Byla Nr. 2-1813-323/2013
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00131-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.;2.5.10.5.2.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei V. R., ieškovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovei Z. T., atsakovės atstovui advokatui Mantui Liugui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Z. T. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 1217,00 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas – 39,36 Eur žyminio mokesčio ir 95,00 Eur mokestį už automobilio vertinimą. Nurodė, kad 2015-08-11 apie 16.00 val Klaipėdos m., Antrojoje Melnragėje, neįgaliųjų paplūdimio automobilių stovėjimo aikštelėje, autoįvykio metu buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis SAAB-9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atsakovė, vairuodama dviratį per pėsčiųjų perėją, dviračio nesuvaldė ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, kurį apgadino. Atlikus nepriklausomą automobilio ekspertizę, nustatė, kad automobilio remontas kainuotų 1217,00 Eur, kuriuos prašo teismo priteisti. Pažymėjo, kad registruotu laišku kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau nepavykus susitarti dėl žalos atlyginimo pateikė ieškinį.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti ieškovei 200,00 Eur. Nurodė, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltos yra abi šalys, nes ieškovė važiuodama per pėsčiųjų perėją buvo nepakankamai atsargi ir rūpestinga kokia turėjo būti, kad eismo įvykio būtų išvengta, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 35, 127 punktų reikalavimus. Todėl vadovaujantis LR CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, t.y. esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui, padėjusiam žalai atsirasti, prašo žalos dydį, kurį prašo priteisti ieškovė, mažinti. Taip pat nurodė, kad su ieškiniu pateiktoje UAB „Pajūrio autorika“ pažymoje nurodomas žalos dydis yra neprotingai aukštas ir neproporcingas bei tendencingas, nes tiriant eismo įvykį buvo nustatyta, kad įvykio metu automobilis apgadintas nežymiai, tačiau apskaičiuota žala viršija net pusę automobilio rinkos vertės (vertė 2333,00 Eur, žala 1217,00 Eur), nebuvo nustatyta likutinė automobilio vertė bei atsakovei nebuvo pranešta apie automobilio vertinimą, dėl ko ji negalėjo dalyvauti vertinimo procese. Taip pat nurodė, kad nustatant žalos dydį buvo pažeistas ekonomiškumo principas, nepateikti patikimi žalos atlyginimo įrodymai – vertinimo ataskaitoje nurodytos dalių ir darbų kainos neatitinka galiojančių Lietuvos rinkos sąlygų – ataskaitoje nurodyta priekinio stiklo kaina 612,64 Eur, tačiau Lietuvos rinkoje priekinį stiklą SAAB-9-5 markės automobiliui siūloma pirkti už 95,00 Eur, priekinį žibintą siūloma pirkti už 60,00 Eur, o ataskaitoje nurodoma posūkio žibinto kaina yra 96,28 Eur. Be to, atsakovė nurodė, kad policijos pažymoje draudimo bendrovei nurodoma, kad ieškovei priklausančio automobilio SAAB -9-5 sugadinimai apima priekinį bamperį, priekinės dešinės pusės sparną ir priekinį dešinės pusės žibintą, o vertinimo pažymoje yra įtraukti darbai ir automobilio dalys, kurie nesusiję su 2015-08-11 eismo įvykiu, t.y. variklio gaubto remontas, stiklo pakeitimas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurio pagrindu atsakovė nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, UAB Pajūrio autorika“ automobilio SAAB-9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas autoįvykio metu vertinimo atskaita.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškinimuose nurodė aplinkybes, kurias išdėstė atsiliepime į ieškinį.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. T. paaiškino, kad 2015-08-11 apie 16 val. važiavo dviračiais kartu su atsakove dviračių ir pėsčiųjų taku link Antrosios Melnragės neįgaliųjų paplūdimio stovėjimo aikštelės, Klaipėdos m. Atsakovė, artėjant prie aikštelės, prilėtino važiavimo greitį ir įsitikinusi, kad ieškovės vairuojama transporto priemonė ją praleidžia, tęsė važiavimą, tačiau transporto priemonės susidūrė, ko pasekoje atsakovė slysdama per priekinę variklio gaubto ir bamperio dalį atsitrenkė galva į automobilio priekinį stiklą ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-08-11 apie 16.00 val. Klaipėdoje, Antrojoje Melnragėje, prie neįgaliųjų pliaže esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pėsčiųjų perėjoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės vairuojamas dviratis atsitrenkė į ieškovės vairuojamą ir ieškovei priklausantį automobilį SAAB-9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintas minėtas automobilis. UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė ieškovė, nustatytas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis už automobilio SAAB-9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą, kuris yra 1217,50 Eur. Šią sumą sudaro darbų kaina 193,31 Eur, dažymo kaina 404,64 Eur, dalių kaina 800,81 Eur, atmetus 50 procentų už dalių būklės pagerinimą, už dalis kaina nurodoma 392,56 Eur. Ieškovė prašo priteisti 1217,00 Eur.
CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytu deliktinės civilinės atsakomybės atveju kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tam, kad asmuo būtų patrauktas civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, pakanka konstatuoti esant asmens neteisėtus veiksmus, žalą (žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį) bei asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai – tai įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) 2015-10-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-39691700-15, atsakovė nubausta už administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal LR Administracinio teisės pažeidimo kodekso 131 str.1d., 131 str.3d., 131 str.4d., subendrinus 86,00 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad atsakovė minėto eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 64.9 punkto reikalavimus, t.y., kad atsakovė kaip eismo dalyvis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių eismo saugumui užtikrinti bei nesilaikė draudimo kaip dviračio vairuotoja, važiuoti dviračiu per pėsčiųjų perėją. Žala ir jos dydis grindžiamas rašytiniais įrodymais: 2015-08-11 pažymoje apie eismo įvykį ir eismo įvykio apžiūros medžiagoje nurodyta, kad buvo sugadintas transporto priemonės priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinie dešinės pusės žibintas,įsketas priekinis stiklas. Atsakovė su tokiu žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad jis apskaičiuotas tendencingai.. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą apie kitokį, nei ieškovės prašomą priteisti 1217,00 Eur žalos atlyginimo dydį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju yra įrodyti tiek žalos padarymo faktas, tiek padarytos žalos (ieškovės patirtų nuostolių) dydis, lygus 1217,00 Eur.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sisteminė nagrinėjamoje byloje ištirtų ir įvertintų bylos duomenų ir pagal juos nustatytų aplinkybių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, kitaip tariant, ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. jei atsakovė, kaip eismo dalyvė, būtų laikiusies visų atsargumo priemonių eismo saugumui užtikrinti bei dviračiu nebūtų važiavusi per pėsčiųjų perėją, ką draudžia Kelių eismo taisyklių 64.9 punktas, ieškovė nebūtų patyrusi 1217,00 Eur nuostolių.
Minėta, kad pagal CK 6.270 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė nurodo, kad nukentėjusioji automobilio SAAB –9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja eismo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę nesilaikė KET – buvo nepakankamai atsargi ir rūpestinga, kokia turėjo būti, atsižvelgiant į eismo sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą, ar nukentusiojo veiksmai atitinka didelio neatsargumo arba tyčios, kurie būtų pagrindas atleisti atsakovę – dviračio valdytoją- nuo atsakomybės, požymius, konstatuoja, kad šioje byloje atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Pagal byloje esančius duomenis automobilio SAAB -9-5 vairuotojas važiavo magistrale šviesiu paros metu (b.l. 9), byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuota ieškovė pažeidė KET, atsakovė į pėsčiųją perėją su dviračiu įvažiavo pakankamai staiga, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekentėjusiojo vairuotojo veiksmuose galėjo būti didelio neatsargumo, ar tuo labiau tyčios požymių, lemiančių žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Apibendrinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1217,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė įrodymus apie 39,36 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ir 95,00 Eur už vertinimo ataskaitos sumokėjimą bei 75,27 Eur išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą ir už vertinimo ataskaitą, viso 134,36 Eur bei valstybei už antrinę teisinę pagalbą 75,27 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovės Z. T. 1217,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 134,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Z. T. 75,27 Eur valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas-5630, mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) ar kituose bankuose esančiose sąskaitose)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė