Administracinė byla Nr. eI2-4590-872/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01436-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3

                                                                                (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Fausta Vitkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Profico“, Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Komunikaciniai projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Distribution Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Business decisions group“, dėl žalos atlyginimo.

  Teismas

nustatė:

        Pareiškėjas L. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybės, atsakovas) 3610 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

        Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam 2022 m. sausio 14 d. 10.54 val. važiuojant Raitininkų gatve ant automobilio užkrito medis, todėl įvyko eismo įvykis ir buvo nepataisomai apgadintas jam priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis). Apie įvykį buvo pranešta kelių policijai, eismo įvykis registruotas numeriu (duomenys neskelbtini).

 Teigia, kad su 2022 m. sausio 19 d. prašymu jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės veikimo / neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Pažymi, kad ant jo automobilio nuvirtęs medis buvo supuvęs. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, jog nuvirtęs medis augo prie namo, esančio Raitininkų g. 24, Vilniuje. Žemės plotas, kuriame augo medis, nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir ši žemė priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo rūpintis nuvirtusio medžio priežiūra, t. y. turėjo pareigą pašalinti supuvusį medį, tačiau to nepadarė. Toks neveikimas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą rūpintis želdiniais, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatų prasme.

Pareiškėjas teigia, kad jo automobilis buvo sugadintas nepataisomai, ši žala turi būti kompensuota atlyginant nepataisomai sugadinto automobilio vertę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), t. y. 4 500 Eur. Pareiškėjas pateikė ekspertizės transporto priemonės sugadinimo mastui nustatyti ir įvertinti rezultatus bei akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pažymą, jog jis negavo jokios draudimo išmokos.

Pareiškėjas teismui 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame patikslintame skunde nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių, prašydamas patikslinti adresą ir faktinę eismo įvykio ((duomenys neskelbtini).) vietą. Gautas atsakymas, kad tikslus adresas yra Šeimyniškių g. 23, Vilnius, o tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini) nurodo į vietą (duomenys neskelbtini).  namo. Pareiškėjas taip pat nurodė kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), prašydamas pateikti duomenis dėl eismo įvykio vietos ir supuvusio medžio, nuvirtusio ant jo automobilio, augimo vietos žemės valdytojo bei gavo atsakymą, kad duomenys bus pateikti ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 5 d.

Pareiškėjas teismui 2024 m. vasario 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė mažinantis skundo reikalavimo dydį, t. y. prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį iki 3610 Eur sumos (4610 Eur transporto priemonės vertė – 1000 Eur jos galutinio pardavimo kaina), kadangi bylos nagrinėjimo metu pardavęs transporto priemonę už 1000 Eur. Taip pat pareiškėjas teigia įvertinęs, jog šios bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Papildomai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, jog iš bylos medžiagos (ypatingai iš NŽT pateiktų duomenų), trečiųjų suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog ginčo medis augo valstybinėje žemėje, už kurios priežiūrą yra išimtinai atsakinga atsakovė. Teigia, jog yra akivaizdu, kad žalą padaręs medis augo Raitininkų g. 2 (tokia įvykio vieta nurodyta Vilniaus apskrities VPK pranešime). Raitininkų gatvė yra vietinės reikšmės kelias, kurio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šis kelias priskirtas C kategorijai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą yra I kategorijos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo III skyriaus „Kelių priežiūros vykdymas“ punktus, Vilniaus miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti Raitininkų gatvės taisymą bei priežiūros darbus, taip pat saugias eismo sąlygas, naudojimo priežiūrą, organizuoti techninę jo priežiūrą. I kategorijos kelių kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses. Akivaizdu, kad šios savo pareigos atsakovė visiškai nevykdė. Viešos Google fotofiksacijos, atliktos dar 2019 m. liepos mėn. liudija tai, kad medžio būklė buvo labai prasta (t. y. tikėtinai išpuvęs). Šio medžio būklė buvo prasta dar 2012 m. liepos mėn. (kai buvo padaryta pirmoji Google žemėlapių fotofiksacija). Taip pat pažymi, jog LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje nepaneigė (iš esmės nevertino) pirmosios instancijos teismo argumentų dėl nenugalimos jėgos, o atsakovė šiuos argumentus paneigiančių įrodymų į bylą taip pat nepateikė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo automobilis stovėjo adresu Šeimyniškių g. 23, Vilnius ir ši žemės sklypo dalis yra išnuomota keliems subjektams, t. y. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Profico“ (0,0472 ha), Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (0,0514 ha), UAB „Komunikaciniai projektai“ (0,0045 ha), UAB „Amber Distribution Lithuania“ (0,1047 ha), UAB „Business decisions group“ (0,0249 ha). Taigi želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu. Atsakovo manymu, pareiškėjas turėtų pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu (-ais) ir įtraukti į bylą žemės sklypo nuomininkus.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog ant jo automobilio užkritęs medis buvo supuvęs. Medis lūžo nuo kamieno, todėl manytina, kad toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl to, jog tą dieną buvo itin stiprus vėjas. Akcentavo, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. pažymą 2022 m. sausio 14 d. apie 11.00 val. fiksuotas vėjas, kuris pasiekė pavojingo reiškinio rodiklį ir buvo 22.7 m/s, dėl to galimai ir lūžo medis. Atsakovo vertinimu, įvykio dieną medis nulūžo dėl stipraus vėjo, todėl atsakovas sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė jo atžvilgiu netaikytina. Atsakovas mano, kad jis savo pareigą, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, taip pat ir (duomenys neskelbtini)., atliekami tinkamai. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju taip pat turėtų būti įvertinama, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, t. y. automobilio valdytojas priėmė sprendimą įvykio dieną pastatyti automobilį po medžiais, taip sukeldamas didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Byloje neįrodyta, jog atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jam numatytą pareigą. Mano, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas byloje taip pat tinkamai nepagrindė ir neįrodė žalos fakto. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad 4 500 Eur išlaidos buvo patirtos dėl žalos, kurią sukėlė nuvirtęs medis. Pareiškėjas nurodė tik abstrakčią / neobjektyvią transporto priemonės kainą, nors turėjo būti atliktas transporto priemonės vertinimas, t. y. turėjo būti apskaičiuota reali jo vertė, įvertinant ir esamus nusidėvėjimus, eksploatavimo laikotarpį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas mano, kad vertinant automobiliui padarytą žalą nebuvo atlikti visi reikalingi veiksmai žalai nustatyti, todėl yra pagrindas reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą sumažinti arba atmesti.

