Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-398/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00181-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.7.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teisėjų Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Martynai Paušaitei,

dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,

išteisintajam A. B. ,

jo gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (A. B.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalį (dėl patikėto didelės vertės – 306 521, 88 Lt svetimo turto iššvaistymo) ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl patikėto didelės vertės – 948 861,86 Lt svetimo turto iššvaistymo), jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

UAB „SEB lizingas“ teisių perėmėjo UAB „SEB  bankas“ pareikštas ir patikslintas civilinis ieškinys dėl 927 944,18 Lt, nenustačius, kad A. B. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą, pažeisdamas Finansinio lizingo sutarčių Nr. 2008-040095 ir Nr. 2008-050044, sudarytų 2008-04-03 ir 2008-05-07 tarp UAB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, adresas Saltoniškių g. 12, Vilnius) ir UAB „S“ (duomenys pakeisti), 8.1.4. punktą, kuriame nurodyta, kad Klientas įsipareigoja be raštiško SEB lizingo sutikimo neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti Turto tretiesiems asmenims, išgabeno į Baltarusijos Respubliką pagal 2008-05-02 nuomos sutartį, sudarytą su Baltarusijos įmone „F“ (duomenys pakeisti), transporto priemones: Caterpillar M315 ekskavatorių, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); CAT D5M LGP FTC buldozerį, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Kangoo, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagal minėtas finansinio lizingo sutartis buvo perduotos naudotis UAB „S“ (duomenys pakeisti) ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu, nevykdė sutartinių įsipareigojimų – laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyse (mokėjimų grafikuose-sąskaitose) nurodytų mokėjimų, iki 2009-01-20 įsiskolino 32279,42 Lt, ko pasekoje UAB „SEB lizingas“ vadovaujantis sutarčių 18.1 punktu, kuriame nurodyta, kad SEB lizingas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau termino, jeigu yra bent viena iš žemiau nurodytų sąlygų, kurių kiekviena laikoma esminių Sutarties sąlygų pažeidimų: 18.1.3. Klientas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis Sutartimi nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal Sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant Delspinigius ir Baudas), sutartis nutraukė, tačiau A. B. pažeisdamas sutarčių 19.1. punktą, kuriame nurodyta, kad Klientas privalo grąžinti Turtą SEB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, minėtų transporto priemonių negrąžino, o Baltarusijos Respublikos teritorijoje pardavė: Caterpillar M315 ekskavatorių, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-10-07 Sutartį Nr. 011010/15 įmonei RAB „Samab-Bel“; CAT D5M LGP FTC buldozerį, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009-09-24 Statybinės technikos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 24-09/2009 privačiai unitarinei prekybos įmonei „Triumfalnaja arka“; automobilį Renault Kangoo, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008-05-02 Lengvojo automobilio pirkimo pardavimo sutartį Nr. 02-05/ CAT įmonei „F“ (duomenys pakeisti), tokiu būdu  iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB „SEB lizingas“ turtą, tuo padarydamas UAB „SEB lizingas“ 306 521, 88 Lt žalą.

A. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „I“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) steigėju ir akcininku, o nuo 2009-04-15 direktoriumi, turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą, pažeisdamas Finansinio lizingo sutarčių Nr. 2005-120085, Nr. 2006-100429, Nr. 2007-010008, Nr. 2007-010445, Nr. 2007-040132, Nr. 2007-060576, Nr. 2007-110097, Nr. 2007-110137, Nr. 2007-120086, sudarytų 2005-12-06 – 2007-12-06 laikotarpiu tarp UAB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, adresas Saltoniškių g. 12, Vilnius) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti), 8.1.4. punktą, kuriame nurodyta, kad Klientas įsipareigoja be raštiško SEB lizingo sutikimo neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti Turto tretiesiems asmenims, išgabeno į Baltarusijos Respubliką pagal 2008-05-02 nuomos sutartį, sudarytą su Baltarusijos įmone „F“ (duomenys pakeisti), transporto priemones: Toyota Hilux visureigį, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); CAT 242B minikrautuvą, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); CAT 320DL ekskavatorių su įrankių keitimo mazgu, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); CAT 226B mini krautuvą, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); CAT 315M ratinį hidraulinį ekskavatorių, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mitsubishi Fuso Canter su platforma, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagal minėtas finansinio lizingo sutartis buvo perduotos naudotis UAB „I“ (duomenys pakeisti) ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu, nevykdė sutartinių įsipareigojimų – laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyse (mokėjimų grafikuose-sąskaitose) nurodytų mokėjimų, iki 2009-01-14 įsiskolino 80 274, 79 Lt, ko pasekoje UAB „SEB lizingas“, vadovaujantis sutarčių 18.1 punktu, kuriame nurodyta, kad SEB lizingas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau termino, jeigu yra bent viena iš žemiau nurodytų sąlygų, kurių kiekviena laikoma esminių Sutarties sąlygų pažeidimų: 18.1.3. Klientas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis Sutartimi nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal Sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant Delspinigius ir Baudas), sutartis nutraukė, tačiau A. B. , pažeisdamas sutarčių 19.1. punktą, kuriame nurodyta, kad Klientas privalo grąžinti Turtą SEB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, minėtų transporto priemonių negrąžino, o Baltarusijos Respublikos teritorijoje pardavė: Toyota Hilux visureigį, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009-09-07 lengvojo automobilio pirkimo pardavimo sutartį Nr. 07-09/09T įmonei „F“ (duomenys pakeisti); CAT 242B mini krautuvą, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-04-01 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01- 04/10T įmonei „F“ (duomenys pakeisti); CAT 320DL ekskavatorių su įrankių keitimo mazgu, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-04-01 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01-04/10T įmonei „F“ (duomenys pakeisti), po to pagal 2010-10-06 sutartį Nr. 011010/14 įmonei RAB „Samab-Bel“; CAT 226B mini krautuvą, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-04-01 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01-04/10T įmonei „F“ (duomenys pakeisti), po to pagal 2011-05-24 sutartį Nr. 240511/19 privačiam verslininkui M. Š.; CAT 315M ratinį hidraulinį ekskavatorių, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008-06-11 Statybinės technikos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11-06/CAT/2 įmonei „F“ (duomenys pakeisti), po to pagal 2009-09-24 Statybinės technikos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 24-09/2009 privačiai unitarinei prekybos įmonei „Triumfalnaja arka“; automobilis Mitsubishi Fuso Canter su platforma, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-09 Minsko miesto Partizanskij rajono teismo nutartimi buvo konfiskuotas, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB „SEB lizingas“ turtą, tuo padarydamas UAB „SEB lizingas“ 948861,86 Lt žalą.

