Civilinė byla Nr. 2T-54-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00540-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos „Suraleb, Inc.“ prašymą dėl leidimo realizuoti turtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Suraleb, Inc.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Karalystės Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla, 

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 15 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb, Inc.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę (toliau – AAB) Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb, Inc.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatyta, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo
7.6 punktą, nustatantį, jog „Suraleb, Inc.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo arbitražo teismo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi minėta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis pakeista ir nustatyta, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo
7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb, Inc.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki šios arbitražo teismo sprendimo dalies įvykdymo.

2.       Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2017 m. gegužės 18 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pareiškėjos reikalavimams užtikrinti areštavo suinteresuotam asmeniui AAB Minsko traktorių gamyklai nuosavybės teise priklausančius 2 255 332,97 JAV dolerio sumos kilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, taip pat paskyrė L. T. suinteresuoto asmens turto administratoriumi, suteikdamas jam teisę administruoti suinteresuoto asmens turtą ir turtines teises (tarp jų ir reikalavimo teises į skolininkus) paprastojo administravimo apimtimi bei nurodydamas, kad administratorius įpareigojamas administravimo metu AAB Minsko traktorių gamyklos gautas pinigines lėšas įnešti į antstolio, vykdysiančio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą.

3.       Pareiškėja 2019 m. birželio 19 d. „Suraleb, Inc.“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama: 

3.1.                      Leisti teismo paskirtam turto administratoriui parduoti skolininkui AAB Minsko traktorių gamyklai priklausančią turtinę teisę – reikalavimo teisę į gautinas sumas (5 700 656,54 Eur) iš bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės (toliau – BŽŪB) „Džeirana“ – 2013 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 „Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka; 

3.2.                      Nustatyti, kad skolininkui AAB Minsko traktorių gamyklai priklausančios turtinės teisės – reikalavimo teisės į gautinas sumas (5 700 656,54 Eur) iš BŽŪB „Džeirana“ – pradinė pardavimo kaina yra ne mažesnė nei 3 420 394,00 Eur; kiekvienose po to vyksiančiose varžytynėse turtinės teisės pardavimo kaina papildomai mažinama dar 20 procentų nuo pradinės pardavimo kainos; varžytynių skaičius neribojamas; minimali pardavimo kaina negali būti žemesnė nei 20 procentų nuo pradinės pardavimo kainos; 

3.3.                      Įpareigoti teismo paskirtą turto administratorių po kiekvienų neįvykusių varžytynių pasiūlyti pareiškėjai perimti neparduotą skolininkui AAB Minsko traktorių gamyklai priklausančią turtinę teisę – reikalavimo teisę į gautinas sumas (5 700 656,54 Eur) iš BŽŪB „Džeirana“ – už tą kainą, kuri buvo skelbta neįvykusiose varžytynėse; 

3.4.                      Nustatyti, kad teismo paskirto administratoriaus atlygis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) nustatyta tvarka;

3.5.                      Įpareigoti teismo paskirtą turto administratorių visas už parduotą turtinę teisę – reikalavimo teisę – gautas sumas, išskaičiavus turto administratoriaus atlygį, pervesti į antstolio A. L. depozitinę sąskaitą; 

3.6.                      Įpareigoti teismo paskirtą turto administratorių surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynėms įvykus arba turto perdavimo aktą turtinę teisę perėmus išieškotojui (pareiškėjai „Suraleb, Inc.“). 

4.       Pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, išdavė „Suraleb, Inc.“ vykdomąjį raštą, kurį pareiškėja pateikė vykdyti antstoliui A. L.. Vykdomojo rašto pagrindu antstolis užvedė ir administruoja vykdomąją bylą Nr. 0159/17/01637. Vykdant išieškojimą minėtoje vykdomojoje byloje 2017 m. liepos 26 d. patvarkymu buvo areštuota skolininkui AAB Minsko traktorių gamyklai priklausanti turtinė teisė – reikalavimo teisės į gautinas sumas iš BŽŪB „Džeirana“, kuri 2018 m. birželio 6 d. patvarkymu įvertinta 5 700 656,54 Eur. 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės skolininko turtinei teisei, tačiau šios varžytynės buvo atšauktos. 2018 m. spalio 31 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, tačiau nedalyvavus nė vienam dalyviui varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui buvo pasiūlyta per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos dienos perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko nedalyvavus nė vienam dalyviui. 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu, išieškotojui per antstolio nustatytą terminą nepranešus apie sutikimą paimti perduodamą turtą, areštas skolininko AAB Minsko traktorių gamyklos turtui, t. y. turtinei teisei – reikalavimo teisei į gautinas sumas iš BŽŪB „Džeirana“ buvo panaikintas. Taigi turtinės teisės – reikalavimo teisės – realizavimo procedūra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka yra pasibaigusi. 