Atsakovas 2024 m. sausio 8 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose dar kartą akcentavo, jog byloje pateiktas NTR išrašas patvirtina aplinkybę, jog žemės sklypo dalis, kurioje augo medis (Šeimyniškių g. 23, Vilniuje) buvo išnuomotas keliams subjektams (šioje byloje dalyvaujantiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Vadovaujantis Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ne tik želdynų ir želdynų savininkai, bet ir valdytojai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Pažymi, jog iki įvykio datos (2022-01-14) nei patys žemės sklypo valdytojai (tretieji suinteresuotieji asmenys), nei kiti asmenys nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl minėto galimai avarinio medžio, todėl visiškai nepagrįstai teigiama buvus atsakovės neteisėtiems veiksmams.

Tretieji suinteresuotieji asmenys pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ginčo medis augo ne trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomojamame žemės sklype, bet apskritai nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype. Prašė spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo pagal byloje esančius įrodymus.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo L. N. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        LVAT teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismui nesurinkus duomenų, kurie patvirtintų, kad nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybės ar valstybės valdomoje teritorijoje, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka, t. y. teismas nesprendė atsakovo prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, išreikalavimo, todėl nesurinko visų būtinų bylai teisingai išnagrinėti įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas grindžia Vilniaus miesto savivaldybės netinkamu pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje augančius medžius vykdymu.

        Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 14 d. 10.54 val. pareiškėjui važiuojant Raitininkų gatve Vilniuje automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu ant automobilio užkrito medis ir jį nepataisomai apgadino. Nurodyti šie transporto priemonės sugadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, stogas, variklio dangtis.

        Pareiškėjas dėl padarytos žalos atlyginimo 2022 m. sausio 19 d. raštu (reg. (duomenys neskelbtini).) kreipėsi į atsakovę.

 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).  „Dėl prašymo atlyginti žalą“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už padarytą žalą, kadangi nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikimo / neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė, t. y. nėra neteisėtų veiksmų, kurie tariamai galėjo lemti atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko, pareiškėjas taip pat informuotas, kad nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Minėtu raštu pareiškėjas informuotas apie nesutikimą kompensuoti patirtą žalą.

AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad draudimo išmokos, susijusios su 2022 m. sausio 14 d. įvykiu, kurio metu dėl audros ant transporto priemonės užkrito medis, jam neišmokėjo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).  „Dėl prašymo“ pareiškėjas informuotas, kad 2022 m. sausio 14 d. 10.54 val. eismo įvykis ((duomenys neskelbtini).) įvyko (duomenys neskelbtini).. Minėtu raštu pateiktos eismo įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini)..

Valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. S-10971 „Apie transporto priemonės registravimą“ patvirtinta, kad transporto priemonei valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymo data – 2022 m. sausio 18 d.

Turto vertintojo E. L. 2022 m. rugpjūčio 13 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L220814, atlikta pareiškėjo užsakymu, įvertinus transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateiktos išvados: transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą – 7 191,61 Eur su PVM (5 943,48 Eur be PVM); transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo – 4 610 Eur be PVM; transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo, nustatyta aukciono būdu – 1 540 Eur; transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį ekonominiu požiūriu netikslingas; nuostolis, t. y. skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio, nustatytos aukciono būdu – 3 070 Eur.

Pareiškėjas teismui 2024 m. vasario 9 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė mažinantis skundo reikalavimo dydį, t. y. prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį nuo 4500 iki 3610 Eur sumos (4610 Eur transporto priemonės vertė – 1000 Eur jos galutinio pardavimo kaina), kadangi bylos nagrinėjimo metu pardavęs transporto priemonę už 1000 Eur. Taip pat pareiškėjas teigia įvertinęs, jog šios bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė, atsikirsdama į pareikštą reikalavimą, teigia, kad pareiškėjo automobilis stovėjo adresu (duomenys neskelbtini) ir ši žemės sklypo dalis yra išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Taigi želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu.

Iš pateikto į bylą 2022 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Profico“ (0,0472 ha), Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (0,0514 ha), UAB „Komunikaciniai projektai“ (0,0045 ha), UAB „Amber Distribution Lithuania“ (0,1047 ha), UAB „Business decisions group“ (0,0249 ha).

Vykdant LVAT teisėjų kolegijos įpareigojimą, tretieji suinteresuotieji asmenys pateikė į nagrinėjamą bylą jų sudarytų valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarčių kopijas. 

Iš  žemės sklypo plano, pridedamo prie 2013 m. rugpjūčio 7 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims išnuomoto žemės sklypo ribos, į kurias nepatenka medžiai, augantys ar augę ties (duomenys neskelbtini). Išnuomoto žemės sklypo riba beveik besiriboja su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o medis, kritęs ant transporto priemonės augo toliau nuo minimo pastato ir už išnuomoto žemės sklypo ribų, ant šaligatvio, kuris pagal NŽT 2013 m. liepos 4 d. patvirtintą žemės sklypo planą bei pareiškėjo pateiktą Regia.lt ekrano kopiją, nepatenka į trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomojamo žemės sklypo ribas.

Be to, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyrius 2024 m. vasario 1 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. sausio 15 d. prašymą, nurodė nustatęs per VĮ Registrų centro posistemę Geomatininkas kadastro žemėlapyje, kad pagal pateiktas koordinates ((duomenys neskelbtini)), buvusio medžio vieta nepatenka į suformuotą žemės sklypą, medis augo nesuformuotame valstybinės žemės plote. Kartu su raštu pateikta šią informaciją patvirtinanti VĮ Registrų centro posistemės Geomatininkas kadastro žemėlapio ištrauka.

Paminėtina, jog teisės aktai – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Želdynų įstatymo 10  straipsnio  1  dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (lot. be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai, Taisyklėse nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (3 ir 44 punktai).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK  6.271 straipsnio  4  dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248  straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, byloje vertinamas atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas. 

Nagrinėjamam ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-11-1188/2024 pateikti išaiškinimai. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad nors valstybinės žemės sklypo nuomotojas, naudojantis sklypą sandorio (nuomos sutarties) pagrindu, iš esmės galėtų būti laikomas želdinių valdytoju Želdynų įstatymo kontekste, tai savaime negali paneigti savivaldybei pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Želdynų įstatymą priskirtos bendrosios želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo pareigos – ši pareiga jokiais teisinę reikšmę turinčiais aktais įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo perduota.

Beje, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nesant jokių duomenų, kurie aiškiai patvirtintų Savivaldybei tenkančios pareigos perdavimą, atsakovo išdėstyti argumentai dėl želdinių valdytojo ir jam tenkančių pareigų nagrinėjamu atveju negali nulemti bylos baigties. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad LVAT suformuotoje praktikoje yra pripažinęs, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas. LAT taip pat yra pasisakęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti. Savivaldybei tenka pareiga užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą ir tvarkymą, privalėjo užtikrinti, kad valstybinės žemės sklype augantis medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Įvertinus šioje nagrinėjamoje byloje esančius duomenis (valstybinės žemės nuomos sutarčių turinį), darytina išvada, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Savivaldybei tenkančios pareigos perdavimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Šiuo atveju taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi pakankamų organizacinių priemonių, jog minėtoje valstybinėje žemėje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (konkrečiai – nuvirtusio medžio) priežiūra ir tvarkymas. Viešos Google fotofiksacijos, atliktos dar 2019 m. liepos mėn. patvirtina, kad medžio būklė buvo labai prasta (t. y. tikėtinai išpuvęs). Šio medžio būklė buvo prasta dar 2012 m. liepos mėn. (kai buvo padaryta pirmoji Google žemėlapių fotofiksacija). Be to, pagal VĮ Registrų centro posistemės Geomatininkas kadastro žemėlapio ištrauką ir nustatytas medžio koordinates ((duomenys neskelbtini)), buvusio medžio vieta net nepatenka į suformuotą žemės sklypą, medis augo nesuformuotame valstybinės žemės plote.

Beje, atsakovas neteikė į bylą jokių duomenų apie minėtoje teritorijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, esančių želdynų inventorizavimo funkciją, kur būtų fiksuota, kad ginčo medis būtų apžiūrėtas, nustatyta jo būklė. Kita vertus, želdinių inventorizavimo atlikimas yra tik viena iš teisės aktais nustatytų savivaldybės pareigų želdinių tvarkymo srityje, tačiau be želdinių inventorizacijos yra nustatyta pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ar nėra pažeistos jų šakos, jei reikia, juos pašalinti.

        Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamą ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, stebėti jų būklę. Savivaldybė nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, o tai kvalifikuotina kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga. Paminėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad žala šio pobūdžio bylose atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas.

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių paminėtina, jog atsakovė atsiliepime nurodo, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus (toliau - Hidrometeorologijos tarnyba) duomenimis 2022 m. sausio 14 d. apie 11.00 val. fiksuotas vėjas, kuris pasiekė pavojingo reiškinio rodiklį ir buvo 22,7 m/s, dėl ko galimai ir lūžo medis. Mano, kad šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure aplinkybės.

Hidrometeorologijos tarnybos 2022 m. balandžio 19 d. pažymoje nurodoma, kad 2022 m. sausio 14 d. 11.00 val. vėjo greitis Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis buvo 22,7 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012-11-16 nutartį adm. byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013-11-28 nutartį adm. byloje Nr. A552-2084/2013).

Ginčo įvykio metu vėjo greitis buvo 22,7 m/s. Kaip minėta, esant nurodyto stiprumo vėjui, medžiai nelūžta, todėl vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios nulūžo medis. Byloje nėra įrodymų, kad teritorijoje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini), ar prie aplinkinių namų įvykio dieną (tiek prieš draudiminį įvykį, tiek po draudiminio įvykio) būtų nulūžę kiti medžiai. Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pažymėtina, kad vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei, tačiau šiuo atveju įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos faktą, byloje nėra.

        Pareiškėjas patikslinęs (sumažinęs) savo reikalavimą teigia, kad jo patirtų nuostolių dydis – 3610 Eur (4610 Eur transporto priemonės vertė – 1000 Eur jos galutinio pardavimo kaina), kurį jis įrodinėja Turto vertintojo 2022 m. rugpjūčio 13 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L220814 (toliau – Vertinimo ataskaita) bei 2022 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjo prašomą priteisti žalos dydį patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai. Nurodomos išlaidos buvo patirtos dėl automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimų padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 3610 Eur turtinės žalos atlyginimas.

        Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos ( žr. pvz., 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3610 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas 2022 m. balandžio 11 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

        Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad jis sumokėjo 480 Eur už advokato padėjėjo J. K. teisines paslaugas (susipažinimą su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų parengimą, informacijos dėl žemės sklypo nuomos rinkimą), 250 Eur E. L. už transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą ir 87,25 Eur už VĮ „Regitra“ NTR dokumentų kopijos parengimą, tvirtinimą ir pateikimą bei 8,60 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą, viso – 825,85 Eur sumą. Teismo vertinimu šios išlaidos yra protingos, pagrįstos ir įrodytos, todėl pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 825,85 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

        Pateikdamas skundą, pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, tačiau pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Todėl pareiškėjui grąžintini 23 Eur už skundą sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Business decisions group“ prašo priteisti jo patirtas 121,61 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju patenkinus pareiškėjo skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl prašymas tenkintinas, priteisiant uždarajai akcinei bendrovei „Business decisions group“ iš atsakovo 121,61 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. N. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, 3 610 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3610 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 825,85 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Business decisions group“, kodas 302591487, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, 121,61 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 61 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti pareiškėjui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt trys eurai) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 4 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja                                                Fausta Vitkienė