Apygardos teismas A. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl patikėto didelės vertės – 306 521, 88 Lt svetimo turto iššvaistymo) ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl patikėto didelės vertės – 948 861,86 Lt svetimo turto iššvaistymo) išteisino, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti A. B. atžvilgiu naują nuosprendį: pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl patikėto didelės vertės – 306 521, 88 Lt svetimo turto iššvaistymo) ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams; pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl patikėto didelės vertės – 948 861,86 Lt svetimo turto iššvaistymo) ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Prokurorė teigia, kad apygardos teismas, priimdamas A. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. B. , išnuomodamas UAB „SEB lizingas“ bendrovės turtą Baltarusijoje, nesiekė jį iššvaistyti, nes iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, jog nuomos sutartis buvo fiktyvi, siekiant įvežti techniką į Baltarusijos Respubliką, o ten ją parduoti tretiesiems asmenims. Tai patvirtina IĮ „F“ (duomenys pakeisti) atstovų apklausose nurodyti duomenys: UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) sutartys su IĮ „F“ (duomenys pakeisti) sudarytos dviem būdais – kaip pirkimo-pardavimo ir kaip nuomos, pagal šias sutartis technika į Baltarusijos Respublikos teritoriją iš Lietuvos buvo įvežama pagal nuomos sutartį, nes pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus technikos neįmanoma išpirkti pagal nuomos sutartis, tuomet tuo pačiu metu buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su identiškais numeriais. Vėliau visa išnuomota technika buvo parduota įvairioms organizacijoms Baltarusijos Respublikoje. Be to, ir pats A. B. teisme parodė, kad jis sugalvojo techniką įforminti įmonės „F“ (duomenys pakeisti) vardu. Nustatyta, ką patvirtino ir apklausiamas A. B. , kad pastarasis yra UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) steigėjas ir akcininkas. UAB „I“ (duomenys pakeisti) buvo įsteigta 2003-07-01. Šios bendrovės steigėjai ir akcininkai – A. B. ir jo mama N. B. , kuri bendrovės veikloje nedalyvauja ir apie bendrovės veiklą nieko nežino. UAB „I“ (duomenys pakeisti) yra Baltarusijos įmonės „F“ (duomenys pakeisti) steigėjas. Įmonė „F“ (duomenys pakeisti) buvo įsteigta 2008-04-01, jos veikla – statybinės technikos nuoma ir pardavimas. Įmonės „F“ (duomenys pakeisti) direktoriumi nuo įsteigimo dienos iki 2009 metų balandžio mėnesio buvo I. S. , po jo atleidimo direktoriaus pareigas vykdė direktoriaus pavaduotoja J. K. , nuo 2009 metų liepos mėnesio įmonės direktoriumi buvo paskirtas A. B. . Šios faktinės bylos aplinkybės, pasak apeliantės, leidžia daryti išvadą apie išteisintojo išankstinę tyčią iššvaistyti jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Apklausta liudytoja įmonės „F“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoja J. K. parodė, kad sprendimus realizuoti techniką tretiesiems asmenims priėmė įmonės „F“ (duomenys pakeisti) direktorius A. B. . A. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įmonės „F“ (duomenys pakeisti) darbuotojams jis nesakė, jog technika priklauso SEB lizingui. Liudytojai V. S. ir D. Š. parodė, kad dėl technikos, atitinkamai dėl ekskavatoriaus CAT 315M bei buldozerio CAT D5M LGP FTC ir dėl ekskavatoriaus CAT 315M bei ekskavatoriaus CAT 320DL pirkimo iš įmonės „F“ (duomenys pakeisti) jie tiesiogiai bendravo su šios įmonės direktoriumi A. B. .

Apeliantė taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad tarp lizingo bendrovės UAB „SEB lizingas“ ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) bei UAB „S“ (duomenys pakeisti), kaip lizingo gavėjų, buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o vien patikėto turto perleidimo tretiesiems asmenims fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo padarytas turto iššvaistymo nusikaltimas. Pažymi, kad vienas iš esminių turto iššvaistymo požymių yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą perleidžia neteisėtai, t.y. nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad A. B. kaltinime nurodytą turtą perleido neteisėtai, nesilaikydamas turto perleidimo tvarkos, tačiau toliau dėstydamas motyvus pats pripažino, kad lizinguojamos transporto priemonės buvo lizingo bendrovės  nuosavybė ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) bei UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturėjo teisės jų perleisti tretiesiems asmenims be turto savininko leidimo. Teismas nurodė, kad vien toks lizingo sutarties nuostatų pažeidimas byloje nustatytomis aplinkybėmis nesudaro veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, tačiau prokurorė pažymi, kad BK 184 straipsnio 2 dalies prasme kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas perleidžiamas neteisėtai, jei tai padaroma nesilaikant norminiais aktais ar bendru susitarimu (esant sutartiniams santykiams) numatytos turto perleidimo tvarkos. Šiuo atveju nustatyta, kad A. B. pažeidė Finansinio lizingo sutartyse (8.1.4 punkte) numatytą nuostatą, jog Klientas įsipareigoja be raštiško SEB lizingo sutikimo neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti Turto tretiesiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad lizinguojamas turtas buvo perduotas tretiesiems asmenims, t.y. iššvaistytas, o su UAB „SEB lizingas“ nebuvo pilnai atsiskaityta. Pasak apeliantės, apygardos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) yra veikiančios bendrovės, vysto veiklą, gauna pajamas, turi turtą, todėl yra pajėgios pačios atsakyti pagal savo prievoles, kad bendrovės turimų transporto priemonių vertė apytiksliai atitinka lizingo bendrovės pretenzijas, sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą nėra reikšmingos, nes turto iššvaistymas laikomas baigtu nusikaltimu nuo turto perdavimo tretiesiems asmenims momento, o turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, yra civilinio ieškinio, o ne kvalifikavimo dalykas. Šiuo atveju A. B. ir lizingo bendrovei (jos atstovui) pasirašius lizingo sutartis, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai, tačiau tokie santykiai galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. , būdamas atsakingas už jam patikėtą turtą, užimamų pareigų pagrindu, naudodamas apgaulę organizavo (visam technikos įvežimo į Baltarusijos Respubliką ir sutarčių bei papildomų susitarimų sudarymo procesui vadovavo A. B. ) šio turto realizavimą tretiesiems asmenims. A. B. veiksmai be rašytinio lizingo bendrovės sutikimo išgabenus jam patikėtą turtą į Baltarusijos Respubliką ir nepranešus lizingo bendrovei pardavus jį tretiesiems asmenims nulėmė apsunkintą kreditoriaus galimybę atgauti savo turtą (panaši situacija nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-255/2011), todėl nepagrįsta teismo išvada, jog baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad A. B. savo veiksmais būtų siekęs apsunkinti lizingo bendrovių pažeistų teisių gynimo būdo civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o UAB „SEB lizingas“ nepasinaudojo galimybe pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Apeliantė pažymi, kad UAB „SEB lizingas“ atstovams nuo 2009 m. sausio mėn. nepavyko susisiekti su A. B. jokiais jiems žinomais telefonų numeriais, nes telefonai buvo išjungti, nuvykę jiems žinomu bendrovių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nieko nerado, todėl darytina išvada, jog A. B. nesumokėjus skolos, negrąžinus jam patikėto lizinguojamo didelės vertės turto, o neteisėtai išvežus ir perleidus jį Baltarusijos Respublikoje tretiesiems asmenims bei vengus kontakto su UAB „SEB lizingas“ atstovais, bendrovės galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir atgauti savo turtą pavertė neįmanoma realizuoti. Tokie A. B. veiksmai ir buvo jam patikėto turto nusikalstamo iššvaistymo priežastimi.             

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis A. B. ir jo gynėjas prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai A. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisino. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Pagal teismų praktiką svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2007, 2K-322/2012, 2K-630/2013 ir kt.). Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, jog šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, taip pat dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose  Nr. 2K-7-388, 2K-192/2011, 2K-210/2012 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2008-04-03 ir 2008-05-07 tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti) (steigėjas, akcininkas ir direktorius A. B. ), ir UAB „SEB lizingas“, o laikotarpiu nuo 2005-12-06 iki 2007-12-06 tarp UAB „I“ (duomenys pakeisti) (steigėjas bei akcininkas, o nuo 2009-04-15 – ir direktorius A. B. (kita steigėja ir akcininkė N. B. bendrovės veikloje nedalyvavo) ir UAB „SEB lizingas“ buvo sudaryta eilė finansinio lizingo sutarčių, pagal kurias ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu bendrovėms „S“ (duomenys pakeisti) ir „I“ (duomenys pakeisti) buvo perduotos naudotis įvairios transporto priemonės (t. 1, b.l. 80-94, 99-198). Iš UAB „SEB lizingas“ pateiktų duomenų bei liudytojais apklaustų šios bendrovės darbuotojų L. P. ir R. A. parodymų matyti, kad iki 2008 metų lapkričio mėnesio abi bendrovės lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė, t.y. mokėjo lizingo davėjui įmokas, ir dalį perduoto turto vertės išmokėjo, tačiau 2008 m. lapkričio mėnesį įmokos nutrūko, UAB „S“ (duomenys pakeisti) iki 2009-01-20 lizingo bendrovei įsiskolino 32279,42 Lt, UAB „I“ (duomenys pakeisti) iki 2009-01-14 lizingo bendrovei įsiskolino 80274,79 Lt, dėl ko UAB „SEB lizingas“ 2009-01-20 raštu Nr. 02-252 įspėjo UAB „S“ (duomenys pakeisti), kad bendrovei nepadengus pradelsto įsiskolinimo iki 2009-01-27, nuo 2009-01-28 lizingo sutartys bus nutrauktos ir bendrovė per 3 darbo dienas nuo sutarčių nutraukimo dienos privalės pristatyti jai pagal šias sutartis perduotą turtą, t.y. ekskavatorių Caterpillar M315, buldozerį CAT D5M LGP ir automobilį Renault Kangoo, turto savininkui, t.y. lizingo bendrovei, taip pat 2009-01-14 raštu Nr. 02-177 įspėjo UAB „I“ (duomenys pakeisti), kad nepadengus pradelsto įsiskolinimo iki 2009-01-21, nuo 2009-01-22 lizingo sutartys bus nutrauktos ir bendrovė per 3 darbo dienas nuo sutarčių nutraukimo dienos privalės pristatyti jai pagal šias sutartis perduotą turtą, t.y. automobilius  Mitsubishi L200, Toyota Hilux,  Subaru Forester 2.0X, Suzuki Swift 1.3, Audi A6 3.0 TDI Quattro Tiptronic, CAT Mitsubischi Fuso Canter su platforma, minikrautuvą CAT 216B, minikrautuvą CAT 242B, ekskavatorių CAT 320DL, minkrautuvą CAT 226B, turto savininkui, t.y. lizingo bendrovei (t. 1, b.l. 95-96, 199-201, t. 13, b.l. 1-2, 5-6, t. 14, b.l. 91-93, 112-115). Kadangi UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) per nustatytą terminą įsiskolinimų nepadengė, įmokų nemokėjo, o nutraukus sutartis per nustatytą terminą negrąžino lizingo bendrovei priklausančio turto, UAB „SEB lizingas“ kurį laiką vykdė turto paieškas (bandė susisiekti su bendrovių akcininku A. B. telefonu, tačiau nepavyko, susisiekus telefonu su UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktore T. T. , pastaroji paaiškino, kad jokių įspėjimų apie sutarčių nutraukimą jos vadovaujama bendrovė nėra gavusi, taip pat, kad bendrovė planuoja padengti skolas ir lizinguojamo turto grąžinti nesiruošia, vėliau tiek A. B. , tiek T. T. telefonai buvo išjungti, nuvykus kliento nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerado, paskambinus internetiniame tinklapyje nurodytu UAB „I“ (duomenys pakeisti) telefonu atsiliepė pardavėja, kuri teigė apie lizinguojamą turtą nieko nežinanti, vėliau šiuo telefonu atsiliepusi UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotoja nurodė, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) išsikraustė iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario-kovo mėnesiais; UAB „SEB lizingas“ tikslu patikslinti jai priklausančio turto buvimo vietą taip pat kreipėsi į UAB „Baltijos inkaso“, šios bendrovės darbuotojai buvo susisiekę su UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktore T. T. , kuri paaiškino, kad apie turto buvimo vietą žino bendrovių savininkas A. B. , su kuriuo UAB „Baltijos inkaso“ darbuotojams susisiekti nepavyko (t. 2, b.l. 2-6), po ko 2009-07-24 UAB „SEB lizingas“ su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl lizingo bendrovės turto pasisavinimo ir iššvaistymo (t. 1, b.l. 74-79). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) dalį lizinguojamo, UAB „SEB lizingas“ priklausančio turto, t.y. automobilius Mitsubishi L200,  Subaru Forester 2.0X, Suzuki Swift 1.3, Audi A6 3.0 TDI Quattro  Tiptronic,  minikrautuvą CAT 216B, grąžino (šios transporto priemonės A. B. nebuvo inkriminuojamos), bylą nagrinėjant teisme A. B. UAB „SEB lizingas“ teisių perėmėjui AB SEB bankui grąžino visureigį Toyota Hilux (t. 14, b.l. 146). Kitos UAB „SEB lizingas“ priklausančios transporto priemonės, t.y. ekskavatorius Caterpillar M315, buldozeris CAT D5M LGP FTC, automobilis Renault Kangoo, minikrautuvas CAT 242B, ekskavatorius su įrankių keitimo mazgu CAT 320DL, minikrautuvas  CAT 226B, ratinis hidraulinis ekskavatorius CAT 315M bei automobilis Mitsubishi Fuso Canter su platforma, lizingo bendrovei grąžintos nebuvo. Bylos duomenimis, UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) pirmiau paminėtą UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą pagal nuomos sutartis 2008-05-02 Nr. CAT ir 2008-06-11 Nr. 11-06/CAT/2, sudarytas su Baltarusijos Respublikos įmone „F“ (duomenys pakeisti) (steigėjas UAB „I“ (duomenys pakeisti), nuo 2009 m. liepos mėnesio direktorius – A. B. ), išgabeno į Baltarusijos Respubliką (t. 4, b.l. 38-77, t. 6, b.l. 114-141, t. 7, b.l. 67-119, 160-182), po ko 2008-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 02-05 CAT automobilį Renault Kangoo (t. 10, b.l. 48-56), 2008-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11-06/CAT/2 ratinį hidraulinį  ekskavatorių CAT 315 M bei 2009-09-21 papildomu susitarimu Nr. 1 prie šios sutarties buldozerį CAT D5M LGP, (t. 10, b.l. 57-72), 2009-09-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 07-09/09T visureigį Toyota Hilux (t. 10, b.l. 73-85), 2010-04-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 01-04/10T ekskavatorių su įrankių keitimo mazgu CAT 320 DL, ekskavatorių Caterpillar M 315, minikrautuvą CAT 226B ir minikrautuvą CAT 242B (t. 10, b.l. 86-115) minėtai Baltarusijos Respublikos įmonei „F“ (duomenys pakeisti) pardavė, o automobilis Mitsubishi Fuso Canter su platforma 2009-09-22 poėmio protokolu buvo paimtas Minsko centrinės muitinės pareigūnų ir 2009-12-09 Minsko miesto Partizanskij rajono teismo nutartimi konfiskuotas, nes per Baltarusijos Respublikos Muitinės kodekso nustatytą terminą ši transporto priemonė nebuvo pateikta muitinės režimo taikymui (t. 10, b.l. 24-30, t. 13, b.l. 71-74). Be to, įmonė „F“ (duomenys pakeisti) 2009-09-24 sutartimi Nr. 24-09/2009 buldozerį CAT D5M LGP ir ratinį hidraulinį ekskavatorių CAT 315M pardavė Baltarusijos Respublikos įmonei „Triumfalnaja arka“ (t. 11, b.l. 103-109), 2010-10-06 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 011010/14 ekskavatorių su įrankių keitimo mazgu CAT 320 DL bei 2010-10-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 011010/15 ekskavatorių Caterpillar M315 – Baltarusijos Respublikos įmonei RAB „Samab-bel“ (t. 11, b.l. 26-35, 55-65), 2010-12-17 sutartimi 171210/16 minikrautuvą CAT 242B – Baltarusijos Respublikos įmonei „Technopark“ (t. 9, b.l. 90-92), 2011-05-24 sutartimi Nr. 240511/19 minikrautuvą – Baltarusijos teritorijoje verslą vykdančiam verslininkui M. Š. (M. Š. ) (t. 12, b.l. 189-201).

Tiek finansinio lizingo sutarčių su UAB „SEB lizingas“, tiek nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių su Baltarusijos Respublikos įmone „F“ (duomenys pakeisti) sudarymo metu UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadovavo bendrovės steigėjas ir akcininkas A. B. , kuris ir atstovavo bendrovę sudarant minėtus sandorius. Tuo tarpu UAB „I“ (duomenys pakeisti) iki 2009-04-15 vadovavo, taip pat ją atstovavo sudarant finansinio lizingo sutartis su UAB „SEB lizingas“ bei 2008-05-02 sutartį su Baltarusijos Respublikos įmone „F“ (duomenys pakeisti) dėl lizingo bendrovei priklausančio turto nuomos ne UAB „I“ (duomenys pakeisti) steigėjas ir akcininkas A. B. , bet šios bendrovės direktoriaus pareigas tuo metu ėjusi T. T. . Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad ne visas A. B. pareikštame kaltinime išvardintas UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas nuomos sutarčių su Baltarusijos Respublikos įmone „F“ (duomenys pakeisti) sudarymo metu pagal einamas pareigas ar sudarytas sutartis buvo patikėtas valdyti būtent jam. Kita vertus, kaip matyti iš paties išteisintojo A. B. , taip pat liudytojos T. T. parodymų, A. B. įsteigtų bendrovių „I“ (duomenys pakeisti) ir „S“ (duomenys pakeisti) veikla buvo glaudžiai tarpusavyje susijusi ir pagal susiklosčiusią praktiką būtent šių bendrovių akcininkas A. B. priimdavo sprendimus svarbiausiais jų veiklos klausimais, įskaitant ir sprendimą dėl UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu UAB „I“ (duomenys pakeisti)  perduoto turto nuomos ir pardavimo Baltarusijos Respublikoje įsteigtai įmonei „F“ (duomenys pakeisti) (t. 13, b.l. 11-13, t. 14, b.l. 53-54, 147-151). Liudytoju apklaustas įmonei „F“ (duomenys pakeisti) iki 2009-04-16 vadovavęs I. S. (I. S. ) taip pat patvirtino, kad visam technikos iš Lietuvos Respublikos įvežimo ir sutarčių tiek tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir įmonės „F“ (duomenys pakeisti), tiek tarp UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir įmonės „F“ (duomenys pakeisti) sudarymo procesui vadovavo A. B. (šis liudytojas buvo apklaustas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų, vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą, jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b.l. 47-51, t. 14, b.l. 148). Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Baltarusijos Respublikos įmonės „F“ (duomenys pakeisti) steigėjas buvo UAB „I“ (duomenys pakeisti), šios įmonės direktoriumi nuo 2009 m. liepos mėnesio buvo paskirtas A. B. . Išteisintasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad sprendimą parduoti UAB „SEB lizingas“ priklausantį, nuomos sutarčių pagrindu į Baltarusijos Respubliką įvežtą turtą įmonei „F“ (duomenys pakeisti) priėmė jis. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. B. teigė, kad nuo 2010 metų vasario mėnesio Baltarusijos Respublikoje veikiančios įmonės „F“ (duomenys pakeisti) veikloje nebedalyvavo, nes po to, kai buvo sulaikytas šios valstybės teritorijoje, o vėliau paleistas už užstatą, išvyko į Lietuvą ir daugiau į Baltarusijos Respubliką negrįžo, nurodymų parduoti techniką kitiems Baltarusijos Respublikoje veikiantiems verslo subjektams nedavė, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad būtent jis priėmė ne tik sprendimus lizingo bendrovei priklausančią techniką parduoti įmonei „F“ (duomenys pakeisti), bet ir sprendimus šią techniką realizuoti kitiems Baltarusijos Respublikos verslo subjektams (t. 14, b.l. 147-151). Tokie A. B. parodymai atitinka liudytoja apklaustos įmonės „F“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojos J. K. parodymus, kad sprendimus realizuoti iš Lietuvos Respublikos bendrovių įmonės „F“ (duomenys pakeisti) įsigytą statybinę techniką priėmė šios bendrovės direktorius A. B. , liudytoju apklausto įmonės „F“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterio O. G. (O. G. ) parodymus, duotus 2013 m. liepos 26 d. apklausos metu, kad įmonei iki šiol vadovauja A. B. , kuris tai daro telefonu ir internetu, ir jo pavaduotoja J. K. , taip pat liudytojo D. Š. (D. Š.) parodymus, kad jis, kaip įmonės RAB „Samab-bel“ vadovas, dėl statybinės technikos įsigijimo iš įmonės „F“ (duomenys pakeisti) (sutartys sudarytos 2010 m. spalio 6, 7 d. d.) telefonu bendravo su šios įmonės direktoriumi A. B. (šie liudytojai buvo apklausti Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų, vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą, jų parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu  (t. 10, b.l. 131-134, t. 12, b.l. 167-168, t. 11, b.l. 14-15, t. 14, b.l. 148). Taigi, nors apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu negalima ir vienareikšmė išvada, jog nuomos sutarčių su Baltarusijos Respublikos įmone „F“ (duomenys pakeisti) sudarymo metu bendrovei UAB „I“ (duomenys pakeisti) pagal lizingo sutartis perduotas turtas buvo A. B. žinioje, bei kad nepaneigta A. B. pozicija, jog jis nuo 2010 m. vasario mėnesio įmonės „F“ (duomenys pakeisti) veikloje nedalyvavo ir jokių nurodymų dėl technikos pardavimo nedavė, visgi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. B. pareikštame kaltinime nurodytos UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, finansinio lizingo sutarčių pagrindu perduotos valdyti UAB „I“ (duomenys pakeisti), tiek šio turto nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su Baltarusijos Respublikos įmone „F“ (duomenys pakeisti) metu, iki A. B. pradėjo eiti ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas, t.y. 2009-04-15, faktiškai buvo jo valdomos, būtent jis priėmė sprendimus, kaip su šiuo turtu elgtis, t.y. turėjo minėtą UAB „SEB lizingas“ turtą savo žinioje, o kaip įmonės „F“ (duomenys pakeisti)  direktorius priėmė visus sprendimus dėl šiai užsienio valstybėje veikiančiai bendrovei parduoto UAB „SEB lizingas“ turto realizavimo kitiems Baltarusijos Respublikoje veikiantiems verslo subjektams. Kita vertus, paminėti nuosprendžio netikslumai, apie kurios nėra pasisakyta prokurorės apeliaciniame skunde, nepaneigia apygardos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nebuvimo A. B. veiksmuose.

Kaip matyti iš paties išteisintojo A. B. , liudytojos T. T. , taip pat liudytojais apklaustų UAB „SEB lizingas“ darbuotojų R. A. ir R. P. parodymų, nors A. B. apie planus išvežti lizinguojamą turtą į Baltarusijos Respubliką žodžiu informavo lizingo bendrovės atstovus, tačiau raštu dėl to nesikreipė ir UAB „SEB lizingas“ nei vienai iš jos turtu besinaudojančių bendrovių, t.y. nei UAB „S“ (duomenys pakeisti), nei UAB „I“ (duomenys pakeisti), rašytinio leidimo perleisti (išnuomoti, parduoti ar pan.) lizinguojamą turtą tretiesiems asmenims nebuvo išdavusi. Taigi, A. B. , kuris faktiškai vadovavo UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „I“ (duomenys pakeisti), o taip pat ir Baltarusijos Respublikoje veikiančios įmonės „F“ (duomenys pakeisti) veiklai, išnuomodamas UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą Baltarusijos Respublikoje veikiančiai įmonei „F“ (duomenys pakeisti) ir išgabendamas šį turtą į Baltarusijos Respubliką, taip pat minėtą lizingo bendrovės turtą parduodamas įmonei „F“ (duomenys pakeisti), o vėliau – ir kitoms Baltarusijos Respublikos įmonėms bei fiziniam asmeniui, neabejotinai pažeidė su UAB „SEB lizingu“ sudarytų finansinio lizingo sutarčių sąlygas, o būtent sutarčių 8.1.4. punktą, kuriuo UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo be raštiško lizingo bendrovės sutikimo neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti pagal šias sutartis joms perduoto turto tretiesiems asmenims. Tačiau už lizingo sutarties nesilaikymą yra numatyta civilinė atsakomybė. Todėl teismas, nagrinėdamas bylas dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių, kiekvienų atveju privalo išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas, kokiomis sąlygomis kilę civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iš jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties, kuria turtas patikimas arba perduodamas žinion, sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Be to, baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pvz., sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokiu, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2013, 2K-451/2014).

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad A. B. , kaip UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) steigėjas, akcininkas ir vadovas, šioms bendrovės finansinio lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą išnuomojo Baltarusijos Respublikoje, turėdamas išankstinę tyčią šį jam svetimą turtą iššvaistyti, nes UAB „SEB lizingas“ priklausančio turto nuomos įmonei „F“ (duomenys pakeisti) sutartis buvo fiktyvi, siekiant tokiu būdu įvežti techniką į Baltarusijos Respubliką, o ten ją parduoti tretiesiems asmenims. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nei apeliaciniame skunde nurodyti išteisintojo A. B. parodymai, kad jis nusprendė lizinguojamas transporto priemones įforminti įmonės „F“ (duomenys pakeisti) vardu ir šios įmonės darbuotojams nesakė, kad jos priklauso lizingo bendrovei, įmonės „F“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterio O. G. parodymai, kad tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir įmonės „F“ (duomenys pakeisti) bei tarp UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir įmonės „F“ (duomenys pakeisti) sudarytos nuomos sutartys galiojo dviem būdais – kaip nuomos ir pirkimo pardavimo, nes pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus technikos neįmanoma išpirkti pagal nuomos sutartis, todėl tuo pačiu metu buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su identiškais numeriais, iš pradžių technika buvo nuomojama įvairioms bendrovėms, o po to – parduota Baltarusijos Respublikos teritorijoje, liudytojų J. K. , D. Š. ir V. S. parodymai, kad sprendimus realizuoti techniką tretiesiems asmenims priėmė A. B., nei kiti byloje surinkti įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Išteisintasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad sprendimą išnuomoti UAB „SEB lizingas“ priklausančias transporto priemones Baltarusijos Respublikoje sąlygojo ne siekis iššvaistyti lizingo bendrovei priklausantį turtą, bet 2008 metais prasidėjusios ekonominės krizės pasekmės – Lietuvoje sustojo statybų verslas ir statybinė technika, kurios nuoma vertėsi UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti), tapo nepaklausi. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas lizinguojamą techniką nuomoti Baltarusijos Respublikoje, kur ji turėjo paklausą, o tam, kad kontroliuoti nuomojamą turtą, šios valstybės teritorijoje UAB „I“ (duomenys pakeisti) įsteigė įmonę „F“ (duomenys pakeisti). Technika Baltarusijos Respublikoje buvo nuomojama „F“ (duomenys pakeisti) vardu, ši įmonė atsiskaitinėjo su Lietuvoje veikiančiomis jo įsteigtomis bendrovėmis „S“ (duomenys pakeisti) ir „I“ (duomenys pakeisti), o šios bendrovės mokėjo įmokas UAB „SEB lizingui“. Idėja buvo tokia, kad kol bendrovės atsiskaitinės su banku, jo nedomins, kur yra ta technika ir kas su ja vyksta. Taip kurį laiką ir buvo, tačiau 2009 m. sausio mėnesį statybos nevyko ir Baltarusijos Respublikoje, dėl to prasidėjo mokėjimų sutrikimai. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis buvo parduotos įmonei „F“ (duomenys pakeisti), siekiant sumažinti mokesčius, vėliau technika pradėjo lūžti, jos remontas brangiai kainavo, todėl nutarė ją parduoti, pinigus už techniką gavo, juos panaudojo bendrovių veikloje. Supranta, kad pasielgė netinkamai, kokį turtą galėjo, grąžino, skolos bankui neneigia, abi bendrovės yra veikiančios, turi turto ir gali atsiskaityti (t. 14, b.l. 147-151). Aptarti išteisintojo A. B. parodymai tiek dėl priežasčių, sąlygojusių UAB „SEB lizingas“ priklausančio turto nuomą, tiek jo pardavimą byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, o priešingai. Liudytoja T. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad sprendimą UAB „SEB lizingas“ priklausančias transporto priemones nuomoti Baltarusijos Respublikoje sąlygojo Lietuvoje prasidėjusi ekonominė krizė, taip pat ši liudytoja, įmonei „F“ (duomenys pakeisti) iki 2009-04-16 vadovavęs I. S. bei šios įmonės vyr. buhalteris O. G. parodė, kad iš pradžių statybinę techniką įmonė „F“ (duomenys pakeisti) nuomojo įvairioms Baltarusijos Respublikoje veikiančioms įmonėms, lengvuosius automobilius naudojo įmonės veikloje, iš nuomos gautomis lėšomis atsiskaitinėjo su techniką ir automobilius „F“ (duomenys pakeisti) išnuomojusiomis bendrovėmis „S“ (duomenys pakeisti) ir „I“ (duomenys pakeisti) (tai patvirtina ir liudytojo O. G. pateiktos įmonės „F“ (duomenys pakeisti) sąskaitos kortelių, mokėjimo pavedimų, atliktų darbų aktų kopijos (t. 6, b.l. 142-203, t. 7, b.l. 120-159, t. 8, b.l. 1-31), o šios savo ruožtu iš įmonės „F“ (duomenys pakeisti) už technikos nuomą pervestas pinigines lėšas naudojo įsipareigojimams UAB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartis padengti, taip pat bendrovių veikloje. Kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) bei UAB „S“ (duomenys pakeisti) iki 2008 metų lapkričio mėnesio, t.y. ir po to, kai lizingo bendrovės turtas buvo išnuomotas užsienio valstybėje, mokėjo įmokas pagal sudarytas sutartis, ir dalį lizingo sutarčių pagrindu gauto turto vertės išmokėjo, patvirtino UAB „SEB lizingas“ darbuotojas R. A. , tai matyti ir iš UAB „SEB lizingas“ pateiktų duomenų. Nors įmonės „F“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalteris O. G. parodė, kad tiek 2008-05-02, tiek 2008-06-11 nuomos sutartys galiojo dviem būdais, t.y. kaip nuomos ir kaip pirkimo-pardavimo, nes pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus technikos negalima išpirkti pagal nuomos sutartis, todėl tuo pačiu metu buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys identiškais numeriais, tačiau kaip matyti iš šio liudytojo pateiktų dokumentų, 2008-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įmonei „F“ (duomenys pakeisti) buvo parduota tik viena UAB „SEB lizingas“ priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis Renault Kangoo, (t. 10, b.l. 48-56), o 2008-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi – dar  viena transporto priemonė, t.y. ratinis hidraulinis ekskavatorius CAT M315 (t. 10, b.l. 57-58, 60, 62, 64-66, 69, 71), abi transporto priemonės parduotos išsimokėtinai. Tuo tarpu visos kitos UAB „SEB lizingas“ priklausančios transporto priemonės įmonei „F“ (duomenys pakeisti) buvo parduotos, beje, taip pat išsimokėtinai, gerokai vėliau, nei buvo sudarytos nuomos sutartys bei nutrauktos finansinio lizingo sutartys: visureigis Toyota Hilux – 2009-09-07 (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 07-09/09T, t. 10, b.l. 73-85), buldozeris CAT D5M LGP 20 – 2009-09-21 (papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2008-06-11 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 11-06/CAT/2, t. 10, b.l. 59, 61, 63, 67-68, 70, 72), ekskavatorius su įrankių keitimo mazgu CAT 320 DL, ekskavatorius Caterpillar M315, minikrautuvas CAT 226B ir minikrautuvas CAT 224B – 2010-04-01 (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01-04/10T, t. 10, b.l. 86-111). Be to, iš liudytojo O. G. pateiktų sąskaitos kortelių kopijų, taip pat iš A. B. pateiktų UAB „S“ (duomenys pakeisti)  sąskaitos banke „Swedbank“ išrašų matyti, kad įmonė „F“ (duomenys pakeisti) atsiskaitinėjo su UAB „S“ (duomenys pakeisti) bei UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir už jai pagal minėtas pirkimo-pardavimo sutartis parduotą techniką (t. 7, b.l. 17-43, 53-66, t. 8, b.l. 57-121, t. 14, b.l. 63-89), o ir šalių susitarimu nustatyta parduodamo turto kaina nebuvo aiškiai per maža. Iš liudytojo D. Š. (D. Š. ) parodymų matyti, kad vienas iš ekskavatorių, kurį jis įsigijo iš įmonės „F“ (duomenys pakeisti), t.y. CAT 315, buvo sugedęs, todėl jo net neįregistravo (t. 11, b.l. 14-15), liudytojas V. S. parodė, kad įsigijus iš įmonės „F“ (duomenys pakeisti) hidraulinį ratinį ekskavatorių CAT 315 M, jo bendrovei teko keisti šios transporto priemonės variklį (remontas kainavo 10 000 eurų), o įsigijus buldozerį CAT D5M LGP FTC – keisti šios transporto priemonės važiuoklę (remonto kaina 23 000 eurų), be to, planuojamas šios transporto priemonės variklio kapitalinis remontas (vertė apie 10 000 eurų) (t. 11, b.l. 116-117). Taigi, visi šie faktiniai duomenys iš esmės patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes, kad UAB „SEB lizingas“ priklausančio turto nuomą bei pardavimą UAB „I“ (duomenys pakeisti) Baltarusijos Respublikoje įsteigtai įmonei „F“ (duomenys pakeisti) iš esmės lėmė nepalankiai susiklosčiusios verslo sąlygos Lietuvoje, o vėlesnį technikos pardavimą kitiems verslo subjektams – šio turto nusidėvėjimas. Be to, jau minėta, visų A. B. inkriminuojamų transporto priemonių nuoma ir pardavimas buvo įforminti sutartimis, pagal kurias buvo vykdomai atsiskaitymai, šias transporto priemones gabenant į Baltarusijos Respubliką atliktos muitinės procedūros (išskyrus automobilį Mitsubishi Fuso Canter, kuris, laiku neatlikus minėtų procedūrų buvo konfiskuotas Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu), turtas apskaitytas įmonės „F“ (duomenys pakeisti) apskaitoje. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog išnuomodamas UAB „SEB lizingas“ priklausantį turtą Baltarusijos Respublikoje, A. B. siekė šį jam svetimą turtą  iššvaistyti.

Nekyla abejonių, kad dėl A. B. , kaip UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „I“ (duomenys pakeisti) steigėjo, akcininko ir faktinio vadovo, taip pat UAB „I“ (duomenys pakeisti) įsteigtos Baltarusijos Respublikoje veikiančios įmonės „F“ (duomenys pakeisti) faktinio vadovo priimtų sprendimų išnuomoti lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą užsienio valstybėje veikiančiai bendrovei „F“ (duomenys pakeisti), po to minėtą turtą šiai bendrovei parduoti, o vėliau – ir realizuoti jį kitiems Baltarusijos Respublikoje veikiantiems verslo subjektams, taip pat jo vadovaujamoms bendrovėms UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) neatlyginant lizingo bendrovei visos šio turto vertės bei nepadengiant visų finansinio lizingo sutarčių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, UAB „SEB lizingas“ buvo padaryta žalos. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. atliko kokius nors tyčinius veiksmus, nukreiptus sumenkinti UAB „SEB lizingas“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pirmiau aptarti A. B. veiksmai, kaip ir pastarojo nenoras bendrauti su lizingo bendrovės atstovais po finansinio lizingo sutarčių nutraukimo šiuo konkrečiu atveju gali būti vertinami kaip nesąžiningos sutartinių santykių šalies veikimas, tačiau tai, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, nesudarė kliūčių UAB „SEB lizingas“ ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.  Juolab, kad UAB „SEB lizingas“ po to, kai nutraukus finansinio lizingo sutartis su UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti), šios bendrovės nepadengė įsiskolinimų ir negrąžino lizingo sutarčių pagrindu joms perduoto turto, galimybe ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka apskritai nesinaudojo, apsiribojusi formalia jai priklausančio turto paieška, bandymu susiekti su bendrovių-skolininkių vadovu telefonu bei vienkartiniu nuvykimu minėtų bendrovių registracijos adresu, kuris, beje, sutapo su A. B. gyvenamosios vietos, kurioje, kaip matyti iš pastarojo paaiškinimų, jis gyvena jau eilę metų, adresu (t. 2, b.l. 39-47), kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau vien lizingo bendrovės pasirinkimas pažeistas teises ginti kreipiantis į teisėsaugos institucijas dar nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu, kaip jau minėta, UAB „SEB lizingas“ turtas iš pradžių buvo išnuomotas ir parduotas Baltarusijos Respublikoje veikiančiai vienos iš finansinio lizingo sutarčių šalių – UAB „I“ (duomenys pakeisti) dukterinei įmonei, viso turto nuoma ir pardavimas įformintas sutartimis, transporto priemonės apskaitytos įmonės „F“ (duomenys pakeisti) apskaitoje. Didesnė lizingo bendrovei priklausančio turto dalis įmonei „F“ (duomenys pakeisti), taip pat ir kitiems Baltarusijos Respublikoje veikiantiems verslo subjektams buvo parduota gerokai vėliau, nei buvo nutrauktos finansinio lizingo sutartys, be to, įmonė „F“ (duomenys pakeisti) transporto priemones iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) pirko išsimokėtinai, o vykdydama pagal nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus atsiskaitinėjo su šioms bendrovėmis, pervesdama pinigines lėšas į jų banko sąskaitas, ir šie mokėjimai buvo vykdomai net iki 2010 metų gruodžio mėnesio vidurio. Be to, kaip matyti iš A. B. teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų, UAB „I“ (duomenys pakeisti) dėl pilnai neįvykdytų finansinių įsipareigojimų išsireikalavo iš įmonės „F“ (duomenys pakeisti) visureigį Toyota Hilux, kurį 2014-10-01 grąžino AB SEB bankui (t. 14, b.l. 104-107, 146). Taip pat A. B. teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad tiek UAB „I“ (duomenys pakeisti), tiek UAB „S“ (duomenys pakeisti) iki šiol vykdo veiklą, turi nemažai turto, yra pajėgios įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus (t. 14, b.l. 180-181). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad tiek iš karto po finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, tiek ir vėliau, iki pat šios dienos, nebuvo ir nėra kliūčių UAB „SEB lizingas“ (šiuo metu jo teisių perėmėjui AB SEB bankui) ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, o tai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl civilinių teisinių santykių transformavimosi į baudžiamuosius teisinius santykius.

Apeliaciniame skunde prokurorė, pagrįsdamas savo teiginius dėl A. B. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2011, tačiau prokurorės minimu atveju už patikėto svetimo turto iššvaistymą buvo nuteistasis asmuo, kuris finansinio lizingo sutartį su lizingo bendrove sudarė kaip fizinis asmuo, ir, dar iki lizingo bendrovė dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo nutraukė lizingo sutartį, pardavęs butą Lietuvoje išvyko gyventi į užsienio valstybę, o jam  patikėtą svetimą turtą – automobilį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytam asmeniui, taigi, akivaizdu, kad šioje byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, dėl ko vertinti apeliantės minimą kasacinio teismo sprendimą kaip precedentą teisėjų kolegija neturi pagrindo. 

Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) steigėjo, akcininko ir vadovo A. B. veika sudarė sąlygas tarp minėtų bendrovių ir UAB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių pagrindu susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, o jo veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                         Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                      Regina Gaudutienė

                                                                      Kęstutis Jucys