5.       Suinteresuoto asmens skolininkei ŽŪB „Džeirana“ Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo
15 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o 2018 m. balandžio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi BŽŪB „Džeirana“ buvo pripažinta bankrutavusiu ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. Per daugiau nei pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui varžytynėse pavyko parduoti BŽŪB „Džeirana“ turto tik už 32 730 Eur, kitam parduodamam turtui pirkėjų neatsirado. Taigi BŽŪB „Džeirana“ turtas yra nepaklausus, jo vertė ateityje mažės, o mažėjant BŽŪB „Džeirana“ turto vertei, neišvengiamai mažėja AAB Minsko traktorių gamyklos galimybė susigrąžinti įsiskolinimą iš BŽŪB „Džeirana“. Tuo pačiu neišvengiamai mažėja ir AAB Minsko traktorių gamyklai priklausančios turtinės teisės – reikalavimo teisės į gautinas sumas iš BŽŪB „Džeirana“ – vertė. Nesiėmus priemonių parduoti turtinę teisę, artimiausiu metu jos vertė gali sumažėti keleriopai, kas pakenktų ne tik „Suraleb, Inc.“ interesams, bet būtų nenaudinga ir AAB Minsko traktorių gamyklai, nes sumažėtų skolininko galimybė sugrąžinti priteistą skolą.

6.       Pareiškėjos teigimu, turtinės teisės (reikalavimo teisės) realizavimo procedūra CPK nustatyta tvarka yra pasibaigusi, todėl siekiant apmokėti skolininko AAB Minsko traktorių gamyklos skolas bei užkirsti kelią reikalavimo teisės į gautinas sumas iš BŽŪB „Džeirana“ nuvertėjimui, tikslinga leisti teismo paskirtam turto administratoriui minėtą turtinę teisę realizuoti. Nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuota procedūra, kai turtą realizuoja teismo paskirtas turto administratorius. Savo esme teisiniai santykiai, kai turtą realizuoja teismo paskirtas turto administratorius yra panašūs į teisinius santykius, kai turtą realizuoja bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, todėl teismo paskirtas turto administratorius, realizuodamas turtinę teisę – reikalavimo teisę – privalo vadovautis Aprašu. Išieškojimą vykdantis antstolis turtinę teisę varžytynėse pardavinėjo du kartus. Pirmose varžytynėse buvo nustatyta 4 560 526 Eur dydžio pradinė turto pardavimo kaina, antrose – 3 420 394 Eur pradinė turto pardavimo kaina. Nei pirmose, nei antrose varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Siekiant užtikrinti, kad teismo paskirtas turto administratorius realizuotų turtinę teisę už kuo didesnę kainą, nustatytina, kad pirmose varžytynėse pradinė turtinės teisės pardavimo kaina negali būti mažesnė nei 3 420 394 Eur. Siekiant užtikrinti realų parduodamos turtinės teisės realizavimą, tikslinga nustatyti, kad kiekvienose po to vyksiančiose varžytynėse (prieš tai buvusioms varžytynėms neįvykus) reikalavimo teisės pardavimo kaina papildomai mažinama dar 20 proc. nuo pradinės pardavimo kainos. Įvertinus tai, kad reikalavimo teisė į gautinas sumas turi realią vertę tik iki BŽŪB „Džeirana“ likvidavimo, o pats bendrovės likvidavimo procesas jau yra prasidėjęs, tikslinga neriboti varžytynių skaičiaus, kad turtinė teisė galėtų būti realizuota anksčiau, nei būtų likviduota BŽŪB „Džeirana“. Tuo pačiu nustatytina ir reikalavimo teisės pardavimo kaina, už kurią nepardavus turtinės teisės, pareiškėjai „Suraleb, Inc.“ išliktų teisė kreiptis į teismą dėl naujos turtinės teisės pardavimo tvarkos nustatymo. Siekiant užtikrinti visų procese dalyvaujančių šalių interesų pusiausvyrą bei įvertinant panašių teisinių santykių reglamentavimą, teismo paskirtas turto administratorius po kiekvienų neįvykusių varžytynių įpareigotinas pasiūlyti pareiškėjai „Suraleb, Inc.“ perimti neparduotą skolininkei AAB Minsko traktorių gamyklai priklausančią turtinę teisę už tą kainą, kuri buvo skelbta neįvykusiose varžytynėse.

