Baudžiamoji byla Nr. 1-3593-1053/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51095-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

kaltinamajam M. Č., jo gynėjams advokatui Aleksandrui Palamarčuk, advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)  281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

M. Č. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2018 m. spalio 23 d., apie 22.25 val., Vilniuje, S. Batoro g. ir Dūmų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Renault Laguna", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, patikros sertifikatas Nr. 0819731, pagalba, 2018 m. spalio 23 d., 22:50 val., nustatyta 1,94 promilių girtumas). Šiais veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. Č. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną taisė automobilį garaže. Garaže buvo butelis brendžio, kurį anksčiau už automobilių taisymą atidavė draugai. Buvo šalta, todėl gėrė brendį. Alkoholį suvartojo per maždaug keturias valandas. Tuo momentu atrodė, kad viskas gerai, todėl nusprendė važiuoti namo kitu automobiliu. Atrodė, kad nieko baisaus tuos porą kilometrų pavažiuoti iki namų. Bet pakeliui įvažiavo į tvorą. Atsitrenkė į skiriamąją šaligatvio tvorą. Tada privažiavo policija, pasiūlė „pūsti“. Policija siūlė duoti kraujo mėginį, bet jis atsisakė. Su alkotesterio parodymais sutiko. Džiaugiasi, kad ten buvo tvora, o ne žmonės. Dėl savo veikos gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Automobilis, kurį vairavo, yra jo. Turi kitą automobilį.

Kadangi kaltinamasis M. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad  2018 m. spalio 23 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. G., apie 22.25 val. S. Batoro g. ir Dūmų g. sankryžoje pastebėjo automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jų akivaizdoje sukdamas į kairę atsitrenkė į kelio atitvarus ir apgadinęs juos bei savo automobilį sustojo kelio šalikelėje. Privažiavus prie minėto automobilio ir priėjus prie jo, nustatyta, kad už automobilį vairavo M. Č., gim. 1973 m. Asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus: kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesterio pagalba M. Č. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Į eismo įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas V1863. Nuvežus į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, duoti kraujo mėginį M. Č. atsisakė. Po to M. Č. buvo pristatytas į Kelių policiją (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė lengvojo automobilio „Renaut Laguna Grandtour“ (2005 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2130 eurų (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2014 m. vasario 8 d. automobilio „Renault Laguna“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. U.. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. yra M. Č. (b. l. 19).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018 m. spalio 23 d. 22.50 val., M. Č. nustatytas 1,94 promilės girtumas (b. l. 47).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 265 duomenimis, M. Č. kraujo duoti atsisakė (b. l. 46).

Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-03-08 išduoto Matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimo Nr. 2089 duomenimis,  Alcotest 6810 alkotesterio kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) ir gautas rezultatas pateikiamas šviesos diodų indikatoriuje (ŠDI). Pažymėjimo grafoje "Pagrindinės techninės charakteristikos" nurodyta, kad matavimų paklaida alkoholio kiekiui kraujyje +/- 1,7 % (? 1,00 ‰) (b. l. 66-67).

UAB "Alkotesteris" 2017-12-30 rašto, adresuoto Generalinei prokuratūrai, duomenimis tikrinant blaivumą alkotesteriais D. A. 6810, D. A. 7510 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą (b. l. 68).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Remiantis formuluojama teismų praktika, tikrinant blaivumą alkotesteriais „D. A. 6810“, „D. A. 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. M. Č. sertifikuotu alkotesteriu „Dräger Alkotest 6810“ 2017 m. spalio 23 d. 22.50 val., nustatytas 1,94 promilių girtumas. 2017 m. spalio 23 d., 23.10 val. jis buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybių centrą, kur priduoti kraujo mėginį tyrimui atsisakė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.).

Kaltinamasis M. Č. kaltę pripažino visiškai, su nustatytu girtumu sutiko. Jo parodymus patvirtina liudytojo R. M. parodymai, alkotesterio kvito duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. Č. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu M. Č. mama D. K. prašė atleisti M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. K. nurodė, kad sūnus nėra piktybinis pažeidėjas. Su juo sieja artimi santykiai, dažnai susiskambina, bendrauja, jis atvažiuoja dažnai. Labai daug kalbėjo apie tą įvykį, jis labai pergyvena, jam labai gėda dėl to kas įvyko. Jis labai daug padeda tėvams. Jų šeimoje apskritai netoleruojamas alkoholis, mano, kad visa šeima gali jam padėti. Netiki, kad jis vėl padarytų tokią pat klaidą. Mano, kad ji yra tikrai tinkama laiduotoja, kadangi jis visada jos klauso, su ja tariasi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šia nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, M. Č. šią sąlygą atitinka. Jis neteistas, 45 metų amžiaus, gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, su sugyventine augina neįgalią jos dukrą. Savo noru išklausė mokymą apie alkoholio žalą. Administracinę nuobaudą sumokėjo, žalą, padarytą apgadinus apsauginę tvorelę, atlygino. Yra pripažintas nukentėjusiuoju ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m. sausio 11-13 d., apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu, kitais apdovanojimais. Mama, kuri prašo sūnų atleisti pagal laidavimą ir siūlosi būti laiduotoja, sūnų apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad tai pirmas toks atvejis jo gyvenime, jam nėra būdingas toks lengvabūdiškas elgesys, dėl minėto įvykio sūnus labai išgyvena. Pats M. Č. nurodė, kad įvykio dieną, garaže remontuodamas automobilį išgėrė brendžio ir nutarė važiuoti namo, atstumas buvo apie porą kilometrų. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, M. Č. administracine tvarka iki šio įvykio nėra baustas, anksčiau neteistas. Pažymėtina, kad teismo posėdyje M. Č. nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino kaip neigiamą ir gėdingą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju M. Č. laiduotoja prašo būti paskirta jo mama D. K.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad su sūnumi santykiai yra geri, su juo dažnai bendrauja, sūnus su drauge ir jos dukra dažnai atvažiuoja į svečius, padeda tėvams ūkyje. Teigė, kad sūnus išklauso ir vertina jos nuomonę. Mano, kad turi pakankamai didelę patirtį, gerai pažįsta sūnų, žino kaip jį paveikti. D. K. pensininkė, neteista, neturinti administracinių nuobaudų, aktyvi sodų bendrijos narė, jos pirmininkė, sodų bendrijos charakterizuojama teigiamai. M. Č. nurodė, kad mama yra jam autoritetas, daro teigiamą įtaką, su ja labai daug kalbėjosi apie įvykį.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. K. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo artimas žmogus, jos asmenybė yra teigiama, ji labai kritiška sūnaus elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti M. Č. teigiamą įtaką, nes jų santykiai yra artimi, ji jam yra autoritetas (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, M. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. Č. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas, tačiau M. Č. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis. Mažesnę trukmę, t. y. vienerius metus, kaip prašo kaltinamojo gynėja, nustatyti teismas nemato pagrindo, nes Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Taip pat yra pagrindas M. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Vertindamas tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti M. Č. priklausančiam automobilį.

Dėl kitų klausimų

M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.

M. Č. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 39-41), paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

M. Č. taip parašo į bausmę įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką, tačiau kadangi jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam bausmė neskiriama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš M. Č. automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

M. Č. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. Č., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė