Nr. DOK-4202
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00157-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. lapkričio 18 d. paduotu atsakovų G. A. ir V. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovų G. A. ir V. A. paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos atsakovui nuosavybės teise priklausančiais nuotekų valymo įrenginiais ir nuotekų tinklais nustatymo, taip pat servituto nustatymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškinį ir atsakovo G. A. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės V. A. priešieškinį atmesti.
Nustatyti atsakovui G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų valymo įrenginių, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklų, kurių ilgis 1676,26 m, esančių (duomenys neskelbtini), (Infrastruktūros objektai) tokias naudojimo sąlygas ir tvarką:
1.1. ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ nuotekų valymo įrenginiais, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklais, kurių ilgis 1676,26 m, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu;
1.2. ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ nuotekų valymo įrenginiais, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklais, kurių ilgis 1676,26 m, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojasi viešajam nuotekų tvarkymui;
1.3. ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ moka atsakovui G. A. 247,68 Eur (be PVM) infrastruktūros objektų nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.4. ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“, atlikusi Infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kurio metu nuotekų valymo įrenginiai bus pritaikyti valyti nuotekas pagal 2021 m. balandžio 1 d. įsigaliojusius aplinkosauginius reikalavimus nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, nustatytus Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2 lentelėje, pagal pateikiamą darbų sąmatą, turi teisę patirtas išlaidas įskaityti į Infrastruktūros objektų nuomos mokestį;
1.5. ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ privalo savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti Infrastruktūros objektus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ atsako už žalą, kilusią dėl infrastruktūros objektų gedimo;
1.6. ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“, atlikusi Infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kitais atvejais, negu nustatyta ieškinio 82.2.4 papunktyje, pagal pateikiamą darbų sąmatą turi teisę reikalauti iš atsakovo G. A. atlyginti patirtas išlaidas arba šią išlaidų sumą įskaityti į infrastruktūros objektų nuomos mokestį;
1.7. atsakovas G. A. įpareigojamas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie Infrastruktūros objektų.
Nustatyti atsakovei V. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 679 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Imposta“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 4: (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ atsakovei V. A. vienkartinę 2837,61 Eur kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą servitutą.
Kitas ieškovės UAB UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškinio ir atsakovo G. A. priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ iš atsakovo G. A. 6203,20 Eur, o iš atsakovės V. A. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas“.
Apeliacinės instancijos teismas nutartimi taip pat nutarė priteisti ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ iš atsakovo G. A. 3355,46, o iš atsakovės V. A. – 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, pažeidė atsakovo nuosavybės teisę į jam nuosavybės teise priklausančius Infrastruktūros objektus, faktiškai juos neatlygintinai nusavino, papildomai nustatė atsakovo pareigą atlyginti Infrastruktūros objektų kapitalinio remonto išlaidas, jais naudojantis ieškovei, netinkamai aiškino bei taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – GVTNTĮ) nuostatas (16 straipsnio 6 dalis), pažeidė sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant kilusio ginčo pobūdžio klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m, liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).
2. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi faktiškai neatlygintinai yra nusavinami atsakovui priklausantys Infrastruktūros objektai, nes (i) nustatoma ieškovės teisė jais naudotis neterminuotai, nors pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka; (ii) nustatoma aiškiai neteisinga, neadekvati Infrastruktūros objektų vertei bei jų sukūrimo kaštams piniginė kompensacija atsakovui už ieškovės naudojimąsi jais neterminuotai, taip pažeidžiant vieną iš pagrindinių teisės principų, kad už naudojimąsi nuosavybe savininkui turi būti teisingai atlyginta; (iii) nustatoma atsakovo pareiga atlyginti Infrastruktūros objektų, kuriais pagal teismo nusprendimą neterminuotai naudosis ieškovė, kapitalinio remonto išlaidas, taip ne tik teisingai neatlyginant savininkui už naudojimąsi nuosavybe, bet dar ir uždedant jam reikšmingas turtinio pobūdžio pareigas, tam nesant jokio teisinio pagrindo.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovo pareigą atlyginti Infrastruktūros objektų kapitalinio remonto išlaidas, nepagrįstai rėmėsi CK 6.492 straipsniu, kur nustatyta nuomotojo pareiga atlikti kapitalinį remontą, nes ši teisės norma nagrinėjamiems ginčo teisiniams santykiams neturėjo būti taikyta.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino bei taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 4440 (toliau – Aprašas), nuostatas nepagrįstai konstatuodami, jog ieškovė laikėsi būtinų procedūrų iki jai kreipiantis į teismą su ieškiniu atsakovui bei ieškovė gali neribotą laiką naudotis atsakovui priklausančiais Infrastruktūros objektais. Priešingai, ieškovė neatliko teisės normose įtvirtintų būtinų procedūrų, kurias tik įvykdžius būtų atsiradusi jai teisė kreiptis į teismą dėl naudojimosi Infrastruktūros objektais sąlygų nustatymo. Tik jeigu dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalis). Apraše reglamentuojama infrastruktūros objektų išpirkimo procedūra, be kita ko, Aprašo 14 punktas nustato, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, inicijuodamas infrastruktūros objekto išpirkimą, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka parenka nepriklausomą turto arba verslo vertintoją šio infrastruktūros objekto vertei nustatyti, išskyrus Aprašo 15.3 papunktyje nustatytą atvejį. Aprašo 16 punktas nustato, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo turto vertinimo ataskaitos gavimo dienos infrastruktūros objekto savininkui raštu (elektroniniu arba registruotu paštu) pateikia pasiūlymą sudaryti infrastruktūros objekto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis) ir nurodo siūlomą infrastruktūros objekto pirkimo kainą. Ieškovė, priešingai nei vertino teismai, neatliko Apraše išvardintų pirmiau aptartų būtinų veiksmų (procedūrų) prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, todėl teismai nepagrįstai nepripažino, kad ieškovė tinkamai realizavo teisę į teismą.