7.       Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu būdu apskaičiuojamas atlygis už darbą teismo paskirtam turto administratoriui, todėl šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, taikytina analogija – atlygis antstolio paskirtam turto administratoriui. Teismo paskirtas turto administratorius visas už parduotą turtinę teisę gautas sumas, atėmus turto administratoriaus atlyginimą, įpareigotinas pervesti į antstolio A. L. depozitinę sąskaitą. Užbaigtą turtinės teisės realizavimo procedūrą būtina įforminti atitinkamu baigiamuoju aktu, todėl teismo paskirtas turto administratorius įpareigotinas surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynėms įvykus arba turto perdavimo aktą turtinę teisę perėmus išieškotojui (pareiškėjai „Suraleb, Inc.“).

8.       Suinteresuotas asmuo AAB Minsko traktorių gamykla atsiliepime prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės AAB Minsko traktorių gamyklos prašymą dėl suinteresuotam asmeniui paskirto turto administravimo panaikinimo, „Suraleb, Inc.“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę paskirtos baudos priteisiant AAB Minsko traktorių gamyklai, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nustatyti administratoriui atlyginimą, įpareigoti atlyginimą administratoriui mokėti pareiškėją.

9.       Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, reiškiamas siekiant išvengti imperatyvios CPK nustatytos skolininko turto realizavimo vykdymo procese tvarkos bei piktnaudžiaujant teise. Remiantis CPK 723 straipsniu, antstoliui iš antrųjų varžytynių nepardavus suinteresuotam asmeniui priklausančio turto, šis turtas privalo būti grąžintas AAB Minsko traktorių gamyklai. Toliau išieškojimas į šį turtą gali būti nukreipiamas tik praėjus ne mažiau kaip 1 metams nuo turto grąžinimo. Nepardavus skolininko turto iš antrųjų varžytynių ir išieškotojui atsisakius pasiimti šį turtą CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, išieškotojas prisiima riziką – neparduotas turtas grąžinamas skolininkui, šiam turtui pritaikyti areštai panaikinami ir aptariamą turtą 1 metus laiko naudoja, valdo ir juo disponuoja pats skolininkas – būtent tokia „sankcija“ taikoma išieškotojui, vengusiam operatyvaus ir apibrėžto laike vykdymo proceso. 

10.       Priešingai, negu teigia „Suraleb, Inc.“, BŽŪB „Džeirana“ turto masė bankroto procese ne mažėja ir nuolat nuvertėja, o nuolat auga, tokiu būdu didėja ir suinteresuoto asmens turto masė, į kurią pareiškėja gali nukreipti išieškojimą. BŽŪB „Džeirana“ bankroto procese kreditorių susirinkimas deda visas reikiamas pastangas BŽŪB „Džeirana“ turto masei didinti, o suinteresuotas asmuo, kaip pagrindinis kreditorius, BŽŪB „Džeirana“ kreditorių susirinkimuose veikia ypač aktyviai, keldamas klausimus dėl galimybės kelti tyčinio bankroto procesą, inicijuodama bylas. Bankroto administratorius BŽŪB „Džeirana“ turto yra pardavęs ne už
32 tūkst. Eur, o už daugiau kaip 60 tūkst. Eur.

