartis ir pareikalavę atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovų pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad jie neįrodė, jog yra objektyvus teisinis pagrindas tenkinti prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Pirmosios instancijos teismas atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą pritaikė taip pat pasiremdamas proporcingumo principu, tačiau šis principas savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nes jo taikymui būtina įrodyti atitinkamų sąlygų egzistavimą. Tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas negali būti siejamas vien tik su CPK 145 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas.

Atsižvelgdama į nurodytus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė nuostolių dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės, todėl neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai dėl užtikrinimo atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovų prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies  2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti. 

Atsakovų UAB „Valentino langai ir partneriai“ bei D. P. prašymą dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

 

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

                                                                                                            Danutė Milašienė                                                            

                                                                                                            Donatas Šernas