Civilinė byla Nr. 2A-1067-565/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12761-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. E. ir J. E. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. E. ir J. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas), prašydami pripažinti 2011 m. vasario 25 d. kreditavimo sutarties Nr. KK110235S vienašališką nutraukimą neteisėtu.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. vasario 25 d. su Banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK/11/ 02/35S (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė ieškovams 85 148,28 Eur kreditą vartojimo poreikiams tenkinti, Sutartimi nustatyta kredito grąžinimo data – 2041 m. sausio 27 d. Bankas 2018 m. vasario 28 d. pranešė ieškovams apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą, nes ieškovai nuo 2016 m. birželio 27 d. nemoka įmokų. Toks nutraukimas neteisėtas, nes įmokų mokėjimas buvo sustabdytas todėl, kad ieškovai Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateikę pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo. Ieškovai Bankui nemokėjo įmokų ne todėl, kad neturėjo galimybių jų mokėti, o dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų, pagal kurias nagrinėjant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, saugant kreditorių interesus, yra sustabdomas visų turimų turtinių prievolių kreditoriams vykdymas. Abu ieškovai dirba, gauna pajamas, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pareikštas ne dėl įsiskolinimo Bankui, o dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai buvo suėję. Bankas, sužinojęs apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vienašališkai nusprendė, kad ieškovai negalės vykdyti įsipareigojimų ir nutraukė Sutartį.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nuo 2014 m. sausio mėnesio pradėjo vėluoti mokėti įmokas pagal grafiką. Ieškovų mokumo problemų neišsprendė ir 2015 m. gruodžio 22 d. šalių papildomu susitarimu atliktas kredito restruktūrizavimas. Paskutinį kartą ieškovai Bankui sumokėjo tik 2016 m. birželio 27 d., t. y. beveik prieš dvejus metus. Bankas 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 5 d. reikalavimu skatino ieškovus pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus ir įspėjo apie galinčias kilti pasekmes, tačiau ieškovai ir toliau įmokų nemokėjo, todėl Bankas 2018 m. vasario 19 d. pranešimu informavo ieškovus apie planuojamą vienašališką Sutarties nutraukimą, o 2018 m. kovo 26 d. Sutartį nutraukė. Ieškovų iniciatyva ir pasirinkimu pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nėra priežastis nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tuo pačiu reikalauti, kad Bankas nesiimtų savo teisėtų interesų gynybos. Ieškovai 2016 m. rugpjūčio mėn. pateikę pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo patys save pripažino nemokiais. Ieškovai negali būti iš dalies mokūs ir pasirinkti kreditorius, kuriems vykdyti prievoles, o kuriems ne, todėl ieškovų argumentai, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareikštas tik dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. ieškovai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo praėjus 1,5 mėnesio nuo paskutinės įmokos Bankui sumokėjimo. Įmokų jie nemokėjo ir toliau iki 2018 m. liepos mėnesio, kada sumokėjo 10 Eur, vėliau dar 10 Eur. Ieškovai pasirašė Sutartį, kuria įsipareigojo laikytis mokėjimų grafiko ir sutiko su Sutarties 13.1 punkte numatyta sąlyga, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 dienų kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias mokėti palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Nuostata dėl galimybės nutraukti sutartį vėluojant mokėjimams išliko ir vėliausio papildomo susitarimo 11.1 punkte, numatančiame, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimų grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų (jų dalies) ir / arba įsipareigojimo mokesčio ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tai yra laikoma esminiu Sutarties pažeidimu;