11.       Suinteresuoto asmens teigimu, leidimas parduoti jam priklausančią reikalavimo teisę į BŽŪB „Džeirana“ būtų nuostolingas, tiek „Suraleb, Inc.“, tiek ir AAB Minsko traktorių gamyklai. Be to, toks prašymas neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį teismas gali leisti turto administratoriui (paprastojo turto administravimo atveju) parduoti administruojamą turtą, jeigu tai yra būtina turto vertei išlaikyti. Šiuo atveju parduodant reikalavimo teisę į BŽŪB „Džeirana“, šios reikalavimo teisės vertė nebūtų išlaikoma, o mažėtų.

12.       Reikalavimas nustatyti 3 420 394 Eur pradinę reikalavimo teisės kainą turi būti atmestas, nes pakartotinis (po 1 metų) antstolio vykdomas reikalavimo teisės realizavimas būtų vykdomas laikantis CPK 718 ir 681 straipsniuose nustatytos tvarkos, t. y. pradinė reikalavimo teisės pardavimo po metų kaina būtų 80 proc. reikalavimo teisių į BŽŪB „Džeirana“ rinkos vertės, todėl būtų taikoma 4 560 526 Eur pardavimo kaina, t. y. kaina, už kurią reikalavimo teisė buvo pardavinėjama pirmosiose varžytynėse. Be to, galima situacija, kad pardavimo kaina išaugtų padidėjus reikalavimo teisių į BŽŪB „Džeirana“ rinkos vertei. Pareiškėjos prašomame pagal analogiją taikyti Apraše nuostatų mažinti pardavimo kainą 20 proc. po kiekvienų varžytynių nėra, minėtas Aprašas apskritai detaliai nereglamentuoja kainos po neįvykusių varžytynių mažinimo tvarkos. Jokiuose kituose teisės aktuose tokia kainos mažinimo tvarka, kokią reikalauja nustatyti pareiškėja, taip pat nėra nustatyta.

13.       AAB Minsko traktorių gamyklos teigimu, pareiškėjos atstovas advokatas E. M., siekdamas kuo greičiau realizuoti suinteresuoto asmens reikalavimo teisę į BŽŪB „Džeirana“ už kuo mažesnę kainą, galimai veikia interesų konflikto situacijoje, siekdamas apsaugoti BŽŪB „Džeirana“ pagrindinius dalyvius (V. J., G. J.) nuo civilinės ir (ar) baudžiamosios atsakomybės, kuri kiltų BŽŪB „Džeirana“ bankrotą pripažinus tyčiniu. BŽŪB „Džeirana“ dar 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu E. M.. Kai reikalavimo teisę nuosavybės teise valdys pareiškėja, advokatas E. M. galės užbaigti visas prieš BŽŪB „Džeirana“ vadovus ir pagrindinius dalininkus inicijuotas bylas, nekelti naujų bylų ir nesiekti tyčinio bankroto pripažinimo.

14.       „Suraleb, Inc.“ reikalavimas suteikti įgaliojimus administratoriui pardavinėti suinteresuoto asmens reikalavimo teisę taip pat yra nesuderinamas su paprastojo administravimo instituto prigimtimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje administratoriui suteiktais vieninteliais įgaliojimais pervesti į antstolio sąskaitą iš AAB Minsko traktorių gamyklos turto administravimo (valdymo, naudojimo) gautinas lėšas. Be to, pareiškėja apskritai nėra tinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, nes dėl įgaliojimų atlikti veiksmus, susijusius su turto administravimu, nustatymo turi kreiptis pats turto administratorius, kuris siekia įgyti įgaliojimus atlikti tam tikrus veiksmus su administruojamu turtu. Taigi „Suraleb, Inc.“ prašymas yra pateiktas piktnaudžiaujant teise, todėl teismas turėtų ne tik atmesti prašymą, bet ir skirti pareiškėjai baudą.

