(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. liepos 18 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui N. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį traukiamas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirbantis,

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40P-14284606-14 J. S. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. birželio 23 d. 22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas – 0,56 promilės, - girtumo laipsnis. Už šiuos veiksmus J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti esant neblaiviam pažeidimą.

Teismo posėdžio metu J. S. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog buvo truputį išgėręs, bet jautėsi visiškai gerai. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Visą gyvenimą, 38 metus, dirba vairuotoju, nė karto nebuvo padaręs tokio pažeidimo. Vienas išlaiko šeimą, padeda prižiūrėti už 7 km gyvenantį neįgalų devyniasdešimties metų tėvą. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes tokiu atveju neteks darbo, jo gyvenamoje vietoje susirasti kitą darbą galimybių nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad J. S. savo kaltę pripažino. Nors ir yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir vien dėl to atimti visą gyvenimą vairuotoju dirbusiam asmeniui vairuotojo pažymėjimą ir tuo pačiu darbą, atsižvelgiant tai, jog nustatytas girtumas nežymiai viršija leistiną ribą, nebūtų teisinga. Prašė taikyti ATPK 301 str. ir skirti piniginę baudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Mano, kad pažeidėją teismo pasitikėjimas paveiks labiau nei minėta nuobauda ir bausmės tikslai bus pasiekti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas N. G. nurodė aplinkybes, analogiškas nurodytoms administracinio teisės pažeidimo protokole. Yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Mano, jog J. S. padaryta veika yra visiškai įrodyta ir prašo teismo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo atsakovą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-14284606-14; J. S. vairuotojo pažymėjimą; alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2014 m. birželio 23 d. atlikus asmens blaivumo testą Nr. 1344, J. S. nustatytas 0,56 promilės girtumas, rodmenis; pranešimą apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo; tarnybinius pranešimus dėl KET pažeidimo; pažymą apie asmens baustumą; Sodros duomenų bazės informaciją, kitus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, informaciją apie šeimos sudėtį, kitas šeimynines aplinkybes; darytina išvada, kad J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

Vadovaujantis ATPK 31 str. 1 d. 1 p. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai jog pažeidimą padarė būdamas vienerių metų laikotarpiu baustas už vienarūšį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 2 d.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu gali būti skiriama mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 301 straipsnis turėtų būti taikomas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17‑103/2007; N1‑1396/2007; Nr. N444-3096/2010; N575-750/2012). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę – dirbantis, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra viena jo atžvilgiu galiojanti administracinė nuobauda už leistino greičio viršijimą; taip pat į atsakomybę dėl administracinio teisės pažeidimo lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, konstatuotina, jog pažeidėjo nurodytos aplinkybės dėl jo ilgamečio vairavimo stažo, šeimyninių aplinkybių, nepatogumų, kuriuos sukeltų teisės vairuoti netekimas ir pan. nėra išskirtinai išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 301 straipsnio nuostatų.

Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai gali įtakoti jo paties bei šeimos interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007 ir kt.). Be to, šiandieninė darbo rinkos situacija sudaro sąlygas susirasti tokį darbą, kuriame nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriant administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, į padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, todėl vadovaujantis ATPK 24, 30 bei 302 straipsniais J. S. skirtina minimalaus dydžio administracinė nuobauda, numatytoji ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti J. S., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Loreta Janiulytė