4.2. Bankas kelis kartus pranešė ieškovams apie jų įsiskolinimą, ragindamas jį sumokėti, 2018 m. sausio 5 d. įspėjo apie skolos nesumokėjimo pasekmes ir Sutartį nutraukė ne tik išlaukęs Sutartyje nurodytą 90 dienų įmokų nemokėjimo terminą, bet ir gerokai jį viršijęs. Tai rodo, kad Sutarties nuostatos dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo nebuvo pažeistos. Bankas elgėsi geranoriškai, sudarė papildomą susitarimą su ieškovais bei leido atidėti kredito grąžinimą, vėliau įspėjo ieškovus apie Sutarties nutraukimą praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo paskutinės įmokos sumokėjimo ir faktiškai Sutartį nutraukė nuo paskutinio mokėjimo praėjus 636 dienoms. Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi 2018 m. kovo 15 d. į Banką, prašydamas kredito sutarties nenutraukti, o Bankas šio prašymo netenkino, nedaro Sutarties nutraukimo negaliojančiu, nes prašymo pateikimas Banko neįpareigoja. Ieškovai nepagrįstai nurodė, kad Bankas, vos sužinojęs apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vienašališkai nusprendė, kad ieškovai negalės vykdyti įsipareigojimų ir kreditavimo sutartį nutraukė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai dėl bankroto bylos jiems iškėlimo kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 12 d., o kredito sutartis nutraukta tik 2018 m. kovo 26 d.;
4.3. teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentu, jog Bankas neturėjo teisės nutraukti Sutarties, nes įmokų mokėjimas buvo sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismui pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad, pateikus pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismui dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su įsipareigojimų Bankui vykdymo sustabdymu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra patiekti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas ne ginčo tvarka. Taigi Bankas, priėmus ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, negalėjo pradėti priverstinio skolos išieškojimo, tačiau teisę nutraukti Kreditavimo sutartį turėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas A. E. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas sustabdė įmokų Bankui mokėjimą, kadangi Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateiktas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Visų šių aplinkybių visetas ir nulėmė, kad ieškovas buvo sustabdęs įmokų Bankui mokėjimą;
5.2. ieškovas yra dirbantis, gauna pajamas. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareikštas ne dėl įsiskolinimo ir negalimumo vykdyti įsipareigojimus Bankui, o dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs. Be to, ieškovas nuo 2019 m. gegužės 5 d. pradės dirbti (duomenys neskelbtini). Taigi, gaus ženkliai didesnes pajamas, tad tikrai nekils problemų mokėti Bankui laiku įmokas;
5.3. dėl nesibaigiančių teisminių procesų dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kurie vyko ne dėl ieškovo kaltės, ieškovas neturėjo galimybės rasti tinkamą prievolės įvykdymo būdą Bankui. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 11 punkte numatyta viena iš fizinio asmens teisių bankroto proceso metu – tai teisė išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. Bankui įkeistas turtas yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas, ieškovas turi nepilnametę dukrą. Taigi, ieškovas 2016 metų birželio mėnesį pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdė įmokų Bankui mokėjimą, tikėdamasis, jog sprendimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo bus priimtas laikantis įstatymo nustatytų terminų. Kita priežastis, dėl kurios ieškovas nutraukė įmokų mokėjimą – kreditoriai, kurie pradėjo teikti skundus dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant išvengti galimų ginčų su šiais kreditoriais, ieškovas negalėjo sumokėti įmokų laiku. Apie susidariusią situaciją ieškovas informavo Banką 2018 m. kovo 15 d. raštu, prašydamas nenutraukti kredito sutarties ir nurodydamas, jog pradelstas įmokas padengs kartu su einamaisiais mokėjimais;
5.4. šalių sutartos sąlygos (13 punktas) dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Ne visada asmuo, kuris teikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jam iškėlimo, negali vykdyti įsipareigojimų Bankui. Iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, yra patvirtinama būtiniausiems poreikiams tenkinti skirta lėšų suma per mėnesį. Taigi, šia suma galima dengti įmokas Bankui, vykdyti kitus einamuosius mokėjimus. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo;
5.5. teismas iš kiekvieno ieškovo priteisė po 738,40 Eur atsakovo atstovavimo išlaidų (iš viso 1476,80 Eur), tačiau ši suma neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
6. Atsakovas Luminor Bank AB prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos esminius argumentus:
6.1. mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, Bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo per Banko nurodytą terminą. Nagrinėjamos bylos ginčo ribų nustatymui yra svarbi Sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkto (pakeistų sąlygų 11 punktas) sąlyga, suteikianti Bankui teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimo, jeigu ieškovai per papildomą terminą nepašalina pažeidimų. Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu šalys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas Bankui vienašališkai nutraukti Sutartį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis);
6.2. Kreditavimo santykiuose mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės kredito įstaigai iš kredito gavėjo pusės. Kreditavimo sutartyse numatytas mokėjimų grafikas reiškia, jog kreditas ir palūkanos turi būti sumokėti ne galutinio termino dieną, bet privalo būti mokamos pagal grafiką, t. y. Kredito sutarties esmė nėra kredito ir palūkanų sumokėjimas suėjus galutiniam terminui, kadangi paskutinė mokėjimo diena yra tik paskutinės mėnesinės įmokos sumokėjimo diena;
6.3. tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nepašalins pažeidimų ir nevykdys Sutarties, Bankas pasinaudojo Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nurodyta sąlyga (kas atitinka ir CK 6.217 straipsnį, 6.874 straipsnio 2 dalį) ir nuo 2018 m. kovo 26 d. nutraukė Sutartį po daugiau kaip 22 mėnesius (636 dienas) iš eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų. Bankas Sutartį nutraukė teisėtai, kadangi Sutartis buvo iš esmės pažeista sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo žymiai ilgesnis negu pagal įstatymą nustatytas 30 dienų terminas – iš viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai tęsėsi daugiau kaip 22 mėnesius iš eilės, o ieškovai su Banku nebendradarbiavo, jokių prielaidų manyti, kad ieškovai turi realias galimybes operatyviai pašalinti pažeidimus ir tinkamai vykdyti mokėjimo prievoles nebuvo ir nėra. Bankas, būdamas finansų įstaiga, privalo kontroliuoti, jog mokėjimai būtų atliekami laiku, o to nesant – nutraukti sutartį ir imtis skolos išieškojimo veiksmų. Finansinės sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas kreditavimo sutarties sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę;
6.4. ieškovų iniciatyva ir laisvu pasirinkimu pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nėra jokia priežastis nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tuo pačiu reikalauti, kad kreditorius nesiimtų savo teisėtų interesų gynybos (nenutrauktų Sutarties, nors nemokama 22 mėnesius iš eilės, nemokama ir po Sutarties nutraukimo). Ieškovai 2016 m. rugpjūčio mėn. pateikę pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo patys save pripažino nemokiais. Tai, kad ieškovai teigia negalintys vykdyti prievolių kitiems kreditoriams, bet tariamai Bankui gali vykdyti, neturi jokios logikos, kadangi nemokumo konstatavimas nėra dalinis. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą ieškovai negali būti „iš dalies“ nemokūs ir negali pasirinkti kreditorių, kuriems vykdytų prievoles, o kuriems – ne. Ieškovai, prieš inicijuodami savo bankroto procesą, turėjo ir galėjo suprasti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas nesuteikia bankrutuojančiam asmeniui teisės vienam kreditoriui vykdyti prievolę, o kitam nevykdyti. Ieškovų subjektyvus noras dėl įkeisto turto išsaugojimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Netgi jeigu ieškovams pasidarė sunku vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ir grąžinti atsakovui kreditą bei mokėti palūkanas, nereiškia, jog jie įgijo teisę vienašališkai nustoti vykdyti šias prievoles, o vėliau reikalauti, kad atsakovas arba nenutrauktų Sutarties, arba Sutartį atnaujintų, arba darytų lengvatas, kai tuo tarpu ieškovai vienašališkai atsisakė vykdyti Sutartį;
nukentėjusioji sutarties šalis negali būti nepagristai įpareigojama tęsti sutartinius santykius, kai jų vykdymas netenkina nukentėjusios šalies interesų. Bankas nėra ir negali būti įpareigojamas prisiimti ieškovų nemokėjimo riziką. Be Banko ieškovai turi dar 17 kitų kreditorių. Nagrinėjant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nustatyta, kad ieškovų pradelstų skolų suma sudaro apie 170 000 00 Eur (ši suma bus didesnė, kadangi iki šiol skaičiuojami delspinigiai / palūkanos). Taigi, akivaizdu, kad ieškovas neįrodė nei kad jis operatyviai būtų pašalinęs visus pažeidimus, nei kad ieškovai yra mokūs ir pajėgūs visiems kreditoriams vykdyti įsipareigojimus. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-513/2018 buvo atsisakyta iškelti ieškovų bankroto bylą (dėl ieškovų nesąžiningumo, nors jie ir pripažinti nemokiais), taigi nuo 2018 m. gegužės 17 d. nebėra jokios ieškovo deklaruojamos priežasties nemokėti Bankui, tačiau ieškovai savo prievolės dengti skolą vis tiek nevykdo (kadangi yra nemokūs).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo
9. Byloje gautas atsakovo Luminor Bank AB ir jo teises bei pareigas perėmusio Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymas dėl asmens pakeitimo, įvykus procesiniam teisių perėmimui (DOK–16759), kuriuo prašoma pakeisti atsakovą Luminor Bank AB į naują atsakovą Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
10. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
11. Kartu su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo pateiktas 2019 m. sausio 2 d. Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad Luminor Bank AB perleido, o Luminor Bank AS perėmė visą turtą, teises ir pareigas, taip pat visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja Luminor Bank AB (1, 6 punktai).
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra galimas ginčo materialinių teisių perėmimas, atsakovas Luminor Bank AB keičiamas į naują atsakovą Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – taip pat ir Bankas) (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. rugpjūčio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovui pasiūlytas aptarnaujančio darbuotojo darbas pilnu etatu bendrovėje (duomenys neskelbtini), taip pat, jog ieškovas šioje bendrovėje pradės dirbti nuo 2019 m. gegužės 5 d., jo darbo užmokestis bus 28 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 27 d. taikos sutarties su Banku projektą, teiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų prijungimo būtinumo apeliantas nepagrindė, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog naujai teikiamais įrodymais apeliantas įrodinėja aplinkybę, jog yra pajėgus vykdyti mokėjimus Bankui pagal Sutartį. Atsakovas nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai niekaip nepaneigia ieškovų padarytų mokėjimų pažeidimų, taip pat neįrodo, kad ieškovai bus finansiškai pajėgūs įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto teikiami įrodymai dėl darbo santykių su užsienio bendrove yra susiję su laikotarpiu po Sutarties nutraukimo, tuo tarpu Sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumas vertintinas pagal šio veiksmo atlikimo metu (2018 m. kovo 26 d.) buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Sutarties nutraukimo metu apeliantas nedirbo nurodytoje įmonėje, negavo pajamų, kuriomis remiasi, teigdamas apie realias finansines galimybes mokėti įmokas pagal Sutartį, todėl šie įrodymai neturi įtakos praeityje jau įvykusio Sutarties nutraukimo teisėtumui nagrinėti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktą taikos sutarties projektą apeliantas jau teikė pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (2018-08-28 teismo posėdžio informacinė pažyma), tačiau atsakovas byloje nematė galimybės taikos sutartį sudaryti. Vertintina, kad ir šis įrodymas neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis), todėl teismas atsisako ieškovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina juos apeliantui(CPK 312, 314 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl banko vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir galimybės ieškovams atkurti sutartinius santykius su banku.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys 2011 m. vasario 25 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK11/02/35S, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 85 148,28 Eur kreditą vartojimo poreikiams tenkinti, o ieškovai įsipareigojo Bankui kiekvieno mėnesio 27 dieną mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką bei vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kredito grąžinimo paskutinė diena – 2041 m. sausio 27 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui ieškovai įkeitė Bankui 26/49 dalis žemės sklypo ir butą Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini). (T. I., b. l. 9-20; 123-124; 153-156). Prie šios Sutarties šalys sudarė du papildomus susitarimus 2013-02-25 ir 2015-12-22 (T. I., b. l. 127-134; 143-152). Pagal 2015-12-22 papildomą susitarimą mokėtinų kredito įmokų grąžinimas ieškovams buvo atidėtas iki 2016-05-27 (T. I., b. l. 147).
21. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.881 straipsnio 2 dalį, kreditavimo santykiams CK XLIII skyriaus pirmojo skirsnio normos („Paskola. Bendrosios nuostatos“) taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus antrojo skirsnio („Kreditavimas“) nustatytoms taisyklėms.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sutarties šalių teisė nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą sutarčiai nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Tuo tarpu CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).
23. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sudarytos Sutarties Specialiosios dalies 2.10 punkte nustatytas kredito mokėjimo grafikas, pagal kurį kredito įmokų mokėjimo diena yra 27 kiekvieno mėnesio diena. Sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte numatyta sąlyga, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 dienų kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias mokėti palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį.
24. Nuostata dėl galimybės nutraukti sutartį vėluojant atlikti mokėjimus išliko ir šalių sudaryto antrojo 2015-12-22 papildomo susitarimo 11.1 punkte, numatančiame, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimų grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų (jų dalies) ir / arba įsipareigojimo mokesčio ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tai yra laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Bankas praneša apie tokį Sutarties pažeidimą kredito gavėjui išsiųsdamas pranešimą registruotu paštu paskutiniu kredito gavėjo bankui nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi teisę, įspėjęs kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nutraukti Sutartį ir reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias mokėti palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas;
25. Pagal atsakovo pateiktą mokėjimų detalizaciją, paskutinę įmoką (iki 2018-03-26) ieškovai atliko 2016-06-27 (T. I., b. l. 120-122). Ieškovai neginčija aplinkybės, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio nemoka Sutartyje numatytų įmokų. Bankas apie vėluojamas mokėti įmokas ir susidariusią skolą informavo ieškovus 2016-09-28 ir 2018-01-05 raštais, taip pat nurodydamas apie neatsiskaitymo Banko nurodytu laiku pasekmes, t. y. Sutarties nutraukimą (T. I., b. l. 114-115, 135-136). 2018-02-19 pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą, Bankas nurodė, jog ieškovų skola pagal Sutartį 2018-02-19 yra 8 097,60 Eur bei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-03-26 šią skolą sumokėti, nurodydamas, jog nesumokėjus skolos Bankas nuo 2018-03-26 vienašališkai nutraukia Sutartį, taip pat, jog Sutartį nutraukus, ieškovai privalės grąžinti Bankui visą negrąžintą kredito sumą bei visas kitas mokėtinas sumas pagal Sutartį (T. I., b. l. 21-22; 94-95). Sutartis buvo nutraukta 2018 m. kovo 26 d., kai ieškovų Sutarties pažeidimai tęsėsi daugiau kaip 22 mėnesius (636 dienas) iš eilės. Taigi, Sutartį su ieškovais Bankas nutraukė vienašališkai, remdamasis Sutarties 11.1 punkto nuostatomis dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų mokėjimo pagal grafiką mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šalių sutartos sąlygos (13 punktas) dėl vienašališko Sutarties nutraukimo prieštarauja bendriesiems teisės principams bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jeigu iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą, nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kartu kasacinio teismo pažymima, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-345/2013).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovai ilgą laiką netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal grafiką mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas. Bankas, įspėjęs ieškovus apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė skubotų veiksmų Sutarčiai nutraukti. Priešingai, ne kartą sudarė galimybes pradelstiems mokėjimams padengti, tuo tarpu ieškovai savo įsipareigojimų nevykdė net 22 mėnesius, skaičiuojant iki vienašališko Sutarties nutraukimo. Kredito gavėjas negali remtis jo teisėtų lūkesčių principu, reikalaudamas nenutraukti sutartinių santykių, jeigu jis pats nededa pastangų tam, jog įsipareigojimų Bankui nevykdymas neužsitęstų, ir neteikia Bankui duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė, yra laikini ir yra realių galimybių ateityje vykdyti Sutartį tinkamai.
29. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog Banko veiklos tikslas yra gauti finansinę naudą. Bankas, kaip finansų įstaiga, privalo laikytis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarp jų: finansų įstaiga privalo turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai (Finansų įstaigų įstatymų 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad finansų įstaiga galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti (Finansų įstaigų įstatymų 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas); finansų įstaiga, sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta finansų įstaigos teisė, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (Finansų įstaigų įstatymų 31 straipsnio 6 dalies 4 punktas).
30. Taigi tuo atveju, kai kredito gavėjas ilgą laiką netinkamai vykdo įsipareigojimus mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, neteikia finansines galimybes padengti skolą bei ateityje tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagrindžiančių įrodymų, tokia situacija pažeidžia Banko interesus. Dėl to negalima reikalauti, kad šis ūkio subjektas nepagrįstai ilgą laiką toleruotų kliento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nepaisant to, kokiam terminui suteiktas kreditas.
31. Apeliantas teigia, jog jis yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, tačiau mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį Bankui buvo priverstas sustabdyti dėl to, kad jis pats pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos jam ir jo sutuoktinei iškėlimo.
32. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šis reglamentavimas draudžia tik tęsti/pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, jog tik įsiteisėjus nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą fiziniam asmeniui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
33. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovų pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2016-08-12, priimtas 2016-09-16. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad pateikus pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismui dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su įsipareigojimų Bankui vykdymo sustabdymu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bankroto byla ieškovams iškelta, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo nutartis panaikinta, bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-83-991/2018 A. E. ir J. E. pareiškimas dėl bankroto bylos jiems iškėlimo netenkintas. Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-513/2018 palikta nepakeista.
34. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra stabdomas tuomet, kai asmeniui jau yra iškelta bankroto byla, o ne tada, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl apelianto argumentai dėl jo teisės sustabdyti įmokų mokėjimą Bankui siekiant nepažeisti kitų kreditorių interesų, dar nesant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai, nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, jog apelianto skunde cituojamos Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos dėl finansinių prievolių kreditoriams vykdymo sustabdymo yra siejamos su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu, o ne su pareiškimo pateikimu teismui.
35. Apeliantas įrodinėja, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pareikštas ne dėl įsiskolinimo ir negalimumo vykdyti įsipareigojimus Bankui, o dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminas yra jau suėjęs. Pažymėtina, jog CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Akivaizdu, kad, būdamas apdairus ir sąžiningas skolininkas, ieškovas privalėjo dėti visas įmanomas pastangas siekdamas atsiskaityti su Banku arba sumažinti įsipareigojimų dydį, tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatyta, jog, gavęs Banko priminimus bei raginimus, ieškovas Bankui atliko du mokėjimo pavedimus po 10 Eur. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip tikslas atsiskaityti su Banku ir vykdyti įsipareigojimus bei nepagrindžia, kad Bankas, vienašališkai nutraukdamas Kreditavimo sutartį, pasirinko neproporcingą savo teisių gynybos būdą.
36. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 476,80 Eur suma (po 738,40 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatyto maksimalaus dydžio. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), detaliai įvertino atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, dėl jų pasisakė ir prašymą tenkino iš dalies, tai yra atsakovo prašomas priteisti 1 723,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 476,80 Eur. Taigi nėra pagrindo sutikti su deklaratyviais apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio neatitikimo Rekomendacijų dydžiams.
37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 1 138,91 Eur (T. II., b. l. 73-76).
41. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog iki 2018-12-31 mėnesinė minimali alga sudarė 400 Eur, taigi maksimalios atsakovo apeliacinės instancijos teisme negali viršyti 520 Eur (T. II., b. l. 77). Pažymėtina, kad apeliantas neteisingai apskaičiuoja maksimalią sumą, mokėtiną už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
42. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas).
43. Atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 926,70 Eur, todėl maksimalus užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 204,71 Eur (1,3 x 926,70 Eur).
44. Kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų dydį, jos mažinamos iki maksimalaus dydžio, ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 1 204,71 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti byloje atsakovą Luminor Bank AB į Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 304870069).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisi iš apelianto A. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai 1 204,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Dainius Rinkevičius
Neringa Švedienė