15.       Prašymas nustatyti administratoriaus atlyginimą pagal analogiją taikant Instrukciją ir nustatant prievolę suinteresuotam asmeniui mokėti administratoriui atlyginimą negali būti tenkinamas, nes šis klausimas jau yra išspręstas 2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Suraleb, Inc.“ prašymą nustatyti atlyginimą administratoriui. Be to, Instrukcija, kaip specialus teisės aktas, negali būti taikoma pagal analogiją. Pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį administratoriaus atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į administratoriaus teikiamas paslaugas, o pagal Instrukciją galima nustatyti tik antstoliui vykdymo procese tenkantį atlyginimą už antstolio funkcijų atlikimą. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų atlyginimą administratoriui, atlyginimą turėtų mokėti pati pareiškėja, kurios naudai nustatytas suinteresuoto asmens turto administravimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

16.       Laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, rūšys išvardintos CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė atsakovo turto areštas, areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, šis asmuo atlieka ir turto saugotojo pareigas (CPK 683 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 683 straipsnio 5 dalis, nurodanti, kad areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas nustato CK ketvirtosios knygos XIV skyrius, leidžia daryti išvadą, kad siekiant užtikrinti ne tik turto apsaugą, bet ir jo valdymą bei naudojimą, ieškovas (šiuo atveju pareiškėja „Suraleb, Inc.“) gali ne tik prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą, bet ir kartu prašyti paskirti atsakovo turtui administratorių.

17.       Taigi turto administravimas (turto administratoriaus paskyrimas) yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuria siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skolininko turto administravimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti skiriamas tiek areštuojant skolininko turtą, tiek vėliau, atsiradus tam poreikiui priklausomai nuo areštuoto turto pobūdžio. 

18.       Turto administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Civilinio kodekso nustatytais atvejais turto administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Skiriamos dvi turto administravimo rūšys – paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis).

19.       Teismų praktikoje nurodyta, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

20.       Kaip buvo išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su neregistruojamu kilnojamuoju daiktu arba kai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, asmuo, kurio prašymu taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį, kuris atlieka pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą (CPK 147 straipsnio 6 dalis, Instrukcijos 121–122 punktai). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones paskirtas turto administratorius iš esmės neatlieka jokių skolininko turto paieškos veiksmų ir tik po to, kai antstolis areštuoja skolininko turtą arba sudaro skolininko turto aprašą (CPK 675, 677–680 straipsniai), administratorius imasi to turto administravimo veiksmų.

21.       Vykdymo proceso metu skolininko turto administravimą nustato antstolis. Skolininko turto administravimas, kaip ir kitos priverstinio vykdymo priemonės vykdymo procese, yra taikomas tais atvejais, kai skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo (CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tokiais atvejais iš skolininko turto administravimo gautos pajamos panaudojamos skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato patvarkymu (CPK 744 straipsnio 1 dalis, Instrukcijos
81 punktas). Antstolis skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis Instrukcijoje nustatyta tvarka. Skolininko turto administratorius vykdymo procese, kaip ir paskirtas laikinosios apsaugos priemonės taikymo tvarka, veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę (CPK 744 straipsnio 1–3 dalys).

22.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos „Suraleb, Inc.“ reikalavimams užtikrinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi areštavo suinteresuotam asmeniui AAB Minsko traktorių gamyklai nuosavybės teise priklausančius 2 255 332,97 JAV dolerių vertės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas suinteresuotą asmenį arba trečiuosius asmenis, bei paskyrė L. T. suinteresuoto asmens turto administratoriumi, kurį įpareigojo administravimo metu AAB Minsko traktorių gamyklos gautas pinigines lėšas įnešti į antstolio, vykdysiančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą.

23.       Taigi, turto administravimas byloje buvo paskirtas ne antstolio ir ne vykdymo procese, o pritaikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį priėmė vykdyti antstolis A. L. 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymu ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 015/17/01308.  2007 m. gegužės 22 d. antstolis surašė turto apyrašą, į kurį įtraukė ir AAB Minsko traktorių gamyklai priklausančias turtines teises į iš ŽŪB „Džeirana“ gaunamas pinigines lėšas. Turto administratorius L. T. 2017 m. gegužės 23 d. raštais kreipėsi į AAB Minsko traktorių gamyklos skolininkus dėl informacijos apie įsiskolinimus pateikimo, jokių kitų skolininko turto administravimo veiksmų neatliko.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 15 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb, Inc.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą dėl 2 166 555 JAV dolerių priteisimo bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb, Inc.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, 2017 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį pareiškėja „Suraleb, Inc.“ 2017 m. liepos 10 d. pateikė vykdyti antstolio A. L. kontorai. Antstolis A. L. 2017 m. liepos 11 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0159/17/01637 bei išsiuntė skolininkui raginimą vykdyti sprendimą. Skolininkui AAB Minsko traktorių gamyklai per raginime nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, 2017 m. liepos 26 d. buvo pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas ir 2017 m. liepos 26 d. antstolio patvarkymu areštuota AAB Minsko traktorių gamyklai priklausanti turtinė teisė – reikalavimo teisė į gautina sumas iš BŽŪB „Džeirana“.   

26.       Pradėjus priverstinai vykdyti Lietuvoje pripažintus ir leistus vykdyti Stokholmo arbitražo
2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), įskaitant skolininko turto administravimą, vykdomojoje byloje gali taikyti tik antstolis. Todėl vykdymo proceso šalys, manydamos, jog skolininko turto administravimas, kuris buvo pritaikytas bylos nagrinėjimo eigoje kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra būtinas ir vykdant teismo sprendimus, turėtų su prašymu taikyti šią priverstinio vykdymo priemonę kreiptis į sprendimus vykdantį antstolį. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, galiojimo pratęsimas ir turto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymas po to, kai byloje pradėtas priverstinis išieškojimas, vertintinas kaip turto administratoriaus ir antstolio veiksmų dubliavimas, be pagrindo didinantis sprendimų vykdymo proceso kaštus, neatitinkantis turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirties (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016).

27.       Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Nors Lietuvoje pripažinti ir leisti vykdyti Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimas ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimas dar nėra įvykdyti, tačiau suinteresuoto asmens turto administravimas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra paskirtas, be kita ko, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, siekiant surasti ir išsaugoti skolininko turtą, nes teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkas. 

28.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės AAB Minsko traktorių gamyklos turto administravimo, paskirto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi, galiojimas pasibaigė ir administratorius L. T. nebeturi įgaliojimų administruoti AAB Minsko traktorių gamyklos turtą nuo to momento, kai buvo pradėtas vykdymo procesas pagal išieškotojui išduotą vykdomąjį dokumentą byloje. Išieškotojo reikalavimų tenkinimas gali būti vykdomas tik pagal CPK VI dalies (vykdymo proceso) taisykles. Remiantis įstatymo analogija, kaip prašo pareiškėja, teismo leidimo turto administratoriui, paskirtam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka, parduoti skolininko turtą išdavimas pažeistų vykdymo proceso teisinį reguliavimą, taip pat CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą draudimą pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas.

29.       Pasibaigus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės – AAB Minsko traktorių gamyklos turto administravimo – galiojimui, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl leidimo turto administratoriui parduoti skolininko turtą. Toks prašymas yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl teismas tokį prašymą nagrinėti turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi pareiškėjos prašymas buvo priimtas nagrinėti be teisinio pagrindo, byla pagal „Suraleb, Inc.“ prašymą nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). 

30.       Dėl nutarties 28 – 29 punktuose nurodytų motyvų nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiais Teismas išnagrinės AAB Minsko traktorių gamyklos prašymą dėl turto administravimo panaikinimo. 

31.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK LVIII skyriuje, reglamentuojančiame užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo ypatumus, įtvirtinta, kad vykdymo procese Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja tik prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo (CPK 777 straipsnis). Kitais klausimais antstolio procesinę veiklą vykdymo procese kontroliuoja apylinkių teismai (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjos prašymą nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pagrindas atsisakyti priimti ir dėl to, jog toks prašymas šiam teismui nėra teismingas (CPK 115 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

32.       Nutraukus bylą, kiti pareiškėjos „Suraleb, Inc“ prašymo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. 

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašymas, nors ir nepagrįstas, tačiau nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, nes nenustatytas pareiškėjos nesąžiningumas ar veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK
95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019). Taigi šiuo atveju skirti pareiškėjai baudą už prašymo teismui pateikimą nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nutraukti bylą pagal pareiškėjos „Suraleb, Inc.“ prašymą dėl leidimo administratoriui realizuoti turtą išdavimo civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016.

Teisėjai                                                      Artūras Driukas

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis