Administracinė byla Nr. eA-2023-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03173-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 23S19998 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760026475 (toliau – ir Leidimas), galiojantį nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Migracijos departamento skundžiamas sprendimas iš esmės yra grindžiamas vienu argumentu, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada padaryta remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. vasario 15 d. raštu Nr. 18-1822 (toliau – ir VSD raštas, išvada), su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas. VSD pripažino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad pareiškėjas anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos apsaugos departamente ir yra lojalus (duomenys neskelbtini) struktūroms.
3.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) įgijo plieno ir gelžbetonio konstrukcijų montuotojo kvalifikaciją, o (duomenys neskelbtini) metais įsidarbino vairuotoju (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento mokymo centre. Blogėjant ekonominei ir politinei situacijai (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nusprendė išvykti į užsienį. Pareiškėjas išvyko vienas, vėliau ketino išvykti ir pareiškėjo šeima. Kadangi pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jis nusprendė išvykti į Lietuvos Respubliką, kad galėtų grįžti greitai ir nebrangiai savaitgaliais į namus.
3.3. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) metais, jam buvo išduota nacionalinė viza, o vėliau ir leidimas laikinai gyventi, kaip darbuotojui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kuris vėliau buvo pratęstas. Pareiškėjas ketverius metus dirbo ir vis dar dirba Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) pakabinamų lubų brigados viršininku, puikiai atlieka savo pareigas, yra patikimas ir lojalus darbuotojas. Pareiškėjas nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo (duomenys neskelbtini) valdžia.
3.4. Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nei Sprendime, nei VSD išvadoje nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjo darbas Apsaugos departamento mokymo centre turėjo neigiamos įtakos išvadai dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui, apie lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, jos agresyvios užsienio politikos ir represinės vidaus politikos palaikymą bei išnaudojimą saugumo tarnybos užduotims vykdyti.
3.5. Pareiškėjas nesimokė mokymose įstaigose, susijusiose su (duomenys neskelbtini) jėgos struktūromis, turi techninę kvalifikaciją, kuri nėra susijusi su valstybės valdymu, atsitiktinai atsidūrė Apsaugos departamento mokymo centre dėl ekonominių priežasčių. Pareiškėjas šioje įstaigoje dirbo vairuotoju, tačiau ši įstaiga nevykdė jokios užsienio politikos. Pareiškėjas Apsaugos departamento mokymo centre dirbo mažiau nei 4 metus, o darbą šioje įstaigoje paliko prieš beveik 10 metų. Be to, Migracijos departamento Sprendime skiriamas didelis dėmesys kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), tačiau tai niekaip nėra susiję su pareiškėju, nes karas prasidėjo jau po to, kai pareiškėjas išėjo iš darbo Apsaugos departamente.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Migracijos departamento 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.
5.2. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 15 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui lojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
5.3. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl atsakovo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas, priimdamas sprendimus remiasi VSD, kuris yra kompetentingas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, pateiktais duomenimis ir išvadomis.
5.4. Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose neapibrėžiama sąvoka „gali grėsti“. Nagrinėjamu atveju grėsmė valstybės saugumui kyla dėl pareiškėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamentu. Šiuo atveju pakanka duomenų, kad pareiškėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir dėl to gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
5.5. Migracijos departamento Sprendime neapsiribojama vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, pakankamai aiškiai aptartos faktinės aplinkybės, o juridiniai faktai susieti su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Nors esminis Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą (įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją. Sprendimas yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
7.2. VSD raštu pateikė Migracijos departamentui informaciją, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini), palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose.
7.3. Grėsmė valstybės saugumui neturi būti išsamiai ir neginčijamai įrodoma, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįstai manyti, kad pareiškėjo pažiūros ir atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą, todėl pareiškėjo siekis dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau nacionalinio saugumo. Surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. B. skundą.
9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
9.1. Migracijos departamento 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760026475, galiojęs nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.
9.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10.31 ir 80.2 punktais, paprašė pareiškėjo atsakyti raštu į klausimus. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui atsakymus į klausimus, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) metais jis dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente.
9.3. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 15 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, todėl gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis (duomenys neskelbtini) valdžios užduotis. Šio rašto pagrindu priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
10. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, susijusias su nepalankiu Sprendimu, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai aspektai, tiek Sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadas.
