Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-09-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2-634-516-2024].docx
Bylos nr.: e2-634-516/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Permona“ 304988651 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 188677437 Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Kreditorius
Kategorijos:
Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
Civilinis procesas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Juridinių asmenų bankrotas
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
Bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Prašymas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo

?

Civilinė byla Nr. e2-634-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00261-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)

 

A picture containing text

Description automatically generated 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Permona“ nemokumo administratoriaus A. K. prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Permona, nemokumo administratoriumi paskyrė A. K..

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. birželio 11 d. nutartimis buvo patvirtinti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Permonafinansiniai reikalavimai, dėl kurių ginčo nekilo.

3.       BUAB „Permona“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas:

3.1.                      patvirtinti UAB „Prike Lietuva“ antros eilės I etapo kreditore su 5 470,24 Eur finansiniu reikalavimu;

3.2.                      patvirtinti patikslintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) antros eilės 201 578,87 Eur finansinį reikalavimą, kuriame 192 832,27 Eur pirmo etapo reikalavimas ir 8 746,60 Eur antro etapo reikalavimas;

4.       Prašyme nurodyta, kad buvo gautas UAB „Prike Lietuva“ 5 470,24 Eur finansinis reikalavimas. Su juo buvo pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai: marketingo sutartis, pavedimo kopija, PVM sąskaita faktūra, apyvartos žurnalas. Bendrovė ir UAB „Prike Lietuva“ buvo sudariusi marketingo paslaugų sutartį, pagal kurią gavo 15 000 Eur avansinį mokėjimą. Pateikta apyvarta patvirtina, kad BUAB „Permona yra įgijusi prekių iš UAB „Prike Lietuva“  50 576,88 Eur.

5.       Nurodė, kad VMI pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo. Reikalavimo tikslinimo pagrindas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3177-505/2022, kuriuo valstybei priteista iš BUAB „Permona išmokėta 500 Eur subsidija, 2,34 Eur Europos Komisijos nustatyto dydžio metinių palūkanų ir 23,85 Eur delspinigių. Šiomis sumomis VMI reikalavimas turėtų būti padidintas. Tikslintina bendrovės bendra prievolių suma yra sumažėjusi dėl perskaičiuoto nekilnojamojo turto mokesčio, kuris sumažėjo nuo 2 609 Eur iki 582 Eur ir, atitinkamai, perskaičiavus delspinigius. Bendrai tvirtintinas patikslintas VMI finansinis reikalavimas yra 201 578,87 Eur, kuriame 192 832,27 Eur (mokestinės prievolės, žyminiai mokesčiai) pirmo etapo reikalavimas ir 8 746,60 Eur (baudos, delspinigiai) antro etapo reikalavimas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino patikslintą BUAB „Permona“ antros eilės kreditorės VMI 201 052,68 Eur reikalavimą, iš kurio I etapu tenkinama 192 306,08 Eur, II etapu tenkinama 8 746,60 Eur; kitos prašymo dalies netenkino; įpareigojo nemokumo administratorių per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui duomenis, kada teismo nutartis iškelti nemokumo bylą buvo paskelbta priežiūros institucijos interneto svetainėje, nurodyti kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą, taip pat jei kreditorės VMI 2024 m. gegužės 20 d. raštas dėl 526,19 Eur reikalavimo dalies tikslinimo ir kreditorės UAB „Prike Lietuva“ 2024 m. birželio 25 d. prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo buvo pateikti praleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nurodyti šio termino praleidimo priežastis, jeigu jos yra žinomos.

7.       Teismas nurodė, kad UAB „Prike Lietuva“ į administratorių su prašymu dėl reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2024 m. birželio 25 d., o kreditorė VMI dėl reikalavimo patikslinimo – 2024 m. gegužės 20 d. raštu. Teismas nustatė, kad kreditorių reikalavimai atsirado iki nemokumo bylos iškėlimo, tačiau nei byloje, nei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos puslapyje nėra pateikti duomenys, kada teismo nutartis iškelti nemokumo bylą buvo paskelbta priežiūros institucijos interneto svetainėje, koks buvo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas. Dėl to nėra galimybės nustatyti, ar kreditorių prašymai pateiki nepraleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Teismo vertinimu, nei administratoriui, nei kreditoriams prašymuose nenurodant JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių, nėra pagrindo spręsti dėl jų svarbos (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

8.       Teismas nurodė, kad kreditorės VMI 203 167,54 Eur reikalavimas, iš kurio I etapu tenkinami 194 280,08 Eur, II etapu tenkinami 8 887,46 Eur, buvo patvirtintas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi. VMI 2024 m. gegužės 20 d. prašyme patikslinti reikalavimą nurodė, kad po finansinio reikalavimo pateikimo yra pateiktos trūkstamos arba patikslintos deklaracijos už laikotarpį iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad dėl trūkstamų arba patikslintų deklaracijų už laikotarpį iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo po finansinio reikalavimo pateikimo pasikeitė (persiskaičiavus sumažėjo) mokestinės nepriemokos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis, be to, sumažinto reikalavimo tvirtinimas laikytinas naudingu visiems bankroto proceso dalyviams, todėl šią kreditorės VMI prašymo dalį patenkino ir reikalavimą patikslino.

9.       Teismas nustatė, kad VMI 2024 m. gegužės 20 d. rašte papildomai prašė patikslinti reikalavimą, nurodydama, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3177-505/2022 pagal VMI pareiškimą iš bendrovės valstybės naudai buvo priteista 500 Eur subsidija, 2,34 Eur Europos Komisijos nustatyto dydžio metinės palūkanos ir 23,85 Eur delspinigių. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d. Priežasčių, dėl ko ši reikalavimo dalis bendrovei nebuvo pareikšta anksčiau, nei administratorius, nei kreditorė nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas kreditorės VMI prašymo tikslinti reikalavimą dėl šių sumų netenkino.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Kreditorė VMI atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas jos 201 052,68 Eur VMI finansinis reikalavimas, padidinant  iki 201 578,87 Eur (192 832,27 Eur skola (I etapu), 8 746,60 Eur delspinigiai ir bauda (II etapu)). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirminis finansinis reikalavimas buvo pateiktas JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, o tikslinant finansinį reikalavimą terminas buvo praleistas nežymiai (pusantro mėnesio).

10.2.                      Finansinis reikalavimas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3177-505/2022 iš UAB Permona“ valstybės naudai priteistos 500 Eur subsidijos, 2,34 Eur Europos Komisijos nustatyto dydžio metinių palūkanų ir 23,85 Eur delspinigių susidarė iki nemokumo bylos įmonei iškėlimo dienos. Nemokumo administratorius finansinio reikalavimo neginčijo. Nepatvirtinus VMI finansinio reikalavimo visa apimtimi, neabejotinai bus pažeistos VMI teisės.

10.3.                      JANĮ nuostatos, priešingai nei prieš tai galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau  ĮBĮ), nereglamentuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo juridinių asmenų nemokumo procese. Finansinio reikalavimo tikslinimo pradžios momentas iš esmės yra apibrėžiamas aplinkybėmis, kurios siejamos su sužinojimu apie pasikeitusį finansinio reikalavimo dydį, tačiau įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti pateiktas prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, o tokio prašymo pateikimo pabaigos momentas apribotas naikinamuoju terminu, kuris taip pat apibrėžtas aplinkybėmis – iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Vadinasi, VMI finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

11.       Atsakovė BUAB „Permona“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. K., pateikė atsiliepimą, prašydama VMI atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

12.       Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo nemokumo administratorių pateikti duomenis apie 2024 m. sausio 3 d. nutarties iškelti UAB „Permonabankroto bylą viešą paskelbimą Nemokumo procesų informacinėje sistemoje bei pateikti duomenis, jei tokių yra, apie JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo priežastis, todėl nėra panaikinta galimybė tvirtinti patikslintus finansinius reikalavimus, pateikus paaiškinimus ir dokumentus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas VMI prašymas patikslinti kreditorės VMI finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Apeliantė (kreditorė) VMI, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas jos prašymas patikslinti finansinį reikalavimą, kildinamą iš Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu valstybei priteistų sumų, visų pirma įrodinėja, kad, nepatvirtinus šio finansinio reikalavimo, kurio pateikimo terminas buvo praleistas nežymiai, bus pažeistos VMI teisės. Be to, apeliantės teigimu, finansinio reikalavimo tikslinimo pradžios momentas yra siejamas su sužinojimu apie pasikeitusį dydį, todėl VMI finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

16.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

17.       JANĮ 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis). Remiantis JANĮ 41 straipsnio 8 dalimi, kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nemokumo administratorius patikrina kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda šiuos reikalavimus tvirtinti teismui JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

18.       Taigi pagal JANĮ nuostatas išskiriamos dvi kreditorių rūšys: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo; 2) kreditoriai, kurių reikalavimai atsiranda po bankroto bylos iškėlimo.

19.       Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Permona“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 29 d. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Permona“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant ir antros eilės kreditorės VMI. Ta pačia nutartimi teismas, vadovaudamasis JANĮ 41 straipsnio 2 dalimi, pratęsė nemokumo administratoriui terminą iki 2024 m. gegužės 17 d. patikrinti kreditorių reikalavimų teisių pagrindimo dokumentus ir perduoti juos tvirtinti teismui, pridedant savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Nustatyta, kad kreditorė VMI prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą, kildinamą iš Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d., valstybei priteistos 500 Eur subsidijos, 2,34 Eur Europos Komisijos nustatyto dydžio metinių palūkanų ir 23,85 Eur delspinigių, nemokumo administratoriui pateikė tik 2024 m. gegužės 20 d. Byloje nėra ginčo, kad VMI prašomas patikslinti finansinis reikalavimas dėl įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu valstybei priteistų sumų atsirado dar iki nemokumo bylos įmonei iškėlimo. Tai reiškia, kad toks VMI finansinis reikalavimas UAB „Permona“ nemokumo administratoriui turėjo būti pateiktas per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o jei terminas praleistas – nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, kaip tai nustato JANĮ 41 straipsnio 4 dalis.

20.       Nepagrįsta apeliantės pozicija, kad jos patvirtintas finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, jis turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba įtraukti (išbraukti) kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl likvidavimo priėmimo. Kita vertus, reikalavimai gali būti tikslinami tik tuo atveju, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai, pavyzdžiui, kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi visiškai ar iš dalies atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios ir pan. Taigi kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad galimybė tikslinti kreditoriaus finansinius reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (perleidus reikalavimą; iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi, jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas; išaugus kreditoriaus reikalavimui, jo dydis turi būti padidintas). Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos, galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, reikšmę, likvidavimo stadija prarastų savo efektyvumą, nes jos eigoje kistų kreditorių reikalavimų proporcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021, 27 punktas). Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-567/2023, 29 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju VMI prašomas patikslinti finansinis reikalavimas nėra susijęs su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau patvirtintas VMI reikalavimas turėtų būti didinamas. Priešingai, kaip jau buvo minėta, prašomas patikslinti kreditorės reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu priteistų sumų išieškojimo, t. y. visiškai naujų, ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitusių aplinkybių atsiradimu. Toks apeliantės finansinis reikalavimas, nors ir atsirado iki nemokumo bylos UAB „Permona“ iškėlimo ir VMI neabejotinai turėjo būti ir buvo žinomas, tačiau nemokumo administratoriui nebuvo pateiktas per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

24.       Pažymėtina, kad pati apeliantė iš esmės neneigia to, jog prašymą patikslinti finansinį reikalavimą ji, kaip pati teigia, nors ir nežymiai, tačiau pateikė praleidusi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nepaisant to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nenurodė visiškai jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, o ta aplinkybė, kad terminas yra praleistas nežymiai, savaime nereiškia, jog teismas termino praleidimo faktą gali ignoruoti.

25.       Remiantis jau minėta JANĮ 41 straipsnio 6 dalimi, jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nenurodo termino praleidimo priežasčių arba nurodytas priežastis teismas nepripažįsta svarbiomis, jo reikalavimo teisė pasibaigia. Nagrinėjamu atveju apeliantei nenurodžius svarbių iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusio finansinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežasčių, toks reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo patenkintas, kartu paliekant galimybę dėl šios finansinio reikalavimo dalies patikslinimo spręsti iš naujo, jeigu būtų pateikti įrodymai, kad terminą kreditorė praleido dėl svarbių priežasčių.

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir aiškino kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir jų tikslinimo tvarką reglamentuojančias JANĮ nuostatas, todėl netenkinęs VMI prašymo dėl dalies finansinio reikalavimo patikslinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                        Giedrė Čėsnienė

 

 

                                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                Tomas Venckus


Paminėta tekste:
  • CPK