5. Pirmosios instancijos teismas faktiškai neišsprendė atsakovo reikalavimo dėl atlygintino naudojimosi jam priklausančiais lietaus šalinimo tinklais, o CPK 327 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
6. Teismų išvada, kad GVTNTĮ nuostatos nenustato ieškovei pareigos teikti vartotojams (gyventojams) paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, yra klaidinga. GVTNTĮ 3 straipsnio 39 punktas nustato, kad paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės valdoma įmonė. GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybei priskirta savarankiška funkcija. Taigi, pirmiau aptartą Šiaulių rajono savivaldybės savarankišką funkciją įgyvendina ieškovė, t. y. jai Šiaulių rajono savivaldybės yra pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus.
7. GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Apraše nustatyta tvarka, o šio įstatymo 16 straipsnio 15 dalis nustato, kad jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Taigi, ieškovei kyla viešojo pobūdžio būtinybė užtikrinti tinkamą ir paviršinių nuotekų šalinimą gyventojams (vartotojams) Gyvenamųjų namų kvartale nepriklausomai nuo to, kad jie nėra abonentai, kaip tai apibrėžta GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui priklausantys paviršinių nuotekų surinkimo tinklai ieškovei yra būtini, kadangi jais nesinaudodama ji negalėtų teikti (užtikrinti) būtinos viešosios paslaugos – paviršinių nuotekų tvarkymo. Todėl nepagrįstai teismai tik todėl, kad, jų vertinimu, ginčo teritorijoje (Gyvenamųjų namų kvartale) iki šiol nėra abonentų GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme, nusprendė, kad nepagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl atlygintino ieškovės naudojimosi lietaus šalinimo tinklais nustatymo.
8. Kai dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, teismas sprendimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 13 dalį nustato geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui teisingo atlyginimo už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą dydį. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytas 247,68 Eur atlyginimas per mėnesį už ieškovės naudojimąsi atsakovui nuosavybės teise priklausančiais Infrastruktūros objektais yra aiškiai neadekvatus, neteisingas bei nesąžiningas atsakovo atžvilgiu. Nustatydami atlyginimą už naudojimąsi atsakovui nuosavybės teise priklausančiais Infrastruktūros objektais teismai nepagrįstai rėmėsi 2022 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 22042744 bei joje nurodyta 148 606 Eur Infrastruktūros objektų kaina, - kai tuo tarpu į bylą buvo pateikti aktualūs nekilnojamojo turto įvertinimai, atlikti turto vertintojo D. M., 2024 m. sausio 1 d. datai, šio vertintojo išvadomis teismai nepagrįstai nesirėmė. Be to, nustatydami atlyginimą už naudojimąsi atsakovui nuosavybės teise priklausančiais Infrastruktūros objektais teismai nepagrįstai taikė: (i) 50 metų (600 mėnesių) amortizacijos laikotarpį; (ii) šio termino eigos pradžios momentą. Taikydami 50 metų (600 mėnesių) amortizacijos laikotarpį teismai nepagrįstai rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-459 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvado patvirtinimo. Tačiau šis teisės aktas reguliuoja visai kitus teisinius santykius nei sprendžiamas šalių ginčas.
9. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl Infrastruktūros objektų naudojimo kainos indeksavimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atlyginimą už naudojimąsi Infrastruktūros objektais ieškovė privalo mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė faktiškai dar iki bylos iškėlimo neatlygintinai naudojosi infrastruktūra, o už tai turi sumokėti.
10. CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio 263 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas priimdamas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą nesilaikė nurodydamas, kad atsakovas žemės sklypų pardavimo tikslais įsirengęs nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir jam finansiškai palankiomis sąlygomis realizavęs žemės sklypus su teise prisijungti prie šių tinklų, negali tikėtis papildomai atgauti visas šios infrastruktūros įrengimo išlaidas ar net gauti viršpelnį (pirmosios instancijos teismo sprendimo 33 punktas). Teismai nenustatinėjo bei nenustatė, kad atsakovas pardavęs žemės sklypus (prieš tai investavęs reikšmingą pinigų sumą į infrastruktūrą) būtų gavęs pelną. Tačiau teismų procesiniai sprendimai negali remtis prielaidomis bei spėjimais.
11. Bylinėjimosi išlaidų priežastis (kaltė dėl jų susidarymo) yra tik pačių ieškovės bei trečiojo asmens nesąžiningas elgesys su atsakovu. Todėl nebuvo sąžininga bei teisinga iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių tiesioginė priežastis (kaltė) yra netinkamas ieškovės ir trečiojo asmens elgesys nevykdant teisės normų reikalavimų (kas konstatuota ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais) iki ieškinio pareiškimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 93 straipsnio 4 dalis). Šalims nesusitarus dėl infrastruktūros išpirkimo ir kreipusis į teismą, abiem šalims tenka atsakomybė už susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju sąžininga bei teisinga bylinėjimosi išlaidų neskirstyti, o palikti pačioms šalims (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
12. Teismai nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovė V. A. neturi teisinio materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą ieškovei dėl servituto žemės sklypui nustatymo, taip teismai pažeidė CPK 5 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškovai nėra teisėti ginčo statinių (viešpataujančių daiktų) savininkai, jie neturi teisinio materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl servituto ginčo statiniams naudoti pagal paskirtį nustatymo, todėl toks jų reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019). Ieškovė nėra inžinerinių tinklų – nuotekų šalinimo tinklų – savininkė, atitinkamai nėra ir nuotekų valymo įrenginių savininkė, todėl pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką ji neturėjo teisinio materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą atsakovei dėl servituto atsakovės žemės sklypui nustatymo. Ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio viešajam interesui apginti, todėl šiuo pagrindu neturėjo teisės reikalauti servituto nustatymo į atsakovės nuosavybės teise priklausančią žemę (CPK 49 straipsnis, CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Teismai nustatydami žemės servitutą peržengė ieškovės pareikštus reikalavimus – ieškovė prašė tenkinti jos reikalavimą atsakovei dėl žemės servituto nustatymo tik tuo atveju, jeigu visiškai bus patenkinti jos reikalavimai atsakovui (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
14. Atsakovei teismai nustatė neteisingą piniginę kompensaciją, taip pažeidžiant nuosavybės teisę, ir nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Didžiąją atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį užima jame pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, ieškovė naudosis žemės sklypu, o atsakovė tos sklypo dalies, į kurią teismo sprendimu nenustatytas servitutas, vis tiek negalės naudoti. Visų šių aplinkybių teismai tinkamai neįvertino, todėl padarė klaidingas išvadas dėl kompensacijos dydžio. Teismų procesiniais sprendimais nustatytas neterminuotas servitutas į daugiau nei pusę atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris esmingai suvaržo atsakovės nuosavybės teisę į jį – toks servitutas lemia žemės sklypo suvaržymus, kad juo visu naudotis atsakovė neterminuotai negalės, o tai praktiškai reiškia paėmimą šio žemės sklypo iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta vienkartinė 2837,61 Eur kompensacija už nustatytą servitutą į žemės sklypą yra neadekvati, neteisinga bei nesąžininga. Be to, nenustatytas piniginės kompensacijos indeksavimas esant nustatytam neterminuotam naudojimuisi nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktus įrodymus apie jos gaunamas pajamas iš kito žemės sklypo nuomos, o taip pat turto vertintojo D. M. išvadas dėl naudojimosi žemės sklypu atlyginimo.
15. Iš atsakovės ieškovei nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos netinkamai taikant ir aiškinant bylinėjimosi išlaidų instituto teisės normas (bylinėjimosi išlaidų priežastis ir jų reikšmę paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį). Atsakovė pateikė duomenis ir dokumentus, kad nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme ji patyrė 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas apmokėti, tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis ir dokumentus, jog ginče su atsakove patyrė 4719,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (daugiau kaip 7 kartus didesnes nei atsakovė). Tačiau ieškovės bei atsakovės atstovų atlikto teisinio darbo apimtis šiame ginče esmingai nesiskyrė, o tai nepagrįstai abiejų teismų neįvertinta sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui G. A. 1422 (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 12 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 69, kodas ZN72786.
Grąžinti atsakovui G. A. 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 12 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 70, kodas ZN72787.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Dalia Vasarienė