11. Teismas vertino, jog VSD surinkti duomenys sudarė pagrindą Migracijos departamentui priimti skundžiamą sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioriteriniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinis saugumas. Tai, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų išėjo iš darbo Apsaugos departamente, nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis institucijomis yra išnykusi. Teismas pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matyti deginama uniforma vertino kritiškai, nes iš jo neįmanoma nustatyti, kas ir kada degina uniformą. Tačiau net ir nustačius šiuos duomenis, tai nepakeistų padarytų išvadų dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
12. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad Apsaugos departamentas sutartiniu pagrindu teikia (atlieka) juridinių asmenų ir individualių verslininkų objektų (turto) apsaugos, gyvenamųjų pastatų (patalpų) apsaugos paslaugas (darbus), tačiau be šių funkcijų, departamentas yra atsakingas užtikrinti (duomenys neskelbtini) valstybei svarbių objektų apsaugą. Todėl tiek VSD surinkti, tiek byloje esantys įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti valdžią, todėl pagrįstai nustatyti pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Tai, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam negali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatyme numatytais pagrindais.
13. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti Sprendimą nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nedaro šio sprendimo nemotyvuotu ir neteisėtu.
III.
14. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2023 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 23S19998, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760026475. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas ir VSD neteisingai suprato ir aiškino grėsmės valstybės saugumui sąvoką, neatliko individualaus vertinimo ir nenustatė pareiškėjo elgesio, patvirtinančio grėsmės realumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu. Nei teismas, nei Migracijos departamentas arba VSD nenustatė jokių pareiškėjo nusikalstamų veiksmų, taip pat veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia arba per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką. Nenustatyta, kad pareiškėjo pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar valstybės vertybinio pagrindo. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas nepalaiko ir smerkia (duomenys neskelbtini) politiką. Užsieniečių atvejai neturi būti vertinami mechaniškai, būtina išanalizuoti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatant konkrečiai, kaip užsienietis elgėsi, kokios yra jo vertybės, kokie yra ateities planai Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės. Kai išvada padaroma dėl asmens keliamos grėsmės be individualaus asmens situacijos vertinimo, o remiantis formaliais duomenimis, tai akivaizdžiai prieštarauja ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotai praktikai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nustatant asmens keliamą pavojų valstybės saugumui, privalo būti vertinama individuali kiekvieno užsieniečio situacija, o išvada apie jo keliamą pavojų valstybės saugumui turi būti pagrįsta visapusišku su juo susijusių individualių aplinkybių vertinimu. Nei Migracijos departamentas, nei VSD neatliko individualaus situacijos vertinimo.
15.2. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Migracijos departamento sprendimas ir skundžiamas teismo sprendimas neatitinka šių reikalavimų, kadangi skundžiamame sprendime nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo darbas Apsaugos departamente savaime reiškia, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui. Nei Migracijos departamentas, nei VSD nenurodo, kodėl pareiškėjas iki karo su (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nekeliančiu grėsmės, o po karo pradėjo kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
15.3. Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, nes pareiškėjas sukūrė ir tebekuria Lietuvos Respublikai pridėtinę vertę. Atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai.
15.4. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje nustatytų procedūrinių reikalavimų. Pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik po jo priėmimo. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo iki Sprendimo priėmimo nesikreipė į pareiškėją tam, kad situacija būtų visapusiškai išnagrinėta. Migracijos departamentas arba VSD galėjo apklausti pareiškėją, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Taigi tokie Migracijos departamento ir VSD veiksmai negali būti laikomi geru viešuoju administravimu ir nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovo atliktas tyrimas nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma.
15.5. Pareiškėjui pritaikyta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, pažeidžianti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Byloje nėra pakankamai argumentų, pagrindžiančių poreikį priimti sprendimą, sukeliantį tokio masto neigiamas pasekmes pareiškėjui. Atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas ir paremtas tik trečiojo suinteresuoto asmens išvadoje pateiktomis prielaidomis apie tariamai kylančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Pripažinus pareiškėją keliančiu pavojų valstybės saugumui yra pažeidžiami ir jo teisėti lūkesčiai, kadangi pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jau egzistuojant aplinkybėms, kurios, pasak atsakovo, sudaro pagrindą pripažinti jį keliančiu pavojų valstybės saugumui, nors šias aplinkybes pareiškėjas visada nurodydavo anketose, t. y. Migracijos departamentas žinojo apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente. Taigi, Migracijos departamentas aplinkybių vertinimą turėjo atlikti, atsižvelgdamas į platesnį individualių aplinkybių, susijusių su pareiškėju, ratą, kurios atsakovui buvo žinomos, ar kurias jis turėjo papildomai detalizuoti, nes tai yra būtina teisingam, argumentuotam ir proporcingam sprendimui priimti.
16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD išvadoje pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjui turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims įvykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023.
17.2. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas perspektyvinis vertinimas, t. y. tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Šiuo atveju pakanka pagrįstai manyti, kad pareiškėjo lojalumas (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčijamai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Grėsmė valstybės saugumui nagrinėjamu atveju kyla dėl pareiškėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) struktūromis ir vertinimas yra pagrįstas pareiškėjo veiksmais, elgesiu (tarnavimu karinėje sistemoje). Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.
17.3. Migracijos departamentas neturėjo ir neturi pareigos kreiptis į pareiškėją, prašydamas patikslinti skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes. Tokia pareiga atsakovui nenustatyta ir Įstatymu, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo apklausti pareiškėją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma, o gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą, kita vertus, siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas aplinkybes, reikalingas tokiam sprendimui priimti.
17.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus įrodymus bei tinkamai pritaikius teisės normas.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra nurodomi argumentai, paneigiantys teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes.
19.2. VSD išvadoje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius atvejus. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis.
19.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. 19-A/2021 išaiškino, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą ir kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Šiuo atveju pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui kyla iš jo eitų pareigų (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų struktūroje.
19.4. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepateikia ir nedetalizuoja, kas yra grėsmė valstybės saugumui, kokie konkretūs šaltiniai. Šių veiksnių turinys atskleidžiamas konkrečioje situacijoje vertinant faktines aplinkybes ir taikant teisės aktų nuostatas, t. y. atliekant perspektyvinį vertinimą. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčijamai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįstai manyti, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis struktūromis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
19.5. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei VSD neįrodė, kodėl pareiškėjas iki karo buvo pripažintas nekeliančiu grėsmės, o po karo pradėjo kelti grėsmę. VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms. Pareiškėjui žinoma, kodėl būtent po karo (duomenys neskelbtini), jo buvimas Lietuvos Respublikoje įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.
19.6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų, kurie nebuvo įvertinti tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ir kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes.
20. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimuose, kuriuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023 išsprendė panašų ginčą, priimdamas užsieniečiui palankų sprendimą. Šioje išnagrinėtoje administracinėje byloje atsakovas, remdamasis VSD išvada, pripažino (duomenys neskelbtini) pilietį keliančiu grėsmę valstybės saugumui, kadangi pastarasis baigė karybos mokslus ir tarnavo kariuomenėje. Abiejų instancijų teismai nesutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, grįsdami savo sprendimus aplinkybėmis, kurios nustatytos ir šioje administracinėje byloje. Atsakovas iš esmės apsiribojo trečiojo suinteresuoto asmens išvada, o individualaus vertinimo neatliko, jokių papildomų pareiškėją kompromituojančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo tariamas lojalumas (duomenys neskelbtini) režimui ir iš to tariamai kylanti grėsmė valstybės saugumui taip pat grindžiama išimtinai tarnybos faktu, nors kitos su pareiškėjo biografija susijusios aplinkybės pagrindžia priešingą vertinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo valstybės tarnyboje, nėra pakankama grėsmei konstatuoti. Valstybės tarnyba ar karinė tarnyba savaime nereiškia lojalumo režimui, kadangi buvęs valstybės tarnautojas gali ne tik laikytis opozicinių pažiūrų, bet ir veikti prieš režimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
24. Pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
25. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
26. Aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).
27. Atsakovas, remdamasis VSD pateikta informacija, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl to, jog dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, todėl gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis (duomenys neskelbtini) valdžios užduotis, pripažino, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas ir VSD neteisingai suprato ir aiškino grėsmės valstybės saugumui sąvoką, neatliko individualaus vertinimo ir nenustatė pareiškėjo elgesio, patvirtinančio grėsmės realumą.
29. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir juos atmeta.
29.1. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
29.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
29.3. Šiuo atveju faktas, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad jis gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis (duomenys neskelbtini) valdžios užduotis.
29.4. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
30. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 15.4 punkte.
30.1. Teisės aktuose nėra įtvirtinta Migracijos departamento pareiga prieš priimant tokį kaip šiuo atveju sprendimą apklausti užsienietį.
30.2. Tokia apklausa, įgyvendinant teisę būti išklausytam, turėtų būti taikoma tais atvejais, kai užsieniečio paaiškinimai gali lemti priimamą sprendimą, t. y. teisė būti išklausytam nėra savitikslė.
30.3. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjo apklausa neturėtų įtakos priimamam sprendimui, nes pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pasinaudodamas teise paaiškinti bei atsikirsti į kitų proceso dalyvių argumentus, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 56 str. 2 ir 5 d.).
31. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Leidimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams, pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimas, yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
34. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys